Bornholmo sala

Trumposios naujienos

Danijos vėliava. Slaptai.lt nuotr.

Kopenhaga, gegužės 1 d. (AFP-ELTA). Danijos vyriausybė sekmadienį pranešė iškvietusi Rusijos ambasadorių, kai šnipinėjantis Rusijos lėktuvas pažeidė jos oro erdvę.
 
Lėktuvas penktadienio vakarą įskrido į Danijos oro erdvę į rytus nuo Danijai priklausančios Bornholmo salos Baltijos jūroje prieš įskrisdamas į Švedijos oro erdvę, pranešė vyriausybė.
 
Švedijos gynybos pareigūnai apie pažeidimą pranešė šeštadienį. „Rytoj Rusijos ambasadorius bus iškviestas į užsienio reikalų ministeriją“, – sekmadienį  parašė Danijos užsienio reikalų ministras Jeppe Kofodas.
 
Jis pridūrė, kad tai „visiškai nepriimtina ir ypač kelia nerimą dabartinėje situacijoje“, turėdamas omenyje Rusijos invaziją į Ukrainą ir didėjančią įtampą su NATO. Danija yra NATO narė.
 
Danijos gynybos vadovybės spaudos pareigūnas Henrikas Mortensenas sekmadienį sakė naujienų agentūrai AFP, kad „tai buvo žvalgybinis lėktuvas, kuris mūsų oro erdvėje buvo labai trumpą akimirką. Du danų F-16 tuoj pat įsikišo”. H. Mortensenas pridūrė, kad tokie incidentai pasitaiko retai.
 
Viljama Sudikienė (AFP)
 
2022.05.02; 07:23
Gordijo mazgas

Danijos ministrė pirmininkė Mettė Frederiksen. EPA – ELTA nuotr.

Kopenhaga, balandžio 7 d. (ELTA). Danijos ministrė pirmininkė Mette Frederiksen atmetė Rusijos įspėjimą, kad JAV kariškių dislokavimas Bornholmo saloje pažeistų 1946 metais pasirašytą dviejų šalių sutartį. Vyriausybės vadovė tai pareiškė ketvirtadienį, lankydamasi Rionėje, didžiausiame salos mieste.
 
„Į tai turiu labai trumpą atsakymą. Rusijos ambasadorius neturėtų kištis į tai, kas vyksta Bornholme“, – cituoja premjerę naujienų agentūra „Ritzaus Bureau“. M. Frederiksen pabrėžė, kad „Danija yra suvereni valstybė“. „Norėčiau aiškiai pasakyti, kad Rusija negali kištis į Danijos gynybos politiką, taip pat ir į tai, kas vyksta Bornholme“, – sakė ministrė pirmininkė.
 
Vasario mėnesį Rusijos ambasadorius Kopenhagoje Vladimiras Barbinas interviu laikraščiui „Berlingske“ pareiškė, kad RF bus priversta įvertinti padarinius dvišaliams santykiams su Danija, jeigu prie įplaukos į Baltijos jūrą esančioje ir todėl strateginę reikšmę turinčioje Bornholmo saloje bus dislokuota užsienio kariuomenė.
 
Vasario 10 d. Danijos vyriausybė paskelbė ketinanti artimiausiu metu pradėti derybas su JAV, kurių tikslas – sudaryti dvišalę sutartį dėl bendradarbiavimo gynybos srityje. Plėtojant šį bendradarbiavimą JAV galėtų nusiųsti į Daniją savo kariškių ir karinės technikos, bet apie Amerikos bazę ar branduolinio ginklo dislokavimą Danijos teritorijoje nekalbama.
 
„Mes esame už glaudesnį bendradarbiavimą su amerikiečiais, kuris prisidės prie Danijos saugumo stiprinimo ir transatlantinių ryšių plėtojimo“, – pareiškė M. Frederiksen.
 
Stasys Gimbutis (ELTA)
 
2022.04.08; 07:31
Trumposios naujienos

Danija suteikė leidimą šalies teritoriniuose vandenyse tiesti „Nord Strem 2“ dujotiekio ruožą, trečiadienį pranešė šalies vyriausybė.
 
Numatytas kelias, kuriam pritarta, kirs Danijos žemyninį šelfą į pietryčius nuo Baltijos jūroje esančios Bornholmo salos, skelbė Danijos energetikos agentūra.
 
Iš dviejų 1230 km ilgio gijų sudarytas dujotiekis „Nord Stream 2“ yra tiesiamas Baltijos jūra. Vamzdynas sujungs Rusiją ir Vokietiją, o bendras dujotiekio pralaidumas siekia 55 mlrd. kub. m dujų per metus.
 
Nuo 2017 metų „Nord Stream“ konsorciumas Danijos energetikos agentūrai buvo pateikęs keletą prašymų ir dujotekio maršruto alternatyvų.
 
Trečiadienį paskelbtame pareiškime Danijos agentūros atstovai teigė, kad 147 km maršrutas pasirodė priimtinesnis nei kiek ilgesnis pietrytinis maršrutas ir atmestas šiaurės vakarų maršrutas. Teigta, kad pirmasis variantas „kelia mažiausiai grėsmės, žvelgiant iš aplinkosauginės ir laivybos saugumo perspektyvos“.
 
Dujotiekio maršrutas taip pat driekiasi Rusijos, Suomijos, Švedijos, Vokietijos teritoriniais vandenimis. Rusijos, Suomijos, Švedijos ir Vokietijos vyriausybės leidimus tiesti „Nord Stream 2“ dujotiekį suteikė jau anksčiau.
 
Dujotiekis sukėlė nemažai debatų – projektas Rusijai suteikia šansų Baltijos regione įgyti tvirtesnę poziciją, taip pat diskutuojama, kiek „Nord Stream 2“ atitinka Europos Sąjungos siekį išvengti pernelyg didelės priklausomybės nuo vieno tiekėjo ar energijos šaltinio.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.10.30; 17:01