Prezidentas Gitanas Nausėda susitiko su Kauno regiono turizmo sektoriaus atstovais . Roberto Dačkaus (LR Prezidento kanceliarija) nuotr.
Lietuvos Respublikos prezidentas Gitanas Nausėda, siekdamas stiprinti Lietuvos regionų ir centrinės valdžios bendradarbiavimą, pirmadienį darbo dieną praleido Birštone ir susitiko su aštuonių Kauno regiono savivaldybių vadovais – Birštono miesto, Kauno, Jonavos, Raseinių, Prienų, Kėdainių ir Kaišiadorių rajonų merais ir Kauno miesto vicemeru.
Šalies vadovas aptarė aktualiausias viso regiono temas ir gilinosi į atskiroms savivaldybėms tenkančius iššūkius, diskutavo ir apie prezidento inicijuotą Viešųjų pirkimų įstatymą, kuris didintų savivaldybių savarankiškumą, suteiktų joms daugiau galių ir leistų kasmet sutaupyti bent kelis šimtus milijonų eurų. G. Nausėdai, kaip skelbiama Prezidentūros pranešime, merai pateikė spręstinų klausimų, susijusių su aplinkosauga, kelių rekonstrukcija, ikimokyklinio ugdymo prieinamumu, vandentvarkos projektais, ligoninių finansavimu, nykstančiais dvarais, kitais kultūros paveldo objektais.
„Deja, savivaldybės nesulaukia pakankamai dėmesio iš kai kurių ministerijų pusės, liūdnai juokauja, kad Prezidentūra buvo pirmoji, kuri išklausė jų skundų, nes tiesiogiai už problemas atsakingos institucijos nenorėjo arba nerado tam laiko. Tikiuosi, kad ledai pajudės, ir išspręsime tuos klausimus, kam kartais reikia tik šiek tiek politinės valios“, – spaudos konferencijoje sakė prezidentas.
Šalies vadovas su patarėjais Kauno regione ypač domėjosi vietos ekonomiką galinčio išjudinti turizmo plėtros galimybėmis, todėl susitikime su šio sektoriaus atstovais – viešbučių, restoranų, kaimo turizmo sodybų, kultūros objektų, sveikatinimo ir kitų paslaugų teikėjais bei turizmo informacijos centrų darbuotojais – aptarė turizmo situaciją Lietuvoje po pirmosios koronaviruso pandemijos bangos, regiono patrauklumo didinimo galimybes.
Turizmo sektorius yra vienas labiausiai nukentėjusių nuo COVID-19 pandemijos, tačiau jam suteikiamos pagalbos priemonės startuoja lėtai. Turizmo sektoriaus atstovai ypač kritikavo neadekvačiai biurokratizuotą „Invegos“ veiklą. Pasak prezidento, pasitikėjimą valstybe mažina per ilgai trunkantys procesai ir neefektyvūs įgyvendinimo mechanizmai, todėl būtent jiems tobulinti reikia daugiausia dėmesio. „Reikia kokybiško dialogo – išgirsti sektoriaus tikruosius poreikius ir rasti konsensusą ne tik dėl to, ką padarysime, bet ir kada ir kaip tai bus padaryta. Tai svarbu tiek kalbant apie trumpalaikes priemones, tiek brėžiant ilgesnio laikotarpio strateginius tikslus“, – pabrėžė valstybės vadovas.
Prezidento teigimu, Lietuva tik labai maža dalimi išnaudoja turizmo potencialą. Pagal turizmo indėlį į BVP ar užsienio turistų skaičių vienam gyventojui, Lietuva atsilieka nuo kaimyninių Latvijos ir Estijos. Šiais metais baigiasi LRV turizmo plėtros programos laikotarpis ir netrukus bus tvirtinamas Nacionalinis pažangos planas. „Turime galimybę proveržiui, tad kviečiu turizmo sektorių konstruktyviai įsitraukti, kad būsima strategija siektų realių pokyčių ir būtų nuosekliai įgyvendinama“, – ragino prezidentas. Prezidentas Gitanas Nausėda susitiko su Kauno regiono turizmo sektoriaus atstovais. Roberto Dačkaus (LR Prezidento kanceliarija) nuotr.
