Vytautas Landsbergis. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis mano, kad Lietuva privalo ruoštis į Baltarusiją persikėlusios samdinių grupuotės „Wagner“ keliamoms grėsmėms. Politikas svarsto, kad Vilnius galėtų derėtis su Berlynu dėl vokiečių brigados „avanso“ arba galimybių, esant poreikiui, karius greitai dislokuoti Lietuvoje.
„Mes nežinome, ką tie nusikaltėliai tom galvom vienoje ir kitoje pusėje iš tikrųjų galvoja. Bet nieko gero, kad jie čia atsiranda ir kažkokie spėliojimai prasideda, kas dabar bus. Nereikia mums tų spėliojimų, bet jeigu yra, tai reikia pasiruošti“, – trečiadienį LRT televizijai sakė V. Landsbergis.
Praėjusią savaitę Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistoriusas, vertindamas samdinių „Wagner“ keliamas geopolitines įtampas ir vykdomas pratybas netoli Lenkijos sienos, patikino, kad Varšuva sulauks NATO sąjungininkų paramos – jeigu tik to reikės.
„Jeigu Lenkijos partneriams reikės paramos, jie jos sulauks. Jie yra NATO partneriai ir patikimi NATO sąjungininkai, todėl galime užtikrintai pasakyti, kad esame tam pasirengę“, – sakė B. Pistoriusas.
Veikiausiai referuodamas į pastaruosius pasisakymus, V. Landsbergis svarstė, jog su Berlynu reikėtų kalbėtis dėl aktyvesnio vokiečių buvimo Lietuvoje. Trys banditai. Kadyrovas, Prigožinas, Putinas. EPA – ELTA foto
„Pastebėjau kažkokią žinią, kad vokiečiai siunčia savo karius į Lenkiją. Taip pat dėl tos grėsmės, nes ten prie Lenkijos sienos. Bet tai yra ir prie Lietuvos sienos. Tai čia reiktų kalbėti ir su vokiečiais apie tą jų brigadą arba kokį nors tos brigados avansą. Arba koks jų pasirengimas skubiai atsirasti Lietuvoje, jeigu „kompozitorius Vagneris“ pradeda eiti per sieną“, – teigė V. Landsbergis.
ELTA primena, kad pastaruoju metu stebimas karinės bendrovės „Wagner“ samdinių persikėlimas į Baltarusiją.
Kaip teigia kai kurie Lietuvos politikai, tai neigiamai keičia saugumo situaciją regione.
Šiuo metu į Baltarusiją atvykę „Wagner“ samdiniai kartu su šalies armija vykdo pratybas Bresto poligone, esančiame už 40 km nuo Ukrainos ir 30 km nuo Lenkijos sienų.
Lenkijos vadovybė penktadienį nutarė perkelti karines formuotes iš šalies vakarų į rytus.
Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistoriusas. Juliaus Kalinsko (ELTA) nuotr.
Vilniaus viršūnių susitikime viešintis Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistoriusas pabrėžia, kad Vokietija nori, jog Ukraina prisijungtų prie NATO. Tačiau, anot jo, Aljansas negali pasiūlyti Ukrainai narystės tol, kol nesibaigė karas.
„Mes visada sakėme, kad Ukrainos ateitis yra NATO. Dėl to nekyla jokių abejonių. Apie įstojimą į NATO reikėtų kalbėti, kai baigsis karas“, – žurnalistams antradienį teigė B. Pistoriusas.
„Mes tikrai negalime derėtis dėl Ukrainos narystės NATO tol, kol vyksta karas. Taigi, jūs turite palaukti šios akimirkos ir tada mes turėsime tai padaryti greitai“, – pridūrė Vokietijos gynybos ministras.
Antradienį tokią Vokietijos ir dalies Aljanso valstybių poziciją sukritikavo Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Jis savo „Twitter“ įraše pažymėjo, kad Ukraina „nusipelnė pagarbos“, ir pridūrė, jog, regis, „nėra pasirengimo“ pakviesti Ukrainą prisijungti prie NATO ar priimti šalį į Aljanso gretas.
„Nėra precedento ir yra absurdiška, kai nenustatomas nei pakvietimo, nei Ukrainos narystės tvarkaraštis. Tuo pat metu netgi pridedama neaiški formuluotė apie „sąlygas“ pakviečiant Ukrainą“, – rašo V. Zelenskis.
Antradienį Vilniuje prasidėjo dvi dienas truksiantis aukščiausio lygio NATO viršūnių susitikimas. Tai pirmasis tokio lygio tarptautinis renginys Lietuvoje, kuriame dalyvaus per 40 užsienio valstybių lyderiai, diplomatijų vadovai bei gynybos ministrai, kiti aukšto rango pareigūnai.
Vokiečių kareivis ant Leopard šarvų. Slaptai.lt foto
Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad Lietuvoje viešėjusio Vokietijos gynybos ministro Boriso Pistoriuso pareiškimai dėl karių brigados yra „nebeinterpretuotinas tekstas“. Todėl Vyriausybės vadovė tikina neįsivaizduojanti, kad Berlynas dar galėtų atsitraukti nuo tokio viešai deklaruoto pažado.
„Aš neįsivaizduoju, kaip galėtų Vokietijos vyriausybė pasitraukti nuo savo viešai duoto pažado, nes, mano supratimu, čia jau nebeinterpretuotinas tekstas“, – ketvirtadienį „Žinių radijui“ sakė I. Šimonytė.
„Mano supratimu, šis įsipareigojimas jau yra pasakytas taip aiškiai, kad jau aiškiau pasakyti sunkiai įmanoma“, – pridūrė ji.
Visgi, pabrėžė ji, klausimas dėl sąjungininkams reikalingos infrastruktūros, kurį pirmadienį akcentavo ir B. Pistoriusas, išlieka itin svarbus.
