Belgijos saugumo pajėgos. EPA – ELTA nuotr.
Briuselis, rugsėjo 16 d. (AFP-ELTA). Belgijos teismas penktadienį paskyrė bausmes 8 džihadistams dėl 2016 m. Briuselyje įvykdytų sprogdinimų, tuo užbaigdamas didžiausią šalies istorijoje kriminalinės bylos teismo procesą, praneša AFP.
2016 m. kovo 22 d. savižudžiai džihadistai susisprogdino pagrindiniame Briuselio oro uoste ir metro, netoli NATO ir ES būstinių. Per išpuolį, už kurį atsakomybę prisiėmė „Islamo valstybė“ (IS), žuvo 32 žmonės. Buvo sužaloti šimtai keliautojų ir transporto sektoriaus darbuotojų. Šimtai sužeistųjų, jų giminių ir gelbėtojų tebėra traumuoti prieš 7 metus įvykdyto nusikaltimo, kuris tapo didžiausiu išpuoliu Belgijos istorijoje taikos metu.
Pagrindiniai įtariamieji buvo Prancūzijos pilietis Salah Abdeslamas ir Maroko kilmės Belgijos pilietis Mohamedas Abrinis, kurie jau buvo nuteisti Prancūzijoje kalėti iki gyvos galvos dėl 2015 m. žudynių Paryžiuje, o liepos mėnesį pripažinti kaltais dėl nužudymų Belgijoje.
M. Abrinis, turėjo tapti savižudžiu sprogdintoju, bet paskutinę akimirką persigalvojo ir nesusisprogdino. Jis nuteistas kalėti 30 metų.
Teismas nusprendė neskirti S. Abdeslamui papildomo įkalinimo, nes jam jau buvo skirta 20 metų įkalinimo bausmė dėl šaudynių 2018 m.
Teismo procesas prasidėjo praėjusių metų gale. S. Abdeslamas, kuriam penktadienį suėjo 34 metai, yra vienintelis nusikaltėlis išgyvenęs 2015 m. Paryžiuje įvykdytą teroro, kurio metu nužudyta 130 žmonių. Po to jis pabėgo į Briuselį, kur 4 mėnesius vietinė teroristų grupelė slėpė jį bute. Jis suimtas likus kelioms dienoms iki sprogdinimų Briuselyje, o prisiekusieji nusprendė, kad jis buvo vienas iš išpuolio organizatorių.
Teismas atmetė nuteistojo prašymą, kad bausmės vykdymas būtų vykdomas Belgijoje, todėl jis kalės Prancūzijoje.
Nesusisprogdinti oro uoste paskutinę akimirką nusprendė ir dar vienas teroristas, iš Sirijos kilęs Švedijos pilietis Osama Krayemas.
Jam, Bilalui El Makhoukhiui ir Oussamai Atarui skirtos įkalinimo iki gyvos galvos bausmės.
O. Ataras, vienas IS teroristų grupuotės vadų, buvo teisiamas už akių, nes, manoma, kad jis žuvo Sirijoje 2017 m.
Dar vienas įtariamasis, Herve Bayingana Muhirwa, buvo nuteistas 10 metų įkalinimo bausme už dalyvavimą teroristų grupuotės veikloje.
Tunisiečiui Sofienui Ayariui taip pat nebuvo skirta papildomas teistumas teismui nusprendus, kad pakanka galiojančių bausmių už ankstesnius nusikaltimus.
Teismas nusprendė neatimti pilietybės nei iš vieno nuteisto Belgijos piliečio.
Stebėjimo kamera. Slaptai.lt fotografija
Briuselis, rugsėjo 7 d. (AFP-ELTA). Belgijos teisingumo ministro Vincento Van Quickenborne’o 50-ojo gimtadienio vakarėlio svečiai buvo kiek per daug pavaišinti alkoholiu ir apšlapino prie jo namų stovėjusį policijos furgoną.
Šios politinės pagirios trunka jau daugiau nei tris savaites, ketvirtadienį ministras turėjo parlamente pasiaiškinti, kas jam žinoma apie incidentą, kurį spauda linksmai pavadino „pipigeitu“.
