Blinkenas

A. Blinkenas. EPA-ELTA nuotr.
Gordijo mazgas

A. Blinkenas. EPA-ELTA nuotr.
A. Blinkenas. EPA-ELTA nuotr.

Niujorkas, rugsėjo 20 d. (dpa-ELTA). JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas pirmadienį su Armėnijos ir Azerbaidžano užsienio reikalų ministrais aptarė „tolesnius veiksmus“ po to, kai per neseniai vykusius susirėmimus tarp šių šalių žuvo daugiau kaip 200 žmonių.
 
Valstybės departamento atstovas spaudai Nedas Price‘as sakė, kad A. Blinkeno, Armėnijos užsienio reikalų ministro Ararato Mirzojano ir Azerbaidžano užsienio reikalų ministro Džeihuno Bairamovo susitikimas buvo pirmosios tiesioginės abiejų šalių atstovų derybos nuo praėjusios savaitės pradžios, kai atsinaujino kovos.
 
„Blinkenas pareiškė užuojautą dėl žuvusiųjų ir pabrėžė būtinybę užkirsti kelią naujiems karo veiksmams bei grįžimo prie taikos proceso svarbą, – sakoma N. Price‘o pareiškime. – Jie aptarė tolesnius veiksmus, ir sekretorius paragino šalis dar kartą susitikti iki mėnesio pabaigos“.
 
Susitikime, vykusiame JT Generalinės Asamblėjos kontekste, A. Mirzojanas paragino Azerbaidžano ginkluotąsias pajėgas pasitraukti iš Armėnijos teritorijos ir įvesti „tarptautinius mechanizmus“, kurie „užkirstų kelią tolesnei eskalacijai“, teigiama Armėnijos užsienio reikalų ministerijos pranešime.
 
Praėjusios savaitės pradžioje Azerbaidžanas užpuolė Armėniją, teigdamas, kad Armėnija įvykdė provokaciją.
 
Apžvalgininkai laikosi nuomonės, kad Azerbaidžanas naudojasi tuo, jog Rusija, kuri yra Armėnijos saugumo garantas, šiuo metu yra užsiėmusi karu Ukrainoje.
 
Trišalis susitikimas įvyko netrukus po JAV Atstovų Rūmų pirmininkės Nancy Pelosi vizito į Armėnijos sostinę Jerevaną, kuris, pasak jos, buvo planuotas dar prieš prasidedant karo veiksmams.
 
Vizito metu N. Pelosi pasmerkė Azerbaidžano išpuolius prieš kaimyninę šalį, o Baku jos pastabas pavadino „nepagrįstais ir neteisingais kaltinimais“.
 
Živilė Aleškaitienė (DPA)
 
2022.09.20; 08:26
Trumposios naujienos

A. Blinkenas ir S. Lavrovas. EPA – ELTA foto

Vašingtonas, vasario 23 d. (AFP-ELTA). JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas antradienį pareiškė atšaukęs vėliau šią savaitę planuotą susitikimą su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu, Rusijai pradėjus invaziją į Ukrainą.
 
„Dabar, kai matome, kad invazija prasideda, o Rusija aiškiai parodė, kad visiškai atmeta diplomatiją, nėra prasmės rengti tokio susitikimo“, – sakė A.Blinkenas.
 
A. Blinkenas ir S. Lavrovas ketvirtadienį turėjo surengti derybas Ženevoje. Praėjusią savaitę jie buvo susitikę, tikintis užkirsti kelią Rusijos invazijai į Ukrainą.
 
Tačiau A. Blinkenas sakė, kad invazija jau prasidėjo, o Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas jau paskelbė savo tikslą „visiškai pajungti Ukrainą“.
 
A. Blinkenas per bendrą spaudos konferenciją su Ukrainos užsienio reikalų ministru Dmytro Kuleba Valstybės departamente sakė, kad Vašingtonas „visada sieks“ bet kokios galimybės užkirsti kelią visapusiškam puolimui Ukrainoje.
 
„(Su sąlyga), jei Maskvos požiūris pasikeis. Mes išliekame, aš išlieku visiškai pasirengę įsitraukti“, – sakė jis.
 
„Tačiau Maskva turi pademonstruoti, kad tai rimta. Pastarosios 24 valandos parodė priešingai“, – sakė jis, turėdamas omenyje Maskvos pareiškimus, kad ji siųs karius į atplėštus Ukrainos Donecko ir Luhansko regionus.
 