„Bet aišku, kad ką pasakė pats ministras Pistoriusas, vis tiek yra laiko veiksnys – vis tiek yra reikalinga infrastruktūra, kurią Lietuva kuria. Mes tikrai dėsime visas pastangas, kad ji atsirastų taip greitai, kaip įmanoma“, – tvirtino premjerė.
Nuopelnus dėl Vokietijos įsipareigojimų skiria visoms prie to prisidėjusioms institucijoms
Tuo metu klausiama apie viešojoje erdvėje kilusias diskusijas, kuri institucija ar politikas labiausiai prisidėjo prie to, kad pirmadienį Lietuva išgirdo aiškią Vokietijos poziciją brigados atžvilgiu, I. Šimonytė aiškino, kad derybų rezultatas buvo pasiektas visų – ir Prezidentūros, ir Užsienio reikalų ministerijos, ir Seimo – pastangomis.
„Žinote, yra toks posakis: kai yra nesėkmė, tai ji visada yra našlaitė, kai yra sėkmė – ji paprastai turi labai daug tėvų“, – juokavo politikė, klausiama, kam skirtų didžiausius nuopelnus dėl brigados.
„Signataras Albinas Januška labai teisingai pasakė – mano vertinimas irgi toks pats. Iš esmės susidėjo viskas – ir tai, kad buvo prezidento sutarimas su kancleriu, nors atskirais etapais skyrėsi abiejų pusių interpretacijos ir ne visą laiką buvo labai vieningas supratimas, kas parašyta tame tekste“, – aiškino I. Šimonytė, veikiausiai omenyje turėdama daugiau kaip pusmetį trukusius debatus apie Berlyno politinius įsipareigojimus Lietuvai.
Ministrų kabineto vadovė teigė rėmusi ir, pasak jos, griežtesnę ministro Gabrieliaus Landsbergio poziciją, kuri, jos manymu, „buvo teisinga taktika“.
Premjerė Ingrida Šimonytė. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
„Buvo gal tikrai griežtesnė užsienio reikalų ministro pozicija, kurią aš taip pat palaikiau, nes savo interesą reikia atstovauti. Kai tu savo intereso kartais neatstovauji maksimaliu aiškumu, tai žmonės tiesiog galvos, kad tau tai nėra labai svarbu. O mums tai tikrai buvo gyvybiškai svarbu“, – pabrėžė ji.
I. Šimonytė gyrė ir parlamentarų, vykusių vizitams į Berlyną, dėtas pastangas siunčiant Lietuvai svarbią žinutę ir formuojant viešąją nuomonę dėl Baltijos regiono saugumo svarbos.
„Turiu pasakyti, kad labai daug įdirbio padarė Seimo politikai. (…) Demokratiniame procese yra įprasta reaguoti į viešą opiniją. Ir tai viešai opinijai sukurti, kad iš tikrųjų Baltijos šalių gynybai yra svarbu, kad sąjungininkų pajėgos čia būtų fiziškai, taip pat buvo įdėta nemažai pastangų“, – dėstė konservatorė.
Galiausiai, svarstė ji, Vokietijos apsisprendimą galėjo nulemti ir praėjusį savaitgalį kilę neramumai Rusijos viduje.
„Turbūt iš dalies prisidėjo ir pono Prigožino maištas. Tokiu ironišku būdu, kad tai parodė, kad yra galimas papildomas nestabilumo židinys“, – samprotavo politikė.
ELTA primena, kad pirmadienį Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistoriusas, viešėdamas Lietuvoje, pareiškė, kad Berlynas yra pasirengęs visam laikui šalyje dislokuoti vokiečių karių brigadą. Vis dėlto, kada tiksliai brigados lygio karinis vienetas galėtų būti perkeltas į Lietuvą, gynybos ministras nurodė negalįs atsakyti. Jo teigimu, tai priklausys nuo infrastruktūros sąjungininkų kariams plėtros.
Pastaroji žinia Lietuvoje sutikta naujomis diskusijomis dėl Lietuvos diplomatinės laikysenos. Valdantieji negaili pagyrų užsienio reikalų ministrui Gabrieliui Landsbergiui, nevengusiam aštrios retorikos ir spaudimo Berlyno atžvilgiu. Visgi, opozicija sako, kad šalies diplomatijos vadovui reikėtų įsivertinti savo elgesį ir išmokti politinio solidumo pamokas. Vokietijos vėliava. Slaptai.lt nuotr.
Dėl Vokietijos brigados dislokavimo Lietuvoje intensyvios diskusijos tęsiasi nuo pernai rudens. Šalies politikai kurį laiką nesutarė, ar reikėtų spausti Berlyną, kad šis tvirčiau įsipareigotų dėl terminų, kada Lietuvoje galėtų atsirasti pilnai dislokuota Vokietijos karių brigada.
Politikai taip pat neturėjo vieningos nuomonės, kaip reikėtų vertinti Vilniaus ir Berlyno lyderių – prezidento G. Nausėdos bei kanclerio Olafo Scholzo – praėjusių metų birželį paskelbtą komunikatą, kuriuo sutarta dėl brigados dislokavimo.
Šios politinės diskusijos kontekste Lietuva vysto infrastruktūrą, kuri yra reikalinga priimti sąjungininkus ir jų techniką. Taip pat pradėtas įrenginėti Rūdninkų karinis poligonas.
Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistoriusas. Juliaus Kalinsko (ELTA) nuotr.
Vilnius, birželio 26 d. (dpa-ELTA). Vokietija vis dar nepasirengusi siųsti Ukrainai tolimojo nuotolio sparnuotąsias raketas, nepaisant pakartotinių Ukrainos pareigūnų prašymų, pirmadienį pareiškė Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistoriusas.