Per ketvirtadienio posėdį V. Van Quickenborne‘as atsiprašė visų šalies policijos pajėgų, pareigūnams tiriant skandalą sukėlusį vėlyvos nakties incidentą. Jis tvirtino, kad padeda policininkams tirti nepagarbų išpuolį prieš jų transporto priemonę, ir sakė prašęs trijų draugų, įtariamų kaltininkų, pasiduoti policijai.
„Norėčiau atsiprašyti visų šalies policijos pareigūnų, – parlamentarams sakė V. Van Quickenborne‘as. – Puikiai suprantu, kad tai juos papiktino. Tai visiškai nepriimtina. Man gėda dėl šių žmonių ir to, ką jie padarė (…) Suprantu, kad tai nėra gražus reginys, ir nesididžiuoju, kad turiu gintis“, – sakė teisingumo ministras ir tvirtino norįs likti pareigose.
Policijos apsauga
Skandalas ir toliau persekioja V. Van Quickenborne’ą, gyvenantį saugomą policijos dėl narkotikų gaujos grasinimų jo šeimai, ir netgi stiprėja dėl jį saugančių pareigūnų nutekintos informacijos bei paties ministro namų vaizdo stebėjimo kameros filmuotos medžiagos.
Faktai rodo, kad V. Van Quickenborne’ui rugpjūčio 1 d. sukako 50 metų, o rugpjūčio 14-osios vakarą jis surengė dešimtims svečių didelę šventę savo namuose Kortrijko mieste. Vakarėlyje dalyvavo ministras pirmininkas Alexanderas de Kroo, V. Van Quickenborne’o viršininkas, bet jis ketvirtadienį tvirtino nieko nematęs. Premjeras neprašo ministro atsistatydinimo.
Ministrą saugantys policininkai buvo pasistatę savo furgoną prie jo namų. Policijos stebėjimo kameros filmuota medžiaga, rugpjūčio pabaigoje perduota flamandų spaudai, rodo, kad trys svečiai vėlai vakare išėjo iš vakarėlio ir akivaizdžiai neblaivūs nusilengvino ant automobilio.
Gitaros brązginimas?
To, kas nutiko toliau, nėra taip lengva patvirtinti. Bulvariniai laikraščiai pranešė, kad filmuotoje medžiagoje matyti, jog vėliau iš namų išėjo ir pats V. Van Quickenborne’as, juokdamasis ir imituodamas atitinkamus judesius. Pasipiktinusios policijos profesinės sąjungos pareikalavo ministro atsistatydinimo, tačiau ministras įnirtingai paneigė pranešimą.
Kviečiame policiją. Slaptai.lt nuotr.
Šią savaitę jis paviešino savo paties namų stebėjimo kameros filmuotą medžiagą. Šiame įraše jis matomas 4 valandą ryto, praėjus kelioms valandoms po incidento, išlydintis kitą draugą ir atsilošiantis, kai kurie šį judesį interpretavo kaip šlapinimosi lauke imitavimą.
V. Van Quickenborne’as parlamentarams sakė neprisimenantis šio judesio, bet teigė, kad jis galėjo būti įkvėptas muzikos. „Aš groju akustine gitara. Galbūt tai buvo grojimo gitara judesys?“ – svarstė jis.
Vaizdo įraše matyti, kaip ministras išsineša telefoną, bet, jo tvirtinimu, tik tam, kad pasidarytų asmenukę su draugu, o ne užfiksuotų apšlapintą policijos transporto priemonę.
Ministras sakė, kad paskutinis svečias, scenos prieš aušrą akivaizdžiai pralinksmintas, „neturi nieko bendra su incidentu“ ir toliau yra vienas geriausių jo draugų.
Europos Parlamentas
Briuselis, gruodžio 11 d. (dpa-ELTA). Dėl korupcijos skandalo Europos Parlamente Belgijos teisėsauga leido suimti keturis įtariamuosius. „Jie kaltinami dalyvavimu nusikalstamame susivienijime, pinigų plovimu ir korupcija“, – sekmadienį Briuselyje pranešė prokuratūra.
Kol kas neaišku, ar tarp šių asmenų yra ir sulaikyta Parlamento vicepirmininkė Eva Kaili. Paskelbta, kad daugiau informacijos kol kas nebus.
Du sulaikytieji buvo paleisti.