A. Blinkenas sakė: „Jei Rusija toliau eskaluos, mes irgi tą darysime“, turėdamas omenyje prezidento Joe Bideno paskelbtas sankcijas Rusijos fiziniams asmenims ir finansinėms institucijoms.
 
D. Kuleba palankiai įvertino sankcijas. „Pasmerkimai yra svarbūs. Tačiau svarbiausia šiuo metu yra veiksmai“, – sakė jis.
 
JAV strategija įvesti sankcijas bangomis, o ne visas iš karto, „yra tai, kas gali pasiteisinti, jei bus tęsiama labai nuosekliai“, pridūrė jis.
 
Živilė Aleškaitienė (AFP)
 
2022.02.23; 07:00
Gordijo mazgasSkaitomiausios

V.Zelenskis ir J.Bidenas. EPA – ELTA nuotr.

Kijevas, sausio 20 d. (AFP-ELTA). Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį pareiškė, kad nėra tokio dalyko kaip „maži įsiveržimai“, reaguodamas į JAV prezidento Joe Bideno prieštaringai nuskambėjusius žodžius, kad „nedidelė“ Rusijos ataka galėtų paskatinti mažesnį atsaką.
 
„Norime priminti didžiosioms valstybėms, kad nėra mažų įsiveržimų ir mažų tautų. Lygiai taip pat, kaip nėra mažų aukų ir mažo sielvarto dėl artimųjų netekties”, – socialiniame tinkle „Twitter“ rašė V. Zelenskis.
 
J. Bidenas anksčiau pareiškė, kad „nedidelis Rusijos įsiveržimas“ gali paskatinti mažesnį NATO sąjungininkų atsaką. Baltieji rūmai vėliau sumenkino šios pastabos svarbą.
 
Kalbėdamas Berlyne, kur vyko JAV ir Europos sąjungininkų derybos dėl krizės, valstybės sekretorius Antony Blinkenas pakartojo, kad Maskva už įsiveržimą į Ukrainą sumokės didelę kainą.
 
„Mes visą laiką kalbėjome labai aiškiai, – sakė jis. – Jei bet kokios Rusijos karinės pajėgos kirs Ukrainos sieną ir įvykdys naujus agresijos aktus prieš Ukrainą, tai sulauks greito ir griežto atsako iš JAV ir mūsų sąjungininkų bei partnerių“.
 
Živilė Aleškaitienė (AFP)
 
2022.01.21; 05:50
Aktualijos

Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. URM nuotr.

Sausio 3-iosios vakarą užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis telefonu kalbėjo su Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) Valstybės sekretoriumi Antony Blinkenu ir Bukarešto devintuko (B9) šalių užsienio reikalų ministrais.
 
JAV Valstybės sekretoriaus iniciatyva vykusiame pokalbyje su B9 sąjungininkėmis – Bulgarija, Čekija, Estija, Latvija, Lietuva, Lenkija, Rumunija, Slovakija ir Vengrija – buvo aptarta saugumo situacija NATO rytiniame flange ir Ukrainoje.
 
Pokalbio metu Lietuvos diplomatijos vadovas pažymėjo vieningo atsako į Rusijos keliamas grėsmes svarbą.
 
A. Blinkenas. EPA-ELTA nuotr.
A. Blinkenas. EPA-ELTA nuotr.

„Jokia šalis neturi veto teisės nepriklausomų valstybių ir jų suverenių pasirinkimų atžvilgiu. Rusija privalo vykdyti savo įsipareigojimus vadovaujantis tarptautine teise – gerbti valstybių suverenitetą ir teritorinį vientisumą bei atsisakyti ultimatumų ir grasinimų ar jėgos panaudojimo”, – teigė G. Landsbergis.
 
Užsienio reikalų ministras akcentavo poreikį stiprinti NATO atgrasymo ir gynybos priemones Rytiniame aljanso flange, kartu įvertinant ir gilėjančią Rusijos ir Baltarusijos karinę integraciją. Ministras pabrėžė būtinybę tęsti praktinę ir politinę paramą Ukrainai.
 
G. Landsbergis taip pat padėkojo JAV už solidarumą ir paramą Lietuvai susidurianti su Kinijos politiniu ir ekonominiu spaudimu.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2022.01.04; 05:00
A. Blinkenas. EPA-ELTA nuotr.
Gordijo mazgas

A. Blinkenas: JAV buvo pasiruošusios blogiausiems scenarijams Afganistane. EPA-ELTA nuotr.

JAV valstybės sekretorius Antony’is Blinkenas pirmadienį tvirtino, kad prezidento Joe Bideno administracija buvo pasirengusi blogiausiems scenarijams Afganistane, pasipiktinusiems įstatymų leidėjams apkaltinus Baltuosius rūmus pražiūrėjus istorinę katastrofą.
 