„Kalbant apie tolimojo nuotolio ginklus, noriu dar kartą labai aiškiai pasakyti, kad mes vis dar laikomės atsargios pozicijos – kaip, beje, mūsų partneriai JAV“, – per vizitą Lietuvoje sakė B. Pistoriusas. „Kol kas mūsų vertinime niekas nepasikeitė“, – pridūrė jis.
Ukraina gegužės pabaigoje paprašė Vokietijos sparnuotųjų raketų „Taurus“, tačiau Vokietija ir toliau laikosi atsargios politikos ir nesutinka suteikti šių raketų, nes bijo, kad jomis bus galima smogti Rusijai, nors Ukraina pažadėjo nenaudoti Vakarų ginklų atakoms Rusijos teritorijoje.
„Taurus KEPD 350“ raketos, kartu gaminamos Vokietijos ir Švedijos, gali smogti taikiniams už 500 kilometrų.
Vokietijos kancleris Olafas Scholzas. EPA – ELTA foto
Vokietijos kancleris Olafas Scholzas sako, kad Berlynas prisideda prie Baltijos regiono stiprinimo ir yra įsipareigojęs, esant poreikiui, greitai dislokuoti brigados dydžio karinį vienetą Lietuvoje.
„Mūsų kariai yra Lietuvoje. Tam dar reikia infrastruktūros, kuri šiuo metu yra statoma. Taip pat įsipareigojome labai greitai perkelti karius (į Lietuvą – ELTA). Atliekame pratybas, kad tai būtų įmanoma įgyvendinti. Dislokavimas turi būti įmanomas bet kuriuo metu“, – Taline, po susitikimo su trijų Baltijos šalių premjerais, sakė Vokietijos lyderis, paklaustas, ar Berlynas gali pažadėti, kad paruošus reikiamą infrastruktūrą vokiečių kariai bus dislokuoti Lietuvoje nuolatos.
„Netrukus dalis šios brigados bus dislokuota Lietuvoje pratyboms“, – pridūrė jis.
O. Scholzas pažymėjo, kad Vokietija remia rytinį NATO flangą ir kitomis priemonėmis.
„Kalbant apie Vokietijos paramą rytinio NATO flango šalims, mes turime puokštę įvairių priemonių – ne tik Baltijos šalių regione. Mūsų parama yra gana įvairi“, – akcentavo Berlyno lyderis.
„Mes pasirengę apginti kiekvieną centimetrą NATO teritorijos nuo atakų. Tai aš pasakiau prieš metus Vilniuje ir aš tai pakartoju šiandieną Taline“, – patikino jis.
ELTA primena, kad Berlyne balandžio pabaigoje viešėjęs prezidentas Gitanas Nausėda sakė, kad su Vokietijos kancleriu O. Scholzu sutarta Bundesvero brigadą Lietuvoje dislokuoti palaipsniui – priklausomai nuo Lietuvos progreso plėtojant tam reikalingą infrastruktūrą.
„Komunikatas (dėl Vokietijos brigados dislokavimo Lietuvoje – ELTA) lieka galioti, jis yra vienareikšmis, jis numato galimybes dislokuoti brigadą Lietuvoje. Tačiau tą turime daryti laipsniškai“, – balandžio pabaigoje vizito Berlyne metu teigė G. Nausėda.
Dėl Vokietijos brigados klausimo Lietuvoje intensyvios diskusijos tęsiasi jau pusę metų. Politikai nesutaria, ar reikėtų spausti Berlyną, kad šis tvirčiau įsipareigotų dėl terminų, kada Lietuvoje galėtų atsirasti nuolatiniu režimu dislokuota Vokietijos karių brigada.
Politikai taip pat neturėjo identiškos nuomonės, kaip reikėtų vertinti Vokietijos ir Lietuvos lyderių praėjusių metų birželį paskelbtą komunikatą, kad šalies teritorijoje bus dislokuota brigada.
Debatus paskatino ir šių metų pavasarį Lietuvoje apsilankęs Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistoriusas. Jis kėlė klausimą, ar Baltijos šalims yra reikalinga nuolat dislokuota Vokietijos brigada. Kalbant apie Rytų flango apsaugą, jis svarstė, kad reikėtų ieškoti „lankstesnių struktūrų“. Todėl politikas vylėsi, kad į šiuos klausimus bus atsakyta vasarą Vilniuje vyksiančiame NATO viršūnių susitikime.
Vokietijos kariai Kazlų Rūdos poligone. Vokietijos kariuomenės nuotr.
Prezidentui Gitanui Nausėdai paskelbus apie susitarimą dėl laipsniško Vokietijos brigados dislokavimo, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasiūnas tikina, kad nusiraminti bus galima tik tuomet, kai abi šalys vienareikšmiškai sutars, kad brigados vieta yra Lietuvoje.
Paklaustas, ar iš tikrųjų Vokietija ir Lietuva vienodai supranta ir vertina Vokietijos brigados atsiradimą ir laikotarpį, per kurį ji turėtų atsirasti Lietuvoje, NSGK pirmininkas tikina, kad tam dar trūksta įdirbio.
„Jeigu po šito teiginio būtų dar po kablelio pasakyta, kad ir sutarėm, kad mūsų tikslas abiejų valstybių yra brigada čia, Lietuvoje, tada viskas tvarkoje. Tai yra žingsnis po žingsnio, turint aiškų tikslą. Kadangi šito elemento kol kas neturime, tai ir nusiraminti nėra ko, kitaip tariant, reikia dirbti darbą, visiškai pritariu tam. Ir reikia daryti viską, kad NATO priešakinių pajėgų elementas, pajėgos, čia būtų daug didesnės“, – LRT televizijai sakė L. Kasčiūnas.
NSGK pirmininkas taip pat pabrėžė, kad ne mažiau svarbūs yra ir NATO gynybos planai.
