Šlovė Ukrainai. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Kyjivas, balandžio 7 d. (ELTA). Ukrainos kariškiai ir žvalgybos tarnybos prašė prezidentą Leonidą Kravčuką ir parlamentą palikti bent dalį branduolinės ginkluotės, kad būtų galima apsisaugoti nuo galimos Rusijos grėsmės.
Tai interviu UNIAN pareiškė Užsienio žvalgybos tarnybos vadovas Mykola Malomužas. Pasak jo, tuo metu šiuo klausimu vyko didžiulė diskusija.
„Dirbdami su Ukrainos saugumo tarnyba mes aiškiai rašėme prezidentui Kravčukui ir Aukščiausiajai Radai, kad turėtume palikti dalį strateginės ir taktinės ginkluotės. Darėme prielaidą, kad Rusija kels grėsmę. Tuo labiau, kai mes atiduosime jiems branduolinį ginklą. Žinoma, spaudimą darė JAV, Rusija, kitos „branduolinio klubo“ šalys“, – sakė generolas. Atominis ginklas
Anot jo, Ukrainos pareigūnai žadėjo nepritarti tokiam sprendimui, tačiau kiekvienam iš jų buvo daromas spaudimas, ir jie galiausiai nusileido.
M. Malomužas įsitikinęs, jog jei Ukraina turėtų branduolinį ginklą ir atnaujintą armiją, Rusija niekada nebūtų išdrįsusi pradėti karo. Pasak generolo, žvalgybos darbuotojai kiekvieną Ukrainos prezidentą įspėdavo, kad Rusija rengia šalies užgrobimo scenarijų, o Ukrainos armija tam nepasirengusi. Bet jiems būdavo atsakoma, kad karas tarp šių dviejų šalių yra neįmanomas.
UNIAN primena, kad iki 1991 metų Ukraina buvo viena iš trijų galingiausių šalių pagal turimo branduolinio arsenalo dydį. 1994 metais Kyjivas pasirašė Budapešto memorandumą, kuriame įsipareigojo sunaikinti turimą ginkluotę. Tuo pat metu Ukraina pasirašė Branduolinio ginklo neplatinimo sutartį.
Neseniai interviu Airijos transliuotojui RTÉ buvęs JAV prezidentas Billas Clintonas sakė apgailestaujantis dėl savo vaidmens raginant Ukrainą atsisakyti branduolinio ginklo.
Rusijos žurnalistė ir televizijos laidų vedėja Ksenija Sobčiak antradienį pareiškė laikanti Krymą Ukrainos teritorijos dalimi, praneša „RIA Novosti“.
„Ukraina neabejotinai yra labai svarbi Rusijos partnerė. Ir, mano manymu, svarbiausias Rusijos uždavinys – atkurti normalius dvišalius santykius“, – sakė ji per spaudos konferenciją, pirmąją po to, kai K. Sobčiak paskelbė ketinanti dalyvauti Rusijos prezidento rinkimuose.
„Tarptautinės teisės požiūriu Krymas yra Ukrainos teritorija“, – pabrėžė K. Sobčiak.
„Mes nesilaikėme duoto žodžio. Mes pažeidėme 1994 metų Budapešto memorandumą. Mes žadėjome ir neįvykdėme šio pažado. Tai didelė problema“, – pridūrė televizijos laidų vedėja.
35 metų K. Sobčiak yra pirmojo demokratiškai išrinkto Sankt Peterburgo mero Anatolijaus Sobčiako duktė.
Rusijos prezidento rinkimai įvyks 2018 metų kovo mėnesį. Rinkimų kampanija turėtų prasidėti jau gruodį.
Budapešto memorandumas – Ukrainos, JAV, Rusijos ir Didžiosios Britanijos sutartis dėl saugumo garantijų Ukrainai, jai prisijungus prie Branduolinio ginklo neplatinimo sutarties, – buvo pasirašytas 1994 metų gruodžio 5 d.