Ramiu būdu pagarsėjęs JAV diplomatas neprarado kantrybės, kai jo buvo intensyviai klausinėjama per pirmąjį Kongreso posėdį dėl J. Bideno nutraukto 20 metų trukmės karo, kuris galiausiai atnešė pergalę Talibanui.
 
Respublikonams kalbėjus pakeltu tonu, mosavus žuvusių karių nuotraukomis ir keliskart reikalavus jo atsistatydinimo, A. Blinkenas kartojo, kad pasitraukimą iš Afganistano iš pradžių numatė buvęs prezidentas Donaldas Trumpas. „Mes paveldėjome terminą; mes nepaveldėjome plano“, – Atstovų rūmų užsienio reikalų komitetui sakė A. Blinkenas.
 
Po 2020 m. vasarį D. Trumpo sudaryto susitarimo su Talibanu ir pradėto JAV karių išvedimo radikalaus islamo grupuotė „įgijo stipriausią karinę padėtį nuo rugsėjo 11-osios išpuolių“, kurie ir inicijavo ilgiausią Amerikos karą, teigė A. Blinkenas.
 
Anot diplomato, J. Bideno administracija buvo „susitelkusi“ į amerikiečių saugumą ir „nuolatos vertino“, kiek laiko išsilaikys Vakarų remiama Afganistano vyriausybė. „Net ir blogiausiose prognozėse nebuvo numatoma, kad vyriausybės pajėgos Kabule žlugs dar neišvedus JAV karių“, – kalbėjo A. Blinkenas.
 
Tačiau respublikonų įstatymų leidėjai savo ruožtu apibūdino karių išvedimą kaip chaotišką ir apkaltino prezidentą palikus amerikiečius likimo valiai. „Tai buvo visiška, milžiniško masto katastrofa, – teigė aukščiausio rango respublikonas komitete Mike’as McCaulas. – Niekuomet nebūčiau pagalvojęs, kad tapsiu besąlygiško pasidavimo Talibanui liudininku.“
 
Respublikonai taip pat pažymėjo, kad praėjusių metų susitarime su Talibanu, kuris buvo pasirašytas dalyvaujant A. Blinkeno pirmtakui Mike’ui Pompeo, buvo nustatytos karių išvedimo sąlygos. „Negalite kaltinti D. Trumpo administracijos už savo pačių nesėkmes“, – teigė įstatymų leidėjas Gregas Steube.
 
Tačiau A. Blinkenas savo ruožtu teigė, kad Talibanas pažeidė šį susitarimą, net ir po to, kai D. Trumpo administracija spaudė buvusią Afganistano vyriausybę atremti įsismarkavusius kovotojus. A. Blinkenas pabrėžė, kad būtent pagal šios administracijos planus tapo įmanoma per 48 val. beveik visiškai ištuštinti JAV ambasadą ir per 72 val. apsaugoti oro uostą bei pradėti žmonių evakuaciją.
 
JAV kartu su sąjungininkėmis galiausiai evakavo iš Afganistano 124 tūkst. žmonių. Anot administracijos, šalyje beliko apie 100 JAV piliečių ir su jais visais kelis kartus susisiekė JAV diplomatai. A. Blinkenas taip pat nurodė, kad „nebuvo jokių įrodymų, jog ilgesnis karinis buvimas būtų sustiprinęs Afganistano vyriausybę ar pavertęs ją labiau nepriklausoma“.
 
Komitetui vadovavęs demokratas Gregory’is Meeksas apkaltino respublikonus tylėjus, kai D. Trumpas ir M. Pompeo vykdė tokią pat politiką Afganistane. „Atsiriboti nuo Afganistano niekuomet nebūtų buvę lengva, – teigė jis. – Mielai išgirsčiau, kaip turėtų atrodyti sklandus pasitraukimas iš chaotiško 20 metų karo. Nemanau, kad tai įmanoma.“
 
Lina Linkevičiūtė (AFP)
 
2021.09.14; 09:00
Trumposios naujienos

Popiežius Pranciškus susitiko su A. Blinkenu. EPA-ELTA nuotr.