„Noriu pasakyti vieną paprastą dalyką – viena vertus, yra brigados buvimas čia, bet labai svarbu ir ne mažiau svarbu yra tie NATO gynybos planai. Tai yra per kuo trumpesnį laikotarpį, kuo aiškesnis NATO pajėgumų skaičius, tai yra tos pačios divizijos ir brigados atskirų NATO šalių, priskirtos būtent gynybai Baltijos šalių, mūsų regioniniam planui, ateitų mums į pagalbą“, – tikino jis.
Dar vienas svarbus aspektas – NATO efektyvūs sprendimai dėl Baltijos šalių oro gynybos. L. Kasčiūno teigimu, tai pakeltų Lietuvą į kitą saugumo lygį.
„Mes gi siekiame, kad mūsų šalyje, mūsų Baltijos šalyse būtų dislokuota, bent jau rotaciniu pagrindu, kuo daugiau tolimojo nuotolio oro gynybos sistemų. Tai mus pakeltų į kitą lygį ir šitoje vietoje visą laiką akcentuoju – nepamirškim nacionalinės gynybos. Tai yra nacionalinių karinių pajėgumų stiprinimo, kariuomenės stiprinimo. Mes ją irgi statome ant kojų, stipriname jos kovinę galią. Bet lygiai taip pat ir įtraukimas visuomenės – Šaulių sąjungos stiprinimas, pilietinio pasipriešinimo kursai, visuomenės atsparumas ir valia Gintis“, – sakė L. Kasčiūnas.
Berlyne viešintis prezidentas ketvirtadienio vakare teigė, kad su Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu sutarta Bundesvero brigadą Lietuvoje dislokuoti palaipsniui – priklausomai nuo Lietuvos progreso plėtojant tam reikalingą infrastruktūrą.
„Komunikatas (dėl Vokietijos brigados dislokavimo Lietuvoje – ELTA) lieka galioti, jis yra vienareikšmis, jis numato galimybes dislokuoti brigadą Lietuvoje. Tačiau tą turime daryti laipsniškai“, – Prezidentūros atsiųstame vaizdo komentare teigė G. Nausėda. Seimo narys Laurynas Kasčiūnas. Slaptai.lt nuotr.
Anot šalies vadovo, Berlynas „išreiškė norą stebėti ir vertinti“, kaip Lietuvai sekasi kurti brigadai aprūpinti būtinas sąlygas.
„Jie visiškai palaiko mūsų pastangas netgi paspartinti infrastruktūros sukūrimą iki 2026 m. Šios mūsų pastangos bus atlygintos atitinkamu Vokietijos karinės galios didėjimu Lietuvoje“, – kalbėjo G. Nausėda.
„Toks yra mūsų sutarimas, vertiname sutarimą ir jo įgyvendinimą kaip tam tikrą procesą, žingsnis po žingsnio. Tikiu, kad mums pavyks šį planą įgyvendinti iki galo“, – pabrėžė jis.
ELTA primena, kad dėl Vokietijos brigados klausimo Lietuvoje kilo intensyvios diskusijos. Politikai nesutarė, ar reikėtų spausti Berlyną, kad šis tvirčiau įsipareigotų dėl terminų, kada Lietuvoje galėtų atsirasti pilnai dislokuota Vokietijos karių brigada.
Politikai taip neturėjo identiškos nuomonės, kaip reikėtų vertinti Vokietijos ir Lietuvos lyderių praėjusių metų birželį paskelbtą komunikatą, kad šalies teritorijoje bus dislokuota brigada.
Debatus paskatino ir šių metų pavasarį Lietuvoje apsilankęs Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistoriusas. Jis kėlė klausimą, ar Baltijos šalims yra reikalinga nuolat dislokuota Vokietijos brigada. Kalbant apie Rytų flango apsaugą, jis svarstė, kad reikėtų ieškoti „lankstesnių struktūrų“. Todėl politikas vylėsi, kad į šiuos klausimus bus atsakyta vasarą Vilniuje vyksiančiame NATO viršūnių susitikime.
Lietuvos Prezidentas Gitanas Nausėda. Roberto Dačkaus (LR Prezidento kanceliarija) nuotr.
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad dėl didžiosios dalies Lietuvos užsienio ir gynybos politikos problemų yra kalti patys šalies politikai. Pasak jo, itin kenksmingos yra bendrapartiečių užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio bei krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko batalijos, susijusios su sąjungininkų karių dislokavimu šalyje.
Grumtynės. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
„Pasakysiu taip – 90 proc. problemų šitoje srityje mes susikuriame patys. Kitaip tariant, tas nuolatinis dviejų ministrų matavimasis, kuris turi didesnį mygtuką – iš tikrųjų, jis kenkia reikalui ir pakenkė jau pakankamai daug“, – trečiadienį TV3 televizijos laidoje „Dėmesio centre“ sakė šalies vadovas.
G. Nausėda akcentavo, kad Berlynas „sunkiai supranta“ šalies diplomatijos vadovo svarstymus apie naujų partnerių, galinčių būti Lietuvoje su brigada, paieškas. Prezidentas tvirtino bandysiąs spręsti šią problemą ir sumažinti G. Landsbergio pareiškimų padarytą žalą.
„Partneriai Vokietijoje labai sunkiai supranta mūsų signalus ir dar mažiau supranta mūsų signalus dėl to, kad galbūt reikia nepasitikėti tokiais partneriais“, – kalbėjo prezidentas, referuodamas į G. Landsbergį.
„Tai daro didelę žalą ir aš tikrai stengiuosi šitą žalą švelninti. (…) Mėginsiu tai padaryti ir kitame susitikime su Vokietijos kancleriu, bet tai bus balandžio pabaigoje. Bet turime vieną kartą nustoti kenkti patys sau, nes komunikato tekstas lieka galioti, niekas jo nekvestionuoja – tame tarpe ir Vokietijos pusė“, – tvirtino jis.
