Borisas Pistorius

Trumposios naujienos

Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius. EPA – ELTA foto

Ryga, rugsėjo 25 d. (dpa-ELTA). Rusijos invazijos Ukrainoje akivaizdoje Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius užtikrino Baltijos šalims Berlyno solidarumą ir paramą. „Stovime jūsų pusėje. Vokietija pasirengusi imtis vadovaujančio karinio vaidmens Baltijos valstybėse, – sakė jis pirmadienį Latvijos sostinėje Rygoje susitikęs su latvių kolega Andriu Sprudu. – Jūsų saugumas yra mūsų saugumas“.
 
Žygiuoja Latvijos kariai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Vokietija laikosi savo pažado ir prisideda prie Estijos, Latvijos ir Lietuvos apsaugos sausumoje, vandenyje ir ore, kalbėjo B. Pistorius. „Jaučiame atsakomybę, ypatingą atsakomybę už šį regioną“, – pabrėžė jis.
 
A. Sprudas akcentavo, kad Rusijos grėsmė yra ilgalaikė ir kad jo šalis ją vertina „labai rimtai“. „Labai vertiname vokiečių indėlį į regiono saugumą“, – teigė jis. Latvijos ministras paminėjo vadovaujantį Bundesvero vaidmenį NATO kovinėje grupėje kaimyninėje Lietuvoje. Tai esą teigiamai atsiliepia ir abiejų kitų Baltijos valstybių saugumui.
 
Po Rusijos invazijos į Ukrainą Vokietija smarkiai išplėtė savo karinį įsipareigojimą Baltijos šalyse. Intensyviausias bendradarbiavimas vyksta su Lietuva, kur federalinė vyriausybė ateityje ketina dislokuoti Bundesvero brigadą.
 
Latvijos kariai. Slaprtai.lt nuotr.

Su abiem kitomis Baltijos šalimis Vokietija jau išplėtė bendradarbiavimą ginkluotės srityje. Latvija, pavyzdžiui, kartu su Estija susitarė dėl vokiškos oro gynybos sistemos „Iris-T“ pirkimo. B. Pistorius ir A. Sprudas atkreipė dėmesį į Vokietijos indėlį stebinti oro erdvę virš Baltijos šalių – tam karinės pajėgos 2024 m. Latvijos Lielvardės bazėje dislokuos naikintuvus ir personalą.
 
B. Pistorius kartu pabrėžė didelę Švedijos narystės NATO svarbą regiono saugumui. „Reikalinga pažanga dėl Švedijos prisijungimo prie NATO. Švedijos įstojimas būtų naudingas ypač Baltijos šalims“, – sakė jis. Taip Estija, Latvija ir Lietuvą esą įgytų strateginio gylio. Be to, ekstremalios situacijos atveju tai leistų lengviau teikti pagalbą ir tiekti atsargas.
 
Švedija 2022 m. gegužę pasiprašė priimama į NATO. Tačiau tam dar nėra pritarusi Turkija ir Vengrija. „NATO, Vokietija ir Baltijos šalys negali sau leisti tolesnio delsimo“, – pabrėžė B. Pistorius.
 
Antradienį B. Pistorius keliaus toliau į Estiją, kur trečiadienį vyks kasmetinė Baltijos šalių saugumo konferencija („Annual Baltic Conference on Defence“).
 
Rasa Strimaitytė (ELTA)
 
2023.09.26; 00:30
Trumposios naujienos

Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius. EPA – ELTA foto

Berlynas, rugpjūčio 3 d. (dpa-ELTA). Vokietija ir toliau neketina tiekti Ukrainai sparnuotųjų raketų „Taurus“. „Mes vis dar laikomės nuomonės, kad tai nėra svarbiausias mūsų prioritetas“, – ketvirtadienį pareiškė šalies gynybos ministras Borisas Pistorius.
 
Jis pažymėjo, kad šių sparnuotųjų raketų netiekia ir sąjungininkai amerikiečiai, o abejonės dėl jų tiekimo yra akivaizdžios.
 
