Bloomberg
Niujorkas, kovo 5 d. (ELTA). NATO sąjungininkai demonstruoja vienybę remdamos Ukrainą, tačiau įtampa tarp Vokietijos ir Lenkijos gali pakenkti bendroms pastangoms teikti paramą gynybos pajėgoms. Apie tai praneša rbc.ua portalas remdamasis naujienų agentūra „Bloomberg“.
Pažymima, kad ginčai tarp Varšuvos ir Berlyno dėl raketų, tankų ir atsarginių dalių pasiekė naują lygmenį, net kai Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ragina Vakarų rėmėjus paskubinti ginklų tiekimą, kol viena iš pusių nepradėjo pavasarinio puolimo.
Lenkijos vadovai, kaip pranešama, nepraleidžia progos apkaltinti Berlyną, pavyzdžiui, dėl delsimo siųsti tankus į frontą. Vėliau, kai Vokietijos kancleris Olafas Scholzas uždegė žalią šviesą tankų „Leopard“ perdavimui, lenkai mėgino vykdyti įsipareigojimus ir siųsti savo senesnius „Leopard“ modelius, kaltindami Vokietiją, esą ši neatsiuntė atsarginių dalių.
„Pagrindinė atsakomybė tenka Vokietijai, kuri yra svarbiausia šių tankų gamintoja. Mes jau seniai raginame Vokietijos pusę prisijungti prie tankų koalicijos ir tiekti ne tik tankus, bet ir atsargines dalis“, – teigė Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda.
Pasak vieno pareigūno, kuris panoro kalbėtis anonimiškai, Lenkijos vyriausybė mano, kad Vokietija labiau stengiasi konkuruoti su Lenkija dėl tarptautinio savo paramos Ukrainai pripažinimo nei iš tiesų perduoti Kijevui visa tai, ko jam reikia.
Be to, išryškėja senos nuoskaudos. Pavyzdžiui, Vokietijos ambasadorius aštriai sureagavo tviteryje į Lenkijos gynybos ministro Mariuszo Blaszczako komentarus, neva Vokietijos energetikos politika siunčia Maskvai milijardus. Lenkijos herbas. Slaptai.lt nuotr.
„Ar ministras žino, kiek milijardų zlotų Lenkija kasmet pervesdavo Maskvai mainais už Rusijos energijos išteklius?“ – pranešime klausė ambasadorius Thomas Beggeris. Vyriausiasis A. Dudos patarėjas užsienio politikos klausimais Marcinas Przydaczas sakė, kad dėl tokių komentarų su ambasadoriumi turėjo „ilgą pokalbį“.
Vis dėlto O. Scholzo vyriausybė įsitikinusi, kad pasibaigus rinkimams šalyje įtampa nuslūgs.
Atsakydama Vokietija taip pat „pereina į puolimą“. Berlynas pažymi, kad Lenkija stengiasi sutvarkyti pasenusią įrangą, kad ją galėtų perduoti Ukrainai. Briuselyje vykusiame NATO susitikime gynybos ministras Borisas Pistoriusas išsakė susirūpinimą, ar pavyks laiku surinkti du pilnus „Leopard 2“ batalionus, kad būtų galima reaguoti į Rusijos pavasarinį puolimą.
Vokietijos vėliava. Slaptai.lt nuotr.
Kaip pranešama, Lenkija gali pristatyti pirmuosius keturis „Leopard 2“ tankus Ukrainai per ministro pirmininko Mateuszo Morawieckio vizitą į Kijevą ir tuo pralenkti Berlyną. Nors Varšuva skundžiasi, jog dislokavimą gali apsunkinti atsarginių dalių stygius.
Vokietija teigia, kad tokie skundai turėtų būti adresuojami ginklų gamintojams. Kadangi jų sandėliuose daugiau nebėra A4, Vokietijos kariuomenė tokių atsarginių dalių neturi. Bet A. Duda pažymėjo, kad ši problema egzistuoja dar nuo 2015 metų.