Nors pažymėjo, kad jo bei Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo pasirašytame komunikate nėra nurodytos konkrečios datos, kada į Lietuvą turėtų būti perkeltas brigados dydžio karinis vienetas, G. Nausėda dar kartą paragino laikytis šio dvišalio susitarimo.
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
„Mažiau kalbėkime, darykime viską, kas susiję su miestelių kūrimu, poligonų kūrimu, pratybų laukų kūrimu, sandėlių kūrimu. Ir tada, kuomet mes būsime kažką padarę, o ne tik pašnekėję iš tribūnos – vėl kreipkimės į vokiečius ir spręskime dėl tolesnio komunikato dvasios ir turinio įgyvendinimo“, – nurodė prezidentas.
ELTA primena, kad Lietuvoje jau anksčiau kilo politinės diskusijos dėl vokiečių karių brigados dislokavimo. Politikai nesutarė, kaip reikėtų vertinti Berlyno ir Vilniaus komunikatą. Taip pat diskutuota, ar Lietuvos saugumo interesus atitinka Vokietijos sprendimas nedislokuoti viso karinio dalinio. Arvydas Anušauskas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Lietuvoje apsilankęs Vokietijos gynybos ministras B. Pistoriusas kėlė klausimą, ar Baltijos šalims yra reikalinga nuolat dislokuota Vokietijos brigada. Kalbant apie Rytų flango apsaugą, jis svarstė, kad reikėtų ieškoti „lankstesnių struktūrų“. Todėl politikas vylėsi, kad į šiuos klausimus bus atsakyta Vilniuje vykstančiame NATO viršūnių susitikime.
Po Vokietijos ministro vizito, šalies diplomatijos vadovas Gabrielius Landsbergis pareiškė, kad Lietuvai gali tekti ieškoti naujų sąjungininkų, galinčių šalyje dislokuoti nuolatinę karinę brigadą. Užsienio reikalų ministras netruko sulaukti kritikos dėl pastarųjų pareiškimų – Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) narė Dovilė Šakalienė teigė, kad G. Landsbergis sabotuoja Vokietijos paramą Lietuvai ir nurodė, kad su vokiečiais reikia kalbėtis ne ultimatumais.
Borisas Pistorius. EPA – ELTA foto
Diplomatiškiau elgtis politikus ragino ir kadenciją baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė. Pasak jos, Berlynas laikosi savo įsipareigojimų, todėl Vilnius turėtų laikytis korektiškesnės laikysenos bei atlikti savo namų darbus – tęsti Vokietijos brigadai reikalingos infrastruktūros kūrimo darbus.
Lietuvoje šiuo metu yra apie 1 450 Vokietijos kareivių. Šalis siekia, kad pilnos sudėties Vokietijos brigada Lietuvoje būtų dislokuojama nuolat.
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. Andriaus Ufarto (ELTA) nuotr.
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis, reaguodamas į parlamentarės Dovilės Šakalienės kaltinimus dėl neva sabotuojamos Vokietijos brigados, tvirtina ir toliau laikysiąs tvirtos pozicijos dėl didesnio sąjungininkų karių buvimo Lietuvoje. Šalies diplomatijos vadovas teigia galįs atsiprašyti dėl to, kad kovoja šiuo klausimu, tačiau pabrėžia, kad atsitraukti neketinąs, mat esminis Vilniaus interesas ir siekis stiprinti nacionalinį saugumą, pasak jo, nepakito.
„Man rodos mes turime nepamesti vieno dalyko – mes turime nepamesti mūsų valstybės intereso. Šiandien, kur esame, yra 40 kilometrų nuo valstybės, kuri dalyvauja kare. Iš kitos pusės mes turime Kaliningradą, mes turime Suvalkų koridorių. Kol kas mes per metus neturime pokyčio – realaus pokyčio, ilgalaikio pokyčio – mūsų saugumo architektūroje. Tai aš galiu atsiprašyti Lietuvos žmonių, kad aš kovoju. Bet tuo pačiu atsiprašydamas, aš pažadu, kad aš kovosiu toliau – kad Lietuva būtų apginta ir pažadas ginti Lietuvą nuo pirmos sekundės, nuo pirmo centimetro būtų išpildytas“, – pirmadienį Užsienio reikalų ministerijoje (URM) Eltai sakė G. Landsbergis.
„Manau, tokia užduotis yra ne tik mano, bet ir visų išrinktų Seimo narių – ar bent jau turėtų būti“, – akcentavo jis.
Penktadienį Seime ministras žurnalistams tvirtino, kad Vilnius privalo laikytis prezidento Gitano Nausėdos ir Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo pasirašyto komunikato. Visgi, pasak ministro, jeigu Vokietija nesilaikys dvišalio susitarimo, Lietuva galėtų ieškoti „tokių partnerių, kurie Lietuvoje galėtų būti su brigada“. Prezidentas Gitanas Nausėda ir Vokietijos kancleris Olafas Scholzas lankėsi Generolo Silvestro Žukausko poligone. Roberto Dačkaus (Prezidento kanceliarija) nuotr.
Tokių politiko svarstymų nepraleido Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narė D. Šakalienė. Ji teigė, kad tokie šalies diplomatijos vadovo pareiškimai „sabotuoja vokiečių paramą“ Lietuvai, o G. Landsbergio svarstymai „pramušė“ net ramiausius Berlyno politikus.
Ministras iš esmės stebėjosi kilusia diskusija dėl jo svarstymų ir laikysenos brigados atžvilgiu.
„Apskritai man yra keista, kad mes turime debatą – politinį debatą šiuo klausimu. Nejau mes pamiršome, ką matėme prieš metus? Šiandien, berods, yra Bučos metinės – puiki proga apie tai kalbėti ir puiki proga prisiminti. Nejau mes pamiršome tas nuotraukas žmonių kūnų, kurie buvo atrasti, kai teritorijos buvo atkovotos?“, – kėlė klausimą G. Landsbergis.
