Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Prezidentūra pakomentavo kilusį skandalą dėl buvusio Viešojo saugumo tarnybos (VST) vado Ričardo Pociaus išsakytų priekaištų Agnei Bilotaitei ir jos vadovaujamai Vidaus reikalų ministerijai. Kaip teigia prezidento komunikacijos grupė, viešojoje erdvėje kilęs ginčas turėtų būti sprendžiamas teisminiu keliu, o ministrė A. Bilotaitė turėtų kaip galima greičiau argumentuotai atsakyti į jai mestus kaltinimus.
„Prezidentas neturi įgaliojimų vertinti pareigūnų atleidimo teisėtumo ir pagrįstumo, juo labiau remdamasis atskirais interviu ar pasisakymais. Jei pareigūnas mano, jog yra atleistas nepagrįstai ar neteisėtai arba prieš jį buvo imtasi kitų neteisėtų veiksmų, šis klausimas turėtų būti sprendžiamas teisminiu keliu“, – teigiama prezidento komunikacijos grupės atsiųstame komentare.
Prezidentūros teigimu, vidaus reikalų ministrė turėtų kuo greičiau atsakyti į jai mestus kaltinimus, nes nuo to priklauso pasitikėjimas vidaus reikalų sistemos pareigūnais.
„2022 m. spalio 5 d. Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorai priėmė sprendimą baigti ikiteisminį tyrimą riaušių prie Seimo byloje, šiuo metu vyksta susipažinimas su bylos medžiaga. Teisinis riaušių vertinimas, atlikti pareigūnų veiksmai ir pan. irgi galimai bus teisme šios bylos tyrimo objektas ir gali būti reikšmingi vertinant bylos aplinkybes bei atsakomybę. Vidaus reikalų ministerija ir policija turėtų visuomenei pateikti argumentuotus atsakymus į mestus kaltinimus. Prezidento manymu, Vidaus reikalų ministrė turėtų kaip galima greičiau argumentuotai atsakyti į jai mestus kaltinimus, nes nuo to priklauso ir piliečių pasitikėjimas vidaus reikalų sistemos pareigūnais“, – rašoma Eltai atsiųstame komentare.
Pirmadienį buvęs VST vadas portalui delfi.lt teigė, kad po pernai rugpjūtį prie Seimo vykusių riaušių, jis iš ministrės ne kartą sulaukė reikalavimo trauktis iš tarnybos vadovo pareigų. Anot R. Pociaus, siekiant jį patraukti, buvo vykdomi nuolatiniai tikrinimai, ministrė kviesdavosi jį privatiems pokalbiams.
VST vadovas pulkininkas Ričardas Pocius. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Interviu metu R. Pocius negailėjo kritikos VRM ir Policijos darbui riaušių metu – anot pareigūno, tarnybos buvo gavę įspėjimus apie riaušių grėsmę gerokai anksčiau, tačiau galimiems neramumams nesiruošė. R. Pocius patikino riaušių vakarą sulaukęs generalinio policijos komisaro Renato Požėlos skambučio su prašymu padėti malšinti neramumus, kilusius prie parlamento rūmų. Tačiau, pasak buvusio VST vado, net ir surinkus pajėgumus, riaušių malšinimui niekas nevadovavo, situacija, anot pareigūno, priminė chaosą.
Vidaus reikalų ministrė atmeta R. Pociaus kaltinimus mobingu ir tariamu jo žeminimu. Pasak politikės, prieš ją ir prieš jos vadovaujamą ministeriją R. Pocius pradėjo šmeižto kampaniją. VRM pareiškė, kad R. Pocius desperatiškai bando pridengti tikrąsias atleidimo priežastis. Iš pradžių, gerbiant pareigūno privatumą, buvo nutarta atsistatydinimo priežasčių neviešinti. Vėliau ministerija pranešė, kad vadas skelbė melagingą informaciją apie savo darbotvarkę, melavo apie susitikimus su diplomatais, ne kartą, be jokios priežasties, nedalyvavo VRM statutinių įstaigų pasitarimuose dėl grėsmių valdymo ir pan.
Kaltinimus dėl netinkamo pasiruošimo riaušėms atmetė ir R. Požėla. Pirmadienį jis tikino, kad institucijos neturėjo informacijos apie tai, kad mitingas, vykęs prie parlamento, galimai baigsis riaušėmis.
Stebėjimo kameros. Slaptai.lt foto
Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė sako, kad šiuo metu moderniomis sienos apsaugos stebėjimo sistemomis padengta 55 proc. sienos su Baltarusija, o iki metų pabaigos jomis bus stebima jau visa siena. Tai, anot ministrės, yra asmeninis Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vado Rustamo Liubajevo įsipareigojimas.
„Šiuo metu apie 55 proc. išorės sienos su Baltarusija yra padengta sienos stebėjimo sistemomis. Yra įsipareigojimas ir tikslas, prisiimta asmeninė VSAT vadovo atsakomybė, kad iki metų pabaigos sienos stebėjimo sistemos padengs visą ruožą“, – penktadienį žurnalistams sakė A. Bilotaitė.
„Tai yra labai svarbu“, – pabrėžė ministrė.
Ji argumentavo, kad neseniai pabaigtą statyti fizinį barjerą gadina ne tik neteisėtai į Lietuvą patekti bandantys migrantai, bet ir Baltarusijos pasieniečiai.
„Matome, ką šiandien daro mūsų kaimynų pareigūnai. Kaimynų pareigūnai turi ne tik kad būtinąsias priemones, bet kartu nešiojasi fizinio barjero gadinimo priemones, turi tam tikrą taktiką ir metodiką, kaip fizinį barjerą gadinti, jį gadina, stumia migrantus“, – sakė ministrė.
A. Bilotaitė kiek anksčiau yra minėjusi, kad stebėjimo sistemos iš viso dengia apie 70 proc. visos Lietuvos sienos su Rusija ir Baltarusija. Sistemai įrengti Europos Sąjunga yra skyrusi 70 mln. eurų.
R. Liubajevas tuomet sakė, kad rengiama stebėjimo įranga yra viena moderniausių naudojamų Europoje, pritaikyta Lietuvos ir Baltarusijos pasienio geografinėms sąlygoms.