Valstybės vadovas akcentavo ir būtinybę regionams, užsibrėžusiems siekti turizmo ekonominės krypties, sutelkti jėgas. „Turime griauti įsivaizduojamas sienas tarp savivaldų, regionų, centrų ir institucijų, nes keliaujantiems žmonėms nėra svarbu, kur yra savivaldos ribos ar kam priklauso tam tikras objektas – valstybei, savivaldybei ar verslui. Svarbu, kad būtų siūloma patraukli programa, skatinanti keliautojus kuo ilgiau pasilikti regione. Tam yra būtinas visų suinteresuotų pusių bendradarbiavimas“, – teigė prezidentas.
Pavyzdžiui, norint išnaudoti muziejų ir kitų kultūros įstaigų potencialą kurti didesnę socialinę, pažintinę ir pilietinę pridėtinę vertę bei lanksčiau reaguoti į paklausą, jie turėtų būti įveiklinti, reikėtų daugiau skirtingų savivaldybių koordinavimosi, įtraukiant į šiuos procesus ir privatų verslą. Geras kooperavimosi pavyzdys – neseniai Kauno rajono, Kazlų rūdos ir Prienų savivaldybių organizuoti bendri autobusų maršrutai. Anot prezidento, atėjo laikas peržengti siauras teritorines ribas ir siekti jas peržengiančios naudos gyventojams.
ES daugiamečio biudžeto ir Europos gaivinimo instrumento lėšos suteikia galimybių esminiams pokyčiams Lietuvos ekonomikai, taip pat ir turizmo sektoriui. Ilgalaikiai strateginiai projektai, kaip kad skrydžių skatinimo programa, užtikrins geresnį Lietuvos susisiekimą ir didins keliaujančiųjų srautus.
Prezidentas kartu su keturių savivaldybių vadovais bei Vidaus vandenų kelių direkcijos atstovu plaukė laivu Nemunu, kur apžiūrėjo upės ruožą ir aptarė keleivinės, pramoginės ir krovininės laivybos gaivinimo galimybes, Nemuno aukštupio valymo finansavimo klausimus.
Šalies vadovo teigimu, vidaus vandens keliai yra perspektyvi alternatyva apkrautam sausumos transportui, pasižyminti didesniu saugumu ir mažesne aplinkos tarša. Laivybos Nemunu atgaivinimas pagyvintų ir vandens turizmą bei skatintų smulkųjį ir vidutinį verslą.
Siekiant aktyvinti laivybą Nemunu, būtina imtis priemonių neeksploatuojamam upės ruožui valyti, pašalinti sąnašas ir povandenines kliūtis, rekonstruoti neprižiūrėtas bunas, o pakrantėse įrengti reikalingą infrastruktūrą – prieplaukas, krantines, privažiavimus ir traukos objektus krante.
Prezidentas labai teigiamai įvertino savivaldybių ir Vidaus vandenų kelių direkcijos bendradarbiavimą bei Susisiekimo ministerijos iniciatyvą dėl Nemuno vagos tvarkymo ir laivybos gaivinimo. Pasak jo, naujoje 2021–2027 m. finansinėje ES perspektyvoje, kurioje Lietuvai ženkliai padidės ES parama, tikrai galima dalį šių lėšų panaudoti turizmo ir krovininio transporto Nemunu potencialo išvystymui.
Darbo diena Birštone – jau šeštoji, kurią valstybės vadovas leidžia ne sostinėje, o išvyksta į regionus, norėdamas tiesiogiai prisiliesti prie savivaldybių aktualijų, primenama Prezidento komunikacijos grupės pranešime.
Skulptorius Stasys Žirgulis. Gedimino Savickio (ELTA) nuotr. Nuo šio balandžio skulptorius Stasys Žirgulis yra jau dviejų miestų – Radviliškio ir Birštono – garbės pilietis. Toks atvejis gana retas. Tačiau didžiumą savo gyvenimo šis menininkas gyvena būtent Kaune ir šiam miestui skyrė daugiausiai savo darbų.