Ukraina reikalauja iš Berlyno „Taurus“ tipo sparnuotųjų raketų, kad galėtų atakuoti rusų pajėgų pozicijas ir toli už fronto linijos. Vokietijos vyriausybė nenori tiekti raketų, nes jos gali pasiekti ir Rusijos teritoriją.
 
B. Pistorius kategoriškai neatmetė, kad Vokietija reikalaujamų ginklų pristatys ateityje. „Laikas sprendimui dar neatėjo“, – pridūrė jis.
 
Daugelis iš Bundesvero turimų 600 raketų yra parengtos naudoti. Stringant Ukrainos kontrpuolimui, dabar, anot kai kurių ekspertų, būtų tinkamas metas jų tiekimui. Sparnuotosios raketos gali padėti pralaužti Rusijos kariuomenės logistikos grandines ir taip sutrikdyti amunicijos tiekimą.
 
Rasa Strimaitytė (ELTA)
 
2023.08.04; 05:17
Aktualijos

Dalia Grybauskaitė. Prezidentė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Kadencija baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė sako, kad, nepaisant šalyje kilusių diskusijų, ji niekada neabejojo Berlyno lyderyste bei duotu žodžiu dėl Vokietijos karių brigados dislokuos karių brigadą.
 
„Visada pasitikėjau Vokietijos partnerių žodžiu. Tai patvirtino praktika – mano bendravimas su Vokietijos pirmaisiais asmenimis. Mums užteko susitarti žodžiu ir ji (Vokietija – ELTA) atėjo, prisiėmė lyderystę už tarptautinio bataliono vadovavimą Lietuvoje“, – sakė D. Grybauskaitė, prisimindama įvykius dar jos prezidentavimo metu.
 
Pasak jos, analogiškai reikėtų vertinti ir Vokietijos įsipareigojimus, kurie buvo duoti po plataus masto Rusijos agresijos Ukrainoje 2022 metų vasarį.
 
„Buvo visiškai aišku, kad Vokietija žodžio laikysis. Tačiau kiek (karių – ELTA) ateis, kada ateis – tai priklauso nuo mūsų infrastruktūros ir gebėjimo priimti“, – teigė ji.
 
Kita vertus, pažymėjo D. Grybauskaitė, šiuo metu reikėtų nepamiršti oro gynybos sistemų.
Vokiečių kareivis ant Leopard šarvų. Slaptai.lt foto
 
„Ne tik karių kiekis svarbus, svarbu priešraketinė ir oro gynybą. Lietuvai dabar svarbiausia „Patriot‘ai“ ir kita įranga, kuri svarbesnė už tai, ar Lietuvoje bus 3, 4, ar 5 tūkstančiai karių. Mums reikia uždengti savo dangų ir tai reikia kuo skubiau daryti. Ypač jei atsiras Prigožino teroristai šalia mūsų sienos“, – apibendrino D. Grybauskaitė.
 
ELTA primena, kad Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistoriusas pirmadienį, viešėdamas Lietuvoje, pripažino, kad Berlynas yra pasirengęs visam laikui šalyje dislokuoti vokiečių karių brigadą.
 
Vis dėlto, kada tiksliai brigados lygio karinis vienetas galėtų būti perkeltas į Lietuvą, gynybos ministras B. Pistoriusas nurodė negalįs atsakyti. Jo teigimu, tai priklausys nuo infrastruktūros sąjungininkų kariams plėtros.
 
Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistoriusas. Juliaus Kalinsko (ELTA) nuotr.

Dėl Vokietijos brigados dislokavimo Lietuvoje intensyvios diskusijos tęsiasi nuo pernai rudens. Šalies politikai kurį laiką nesutarė, ar reikėtų spausti Berlyną, kad šis tvirčiau įsipareigotų dėl terminų, kada Lietuvoje galėtų atsirasti pilnai dislokuota Vokietijos karių brigada.
Politikai taip pat neturėjo vieningos nuomonės, kaip reikėtų vertinti Vilniaus ir Berlyno lyderių – prezidento G. Nausėdos bei kanclerio Olafo Scholzo – praėjusių metų birželį paskelbtą komunikatą, kuriuo sutarta dėl brigados dislokavimo.
 