Praėjusį savaitgalį Lietuvos pasienyje su Baltarusija baigtas statyti fizinis barjeras, teigia projektą vykdanti energijos perdavimo ir mainių įmonių grupė „EPSO-G“.
Dabar Lietuvą ir Baltarusiją skiria daugiau nei 500 kilometrų ilgio ir 4 metrų aukščio tvora bei pjaunančios vielos – koncertinos – užtvara. Barjeras skirtas sulaikyti nelegalios migracijos iš Baltarusijos į Lietuvą srautus.
Lietuvos Vyriausybė
Rugsėjo pabaigoje „Baltijos tyrimai“ atliko apklausas, kurių metu gyventojai nurodė, jų nuomone, blogiausiai dirbančius Ingridos Šimonytės vadovaujamos Vyriausybės ministrus. Nieko nuostabaus, kad prasčiausiai šalies piliečiai vertina tuos ministrus, kuriems daugiausiai tenka tvarkytis su nelegalių migrantų ir koronaviruso sukeltomis krizėmis.
Tačiau, kaip rodo rugsėjo 17–spalio 3 dienomis Eltos užsakymu atlikta „Baltijos tyrimų“ apklausa, tik opozicines partijas remiančių rinkėjų nuomonė dėl to, kurie ministrai tvarkosi prasčiausiai, yra vieninga.
Žvelgiant į tai, kaip ministrų darbą vertina valdančiąsias partijas palaikantys piliečiai, nuomonių pasiskirstymas dėl to, kurie Vyriausybės nariai dirba blogiausiai, varijuoja. Koaliciją sudariusių partijų elektoratai kaip blogai dirbančius yra linkę nurodyti tuos ministrus, kuriuos delegavo ne jų remiamos partijos.
Rugsėjo pabaigoje respondentų buvo prašoma pasakyti, kurie du dabartinės Vyriausybės ministrai, jų nuomone, dirba blogiausiai. Pavardes ar ministerijas respondentai minėjo patys ir ministrų sąrašas nebuvo pateikiamas.
Apklausoje dalyvavę gyventojai kaip blogiausiai dirbančius dažniausiai nurodė sveikatos apsaugos ministrą Arūną Dulkį (35 proc.), ekonomikos ir inovacijų ministrę Aušrinę Armonaitę (29 proc.), vidaus reikalų ministrę Agnę Bilotaitę (24 proc.), užsienio reikalų ministrą Gabrielių Landsbergį (19 proc.). Į prasčiausiai vertinamų ministrų sąrašo penketuką pateko ir teisingumo ministrė Evelina Dobrovolska (10 proc.).
Rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ duomenimis, kitus I. Šimonytės Vyriausybėje dirbančius ministrus paminėjo nuo 1 proc. iki 6 proc. respondentų. 3 proc. gyventojų teigė, kad visi ministrai dirba blogai, o 2 proc. respondentų teigė priešingai – kad visi dabartiniai ministrai dirba gerai. Tuo tarpu apie septintadalį (15 proc.) respondentų šiuo klausimu apskritai neturėjo nuomonės.
Valdančiųjų partijų rinkėjai nurodo skirtingus „blogiausiai dirbančius“ ministrus
Skirtingas valdančiosios daugumos partijas palaikantys gyventojai skirtingai vertina ministrų darbą. Tam tikra išimtis yra tik konservatoriai. Nors vidaus reikalų ministrė A. Bilotaitė priklauso Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijai, konservatorių elektoratas ją, kaip prasčiausiai dirbančią ministrę, išskyrė ganėtinai dažnai.
Premjerė Ingrida Šimonytė. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Visgi kaip blogiausiai dirbančią ministrę dažniausiai TS-LKD partijos rinkėjai minėjo Laisvės partijos lyderę A. Armonaitę (33 proc. konservatorių rinkėjų). Dažnai konservatorių elektorato buvo minėta ir teisingumo ministrė E. Dobrovolska (22 proc.).
Kiek daugiau nei penktadalio konservatorius palaikančių piliečių nuomone, prastai su pareigomis tvarkosi ir TS-LKD priklausanti A. Bilotaitė (23 proc.). Tuo tarpu, kad blogai dirba sveikatos apsaugos ministras A. Dulkys nurodė 17 proc. konservatoriams simpatizuojančių gyventojų.
Laisvės partijos rinkėjams labiausiai neįtinka D. Kreivys
Laisvės partiją remiantys piliečiai ministrus, kurie, jų nuomone, dirba blogiausiai, rikiuoja jau kita pasirinkta tvarka. Laisvės partijos simpatikų nuomone, prasčiausiai dirba konservatoriams priklausantis energetikos ministras Dainius Kreivys (17 proc.). D. Kreivys, įvertinus visų respondentų balsus, rikiuojasi šeštoje vietoje. Kaip blogiausiai dirbantį ministrą jį nurodė 6,6 proc. visų apklausoje dalyvavusių respondentų.
Žvelgiant į Laisvės partijos rėmėjų nuomonių pasiskirstymą, taip pat ganėtinai dažnai paminėtas Liberalų sąjūdžio deleguotas aplinkos Simonas Gentvilas (16 proc.) ir krašto apsaugai vadovaujantis konservatorius Arvydas Anušauskas (15 proc.). Tačiau bendruose vykdytos apklausos rezultatuose šie ministrai neišsiskiria itin prastu vertinimu: S. Gentvilą kaip blogai dirbantį nurodo 3,5 proc., o. A. Anušauską – 1,8 proc. apklausoje dalyvavusių visų respondentų.
Nepartinis, TS-LKD į ministrus deleguotas A. Dulkys, kaip blogai dirbantis ministras, paminėtas 15 proc. Laisvės partijos gerbėjų dalies.Taip pat Laisvės partijos elektoratas kaip blogai dirbančius dažniau paminėjo konservatoriams priklausančius A. Bilotaitę (13 proc.) ir G. Landsbergį (11 proc.).
Liberalų sąjūdžio rinkėjai kaip blogiausiai dirbančias mato A. Armonaitę ir A. Bilotaitę
Galima pažymėti, kad Laisvės partiją remiantys asmenys kaip blogiausiai dirbančios nenurodė Laisvės partijos pirmininkės A. Armonaitės.