Prisimenant, kad Kauno savivaldybė sugebėjo prieš keliolika metų miesto garbės piliečiu paskelbti vienos kaimyninės šalies tuometį vadovą, niekaip su Kaunu nesusijusį ir jame net nebuvusį, jūsų atveju išeina lyg toje patarlėje „savam krašte pranašu nebūsi“. O gal „nepastebėti“ S. Žirgulio nuopelnų miestui paranku, žinant menininko charakterį ir atkaklumą bei nujaučiant, kad šiam menininkui, Vilniaus dailės akademijos profesoriui, labiau priimtini žodžiai iš dainos „kas man iš tos laimės ir iš tos garbės…“?
Visa tai man labai netikėta, ir džiugu, kad mano kūryba šiam miestui reikalinga. Kodėl aš taip įvertintas Birštone, sakyčiau, laimingas atsitiktinumas lėmė. Birštono miestas paskelbė respublikinį parko skulptūrų konkursą, man buvo įdomu jame dalyvauti. Skulptūrų takui sukūriau „Šaltinius“. Nuo šios skulptūros viskas ir prasidėjo. Čia, Birštone, supratau, kad dabar galiu įgyvendinti savo seną svajonę – Dialogą su akmenimis. Padiskutavome apie mano idėją su Birštono miesto vyriausiuoju architektu Mantu Micheliunjo. Jis nuoširdžiai tam pritarė. Tuomet pasiprašėme audiencijos pas Birštono merę Nijolę Dirginčienę.
Projektui buvo pritarta, ir nuo to laiko kasmet aš parodą „Epochų aidas“ Birštone papildau naujais kūriniais. Šiuo metu skulptūrų yra 23, šiemet, tikiuosi, atsiras dar septynios skulptūros. Gal tai bus ir projekto pabaiga, o gal kitais metais.
Ir visa tai – skulptoriaus pastangomis ir Birštono savivaldybės kaštais, – negi taip būna?
Šis projektas vykdomasasmeninėmis bei rėmėjų lėšomis. Pagrindinis projekto rėmėjas ir mecenatas – „Kauno grūdai“ bei šios įmonių grupės generalinis direktorius Tautvydas Barštys. Jis, tarp kitko, buvo fundatorius ir Kaune pastatytiems mano sukurtiems plastiniams akcentams. Taip Muzikinio teatro sode buvo pastatytas paminklinis biustas A. Kučingiui, prie V. Kudirkos mokyklos atstatytas barbarų anksčiau pavogtas V. Kudirkos biustas, sukurti viešoms erdvėms kiti darbai.
Štai ir grįžtu prie Kauno. Taip, dirbu ir Kaune, bet nesu gerbėjas banalios, miesčioniškos meninės politikos, kuri šiandien vyrauja Kaune. Negaliu priimti diletantų kuriamos kultūros, kuri labai greitai plinta, nes ji ir plaukia paviršiumi. Todėl ir nenoriu bendrauti su miesto, kuriame gyvenu, valdžia, matydamas, kaip vidutinybės diktuoja savo sąlygas. Kaip prasilenkiama su privačių ir viešųjų interesų derinimu. Kaip triukšmingai šaukiame „Kauno akcentai“, o kokį niekinį rezultatą gauname, apsimesdami, kad niekas to nesupras?..
Tokia štai mūsų kultūra – gėrėtis auksu padengtomis vonios ir tualetų durų rankenėlėmis ir laukti, kada Kaunas taps Europos kultūros sostine. Nors turėtume neužmiršti, kad kultūra yra valstybės pagrindas.
Birštonas ne vieną kaunietį žavi savo jaukumu ir išskirtinumu, – smagu nuvažiavus į šį kurortą, pasidžiaugti SPA procedūromis, pasigrožėti puikiai sutvarkyta Nemuno krantine ir parku. Bet tuo daugumos kauniečių meilė Birštonui ir apsiriboja. O kaip čia nutiko, kad kurortas, besivadinantis karališku, jus ilgam „prisirišo“?
Jau lyg ir atsakiau į šį klausimą, tačiau galiu papildyti savo matymą. O jis toks: matau spartų Birštono miesto renesansą ir negaliu nesižavėti, kai iš šabakštyno sukuriamas nuostabus parkas. Kai visi miesto poreikiai sprendžiami profesionaliai, kaip atnaujinamos ar pastatomos naujos gydymo įstaigos. Todėl negaliu nepasidžiaugti šito gražaus karališko Birštono miesto keliu klestėjimo link.