Popiežius ir JAV valstybės sekretorius pirmadienį apsikeitė dovanomis ir išmintimi, tačiau ar jie aptarė politiką, skaldančią Romos katalikų bažnyčią JAV, liko tik spėlioti.
 
Anot Vatikano, Antony Blinkenas ir popiežius Pranciškus kalbėjosi apie 40 minučių, o nuotraukos, kurias jie paskelbė socialiniame tinkle „Twitter“, pademonstravo draugišką ir artimą ryšį. Jiedu aptarė klimato pokyčius, migraciją, prekybos žmonėmis problemą ir panašius klausimus, pranešė Valstybės departamentas.
 
Pastarąjį kartą, kai čia beveik prieš metus lankėsi JAV valstybės sekretorius Michaelas R. Pompeo, popiežius jam nesuteikė auditorijos.
 
A. Blinkenas pridūrė, kad yra „labai patenkintas“ popiežiaus lyderyste pandemijos ir pabėgėlių klausimais, ir sakė esąs dėkingas, kad jam nereikėjo gilintis į JAV vidaus politiką. Taip jis galėjo išvengti reikalo atsakinėti į klausimus apie kai kurių JAV katalikų vyskupų kampaniją, kuria siekiama atimti iš prezidento Joe Bideno – pamaldaus kataliko – galimybę priimti šv. Komuniją dėl jo paramos reprodukcinėms teisėms.
 
A. Blinkenas šiuo metu jau savaitę lankosi Europoje – Berlyne, Paryžiuje, Romoje ir Baryje, Italijoje. Pirmadienį jis dalyvavo Pasaulinės koalicijos islamo ekstremistams ISIS nugalėti užsienio reikalų ministrų susitikime.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.06.29; 09:09
Trumposios naujienos

A. Blinkenas ir S. Lavrovas. EPA – ELTA foto

JAV valstybės sekretorius Antony‘is Blinkenas ir Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas patikino, kad jų vyriausybės, nepaisant didelės įtampos tarp abiejų šalių, yra pasirengusios dialogui. Jei vadovybės Vašingtone ir Maskvoje galėtų bendradarbiauti, pasaulis būtų „saugesnė vieta“, – sakė A. Blinkenas trečiadienio vakarą susitikęs su S. Lavrovu.
 
Tai buvo pirmasis abiejų diplomatijos vadovų susitikimas nuo JAV prezidento Joe Bideno kadencijos pradžios sausį. A. Blinkenas pažymėjo, kad jo vyriausybė siekia „nuspėjamų“ ir „stabilių“ santykių su Maskva. Tačiau jis kartu įspėjo, kad, jei Rusija elgsis „agresyviai“ su JAV ir jų sąjungininkėmis, „tada mes duosime atsaką“.
 
S. Lavrovas savo ruožtu patikino, kad jo vyriausybė pasirengusi pokalbiams su Vašingtonu visomis be išimties temomis, jei šis dialogas vyks „sąžiningai“ ir bus pagrįstas „abipusiu pasitikėjimu“. Dvišalis S. Lavrovo ir A. Blinkeno susitikimas vyko Islandijos sostinėje Reikjavike Arkties Tarybos posėdžio kuluaruose.
 
Vašingtono ir Maskvos santykiai nuo J. Bideno kadencijos pradžios smarkiai pablogėjo. J. Bidenas paskelbė apie griežtesnį kursą Maskvos atžvilgiu po to, kai jo pirmtakas Donaldas Trumpas buvo kaltinamas dėk per didelio nuolaidumo Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui. J. Bidenas, pavyzdžiui, kovą interviu teigiamai atsakė į klausimą, ar laiko V. Putiną „žudiku“.
 
Šalių santykius, be kita ko temdo, pastarasis Ukrainos konflikto paaštrėjimas, Rusijos elgesys su kalinamu Kremliaus kritiku Aleksejumi Navalnu ir kaltinimai dėl Rusijos kišimosi į JAV prezidento rinkimus.
 
Balandį JAV vyriausybė išsiuntė 10 Rusijos diplomatų. Be to, Vašingtonas dėl spėjamo Rusijos kišimosi į rinkimus bei kibernetinės atakos, kuria taip pat kaltinama Rusija, paskelbė sankcijas Maskvai. Į tai reaguodama Rusija savo ruožtu išsiuntė 10 JAV diplomatų ir virtinei JAV pareigūnų uždraudė atvykti į šalį.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.05.20; 08:00