Tuo tarpu kitos liberalios politinės jėgos – Liberalų sąjūdžio elektoratas pastarąją šioje apklausoje nurodo dažniausiai. 28 proc. už Liberalų sąjūdį ketinančių balsuoti rinkėjų tvirtina, kad A. Armonaitė Vyriausybėje dirba prasčiausiai. Tokia pati dalis Liberalų sąjūdžio rėmėjų nurodo ir konservatorę A. Bilotaitę (28 proc.). Šiek tiek mažesnei daliai – 21 proc. šios partijos simpatikų atrodo, kad sunkiausiai sekasi A. Dulkiui. Liberalų sąjūdžio rinkėjai kaip blogai dirbančius šiek tiek dažniau minėjo konservatorius G. Landsbergį (16 proc.) bei Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai vadovaujančią Jurgitą Šiugždinienę (14 proc.). Bendroje apklausoje švietimui Lietuvoje vadovaujanti ministrė rikiuojasi 7 vietoje. Ją, kaip prasčiausiai besitvarkančią ministrę, nurodo 4 proc. respondentų.
Tai, kad blogai dirba E. Dobrovolska, nurodė 13 proc. Liberalų sąjūdžio rėmėjų. Kaip ir Laisvės partijos atveju, Liberalų sąjūdžio rinkėjas nebuvo linkęs savo remiamos partijos deleguotų ministrų nurodyti kaip prastai dirbančių.
Opozicijos partijų elektoratas vieningas: prasčiausiai vertinami tie patys ministrai
Savo ruožtu už opozicijoje esančias partijas ketinantys balsuoti gyventojai vieningi – blogiausiai dirba A. Dulkys, A. Armonaitė, A. Bilotaitė ir G. Landsbergis. Iš esmės nesiskiria ir ministrų rikiavimo tvarka, kurią pateikia už „valstiečius“, socialdemokratus ir „darbiečius“ ketinantys balsuoti piliečiai.
Ingrida Šimonytė ir Gabrielius Landsbergis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Lietuvos socialdemokratų partijos rinkėjų nuomone, blogiausiai dirba A. Dulkys (42 proc.), A. Armonaitė (37 proc.), A. Bilotaitė (33 proc.). Taip pat dažnai apklausoje minėtos G. Landsbergio (20 proc.) ir E. Dobrovolskos (13 proc.) pavardės.
Tuo tarpu Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos rinkėjų nuomone, blogiausiai dirba A. Dulkys. Sveikatos apsaugos ministrą šioje apklausoje paminėjo net 64 proc. „valstiečius“ remiančių respondentų. Taip pat išskirta A. Armonaitė (36 proc.) bei A. Bilotaitė (36 proc.) ir G. Landsbergis (19 proc.).
Galiausiai Darbo partijos rinkėjų nuomone, blogiausiai dirba A. Dulkys (36 proc.), A. Armonaitė (32 proc.), A. Bilotaitė (22 proc.) ir G. Landsbergis (16 proc.).
R. Ališauskienė: valdančiųjų elektoratas skirsto ministrus į savus ir nesavus
„Baltijos tyrimų“ vadovė Rasa Ališauskienė sako, kad tvarka, kokia gyventojai išrikiavo prasčiausiai vertinamus ministrus, nenustebino. Pasak jos, nelegalių migrantų ir COVID-19 sukeltas krizes sprendžiantys Vyriausybės nariai ir yra kritiškiausiai vertinami ministrai.
„Keturi ministrai generuoja didžiąją dalį visų atsakymų. Ir tai ministrai, kurie atsakingi už kilusių krizių valdymą. Apie migrantus daugiau šneka Landsbergis ir Bilotaitė, o apie COVID – Dulkys ir Armonaitė. Tai tos ministerijos, kurios tvarkosi su kriziniais dalykais, daugiausiai ir susilaukia neigiamos reakcijos“, – Eltai teigė R. Ališauskienė.
Rasa Ališauskienė. Martyno Ambrazo (ELTA) nuotr.
Kita vertus, R. Ališauskienė mano, kad ministrų darbo kokybės vertinimas ir krizių primesta darbotvarkė nebuvo vieninteliai kriterijai gyventojams išskiriant blogiausiai dirbančius ministrus. Sociologės teigimu, vykdytoje apklausoje nemažai įtakos turėjo ir tai, kaip gyventojai vertina ministrų asmenybes.
„Dulkio vertinimas apskritai yra nepalankus. Armonaitė neigiamų vertinimų taip pat sulaukia ne tik kaip dirbanti ministrė, bet ir kaip politikė. Šiuo metu ji yra blogiausiai iš visų vertinama. Taigi yra ir asmenybiniai dalykai“, – sakė „Baltijos tyrimų“ direktorė.
Komentuodama, kodėl valdančiajai daugumai priklausančių partijų rinkėjų nuomonė išsiskiria, R. Ališauskienė svarstė, ar tai tik nėra skirstymo į „savas – nesavas“ ministras priežastis.
„Gali būti, kad dėl to, jog tai savas ar nesavas ministras. Kai žiūri į rinkėjų nuomones pagal partijas, bent jau valdančiosios koalicijos mastu, blogiau yra vertinamas ne savos partijos ministras. Išskyrus gal Tėvynės sąjungos rėmėjus. Jie Bilotaitę gan dažnai paminėjo kaip tą, kuri dirba blogiausiai“, – Eltai teigė R. Ališauskienė.
„Tuo tarpu Liberalų sąjūdis į priekį taip pat iškėlė Armonaitę ir Bilotaitę. Laisvės partija minėjo taip pat ministrus, kuriuos delegavo kitos partijos, o Armonaitės – apskritai nepaminėjo“, – teigė ji.
Sociologė neatmetė galimybės, kad toks nuomonių pasiskirstymas gali būti susijęs ir su valdančiųjų partijų rinkėjų jaučiamu nepasitenkinimu, kad jų remiama politinė partija turi per mažai erdvės. Tą, pasak jos, rodo kitos atliktos sociologinės apklausos.