Šios politinės diskusijos kontekste Lietuva vysto infrastruktūrą, kuri yra reikalinga priimti sąjungininkus ir jų techniką. Taip pat pradėtas įrenginėti Rūdninkų karinis poligonas.
 
Benas Brunalas (ELTA)
 
2023.06.27; 06:40
Trumposios naujienos

Borisas Pistorius. EPA – ELTA foto

Berlynas, kovo 20 d. (ELTA). Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius pirmadienį Briuselyje surengto ES šalių užsienio reikalų ir gynybos ministrų susitikimo kuluaruose pranešė apie vokiškų pėstininkų kovos mašinų „Marder“ tiekimą Ukrainai.
 
„Jos jau yra pakeliui į Ukrainą“, – cituoja jį CNN.
 
B. Pistorius nepateikė išsamesnės informacijos, kada konkrečiai Vokietijos pažadėtos pėstininkų kovos mašinos „Marder“ pasieks Ukrainą.
 
Anksčiau Vokietija patikino perduosianti Ukrainai 40 tokių karinių transporto priemonių.
 
Dar sausio pabaigoje pasirodė pranešimų, kad Ukrainos kariškiai atvyko į Vokietiją mokytis valdyti pėstininkų kovos mašinas „Marder“.
 
Stasys Gimbutis (ELTA)
 
2023.03.21; 06:41
Trumposios naujienos

Vokietijos kariuomenės vadas Carstenas Breueris. EPA – ELTA foto

Berlynas, kovo 17 d. (AFP-ELTA). Pareigas pradėjo eiti naujasis Vokietijos kariuomenės vadas Carstenas Breueris. Gynybos ministras Borisas Pistorius penktadienį priėmė 58-erių generolą savo ministerijos komplekse Berlyne, buvo išrikiuota garbės sargyba. C. Breueris pakeitė Eberhardą Zorną, kuris ketvirtadienį po penkerių metų baigė tarnybą.
 
J. Breueris iki šiol vadovavo Vokietijos ginkluotųjų pajėgų teritorinės vadovybės komandai, kuri buvo įsteigta po Rusijos invazijos į Ukrainą. Prieš tai jis buvo kovos su koronavirusu štabo vadovas federalinėje kanceliarijoje.
 
B. Pistorijaus pasiūlytas C. Breueris yra „geras pasirinkimas“, sakė vyriausybės atstovas Steffenas Hebestreitas. Keturių žvaigždučių generolas esą gali pasigirti ilga ir sėkminga karjera Bundesvere. Kancleris Olafas Scholzas, anot atstovo, „labai sveikino“ paskyrimą.
 
Tapęs šalies kariuomenės vadu, C. Breueris taip pat talkins priimant svarbius sprendimus Gynybos ministerijoje ir patarinės kancleriui kariniais klausimais.
 
Rasa Strimaitytė (ELTA)
 
2023.03.19; 07:00
Gordijo mazgasSkaitomiausios

Borisas Pistorius. EPA – ELTA foto

Kyjivas, sausio 25 d. (Ukrinform-ELTA). Vokietija gali perduoti Ukrainai tankų „Leopard 2“ kuopą per tris keturias savaites, o ne mėnesį. Berlyno sprendimas dėl tankų perdavimo yra „ilgai lauktas“, jis turėjo būti priimtas kur kas anksčiau.
 
Tokią nuomonę  komentaruose naujienų agentūrai „Ukrinform“ išsakė buvęs Lenkijos sausumos kariuomenės vadas generolas Waldemaras Skrzypczakas.
 
„Pagaliau vokiečiai ryžosi perduoti tankų. Gerai, kad tai įvyko, nors šis sprendimas seniai „pernoko“, – pabrėžė lenkų kariškis, kuris yra profesionalus tankistas.
 