Jūsų kūrybos vaisiai yra patekę į Kelno, Rygos bei kitų miestų nacionalinius meno muziejus, privačias kolekcijas ar galerijas Olandijoje, Vokietijoje, JAV, Suomijoje. Daugybę S. Žirgulio kūrinių galima pamatyti įvairių Lietuvos miestų erdvėse. Pirmiausia – Radviliškyje, kur gimėte, taip pat Druskininkuose, Jonavoje, Palangoje, Šiauliuose, Leipalingyje ir, žinoma, Kaune. Gal galėtumėte kurį nors iš savo darbų išskirti, ar jie jums – kaip vaikai, kurie visi yra vienodai brangūs?
Turbūt maloniausias pats kūrybos procesas . O užbaigti darbai – tarsi man tenkantis įpareigojimas naujam siekiui. Iš reikšmingiausių savo kūrinių gal paminėčiau Alytaus mieste memorialinį ansamblį rezistencijos aukoms „Nurimęs varpas“. Taip pat – tebekuriamą Birštone permanentinę skulptūrų parodą “Epochų aidas“. Kartais žvilgteliu į „Godo“, ir viskas tampa aišku …
Pasak menotyrininkės Kotrynos Džilavjan, atkreipusios dėmesį į skulptoriaus S. Žirgulio polinkį į plastines metaforas ir medžiagiškumą ne tik estetine, bet ir filosofine prasme, jums įdomi žmogaus būsena, ir ją dažnai susiejate su gamta. Jūs pats pripažįstate, kad menininko kūrybos stilius yra ne kas kita, kaip jo mąstymo būdas. Ar visą gyvenimą tokios nuostatos laikotės?
Turiu ir dabar sutikti su savo pasakymu, kad menininko kūrybos stilius yra ne kas kita kaip jo mąstymo būdas. Prie tos išvados priėjau analizuodamas įvairių menininkų kūrybą, jų personalines parodas, darbų atlikimo manierą. Daugelis, deja, manierą priima kaip stilių.
Atmintyje saugau įdomų filosofo Karlo Gustavo Jungo posakį: „Ne mes kuriame idėjas, priešingai, – jos sukuria mus“. Kai tą perskaičiau pirmą kartą, tada ir pasakiau sau, kad kiekviena idėja turi savo formą.
Taip, aš dažnai sutapatindavau žmogaus būseną su gamta. Kaip antai mano skulptūra „Migla“, ji gali būti ir žmogaus būsena … Man įdomu kūryboje naudoti metaforas, alegorijas, jeigu tai yra laisvas kūrybinis procesas. O ir šiaip, – daugiau laisvės sau! Bet dirbk kasdien!
Tris kadencijas buvote Kauno miesto tarybos narys, netgi – Antikorupcijos komisijos vadovas. Kiek pamenu, tokių reiklių ir kritiškų pirmininkų ši komisija iki jūsų nei po jūsų nėra turėjusi. Žodžiu, būdavote “amžinoje opozicijoje„ su valdžia, ir kas jums iš to? Gal daugiau būtumėte laimėjęs, jei „plauktumėte pasroviui“?
Sostinės Bernardinų sodas yra pasipuošęs skulptoriaus S. Žirgulio kūriniais. Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.
Nesigailiu, kad tris kadencijas buvau Kauno miesto Tarybos narys. Įgijau daug kitos patirties. O ir vadovaudamas Antikorupcinei komisijai likau principingas. Nemanau, šios komisijos darbas buvo bevaisis, tikrai reikėtų labai daug popieriaus viską surašyti, ką tuomet nuveikėme.
Kažin, ar šiandien Kauno miesto savivaldybėje yra Antikorupcijos komisija? Visiškai apie ją negirdime. Kaip ir opozicijos nesigirdi. O gal jau nėra ir savivaldybės Tarybos, arba ji jau seniai dirba „nuotoliniu būdu“?
Kauno savivaldybė pastaraisiais metais man primena viduramžius. Totalus uždarumas, vasalų nuolankumas, ir kas toliau? Gal amžinas Karantinas?