Nepaisant nusiskundimų dėl tankų ir ginklų, oficialūs Berlyno asmenys tvirtina, kad kitos dvišalės sritys funkcionuoja sklandžiau. Pavyzdžiui, vienas aukšto rango pareigūnas paminėjo stabilų bendradarbiavimą dėl priešraketinės gynybos sistemos „Patriot“, kurią Vokietija padovanojo Lenkijai siekdama paremti priešlėktuvinę gynybą.
Kaip jau anksčiau skelbta, Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistoriusas įsitikinęs, kad Ukraina gali gauti du „Leopard 2“ batalionus.
Gabrielius Landsbergis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis tikina, kad NATO Aljanso šalys turi priimti lemiamą sprendimą dėl tolimesnės karinės paramos Ukrainai. Lietuvos diplomatijos vadovas pabrėžia, kad Kyjivas ne kartą išsakė poreikį gausesnei Vakarų paramai ginkluote, kurios sąjungininkės turi ir galėtų perduoti ukrainiečiams, tačiau vis dar dvejoja.
„Priėjome tašką, kai turime arba reikšti užuojautą, rodyti nerimą, siųsti viltis ir maldas vyrams ir moterims fronte, kurie, taip, jie šals, bus įstrigę sušalusiame purve (…), arba galime perduoti tai, ko jie prašo. Pagrindinis dalykas – tai koviniai tankai. Esmė tokia, kad NATO jų turi apsčiai. Taip pat ir amunicijos, reikalingos koviniams tankams. Ekspertai sako, kad tai galėtų pakeisti dabartinę situaciją – ypač, jeigu tankai būtų perduodami dabar, kol žemė yra įšalusi. Vadinasi, jie galėtų veikti laisviau“, – trečiadienį „Bloomberg“ žurnalistei Bukarešte vykusiame NATO užsienio reikalų ministrų susitikime sakė G. Landsbergis.
„Jeigu kalbame, vėluojame, neapsisprendžiame ir perduodame tankus vėliau, pavasarį – tada jie bus mažiau naudingi“, – pabrėžė jis.
Klausiamas, ar NATO parama Ukrainai stringa dėl baimės, jog konfliktas eskaluosis, ministras teigė, kad Aljansui koją kiša aiškaus supratimo, koks turėtų būti galutinis Vakarų tikslas, stoka.
„Manau, kad nebuvo labai aiškaus supratimo, ką laikome galutiniu tikslu“, – svarstė jis.
„Ukrainai – tai visos savo teritorijos, kartu ir Krymo, susigrąžinimas“, – pažymėjo G. Landsbergis.
ELTA primena, kad šią savaitę užsienio reikalų ministras dalyvavo NATO užsienio reikalų ministrų susitikime Bukarešte, Rumunijoje.
Susitikimo metu ministrai aptarė Rusijos agresiją Ukrainoje, NATO paramą Ukrainai, Kinijos keliamus iššūkius ir sąjungininkų atsparumo stiprinimą. Bukarešte surengta sesija su Ukrainos užsienio reikalų ministru Dmytro Kuleba ir Europos Sąjungos (ES) užsienio politikos vadovu Josepu Borrelliu, kurios metu aptart Ukrainos poreikiai, siekiant apsiginti nuo Rusijos, bei ilgalaikė sąjungininkų parama.
Vokietijos pozicija dėl Rusijos antrojo eksporto dujotiekio per Baltijos jūrą „Nord Stream 2“ nesikeičia, vasario 5 d. pareiškė kanclerė Angela Merkel po pokalbio su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu, nepaisant Kremliaus kritiko Aleksiejaus Navalno baudžiamojo persekiojimo Rusijoje ir keleto ES diplomatų išsiuntimo iš šios šalies. Pasak A. Merkel, ES šalys artimiausiu metu bendradarbiaus, kad „parengtų europietišką energetikos strategiją“ ir išsaugotų strateginius mainus su Rusija (delfi.lt).
