Vokietijos gynybos ministrė Annegret Kramp-Karrenbauer. EPA – ELTA nuotr.
Donaldas Trampas (Trump). EPA – ELTA nuotr.

Vokietijos gynybos ministrė Annegret Kramp-Karrenbauer patvirtino žiniasklaidos informaciją, kad Jungtinės Valstijos grasino įvesti 25 proc. tarifo muitą automobiliams iš Europos, jei ES šalys ir toliau palaikys 2015 m. Irano branduolinį susitarimą.
 
„Ši išraiška ar grasinimas, vadinkite kaip norite, jis egzistuoja“, – spaudos konferencijoje Londone sakė A. Kramp-Karrenbauer, komentuodama „Washington Post“ straipsnį.
 
JAV dienraštis skelbė, kad D. Trumpas pagrasino įvesti muitus ES, jei Jungtinė Karalystė (JK), Prancūzija ir Vokietija oficialiai neapkaltins Irano dėl branduolinio susitarimo pažeidimų.
 
Kinija, JAV ir Rusija taip pat buvo susitarimo dalyvės, tačiau D. Trumpas 2018 m. vienašališkai patraukė JAV iš susitarimo ir atnaujino griežtas sankcijas Teheranui.
 
Londonas, Paryžius ir Berlynas antradienį paskelbė inicijavę ginčų sprendimo mechanizmą, kaip tai numatyta susitarime, tuo siekdami priversti Teheraną ir vėl laikytis susitarimo įsipareigojimų.
 
Savo ruožtu Irano užsienio reikalų ministras Mohammadas Javadas Zarifas ES šalių trijulę tviteryje apkaltino „pardavus branduolinio susitarimo likučius, kad išvengtų naujų D. Trumpo muitų“.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.01.17; 00:30

JAV prezidentas Donaldas Trumpas išvyko iš Vietnamo be branduolinio sandorio, kurį tikėjosi sudaryti su Šiaurės Korėjos lyderiu Kim Jong-unu, ir neteko svarbaus švietalo artėjant 2020 metų prezidento rinkimams, rašo laikraštis „Politico“.

„Tai buvo skausminga prezidentui, siekiančiam pergalės užsienio politikos srityje, su kuria jis būtų ėjęs į 2020 metų rinkimus“, – teigia leidinys.

„Atrodo, kad abi šalys buvo ant sutarties pasirašymo slenksčio, bet paskutinę minutę šie planai žlugo, – rašo „Politico“. – Netikėtai situacija viršūnių susitikime apsisuko 180 laipsnių, nors atrodė, kad artėjama prie sandorio, kurį D. Trumpas būtų galėjęs vadinti didžiule pergale. Tačiau jam per spaudos konferenciją teko aiškinti, kodėl abi šalys išvyksta tuščiomis rankomis“.

Baltųjų rūmų atstovai po derybų pabrėžė, kad šalys „tęs pokalbius“. „Prezidentas ir valstybės sekretorius Mikeas Pompeo tvirtino, kad per dvi pastarąsias dienas buvo pasiekta didelė pažanga, – pažymi laikraštis. – M. Pompeo išreiškė viltį, kad šalys artimiausiomis savaitėmis vėl užmegs kontaktus, bet D. Trumpas pabrėžė, kad jis „neįsipareigojo“ dėl trečiojo viršūnių susitikimo“.

Po kelių pokalbių Hanojuje vasario 27-28 dienomis D. Trumpas ir Kim Jong-unas nepasirašė bendro dokumento, tik susitarė tęsti dialogą.

Pirmasis istorijoje JAV prezidento D. Trumpo ir Šiaurės Korėjos lyderio Kim Jong-uno susitikimas įvyko 2018 metų birželį Singapūre. Tada bendrame pareiškime Šiaurės Korėja paskelbė esanti pasirengusi siekti Korėjos pusiasalio denuklearizacijos, o JAV pažadėjo už tai Pchenjanui saugumo garantijas.

Informacijos šaltinis – ELTA

2019.03.01; 08:50

D. Trumpas ir E. Macronas. EPA – ELTA nuotr.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas penktadienį griežtai sukritikavo Prancūzijos vadovo Emmanuelio Macrono raginimą sukurti Europos karines pajėgas gynybai nuo užsienio jėgų, įskaitant JAV. D. Trumpas, kuris šeštadienį dalyvaus Pirmojo pasaulinio karo minėjime Paryžiuje, E. Macrono teiginius pavadino įžeidžiančiais.

„Prancūzijos prezidentas E. Macronas pasiūlė Europai sukurti savo kariuomenę, kuri apgintų ją nuo JAV, Kinijos ir Rusijos. Tai didelis įžeidimas, gal Europa iš pradžių turėtų sumokėti savo dalį į NATO, kurią itin subsidijuoja JAV?“, – D. Trumpas rašė tviteryje.

D. Trumpas, kuris su žmona Melania Prancūzijoje lankosi antrą kartą nuo tada, kai tapo JAV prezidentu, taip sureagavo į antradienį paskelbtą E. Macrono interviu, kuriame šis ragino sukurti bendras Europos karines pajėgas.

Neseniai JAV prezidentui paskelbus apie galimą pasitraukimą iš Šaltojo karo laikų branduolinio susitarimo, E. Macronas, uolus artimesnės Europos integracijos šalininkas, paskelbė, kad bendra ES kariuomenė reikalinga tam, kad Europa nebūtų priklausoma nuo JAV galybės.

„Mes turime apsiginti nuo Kinijos, Rusijos ir net Jungtinių Valstijų“, – Prancūzijos prezidentas sakė radijui Europe 1.

D. Macronas siekia įkurti nuo NATO nepriklausomas devynių Europos valstybių greitojo reagavimo pajėgas. Šis darinys galėtų greitai surengti bendrą karinę operaciją, evakuoti civilius iš karo zonos arba teikti pagalbą stichinės nelaimės metu.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.11.11; 16:30