„Į klausimą, ar respondentai, jei dabar būtų rinkimai, norėtų, kad būtų tokia pati valdančioji dauguma, tai 7 iš 10 rinkėjų nori kitos. Dabartinę sudėtį ir toliau matyti norėtų daugiausiai Tėvynės sąjungos rinkėjai. Tuo tarpu koalicijos partnerių – liberalų, Laivės partijos rinkėjai gan dažnai sako, kad norėtų kitos. Taigi tai gali būti vienas iš atvejų, kai šių partijų rėmėjai mano, kad jų partijai tenka per mažai galių, kad dominuoja konservatoriai“, – apibendrino R. Ališauskienė.
Apklausa yra Lietuvos naujienų agentūros ELTA ir Lietuvos ir Didžiosios Britanijos rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos Tyrimai“ bendras projektas. Skelbiant apklausos duomenis nuoroda į ELTA ir „Baltijos tyrimus“ būtina.
Apklausa vyko 2021 m. rugsėjo 17 – spalio 3 dienomis. Tyrimo metu asmeninio interviu būdu apklausti 1004 Lietuvos gyventojai (18 metų ir vyresni), apklausa vyko 115 atrankos taškų. Apklaustųjų sudėtis atitinka 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų sudėtį pagal lytį, amžių ir gyvenvietės tipą. Apklaustųjų nuomonė rodo 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų nuomonę. Tyrimų rezultatų paklaida iki 3,1 proc.
Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė tvirtina, kad institucijos intensyviai ruošiasi naujiems planuojamiems protestams. Pasak jos, laukiant naujų mitingų svarbiausia pasiųsti žinią, kad agresyviai nusiteikę riaušininkai neišvengs teisinės atsakomybės.
„Tikrai labai intensyviai ruošiamės. Pasistengsime, kad tie asmenys nesijaustų nebaudžiami, neprovokuotų tokių situacijų, nes tai, kas vyksta, kai yra naudojamas smurtas prieš teisėsaugos pareigūnus, prieš žiniasklaidos žmones, tai yra netoleruotina mūsų valstybėje“, – ketvirtadienį surengtoje spaudos konferencijoje kalbėjo A. Bilotaitė.
Ministrė teigia, kad kitą savaitę apie vykdomus tyrimus dėl riaušių prie Seimo bus paskelbta daugiau informacijos, o antradienį Policijos departamentas pristatys savo vertinimus ir siūlymus dėl tokio pobūdžio neramumų valdymo.
„Tiek šią, tiek kitą savaitę turėtų būti dar papildomos informacijos, nes vyksta tyrimai ir mūsų teisėsauga intensyviai dirba“, – teigė ji.
ELTA primena, kad rugpjūčio 10 d. nuo ryto prie Seimo vykęs protestas prieš COVID-19 ribojimus peraugo į riaušes. Seimo įėjimus užblokavusius mitinguotojus nustūmė į įvykio vietą atvykusi riaušių policija. Prieš protestuotojus riaušių policijos pareigūnai panaudojo ašarines dujas, piktybiškiausiai nusiteikę protestuotojai buvo išvesti. Policijos pareigūnai mitingo dalyvius nustūmė nuo Seimo vartų, taip sudarydami galimybę iš Seimo išvykti parlamentarams.
Saulius Skvernelis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Ekspremjeras Saulius Skvernelis sako rimtu nelaikantis vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės pareiškimo, kad neatsakingi sprendimai per pastaruosius 4-5 metus tapo problema, sprendžiant vasarą kilusią nelegalių migrantų krizę Lietuvoje. Pasak jo, ministrės pažerta kritika, kad tarsi ankstesnė valdžia, savo laiku adekvačiai neįvertinusi situacijos, nepasiruošė būsimai migrantų krizei, yra tiesiog beviltiška.
„Beviltiškai dirba, ir komentarai jos… Tiesiog sakau, kad tai beviltiška ministrė“, – Eltai teigė 2016-2020 m. Ministrų kabinetui vadovavęs S. Skvernelis.
A. Bilotaitė ketvirtadienį vykusioje spaudos konferencijoje teigė, kad dabartinė Vyriausybė, susidūrusi su Aliaksandro Lukašenkos režimo suorganizuota migrantų krize, turėjo padaryti per mėnesį tai, kas nebuvo padaryta per pastaruosius 4-5 metus.
„Reikėtų grįžti į 2016-2017 metus, į pratybas ir mokymus, kurie buvo tuo metu organizuojami. Buvo ruošiamasi 40 tūkst. migrantų antplūdžiui. Deja, bet turiu pasakyti, kad po to nebuvo imtasi jokių veiksmų, nebuvo parengtos preliminarios sutartys ar pasirūpinta vietomis ir infrastruktūra, kur tie asmenys turėtų būti apgyvendinti, nors realiai ir buvo ruošiamasi tokioms grėsmėms“, – sakė ministrė.
Politikė svarstė, kad išvados dėl panašių krizių valdymo nebuvo padarytos, nes atsakingi asmenys neadekvačiai įvertino situaciją.
„Nors 2016-2017 m. ir buvo ruošiamasi, buvo daromos pratybos, buvo rekomendacijos, bet, deja, dėl tam tikrų asmenų neadekvataus situacijos vertinimo, galbūt, dėl situacijos rimtumo nesuvokimo, nebuvo imtasi tam tikrų veiksmų“, – teigė A. Bilotaitė.
S. Skvernelis: klaida buvo A. Bilotaitę skirti ministre
Ne kartą anksčiau ministrę dėl to kaip ji tvarkosi su nelegalių migrantų krize kritikavęs S. Skvernelis sako, kad rimtais tokių priekaištų nelaiko. Politiko teigimu, jei ministrė savo pasisakymais ir taikė į buvusią valdžią, tai tik parodo jos nekompetenciją. Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
„Pratybos buvo padarytos, viskas yra sudėliota, reikėjo tik sėkmingai pasikelti popierius ir elgtis taip, kaip reikia. Bet kai tu to nesugebi – ieškai kažkokių priedangų. Kita vertus, jie patys krizę sukėlė. Prieš sukeldamas krizė tu turi pasimatuoti, ar turi gebėjimų, kompetencijų tokias krizes valdyti. Jeigu neturi, tada reikia tiesiog patylėti“, – teigė Algirdo Butkevičiaus Vyriausybės sudėtyje dirbęs ir Vidaus reikalų ministerijai vadovavęs S. Skvernelis.