Vieną iš savo darbų pavadinote „Godo“ paaiškindamas, kad taip įprasminote „mūsų visame gyvenime egzistuojantį laukimą, nors ir koks kartais beviltiškas jis atrodytų“. Jei paklausčiau, ko dabar labiausiai laukiate, spėju, pasakytumėte: karantino pabaigos. Tačiau gal apsirinku, ir jūsų atsakymas bus kitoks?
Taip ,“Godo“ ir yra mūsu beviltiškos vilties simbolis …
Žinoma, laukiu karantino pabaigos. Laukiu, kad žmonės grįžtų į darbus, mokslus, prie kasdienio savo gyvenimo ritmo. Kad grįžtu ramybė, ir kad mes visi vėl galėtume puoselėti savo viltis naujiems siekiams.
Lietuvos bankų asociacija (LBA) šeštadienį Birštone rengia diskusiją „Pasmerkti būti (ne)turtingi“, kurios metu dalyviai kalbėsis apie kainas, atlyginimus bei socialinę nelygybę Lietuvoje.
Pasak diskusijoje dalyvausiančio Šiaulių banko administracijos vadovo Vytauto Siniaus, su pinigais kiekvienas vienaip ar kitaip susiduriame kasdien, nuolat priimame daugybę finansinių sprendimų – renkamės darbą, prekes bei paslaugas, mokame mokesčius, skolinamės, taupome.
„Finansinių žinių ir įgūdžių neturintis žmogus rizikuoja priimti sau nepalankius asmeninių finansų valdymo sprendimus“, – sakė V. Sinius.
Telekomunikacijų ekspertas Liudvikas Andriulis įsitikinęs, kad apie pinigus reikia pradėti galvoti nuo pat jaunystės, tačiau su jaunąja karta yra per mažai kalbamasi apie būdus užsidirbti bei pareigą aktyviai rūpintis pinigais.
„Sovietai mūsų kultūroje paliko keistą požiūrį į pinigus – žmonės mano, kad pinigų arba turi, arba neturi, ir nieko su tuo nepadarysi, kad pinigai gaunami, o ne uždirbami, ir kad pasirūpinti jais reikės tik vyresniame amžiuje, „kai turėsi šeimą“, – pastebėjo L. Andriulis.
Šių dienų daugiavaikių šeimų patirtimi diskusijoje dalysis Jurgita Pocienė, šešių vaikų mama – daugiavaikių šeimų asociacijos MES įkūrėja ir vadovė.
Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro neuromokslininkė biochemijos mokslų daktarė Urtė Neniškytė į finansinio raštingumo ugdymą žvelgia plačiai.
„Geros finansinio raštingumo programos turėtų apimti ne tik matematinius įgūdžius ir finansų valdymo žinias, bet ir mūsų nuostatas bei emocijas pinigų (ar apskritai gerovės) atžvilgiu, – akcentuoja ji. – Kad suformuotume sąmoningus pinigų uždirbimo, leidimo, investavimo bei skolinimosi įgūdžius, turime suprasti, kas mus motyvuoja, kaip mes priimame sprendimus, kaip galime išsiugdyti savivoką ir savikontrolę, lemiančias mūsų įpročius ir elgseną su pinigais“.
Valdžios sektoriui diskusijoje atstovaus švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė, neseniai suburto Finansinio švietimo koordinacinio komiteto pirmininkė.
Diskusijos moderatoriaus LBA prezidento Manto Zalatoriaus nuomone, finansinį raštingumą galima būtų sutapatinti su užsienio kalbos mokėjimu – gal ir nebūtina, bet galimybių atveria be galo daug.
„Esu tikras, kad analogiškai turime traktuoti ir mokėjimą efektyviai tvarkytis su savo pinigais“, – sakė M. Zalatorius. Jo teigimu, diskusijos tikslas – ne supriešinti dalyvius, bet praturtinti kiekvieno iš jų bei klausytojų akiratį ir suteikti naujų perspektyvų įprastoms pažiūroms.
Jau antrą kartą Birštone 2018 m. rugsėjo 7-8 dienomis vykstantis diskusijų festivalis „Būtent!“ yra atviras, nepolitinis, nemokamas renginys, kurio tikslas – skatinti šalyje diskusijų ir įsiklausymo kultūrą, toleranciją skirtingiems požiūriams, pilietinį įsitraukimą ir gerinti priimamų visuomenei svarbių sprendimų kokybę.