„Aš tiesiogiai sieju mūsų šalies saugumą su tuo, ką mes matėme ten. Nematau kitos galimybės kaip tik įtikinti partnerius, kad jie būtų drauge su mumis“, – pabrėžė jis.
Visgi, šalies diplomatijos vadovas pakartojo, kad Lietuva privalo laikytis savo įsipareigojimų ir atlikti namų darbus – t. y., kurti reikiamą infrastruktūrą brigados lygio karinio vienetui.
„Mes kalbėjomės ne vieną kartą, kad mes suprantame, kad reikalinga infrastruktūra, Vyriausybės turi paruošusi planą, infrastruktūros investicijos ateis nuosekliai, mes negalime pastatyti visko, ko reikėtų visai brigadai, iš karto tą pačią dieną. Tai užtruks“, – pažymėjo jis.
Klausiamas apie socialdemokratės pareiškimus ir jam mestus kaltinimus, G. Landsbergis reagavo ironiškai, pavadindamas D. Šakalienę Vokietijos socialdemokratų „atstove spaudai“.
„Gerbiu visus bandymus atstovauti užsienio valstybę mūsų Seime ir, iš tikrųjų, aš manau, kad Vokietijos socialdemokratų partija gali tikrai džiaugtis turėdama puikią atstovę spaudai“, – kalbėjo jis, mintyje turėdamas socialdemokratės poziciją.
„Aš nesiimsiu komentuoti žmogaus, kuris be šaltinių, be citatų šneka dalykus. Vieni turi iš VSD tris šaltinius, kiti turi Vokietijoje 73 šaltinius. Aš nežinau, aš bendrauju su ministre, mano visose ataskaitose iš susitikimų kalbėta apie brigadą, aš atstovauju valstybės interesą“,– nurodė ministras.
Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistoriusas ir Lietuvos krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. Juliaus Kalinsko (ELTA) nuotr.
ELTA primena, kad praėjusią Lietuvoje apsilankęs Vokietijos gynybos ministras B. Pistoriusas kėlė klausimą, ar Baltijos šalims yra reikalinga nuolat dislokuota Vokietijos brigada. Kalbant apie Rytų flango apsaugą, jis svarstė, kad reikėtų ieškoti „lankstesnių struktūrų“. Todėl politikas vylėsi, kad į šiuos klausimus bus atsakyta Vilniuje vykstančiame NATO viršūnių susitikime. Tokie Vokietijos politiko pareikšimai vėl šalyje sukėlė diskusijas dėl brigados dislokavimo. Pirmiausiai keliant klausimą, ar Lietuvos saugumo interesus atitinka Vokietijos sprendimas nedislokuoti viso karinio dalinio.
Situaciją pakomentavo ir prezidentas Gitanas Nausėda. Jis tvirtino nelinkęs sureikšminti ar dramatizuoti B. Pistoriuso pamąstymų.
„Jokios dramos aš čia nematau. Tiesiog turime visi toliau sutelktai dirbti“, – aiškino jis.
Kaip jau minėta, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narė D. Šakalienė penktadienį pareiškė, jog G. Landsbergio teiginiai apie tai, kad Lietuva galėtų ieškoti „tokių partnerių, kurie Lietuvoje galėtų būti su brigada“, sabotuoja vokiečių paramą Lietuvai.
„Konservatorių lyderis dėl nesuvokiamų priežasčių (alergija kairiesiems?) sabotuoja vokiečių paramą mums. Tai jei ponas Landsbergis geriausiai iš visų Baltijos šalių važiuojantį pajėgų stiprinimo brigados dydžio vienetu procesą savo sabotažu sunaikins – tuomet nebereikia dengtis Lietuvos interesų gynimu“, – penktadienį savo „Facebook“ paskyroje rašė politikė.
Politikė pažymėjo, kad pastarąjį G. Landsbergio pareiškimą aptarė su Vokietijos kolegomis. Anot D. Šakalienės, tokie ministro svarstymai „pramušė“ net ramiausius Berlyno politikus, kurie patikino – politiko svarstymai apie Vokietijos atsitraukimą yra netiesa.
A. Anušauskas kalba apie statomas šaudyklas, karių stovyklas
Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas penktadienį „Facebook“ sureagavo į socdemės D. Šakalienės pareiškimus. Jis paragino atsinaujinti turimą informaciją apie infrastruktūros brigados priėmimui Lietuvoje ruošimą. Šis meškinas, papuoštas Vokietijos ir Lietuvos vėliavomis, stovi prie Vokietijos ambasados būstinės Vilniuje. Slaptai.lt nuotr.
„Kas nepastatyta iki 2020 m. Rukloje (neslėpkim – buvo tokie pažadai vokiečių eFP pajėgoms) ir net neprojektuota, tai ne tik kad suprojektuota, bet ir darbai pradėti Ruklos žemutinėje terasoje. Ir tai per kelis mėnesius, kai spalio gale buvo priimti įstatymai pagreitinę formalių dokumentų rengimą 2-3 metais. Sakau tai ramiai, nes ir Vokietija žino kas daroma“, – rašė ministras.
Anot jo, sparčiai dygsta ir šaudyklos bei konteinerinės karių stovyklos.
„Net ir Rūdninkų poligonas, kuris skiriamas papildomoms sąjungininkų pajėgoms treniruotis yra statomas sparčiai, su dalimi jau įrengtų pagal. NATO standartus šaudyklų ir visa tai nesunku pamatyti savo akimis. O kur dar per rekordinį laiką pastatytos ir šį mėnesį atidaromos konteinerinės karinės stovyklos pagal priimančios šalies planus keliems tūkstančiams karių (ir tikrai ne su viena rozete, bet su visomis tarnybos ir gyvenimo sąlygomis)“, – dėstė A. Anušauskas.
Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistoriusas. Juliaus Kalinsko (ELTA) nuotr.
Berlynas, kovo 13 d. (AFP-ELTA). Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistoriusas keičia šalies ginkluotųjų pajėgų vadą. Naujienų agentūra AFP cituoja šaltinius Gynybos ministerijoje Berlyne, kurie tvirtina, kad šias pareigas iš generolo Eberhardo Zorno netrukus perims generolas majoras Carstenas Breueris.
63-ejų E. Zornas Vokietijos kariuomenei vadovauja nuo 2018 metų. Pernai rugsėjį jis susilaukė aštrių kritikos strėlių, kai duodamas interviu vienam leidiniui suabejojo Ukrainos kariuomenės pajėgumais atremti įsiveržusias Rusijos karines pajėgas. Tada jis tvirtino, kad ukrainiečiai vykdo kontratakas, tačiau tariamai ne tokias, kurios galėtų padėti pasiekti didelio masto laimėjimų prieš rusų dalinius.
E. Zornas interviu taip pat išreiškė būgštavimus, kad Rusija gali atidaryti antrą karo frontą ir tam pasirinkti Kaliningradą, Baltijos jūrą, Suomijos sieną, Sakartvelą ar Moldovą. Buvęs JAV kariuomenės Europoje vadas Benas Hodgesas tuo metu griežtai sukritikavo šiuos E. Zorno pareiškimus ir pavadino juos „stebėtinai prastu Rusijos pajėgumų vertinimu“, kuris, anot jo, „deja, atspindi daugelio mąstyseną Vokietijos elito gretose“.
E. Zorno postą galimai perimsiantis 59-erių C. Breueris geriausiai žinomas už savo darbą vadovaujant Vokietijos vyriausybės kovos su pandemija komandai nuo 2021 metų lapkričio iki 2022 metų gegužės. Anot žiniasklaidos, C. Breueris, tapęs šalies kariuomenės vadu, taip pat talkins priimant svarbius sprendimus Gynybos ministerijoje ir patarinės kancleriui kariniais klausimais.
Prezidento Gitano Nausėdos vyr. patarėjas Kęstutis Budrys. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Tebesitęsiant diskusijoms dėl Vokietijos brigados dislokavimo Lietuvoje, prezidento vyriausiasis patarėjas Kęstutis Budrys tvirtina, kad komunikate sąmoningai buvo palikta vietos dėl tam tikrų dalykų susitarti vėliau. Pasak jo, klausimai, kada Vokietijos brigada bus Lietuvoje ir kaip ji atrodys, vis dar nėra atsakyti.
„Tam tikra dalis konkretybių, įvardinta komunikate, buvo palikta ir ministerijoms susitarti, kas yra susiję su labai konkrečiais techniniais arba tam tikrais kariniais dalykais, parametrais ir panašiai. Tai sąmoningai buvo palikta vėliau susitarti ir atsakyti iki galo, kokia bus forma, tai nereiškia, ar brigada čia, ar ne čia. Kalbama tik apie brigadą Lietuvoje, kaip ir komunikate parašyta, bet ar ji bus visa apimtimi, bus visi jai priklausantys įgalintojai, pavyzdžiui, ir panašūs dalykai“, – trečiadienį LRT televizijai teigė K. Budrys.
„Kaip ji atrodys ir kelintais metais būsime pajėgūs ją priimti, Vokietija bus pajėgi ją atsiųsti, vis dar yra neatsakyta. Vakar mes atsakymo neturėjome, tačiau darbai, pasirengimas vyksta – pirmas etapas jau yra įgyvendintas, tas, kuris buvo praėjusiais metais, šiuo metu vyksta antrojo etapo planavimas ir mes judame ta linkme“, – akcentavo jis.
Tuo metu reaguodamas į Vokietijos gynybos ministro Boriso Pistoriuso mintis, kad dėl brigados sprendimą turėtų priimti NATO, K. Budrys pabrėžė, jog Aljansas nėra aukščiau valstybių, o NATO sprendimus priima Aljanso valstybių vadovai viršūnių susitikime arba jų atstovai, NATO Šiaurės Atlanto Taryboje.
„Pačios šalys sprendžia, nėra tokio būdo, kad nuspręstų kažkuris NATO komitetas ar vienetas, ką Vokietijai daryti, ar tuo labiau ko jai nedaryti. Mes tai sprendžiame, šalys sprendžia. Gali prireikti NATO patarimo, sakykime, karinio, ką reikėtų, būtų protingiau daryti, gali reikėti grėsmių vertinimo, nes, kaip žinome, NATO rengia naujos kartos regioninius gynybos planus, ir tai bus svarbus veiksnys, tačiau visa tai yra patarimai. Tai, ką mes įgyvendiname, įgyvendiname kaip šalys pačios“, – aiškino prezidento patarėjas. Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistoriusas. Juliaus Kalinsko (ELTA) nuotr.
ELTA primena, kad Lietuvoje vyksta politinės diskusijos dėl brigados Lietuvoje dislokavimo. Politikai nesutarė, kaip reikėtų vertinti Berlyno ir Vilniaus komunikatą dėl Vokietijos karių dislokavimo Lietuvoje. Taip pat diskutuota, ar Lietuvos saugumo interesus atitinka Vokietijos sprendimas nedislokuoti visos brigados karių Lietuvoje.
Į diskusijas įsitraukė ir Vokietija. Vokietijos ambasadorius Lietuvoje pažymėjo, jog kalbos, esą Vokietija atsitraukia nuo savo įsipareigojimų dėl brigados, yra įžeidžiančios, o viešai reiškiamas nepasitenkinimas neatsiųs nė vieno papildomo kario į Lietuvą.