Paklaustas kokios konkrečios A. Bilotaitės klaidos iššaukia tokią aštrią kritiką jos atžvilgiu, S. Skvernelis atsakė gana abstrakčiai – kad klaida buvo skirti A. Bilotaitę ministre.
„Manau, kad didžiausia klaida yra tai, kad Bilotaitė atsirado vidaus reikalų ministrės poste. Reikia turėti elementarių gebėjimų, vien tik liežuviu malti, ką buvo įprasta daryti iki tol, pasirodo neužtenka“, – apibendrino S. Skvernelis.
Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė teigia, kad artimiausiu metu atsitraukiama nuo planų į Dieveniškes perkelti nelegalius migrantus. Vis dėlto, pasak ministrės, ši vieta yra laikoma kaip rezervinė, kurioje, esant poreikiui, migrantai galėtų būti apgyvendinti.
„Mes laikome šią vietą kaip galimą. Šiuo metu tikrai kažkokios vežimo ar kitokios veiklos nebus, bet mes ją laikome, nes mes turime turėti rezerve šią vietą ar kitas vietas, nes situacija gali keistis kiekvieną dieną“, – žurnalistams trečiadienį teigė A. Bilotaitė.
Ministrės teigimu, nors buvo bandoma su bendruomene pasiekti kompromisą, tačiau, pasak jos, dialogas tiesiog neįvyko.
„Mes įsiklausėme ir į bendruomenės išsakytus lūkesčius, nes ne vieną kartą vyko viceministrai, kalbėjosi tiek su vietos valdžios atstovais, tiek su bendruomene, diskutavo, buvo sutarta, kad bus tam tikros derybos, ateisime su savo siūlymais, bet, deja, mes pamatėme, kad tiesiog įsijungė galbūt ir kitos grupės žmonių, ir tas dialogas tiesiog neįvyko. Nebuvo noro kažkaip ieškoti sprendimų“, – sakė ministrė.
„Tai aš tikiuosi, kad tas sąmoningumas, susitelkimas atsiras ir suprasime, kad tai yra labai rimti dalykai, kad tą situaciją galima labai rimtai užkaitinti“, – pridūrė ji. Dieveniškių kaimo bendruomenės protestas prie VRM. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
A. Bilotaitė teigia, kad, reaguojant į pastaruoju metu dėl nelegalių migrantų įvykusius nesankcionuotus protestus, bandymą trukdyti pareigūnų darbui, jos vadovaujama ministerija apie planus, kur bus perkeliami migrantai, nebepraneš.
„Aš dabar laikausi tokios taisyklės, kad komunikuoti apie konkrečias datas, konkrečias vietas nenorėčiau, nes tai gali išprovokuoti, kaip mes matėme, įvairiausias akcijas, protestus ne tik pilietiškai, bet ir nukreiptus prieš pareigūnus“, – akcentavo A. Bilotaitė.
„Mano pareiga yra, žinoma, užtikrinti visuomenės mūsų saugumą, bet pasirūpinti ir mūsų pareigūnų saugumu, kad jiems nekiltų grėsmė vykdant savo darbus ir pareigas“, – pridūrė ji.
Dieveniškių kaimo bendruomenės protestas prie VRM. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Pirmadienį vykstant vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės ir Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros („Frontex”) vykdančiojo direktoriaus Fabrice Leggeri susitikimui, prie ministerijos pastato kelios dešimtys Dieveniškių miestelio gyventojų protestavo prieš planus jų gyvenvietėje esančioje buvusioje Technologijų ir verslo mokykloje apgyvendinti 500 nelegalių migrantų.
Jie teigia esantys susirūpinę savo saugumu bei pažymi, kad dėl šių valdžios planų ketina kreiptis į teismą.
Tačiau ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė protestuojantiems dieveniškiečiams sako, kad migrantai negali „levituoti“ ore, o ši gyvenamoji vieta pasirinkta dėl patogios geografinės padėties apribojant migrantų judėjimą.
Ministerijos planais nepatenkintų protestuotojų plakatai skelbė: „Dieveniškių gyventojų teisių pažeidimui ne!!!“, „Išgirskite Dieveniškių gyventojus!“, „Mums rūpi saugumas“.
Dieveniškiečių bendruomenės atstovė Liuba Poliak pasakojo, kad daugiausiai susirūpinimo vietiniams kelia jų saugumas. Pasak jos, migrantus ketinama apgyvendinti prie pat miestelio mokyklos, todėl tai esą gali sukelti papildomų iššūkių ir pareigūnams, ketinantiems užtikrinti saugumą.
„Mes suprantame, kad tuos žmones reikia kažkur apgyvendinti, aprūpinti. Bet tegul tai būna kažkur, kur bus saugus atstumas, kad pareigūnai, kurie mus žada saugoti, turėtų laiko sureaguoti“, – žurnalistams sakė L. Poliak, kartu pridurdama, kad gyventojai dėl Vyriausybės planų ketina kreiptis į teismą.
„Jeigu mums nepavyks nieko padaryti, galutinė instancija yra Lietuvos teismas. Mes kreipsimės. Jau vyksta advokato paieška“, – tvirtino ji.
B. Petkevič: gyventojai planuoja palikti Dieveniškes
Tuo metu proteste taip pat dalyvausi Seimo narė Beata Petkevič pasakojo, kad jos atstovaujamos vienmandatės apygardos teritorijoje esančio miestelio gyventojai dėl VRM planų esą netgi planuoja palikti savo namus.
„Dieveniškėse yra 500 žmonių, o pabėgėlių centre planuojama apgyvendinti nuo 500 iki 1, 5 tūkst. migrantų. Šalia yra darželis, mokykla, kuriuos lanko 200 mokinių. Tai neįmanomas dalykas. Visą laiką būtų policija, pasienio tarnybos, užsienio tarnybos. Žmonės jaustųsi, kaip ne savo namuose. Jie deklaruoja, kad jie išvažiuos iš Dieveniškių“, – įsitikinusi Lietuvos regionų frakcijai priklausanti parlamentarė B. Petkevič.