Tai – vienas didžiausių korupcijos skandalų Europos Parlamento istorijoje. Vyksta tyrimas dėl spėjamo kyšininkavimo, pinigų plovimo ir mėginimo daryti įtaką politiniams sprendimams iš Kataro, kuris yra šiuo metu vykstančio pasaulio futbolo čempionato šeimininkas, pusės.
Penktadienį dėl to atlikta mažiausiai 16 kratų, sulaikyti šeši asmenys. Belgijos policija. EPA – ELTA nuotr.
Europos Parlamento pirmininkė Roberta Metsola pirmadienio popietę frakcijų pirmininkus kviečia į neformalų susitikimą. Agentūra AFP sekmadienį iš parlamento šaltinių sužinojo, kad susitikime bus kalbama apie „E. Kaili atleidimą iš pareigų ir tolesnius žingsnius“.
Belgijos policija penktadienį sulaikė E. Kaili, jos taip pat Parlamente dirbantį partnerį bei dar tris asmenis dėl tarimų korupcija ir pinigų plovimu. Reaguodama į tai, R. Metsola šeštadienį atėmė iš E. Kaili visus įgaliojimus ir atsakomybes. Dėl jos atleidimo gali spręsti tik ES parlamentarai.
Briuselis, lapkričio 16 d. (AFP-ELTA). NATO vadovas Jensas Stoltenbergas trečiadienį surengs skubius pokalbius su Aljanso ambasadoriais dėl pražūtingo sprogimo Lenkijoje, antradienį pranešė atstovė.
„Generalinis sekretorius rytoj vadovaus NATO ambasadorių nepaprastajam susitikimui šiam tragiškam incidentui aptarti“, – sakė NATO atstovė Oana Lungescu.
Temidė
Briuselis, rugsėjo 12 d. (dpa-ELTA). Belgijos sostinėje pirmadienio rytą prasidėjo parengiamasis teismo posėdis dėl 2016 metų islamistų teroristinių išpuolių Briuselyje, per kuriuos žuvo 32 žmonės, o šimtai buvo sužeisti.
Šiame įžanginiame posėdyje tikslinami procedūriniai klausimai, pavyzdžiui, liudytojų sąrašas, į kurį įtraukta daug nukentėjusiųjų ir bendrų ieškovų.
2016 metų kovo 22 dieną įvykdyti savižudžių sprogdintojų išpuoliai buvo nukreipti prieš miesto oro uostą ir metro stotį ir įvyko tuo metu, kai Europa jau buvo įsitempusi dėl ankstesnių atakų.
Aštuoni įtariamieji kaltinami teroristine žmogžudyste, pasikėsinimu įvykdyti teroristinę žmogžudystę ir dalyvavimu teroristinės organizacijos veikloje, o devintasis kaltinamas tik pastarąja, pranešė Belgijos naujienų agentūra „Belga“. Vienas asmuo bus teisiamas jam nedalyvaujant, nes spėjama, kad jis žuvo Sirijoje.
Spalio 10 dieną bus paskelbti prisiekusiųjų žiuri nariai, o spalio 13 dieną prasidės teismo posėdžiai.
Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Mūsų šalies mokiniai, šiemet baigiantys Briuselio II Europos mokyklą, pasiekė labai gerų rezultatų. Tai pirmadienį pažymėjo švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė, kalbėdama Pasaulio lietuvių bendruomenės Seimo iškilmingame posėdyje.
Šiais metais Briuselio II Europos mokyklą baigė pirmieji 2015 m. įkurtos vidurinio ugdymo Lietuvių sekcijos abiturientai. Bendras visų mokyklos abiturientų metinių pažymių vidurkis yra 77 proc., lietuvių sekcijos – 81 proc. Lietuviai yra antri po suomių iš visų šioje mokykloje besimokančių europiečių kalbų sekcijų – vokiečių, anglų, suomių, prancūzų, italų, olandų, portugalų, švedų.
Lietuvis mokinys – trečias tarp geriausiųjų iš visų 219 mokyklos abiturientų.
„Tokie pasiekimai suteikia įkvėpimo besirūpinantiems tautiečių užsienyje švietimu. Turime nuostabaus, gabaus jaunimo. Padėkime jiems išlaikyti tvirtus saitus su Tėvyne“, – kalbėjo ministrė Pasaulio lietuvių bendruomenės atstovams.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija nuolatos palaiko ir stiprina ryšį su lituanistinėmis mokyklomis, teikia finansinę ir kitokią paramą.