Istorija kartojasi? 2005 m. Vokietijos kancleris Gerhardas Šrioderis tapo Rusijos koncerno „Gazprom“ Stebėtojų tarybos pirmininku. Toks netikėtas karjeros posūkis labai nustebino tiek Vokietijos, ES, Europos Parlamento narius, tiek ir įvairių valstybių politikus bei žiniasklaidą. Ekskancleris, ilgą laiką derėjęsis dėl dujotiekio Baltijos jūros dugnu „Nord Stream“ tiesimo, gavo aukštą (vadovaujamą) postą Rusijos energetikos sektoriuje: tapo stebėtojų tarybos pirmininku stambioje bendrovėje. Kilus skandalui, tarptautinėje bei Vokietijos, ES narių žiniasklaidoje buvo teigiama, kad V. Putino vadovaujamai Rusijai pavyko įsiūlyti netiesioginį kyšį vienam buvusiam svarbiausių ES šalių vadovų.
„Nord Stream 2“ vamzdis. EPA-ELTA nuotr.
Gal ir baigusiai kancleriauti A. Merkel V. Putinas pasiūlys solidų postą? Toks ekonominis Molotovo-Ribbentropo paktas.
Bet ne viskas taip paprasta. Apie tai rašo „Bloomberg“ (bloomberg.com).
Šis dujotiekis niekada neturėjo būti pastatytas ir jame niekada nebus nieko, išskyrus orą … Sprendimą sustabdyti „Nord Stream-2“ projekto įgyvendinimą naujasis Vokietijos kancleris gali priimti po Angelos Merkel atsistatydinimo šiais metais.
A. Merkel ir V. Putinas. EPA-ELTA nuotr.
„Ir ji žino, kad tam tikru momentu naujoji konservatyvi žaliųjų vyriausybė gali paskelbti akivaizdų dalyką: šis dujotiekis niekada neturėjo būti pastatytas ir jame niekada nebus nieko, išskyrus orą“, – pažymi „Bloomberg“.
Trečdalis kairiųjų centro partijų Vokietijoje nori sustabdyti projekto įgyvendinimą. Kai kurie krikščionys demokratai siekia to paties.
„Merkel žino, kad „Nord Stream 2“ tęsis tik iki federalinių rinkimų rugsėjo mėnesį “, – rašo laikraštis.
Maloni prognozė, ypač Ukrainai, per kurios teritoriją už nemažus pinigus Vladimiras Putinas kol kas priverstas eksportuoti savo dujas į Vakarus.
Milijardierius Michaelas Bloombergas, kandidatas į JAV prezidentus, savo rinkimų kampanijai pasitelkė kalinių darbą – šie skambindavo žmonėms, praneša AFP.
Tyrimų portalas „The Intercept“ antradienį pranešė, kad buvusio Niujorko mero rinkimų štabas per trečiuosius asmenis nusamdė Naujajame Džersyje įsikūrusią bendrovę „ProCom“, teikiančią skambučių centrų paslaugas.
M. Bloombergas sako, kad ši informacija yra „iš esmės tiksli“, bet bendradarbiavimas su minėta įmone buvo nutrauktas.
„ProCom“ skambučių centrai yra tiek Naujajame Džersyje, tiek Oklahomoje. Du iš jų veikia kalėjimuose.
Teigiama, kad žmonėms skambindavo ir informaciją apie M. Bloombergo rinkimų kampaniją suteikdavo bent vieno Oklahomos valstijos mažiausio saugumo moterų kalėjimo kalinės.
Kandidatas į prezidentus aiškino, kad jo rinkimų štabas apie situaciją sužinojo tik iš žurnalisto. Anot M. Bloombergo, išsiaiškinus, kuris subrangovas už tai atsakingas, bendradarbiavimas su bendrove ir ją pasamdžiusiais asmenimis buvo nutrauktas.
