Britų žvalgybos agentas

Žvalgyba

Teheranas, sausio 14 d. (dpa-ELTA). Iranas šeštadienį įvykdė mirties bausmę buvusiam britų-iraniečių politikui Alirezai Akbari, sulaukusiam kaltinimų šnipinėjimu.
 
Tai paskelbė oficialus Irano teismų sistemos naujienų portalas „Mizan Online“.
 
Dvigubą Irano ir Jungtinės Karalystės (JK) pilietybę turėjęs A. Akbari myriop buvo nuteistas anksčiau šią savaitę. Kaip tvirtinta, jis esą buvo demaskuotas kaip „vienas pagrindinių britų žvalgybos agentų“. Pats A. Akbari tai atkakliai neigė. „Mizan Online“ trečiadienį rašė, kad jam buvo pareikšti kaltinimai dėl valstybės paslapčių atskleidimo.
 
A. Akbari anksčiau dirbo Irano gynybos ministerijoje. Kaip skelbė britų portalas amwaj.media, jis palaikė artimus ryšius su politikais, kurie mėgino tarpininkauti ir sutaikinti, Irane pastaruoju metu nusiritus masinių protestų bangai.
 
JK prieš tai ragino atšaukti A. Akbari egzekuciją ir vadino ją „politiškai motyvuota“. Šeštadienį reaguodamas į politikui įvykdytą mirties bausmę, Londonas pavadino ją „barbariška“ ir pareiškė „negalintis nereaguoti“.
 
Irane jau kurį laiką pranešama apie agentų, įtariamų ryšiais su užsienio žvalgybos tarnybomis, sulaikymus, kalinimą ir netgi egzekucijas.
 
Tačiau nepriklausomai patikrinti Teherano tvirtinimus dažniausiai nėra įmanoma, o šalyje vykstantys teismo procesai laikomi paslaptyje.
 
Lina Linkevičiūtė (DPA)
 
2023.01.15; 05:30
Žvalgyba

Po to, kai praėjusią savaitę buvęs britų žvalgybos MI 6 agentas Kristoferis Stilas išgarsėjo kaip dosjė apie Donaldą Trumpą autorius, jis iškart pasislėpė, nuogąstaudamas ne tik būsimojo JAV prezidento keršto, bet, pirmiausia, Rusijos keršto.

Buvusio KGB agento ir buvusio specialiųjų tarnybų vadovo Vladimiro Putino imperija kelia grėsmę Stilui dvigubais nemalonumais – dėl Rusijai pakenkusio dosjė ir dėl futbolo.

Tokias išvadas skelbia vokiečių žurnalo Der Spiegel  apžvalgininkas Jensas Vainraichas. 

Dalykas tas, kad Stilas, vadovaujantis firmai Orbis Business Intelligence Ltd, daugelį metų „rinko informaciją dominančia tema: kokiu būdu Rusija gavo teisę surengti 2018 metų pasaulio futbolo čempionatą“, sakoma straipsnyje. Tas klausimas kamuoja sporto pasaulį jau nuo 2010 metų gruodžio 2-osios, kai FIFA vykdomasis komitetas gana abejotinomis aplinkybėmis atidavė 2018 ir 2022 metų pasaulio čempionatus atitinkamai Rusijai ir Katarui.

Tą dieną, gruodžio 2-ąją, praėjus kelioms valandoms po FIFA sprendimo, Putinas, tada laikinasis premjeras, atskrido į Ciurichą ir surengė gana keistą spaudos konferenciją. Kai spaudos konferencijos įkarštyje jis pasakė manąs, kad rusų milijardierius Romanas Abramovičius neatsisakė idėjos remti Rusijos planą pasaulio čempionato atžvilgiu, tas pastebimai krūptelėjo ant kėdės ir tiesiog nutaisė pozą „ramiai“, rašo Vainraichas. 

Romanas Abramovičius, Rusijos milijardierius

„Jeigu tikėsime Kristoferio Stilo tyrimo rezultatais, lemiamą vaidmenį suteikiant Rusijai teisę rengti pasaulio futbolo čempionatą suvaidino būtent Abramovičiaus ir dar keleto kitų oligarchų įsipareigojimai, o taip pat koncerno Gazprom pritraukimas, – perduoda Vainraichas. Stilo versija tokia, kad Putinas „neva tai davė specialų nurodymą 2010 metų vasaros pabaigoje, nes labai bijojo, kad Rusijos paraiška sužlugs“.

Maža to, Stilas ir kiti agentai slaptame pranešime Britanijos komitetui užfiksavo, kad pirmą kartą Abramovičius FIFA sluoksniuose pasirodė per pasaulio futbolo čempionatą PAR 2010 metais. 

Pagrindinis Stilą dominęs klausimas buvo tai, kaip „Putinas ir tuometinis Kataro emyras Hamadas bin Chalifa Al Tanis (dabartinio emiro tėvas) ne tik sudarė mega sandėrį dėl gigantiško dujų telkinio Jamaloje eksploatavimo, bet ir sudarė Rusijos ir Kataro aljansą įgyti teisę surengti būsimuosius pasaulio futbolo čempionatus“, rašo žurnalistas.

Informacijos šaltinis: Der Spiegel.

2017.01.19; 05:22