Kastytis Stalioraitis
Žiniasklaidoje pasigirdo balsų, kad Aušros Vartų kaip kelionės pradžios pasirinkimas yra šiek tiek rizikingas, nes Aušros Vartai visų pirma turi religinę prasmę, o ne valstybinę.
Man, kaip Lietuvos istorijos mėgėjui, praeinant pro Vartus jie visų pirma asocijuojasi su pergalingu LDK mūšiu prie Oršos. M.Bielskio kronikoje teigiama, jog Oršos mūšyje buvo nukauta 40 tūkstančių maskvėnų, į nelaisvę paimti jų karvedžiai. LDK kariuomenė atsipirko nedideliais nuostoliais – manoma, jog žuvo apie 500 lietuvių riterių. Garsas apie mūšį pasklido beveik visoje būsimoje Europos Sąjungoje.
Pasak LDK žinovo istoriko Alfredo Bumblausko, išliko žinių, kad iš Oršos mūšio grįžtančiam Konstantinui Ostrogiškiui pagal romėnų paprotį Vilnius surengė triumfo žygį. Jis įžygiavo į Vilnių pro tuo metu dar neseniai pastatytus miesto gynybos rytinius vartus, dabar vadinamus Aušros vartais.
Tad Gitano Nausėdos inauguracijos iškilmių pažymėjimo scenarijaus pradžia, Aušros vartai, yra labai valstybiškai simboliška. Priminimas Maskvai, kad neverta puoselėti nedorų vilčių Lietuvos, Ukrainos, o ir Baltarusijos atžvilgiu.
Puiki pradžia, kad taip ir toliau…
Žinoma, ir religinis akcentas turėjo prasmę. Juo labiau, kad Aušros Vartuose įsikūrusioje Aušros Vartų Švč. Mergelės Marijos, Gailestingumo Motinos, koplyčioje laikomas Šv. Mergelės Marijos paveikslas yra garbinamas, kaip stebuklingas, ne tik katalikų, bet ir unitų, ir stačiatikių, t.y. visų LDK krikščionių.
Neatsitiktinai netoli Koplyčios vienoje Aušros Vartų gatvės pusėje yra unitų Šv. Trejybės bažnyčia, kurią fundavo tas pats Konstantinas Ostrogiškis (jo laikais LDK unitų dar nebuvo), ir vienuolynas, kitoje – stačiatikių Šventosios Dvasios vienuolynas bei cerkvė (katedra).
Mano nuomone, summa summarum visas parodytas Prezidento kelias, jungiantis praeitį su dabartimi, priimant priesaiką, galėtų pretenduoti į tradiciją.
2019.07.20; 08:00