„Nepalaikome tokios praktikos ir stengiamės užtikrinti, kad mūsų rangovai ateityje geriau atsirinktų subrangovus“, – sakė M. Bloombergas.
M. Bloombergas apie ketinimą tapti Demokratų partijos kandidatu į prezidentus pareiškė lapkritį, vėliau nei tą padarė Joe Bidenas ir Bernie Sandersas. 2020 m. rinkimuose jis tikisi mesti iššūkį JAV prezidentui Donaldui Trumpui.
Verslo žurnalo „Forbes“ duomenimis, M. Bloombergo turtas vertinamas 54 mlrd. JAV dolerių.
Savo lėšomis jis finansuoja reklamą internete ir televizijoje. Jo rinkimų kampanija praleidžia svarbias valstijas, kuriose daug darbo įdėjo kiti, ne tokie turtingi, kandidatai.
Šiaurės Korėja galėjo pradėti statyti povandeninį laivą, kuris bus apginkluotas trimis ar keturiomis balistinėmis raketomis. Tai penktadienį pranešė naujienų agentūra „Bloomberg“.
Gautomis žiniomis, omenyje turimas trijų tūkstančių tonų vandentalpos povandeninis laivas. Detalių, reikalingų jam statyti, buvo pastebėta Šiaurės Korėjos Sinpo uoste.
2018 metų liepos mėnesį Pietų Korėjos parlamento deputatas Kim Hak-yeonas, atstovaujantis Korėjos laisvės partijai, pareiškė, jog Seulas turi duomenų, kad Šiaurės Korėja Sinpo laivų statykloje rytinėje šalies pakrantėje stato naują povandeninį laivą, apginkluotą balistinėmis raketomis.
Baltieji rūmai jau vertina gautą naujų sankcijų Rusijos bankams ir ginklų pramonei paketą dėl pernai kovą Jungtinės Karalystės (JK) Solsberio mieste įvykdyto Sergejaus Skripalio ir jo dukros Julijos Skripal apnuodijimo nervus paralyžiuojančia medžiaga „Novičiok“, praneša „Bloomberg“.
Rusijos premjeras Dmitrijus Medvedevas taip pat pareiškė savo nuomonę apie JAV sankcijas jo šaliai – esą Jungtinių Valstijų politika pastaruosius šimtą metų yra paremta sankcijomis Rusijai.
Šaltinių teigimu, Iždo ir Valstybės departamentų pareigūnai jau parengė naująjį sankcijų paketą ir dabar laukia Baltųjų rūmų patvirtinimo, kad galėtų jas įvesti, teigia du „Bloomberg“ šaltiniai.
Tarp Rusijos ūkio sektorių, kuriems esą ruošiamasi įvesti sankcijas, šaltinių teigimu, yra „bankų, ginklų pramonės sektoriai“. Taip pat bus įvestos sankcijos, sako šaltiniai, apribosiančios Rusijos galimybę gauti finansinę paramą.
Pirmosios Jungtinių Valstijų sankcijos Rusijai dėl praeitų metų išpuolio Solsberyje buvo įvestos pernai rugpjūtį.
Tuo tarpu D. Medvedevas pareiškė – sankcijų prieš Rusiją įvedinėjimas esą yra kertinis JAV politikos akmuo pastarąjį šimtmetį, o Jungtinės Valstijos neva niekada gyvenime neatšauks sankcijų Rusijai
„Galiu jums pasakyti atvirai: jie niekada neatšauks sankcijų Rusijai, nes jų politika, bent jau pastaruosius šimtą metų, buvo paremta nuolatiniu sankcijų taikymu mūsų šaliai, nesvarbu, kaip ji vadinama – SSRS ar Rusijos Federacija. Nebuvo nė vieno istorinio periodo, kada nebūtų visai jokių sankcijų“, – bendraudamas su rusais į feisbuką panašiame socialiniame tinkle „VKontakte“ pareiškė D. Medvedevas.