I. Šimonytė: migrantai nedingsta dėl to, kad jie nepatinka
Visgi premjerė I. Šimonytė tvirtai laikosi pozicijos, kad Dieveniškės yra tinkama vieta migrantų apgyvendinimui, kadangi šioje teritorijoje būtų patogu užtikrinti migrantų judėjimo kontrolę. Ji taip pat pabrėžia, kad ir migrantai yra žmonės, todėl juos vienaip ar kitaip teks apgyvendinti kažkurioje savivaldybėje.
„Reikėtų suprasti paprastą dalyką. Migrantai nedingsta dėl to, kad jie nepatinka, kad kažkas mano, jog nenori. Tai yra gyvi žmonės ir jeigu jie kirto sieną, mes turime juos kažkur apgyvendinti, kol bus išspręsti procedūriniai klausimai. Tai vis tiek bus kažkokia savivaldybė“, – atsakinėdama į žurnalistų klausimus sakė I. Šimonytė.
Premjerė akcentavo, kad Lietuvos „apendicitu“ vadinamos Dieveniškės dėl savo geografinės padėties yra patogi vieta užtikrinant migrantų judėjimo kontrolę.
„Dieveniškių kilpa turi logistinių privalumų, kadangi iš ten pasišalinti yra ribotos galimybės, mes ten turime valstybės turto. Vėlgi, savivaldybei neužkeliame kažkokios naštos ir atsakomybės rūpintis žmonėmis“, – aiškino I. Šimonytė.
A . Bilotaitė: sunku rasti vietą, kuri visiems tiks
Panašios, kaip ir premjerė, pozicijos laikosi vidaus reikalų ministrė A. Bilotaitė. Ji teigia suprantanti dėl kultūrinių skirčių atsirandančią gyventojų baimę ir nenorą, kad nelegalūs migrantai būtų apgyvendinti jų kaiminystėje. Vis tik ministrė tikina, kad gyventojų saugumas bus maksimaliai gerai užtikrintas.
„Tikrai puikiai suprantu mūsų visuomenę, nes neteisėti migrantai yra žmonės su kitokia kultūra, religija, visai iš kitų vietų ir tai, kas yra nežinoma, visada gali sukelti tam tikrą išgąstį ir baimę. Ir tikrai noriu nuraminti visus ir nusiųsti aiškią žinutę, kad mes užtikrinsime apsaugą“, – VRM surengtoje spaudos konferencijoje pirmadienį teigė A. Bilotaitė.
Ministrė atkreipė dėmesį, kad objektų, kuriuose apgyvendinti nelegalūs migrantai, apsaugą perėmė Viešojo saugumo tarnyba.
„Tai yra savo srities profesionalai, kurie savo darbą atliks maksimaliai gerai. Taip pat policijos pajėgos, kurios taip pat savo pajėgas yra pastiprinusios, kad bendruomenės jaustųsi saugiau. Todėl tikrai prašau solidarumo. Ir tikriausiai sunku bus rasti Lietuvoje vietą, kuri visiems tiks, kur visi būtų patenkinti“, – paragino vidaus reikalų ministrė.
Liepos 18 d. duomenimis, į Lietuvą iš Baltarusijos bandė patekti 2 096 neteisėti migrantai. Šis skaičius yra 26 kartus didesnis, nei buvo per visus 2020 metus. Vien liepą pasieniečiai sulaikė 1 435 migrantus. Birželį tokių buvo 473, gegužę – 77, balandį – 70, o kovą – 8.
Tarp šiemet pasienyje su Baltarusija sulaikytųjų daugiausia yra Irako piliečių ar jais prisistačiusių užsieniečių – 1 098. Taip pat sulaikyti 179 Kongo, 121 Kamerūno, 78 Gvinėjos, 74 Irano, po 69 Sirijos ir Afganistano piliečiai, 68 Rusijos bei kitų šalių piliečiai.
Nuo metų pradžios, pirminiais duomenimis, daugiausia migrantų sulaikyta Druskininkų savivaldybės ribose – 566. Šalčininkų rajone sulaikytas 431 neteisėtai iš Baltarusijos patekęs užsienietis, Ignalinos – 334, Varėnos – 353, Švenčionių – 168, Lazdijų – 142.
Policijos generalinis komisaras Renatas Požėla teigia, kad nuo gruodžio, kai buvo įvesti judėjimo tarp savivaldybių ribojimai, ne į savo savivaldybę be pateisintos priežasties bandė patekti jau 100 tūkst. gyventojų. Siekiant efektyviau kontroliuoti judėjimą tarp savivaldybių Vidaus reikalų ministerija ir Policijos departamentas rengia priemonių planą ir žada, kad taikant naujus metodus bus daugiau netikėtumo, planuojama į pagalbą pasitekti ir informacines technologijas.
„Šiandien Policijos departamentas organizuoja pasitarimą, kuriame dalyvauja teritorinių dalinių atstovai ir bus parengtas konkretus planas su konkrečiomis priemonėmis, kuris bus pateiktas Vidaus reikalų ministerijai“, – po VESK posėdžio teigė vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.
„Įvertinus išmoktas mūsų pamokas, kas vyko šventiniu laikotarpiu, nuspręsta atsisakyti tokių galbūt šabloninių taikytų metodų, bus dagiau netikėtumo, kadangi anksčiau buvo aiškiai pasakyta, kuriomis dienomis yra organizuojami blokavimo postai, o kuriomis – mobilūs postai“, – taip pat akcentavo ji.
Ministrės teigimu, atsižvelgiant į skirtingas savivaldybių situacijas, bus parinkti specialūs sprendimai konkrečioms savivaldybėms
„Suprantame, kad tai, kas yra aktualu pajūryje esančioms savivaldybėms, matyt, nėra taip aktualu kitoms. (…) Taip pat yra svarstoma apie tam tikrų informacinių technologijų išnaudojimą“, – sakė A. Bilotaitė.
Savo ruožtu policijos generalinis komisaras Renatas Požėla pritarė ministrei, kad įvertinus šventinio laikotarpio patirtį reikia taikyti kitokias priemones.