Tuo metu Lietuvoje apsilankęs Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistoriusas kelia klausimą, ar Baltijos šalims yra reikalinga nuolat dislokuota Vokietijos brigada. Kalbant apie Rytų flango apsaugą, jis svarsto, kad galbūt reikėtų „lankstesnių struktūrų“. Vokietijos gynybos ministras viliasi, kad į šiuos klausimus bus atsakyta Vilniuje vykstančiame NATO viršūnių susitikime.
Šiuo metu šimtai Vokietijos kariuomenės 41-osios mechanizuotos pėstininkų brigados karių kartu su Lietuvos ginkluotosiomis pajėgomis dalyvauja pratybose „Grifono žaibas“ („Griffin Lightning“).
Lietuvoje šiuo metu yra apie 1 450 Vokietijos kareivių. Šalis siekia, kad visos sudėties Vokietijos brigada Lietuvoje būtų dislokuojama nuolat.
Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistoriusas ir Lietuvos krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. Juliaus Kalinsko (ELTA) nuotr.
Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas antradienį susitikęs su Vilniuje apsilankiusiu Vokietijos gynybos ministru Borisu Pistoriusu aptarė šalių karinį bendradarbiavimą siekiant dar labiau padidinti NATO rytinio pakraščio atgrasymą ir gynybą, skelbiama Krašto apsaugos ministerijos (KAM) pranešime žiniasklaidai.
Pranešama, kad Vokietijos gynybos ministrui buvo pristatyta regiono saugumo situacija bei Rusijos pajėgumų regione vertinimas. Ministras A. Anušauskas, pabrėždamas Vokietijos kanclerio ir Lietuvos Respublikos Prezidento jungtinio komunikato įgyvendinimo siekį, pristatė detalius infrastruktūros sąjungininkų pajėgoms vystymo planus ir eigą.
„Lietuva siekia nuolatinio Vokietijos brigados buvimo Lietuvoje. Turime parengę ir įgyvendiname planą, kaip artimiausiais metais sukursime visą Vokietijos brigadai Lietuvoje reikalingą infrastruktūrą. Susitikimo metu pristačiau šį planą Vokietijos gynybos ministrui“, – sakė A. Anušauskas.
Ministras A. Anušauskas akcentavo, kad pirmoji plano dalis – bendrų pratybų Lietuvoje intensyvumo didinimas: siekiama, kad intensyvi pratybų programa užtikrintų nepertraukiamą bent vieno Vokietijos bataliono buvimą Lietuvoje. Antra, priimti sprendimai dėl karinės infrastruktūros Vokietijos brigadai vystymo Rūdninkuose, Pajuostyje bei Kairiuose – netrukus bus pradėti infrastruktūros projektavimo darbai, sparčiai plėtojamas naujai įsteigtas Rūdninkų bei plečiami kiti poligonai. Trečia, vystoma infrastruktūra rengiantis išankstiniam Vokietijos brigados įrangos bei amunicijos dislokavimui Lietuvoje.
Vokietijos ir Lietuvos draugystės ženklas. Slaptai.lt nuotr.
KAM teigimu, šiems klausimams spręsti ekspertiniame lygmenyje veikia Lietuvos ir Vokietijos gynybos ministerijų Jungtinė darbo grupė.
Ministrai susitikimo metu taip pat aptarė rytinio Aljanso pakraščio oro gynybos stiprinimo klausimą. Sprendimų šioje srityje tikimasi dar iki vasarą vyksiančio NATO viršūnių susitikimo Vilniuje.
Pasak ministerijos, ministrai A. Anušauskas ir B. Pistoriusas taip pat diskutavo apie tolesnius paramos Ukrainai planus, ukrainiečių karių apmokymą, bendrą Lietuvos ir Vokietijos dalyvavimą tarptautinėse operacijose bei bendras gynybos pramonės stiprinimo iniciatyvas.
„Vokietija yra itin svarbi ir patikima Lietuvos partnerė saugumo ir gynybos srityje. Vertiname Vokietijos indėlį ir pastangas stiprinti Lietuvos saugumą. Savo ruožtu prisidedame prie Vokietijai svarbių iniciatyvų, taip patvirtindami abipusį įsipareigojimą glaudžiam bendradarbiavimui karinėje srityje, – pabrėžė A. Anušauskas.
B. Pistoriusas vizito Lietuvoje metu lankėsi ne tik Vilniuje, bet ir Rukloje bei Pabradėje. Šiuo metu Lietuvai priskirtos Vokietijos brigados kariai treniruojasi Pabradėje kartu su Lietuvos kariuomene pratybose „Grifono žaibas“.
Vokietijos kariai Kazlų Rūdos poligone. Vokietijos kariuomenės nuotr.
Augustdorfas, Vokietija, vasario 1 d. (dpa-ELTA). Trečiadienį Vokietijos rytuose esančiame kariuomenės mokymo centre įvykus avarijai, kurioje susidūrė du tankai „Puma“, buvo sužeista 12 karių, iš jų vienas sunkiai, pranešė Bundesveras agentūrai dpa.
Remiantis turima informacija, abi transporto priemonės susidūrė per pratybas važiuodamos dideliu greičiu kariuomenės kovinio rengimo centre Gardelegene.
Sunkiai sužeistą vyrą į ligoninę nugabeno gelbėtojų sraigtasparnis. Kitiems sužeistiems kariams medicinos pagalba suteikta bazėje.
Į šią avariją patekę tankai yra kitos serijos nei tankai „Puma“, kurie neseniai sugedo per šaudymo pratybas, teigiama Bundesvero informacijoje. Ankstesnio incidento metu 18 tankų negalėjo atlikti savo funkcijų, tačiau analizė parodė, kad jie nebuvo smarkiai sugedę.
Gynybos ministras Borisas Pistoriusas, lankydamas karius Augustdorfe, Šiaurės Reino-Vestfalijos žemėje, žurnalistams sakė, kad yra susirūpinęs dėl šios avarijos ir palinkėjo kariams greitai pasveikti.