Komentuodamas Vokietijos gynybos ministro Boriso Pistoriaus žodžius, kad tankai Ukrainą gali pasiekti ne anksčiau kaip po trijų mėnesių, ekspertas pareiškė, kad Ukrainai šių tankų reikia „nedelsiant“, o ne po kelių mėnesių.
 
Tankas Leopard 2. Youtube.com

„Juos reikia nedelsiant perduoti Ukrainai, net jei tektų tankus paimti iš reguliariųjų dalinių. Karas Vokietijai negresia, jie turi tai padaryti greitai“, – pabrėžė lenkų generolas.
 
Anot buvusio Lenkijos sausumos pajėgų vado, tankų perdavimas parengtiems Ukrainos tankistams gali trukti „tris keturias savaites“.
 
Jis taip pat pranešė, kad Lenkija per mėnesį gali parengti 58 ukrainiečių įgulas tankams „Leopard 2“, t. y. tankų batalioną.
 
Stasys Gimbutis (ELTA)
 
2023.01.26; 06:01
Trumposios naujienos

Borisas Pistorius. EPA – ELTA foto

Berlynas, sausio 17 d. (AFP-dpa-ELTA). Kancleris Olafas Scholzas antradienį patvirtino, kad naujuoju Vokietijos gynybos ministru paskirtas Socialdemokratų partijos (SPD) politikas Borisas Pistorius ir sakė, kad tokiu svarbiu metu jis yra šiam darbui tinkamas žmogus.
 
„B. Pistorius yra ypač patyręs politikas, turintis administracinės patirties, ne vienerius metus dalyvaujantis saugumo politikoje, dėl savo kompetencijos, atkaklumo bei didelės širdies jis yra būtent tas žmogus, kuris šiais permainų laikas gali vadovauti Bundesverui (ginkluotosioms pajėgoms)“, – sakė O. Scholzas.
 
Kaip teigė vyriausybės atstovas Steffenas Hebestreitas, B. Pistorius bus prisaikdintas ketvirtadienį.
 
Šis paskyrimas laikomas netikėtu, nes buvo manoma, kad svarbiausi kandidatai į gynybos ministro postą buvo darbo ministras Hubertas Heilas, SPD vadovas Larsas Klingbeilas ir Federalinės kanceliarijos vadovas Wolfgangas Schmidtas.
 
B. Pistorius žinomas kaip pragmatikas, mėgstantis viešai susiremti su politiniais oponentais, pavyzdžiui, konservatoriumi buvusiu Vokietijos vidaus reikalų ministru Horstus Seehoferiu, jis greitai atsikerta, bet nerodo nepagarbos.
 
Tradiciškai laikoma, kad vadovauti Gynybos ministerijai keblu, daugelis politikų ten baigė savo karjerą. Tačiau kažin ar 62 metų B. Pistorius dėl to labai jaudinasi.
 
Christine Lambrecht. EPA – ELTA foto

Dvi dukras turintis našlys nuo 2013 m. buvo Žemutinės Saksonijos vidaus reikalų ministras, prieš tai – šiaurinio Osnabriuko miesto meras. B. Pistorius atliko karinę tarnybą 1980–1981 metais. Universitete jis studijavo teisę.
 
Kol kas tik neaišku, kaip O. Scholzas pasieks savo tikslą išlaikyti lyčių lygybę federalinėje vyriausybėje, kaip pažadėjo per 2021 m. rinkimų kampaniją. Anksčiau antradienį Žaliųjų partijai priklausantis ekonomikos ministras Robertas Habeckas sakė, jog tikisi, kad O. Scholzas laikysis duoto žodžio.
 
Iki atsistatydinant ministrei Christine Lambrecht tarp 16-os O. Scholzo ministrų moterų ir vyrų buvo po lygiai. B. Pistoriaus paskyrimas pakeitė pusiausvyrą – dabar vyriausybę sudaro devyni vyrai, neskaitant O. Scholzo, ir septynios moterys.
 
Viljama Sudikienė (AFP)
 
2023.01.18; 10:02