„Įvertinome tai, ką reikia tobulinti ir sausio mėnesį bandysime eiti kitu keliu, nes iš tikrųjų reziumuojame, kad didžioji dalis gyventojų laikosi visų reikalavimų ir tiems gyventojams tikrai nėra taip svarbu, kur (kontrolės – ELTA) postai bus, kada jie bus ar apskritai bus“, – teigė R. Požėla.
Visgi jis taip pat pripažino, kad nerimą kelia duomenys,kad net 100 tūkst. gyventojų, vykdami ne į savo savivaldybę, pažeidė Vyriausybės nutarimą.
„Drąsiai galime kalbėti turbūt apie 100 tūkst. Lietuvos piliečių, kurie bandė patekti į kitą savivaldybę ir buvo konstatuota, kad jų vykimas pažeidžia Vyriausybės nutarimą ir, aišku, mes net neabejojame, kad buvo ir asmenų, kurie prasprūdo kitais keliukais, kitomis dienomis, kai mūsų patikros buvo mažiau intensyvios“, – atkreipė dėmesį policijos generalinis komisaras.
„Todėl tikrai matome būtinybę taikyti šiek tiek modifikuotus metodus, atsisakysime savaitgalio šablono, atsisakysime galbūt kitų įprastų dalykų buvusių ir galbūt taikysime tą netikėtumo faktorių“, – taip pat akcentavo jis.
R. Požėla teigia, kad bus patobulinta jau dabar naudojama programėlė, siekiant nustatyti transporto priemones pagal valstybinius numerius, siekiant nustatyti, ar transporto priemonė nebuvo jau anksčiau sustabdyta ir apgręžta. Taip pat, pasak jo, iškelta idėja ir efektyviau naudoti jau turimas priemones, pavyzdžiui, vaizdo stebėjimo kameras.
„Tačiau šiandien, jau detaliau pereinant prie šio klausimo realizacijos ir kalbant su mūsų informacinių technologijų specialistais, vis tik paaiškėjo, kad tai nėra taip paprasta. Be abejo, mes bandysime to siekti, bet šiuo atveju laikas turbūt nėra mūsų sąjungininkas, nes tai tikrai nėra kelių dienų ir netgi savaičių klausimas“, – teigė R. Požėla.
„Pagrindinė problema turbūt, kad šalyje reikia grįžti prie visuotinio deklaravimo sistemos sukūrimo, nes mano minima aplikacija yra susijusi su savanorišku asmenų deklaravimusi“, – pridūrė jis.
Konservatorė Agnė Bilotaitė absurdu vadina „valstietės“ Agnės Širinskienės kreipimąsi į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją dėl jos gyvenimo Seimo viešbutyje. Politikė teigia, kad skirto būsto ji atsisakiusi dar spalio pradžioje ir, akcentavo konservatorė, niekada juo nepiktnaudžiavusi.
„Absurdas, jei mane prilygina Seimo nariams, kurie Seimo bute apgyvendino savo šeimos narius“, – Eltai komentuodama „valstietės“ A. Širinskienės pateiktą skundą komentavo A. Bilotaitė. Jos teigimu, tuo metu, kai ji laukėsi vaiko, Seimo viešbučiu ji naudodavosi pakankamai dažnai.
„Kalbant apie visą šią situaciją, man labai keista, jog aš turėčiau Širinskienei, kaip kokiai Seimo viešbučio vadovei, ataskaitas pateikinėti, kada aš pareidavau, pavyzdžiui, pamaitinti savo vaiko ir taip toliau. Žvelgiant į jos pareiškimus, būtent toks įspūdis susidaro“, – piktinosi Seimo narė.
Jos teigimu, A. Širinskienės skundas yra ne kas kita, kaip tik purvo drabstymas.
Be to, akcentavo politikė, Seimo viešbučio ji atsisakiusi dar gerokai iki skandalų, atskleidusių, kad galimai keli Lietuvos lenkų rinkimų akcijai–Krikščioniškų šeimų sąjungai priklausantys parlamentarai jiems skirtus butus Seimo viešbutyje užleido giminaičiams.
„Aš (Seimo viešbučio – ELTA) buto atsisakiau oficialiai dar spalio 3 d. Ir dabar ten gyvena kitas Seimo narys. Aš, galbūt, būčiau ir anksčiau atsisakiusi, nes mano gyvenimo aplinkybės pasikeitė ir man tiesiog nebereikėjo to būsto. Tačiau nėštumas, gimdymas… tiesiog kai tik atsirado fizinės galimybės tą prašymą pateikti, tą aš ir padariau“, – aiškino A. Bilotaitė, dar kartą pabrėždama, kad priešingai nei kiti į žiniasklaidos akiratį patekę parlamentarai, asmeninės naudos iš teisėtai gauto Seimo buto tikslingai nei siekusi, nei gavusi.
„Aš gi nenaudojau Seimo buto asmeninei naudai gauti… kai tuo tarpu kiti gyveno Seimo viešbutyje, o savo asmeninį būstą nuomodavo ar užleisdavo giminaičiams. Manau, kad A. Širinskienės kreipimasis yra tiesiog absurdiškas“, – apibendrino politikė.
Kaip ELTA jau skelbė, A. Širinskienė Etikos sargams adresuotame kreipimesi prašo pripažinti, kad A. Bilotaitė piktnaudžiavo savo, kaip Seimo narės teisėmis, laikė užėmusi nenaudojamą ir valstybės lėšomis išlaikomą butą Seimo viešbutyje, nors jame pati negyveno bei apie tai neinformavo Seimo kanceliarijos. Dėl šių priežasčių prašoma įvertinti, ar konservatorė A. Bilotaitė neturėtų grąžinti į valstybės biudžetą lėšų, kurias valstybė sumokėjo už jai skirto būsto išlaikymą.
Žiniasklaidoje per pastarąsias savaites pasirodė pranešimų, liudijančių, kad parlamentarai galimai jiems skirtus butus Seimo viešbutyje perleido giminaičiams.
Trečiadienį LRT radijas pranešė, kad įtariama, jog parlamentaro Zbignevo Jedinskio sūnus gyvena tėvui skirtame bute Seimo viešbutyje. Kiek anksčiau portalas 15min.lt paskelbė, kad ir susisiekimo ministrui Jaroslavui Narkevičiui, kaip Seimo nariui, skirtame bute Seimo viešbutyje gyvena jo dukra Karolina Narkevič. Pagal Seimo statutą, Seimo narių artimieji gali gyventi šiuose butuose tik tada, kai juose gyvena patys parlamentarai.
Taip pat viešojoje erdvėje pasirodė informacijos, kad Seimo viešbutyje gyvena ir tie parlamentarai, kurie turi butus Vilniuje. Tarp tokių Seimo narių keli valdantieji. „Valstietis“ Darius Kaminskas. Politikas LRT radijui teigė, kad Seimo viešbutyje gyvena todėl, kad Vilniuje turimą įvairų nekilnojamąjį turtą jo žmona nuomoja. Kita „valstietė“ Laimutė Matkevičienė prisipažino gyvenanti Seimo viešbutyje, nes, kaip aiškino ji, savo butą yra užleidusi sūnui ir jo šeimai. Anot LRT radijo, tarp šių politikų patenka ir „socialdarbietė“ Rimantė Šalaševičiūtė. Politikė aiškino, kad galimybe gyventi Seimo viešbutyje naudojasi todėl, kad nevairuoja automobilio.
Konservatoriai, siekiant pagerinti tautinių mažumų gyventojų galimybes įsilieti į darbo rinkas, sumažinti emigraciją bei užkardyti kelią Kremliaus hibridiniams karams, siūlo Švietimo įstatymo pataisas, kuriomis tautinių bendrijų mokyklose būtų užtikrintas platesnis ir kokybiškesnis ugdymas valstybine kalba.
Konservatorių siūlomu įstatymo projektu raginama nustatyti, kad pagrindinio ir vidurinio ugdymo programoje ne mažiau kaip 60 proc. programos temų būtų vykdoma lietuvių kalba, o likę ne mažiau kaip 40 proc. programos temų – tautinės bendrijos ar mažumos kalba. Šią iniciatyvą, teigė konservatorė Agnė Bilotaitė, siūloma įgyvendinti iki 2023 metų.
„Akivaizdu, kad esamas reguliavimas nėra pakankamas. Todėl siūloma įstatymo nuostata siekiama sureguliuoti ir aiškiai nustatyti ugdymo ribas. Svarbu ir tai, kad šia pataisa ir pati valstybė įsipareigoja sudaryti realias sąlygas savo tautinių bendrijų atstovams gerai išmokti lietuvių kalbą, o vėliau sėkmingai kartu su jais kurti mūsų valstybės ateitį“, – teigė A. Bilotaitė.
Šiuo metu, anot spaudos konferencijoje siūlomų pataisų motyvus pristačiusio Lauryno Kasčiūno, tautinių mažumų mokyklose lietuvių kalbama dėstoma ne daugiau nei 20 proc. visų dalykų.
Politikas, kalbėdamas apie įstatymo motyvus, pabrėžė, kad valstybinės kalbos mokėjimas turi įtakos tautinių bendrijų įsiliejimui į darbo rinkas ir visuomeninį gyvenimą bei mažina tautinių bendrijų pažeidžiamumo jauseną ir atskirtį.
L. Kasčiūnas teigė, kad tautinių mažumų atstovai nepakankamai gerai moka lietuvių kalbą.
„Pernai lietuvių kalbos egzaminą išlaikė 90 proc. lietuviškų mokyklų abiturientų ir tik 80,5 proc. tautinių mažumų kalbomis besimokančių moksleivių“, – spaudos konferencijoje aiškino L. Kasčiūnas ir pristatė 2006 m. apklausų duomenis, rodančius, kad net 62 proc. Lietuvos lenkų savo vaikus nori mokyti lietuvių kalba.
Apibendrindamas L. Kasčiūnas ragino švietimo sistemoje netaikyti dvigubų standartų lietuviškose ir tautinėse mokyklose besimokantiems mokiniams ir laipsniškai pereiti prie lygių teisių visiems.
Tuo tarpu konservatorius Audronis Ažubalis akcentavo, kad Švietimo įstatymo pataisos būtinos, siekiant sumažinti Kremliaus hibridinių atakų poveikį. Konservatorius teigė, kad Baltijos šalyse tautinės mažumos tapo labai patraukliu taikiniu Kremliaus hibridiniams karams.
„Iš tikrųjų žiūrint į savo tautines bendruomenes ir mes matome, kokiais būdais, pradedant nuo finansavimo, baigiant įvairiomis provokacijomis, šios bendruomenės yra skaldomos ir nuteikiamos prieš Vyriausybę ir valstybę“, – kalbėjo A. Ažubalis ir pridūrė, kad geras valstybės kalbos, kultūros ir istorijos žinojimas gali prisidėti neutralizuojant neigiamas Maskvos įtakas.
„Mes manome, kad titulinės nacijos kultūros, istorijos, tradicijų žinojimas yra labai svarbus visiems tiems tautinių bendruomenių atstovams, kurie nuoširdžiai nori tapti visateisiais valstybės piliečiais“, – sakė politikas. Jis pabrėžė, kad Švietimo įstatymo pataisos priimtos, atsižvelgiant į Estijos pavyzdį, todėl bus siekiama, kad mokyklose apie 60 procentų (apie 6 dalykus) visų dalykų būtų dėstomi lietuvių kalba.
„Tai stiprintų socialinę, politinę valstybės sąrangą, stiprintų santarvę tarp piliečių ir trečiosioms šalims būtų žymiai sunkiau skaldyti mūsų visuomenę“, – apibendrino A. Ažubalis ir užsiminė, kad siūlomomis pataisomis nesekama latvių pavyzdžiu, kurie turi tikslą, kad 2020-2021 metais visi bendrojo ugdymo dalykai 10 ir 11 klasėse jau bus mokomi tik latvių kalba.
Pagal šiuo metu galiojančio Švietimo įstatymą mokiniai tautinių bendrijų mokyklose ugdomi dviem kalbomis – tautinės bendrijos kalba ir lietuvių kalba. Lietuvių kalba pradinio ugdymo programoje mokoma integruotai, o pagrindinio ir vidurinio ugdymo programoje – tik per Lietuvos istorijos, geografijos, pasaulio pažinimo ir pilietiškumo pagrindų pamokas.