Kasmet organizuojamas užsienio lietuvių neformaliojo lituanistinio švietimo ir sporto projektų konkursas. Konkurse dalyvavusios ir laimėjusios mokyklos gali įsigyti metodinės ir mokomosios medžiagos, sporto priemonių, organizuoti mokyklų renginius ir mokytojų kvalifikacijos tobulinimą, dalyvauti vasaros stovyklose Lietuvoje ir kt. Šiemet, kaip pažymima ministerijos pranešime, 60-čiai mokyklų jau skirta daugiau nei 324 tūkst. eurų.
Nuo kitų metų planuojama, kad lituanistinės mokyklos būtų remiamos ir tiesiogiai Lietuvos biudžeto lėšomis, kurios galėtų tekti lituanistinių mokyklų patalpoms išlaikyti, mokytojų atlyginimams, vadovėliams ir kitoms būtinoms priemonėms.
Vyriausybės nustatyta tvarka remiami užsienio lietuviškose bendrojo ugdymo mokyklose ir savaitgalinėse mokyklose, veikiančiose etninėse Lietuvos žemėse ir lietuvių tremties vietose, dirbantys mokytojai. Jiems kas mėnesį skiriamos išmokos už lituanistinio švietimo veiklą.
Lietuva taip pat remia užsienio lietuvių studijas Lietuvos aukštosiose mokyklose. Užsienio lietuviams, stojantiems į Lietuvos aukštąsias mokyklas, prie stojamojo konkursinio balo pridedamas papildomas balas, o baigusiems lietuviškas bendrojo ugdymo mokyklas užsienyje – dar vienas papildomas balas. Įstojusiems konkurso būdu mokama stipendija ir / ar vienkartinė socialinė išmoka, priklausanti nuo studento socialinės padėties.
ŠMSM duomenimis, pasaulyje veikia 246 lituanistinės mokyklos, kuriose mokosi apie 11,7 tūkst. mokinių, dirba per 1000 mokytojų.
Europos Parlamento pastate Briuselyje antradienį įamžintas Vasario 16-osios Aktas. EP nario prof. L. Mažylio biuro nuotr.
Briuselis, liepos 12 d. (ELTA). Europos Parlamento pastate Briuselyje antradienį įamžintas Vasario 16-osios Aktas.
Lietuvos Nepriklausomybę skelbiantis tekstas, graviruotas metalo plokštėje, buvo pristatytas Matthiaso Erzbergerio vardo auditorijos atidarymo ceremonijos metu. M. Erzbergeris – iškilus Vokietijos politikas, parlamento narys, finansų ministras, publicistas, demokratijos puoselėtojas. Vienas iš jo nuopelnų – parama Lietuvos Tarybai paskelbiant Lietuvos Nepriklausomybę 1918 metais.
Jonas Basanavičius. Skulptūros autorius – Gediminas Piekuras. Slaptai.lt nuotr.
Europos Parlamento narys prof. Liudas Mažylis džiaugiasi, kad jam pavyko prisidėti prie M. Erzbergerio vardo auditorijai suteikimo, o Lietuvai jis paruošė tikrą staigmeną – Europos Parlamente kartu buvo įamžintas ir Lietuvos Nepriklausomybės Aktas. M. Erzbergerio vardo auditorijos atidarymo ceremonijos metu iškilmingai atidengtas ir pristatytas ant metalo plokštės graviruotas 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Tarybos nutarimas dėl Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo lietuvių ir vokiečių kalbomis. Graviruotame metalo dirbinyje po Akto lietuvišku ir vokišku tekstu nurodytas ir M. Erzbergerio indėlis: „Nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimo Aktas priimtas Lietuvos Tarybos 1918 m. vasario 16 d. Vilniuje ir paviešintas įžymaus Vokietijos politiko Matthias Erzbergerio (1875-1921) pastangomis.“ Šis sakinys išgraviruotas lietuvių, vokiečių, anglų ir prancūzų kalbomis.
Europos Parlamento nario prof. L. Mažylio biuro pranešime pažymima, kad po šventinės ceremonijos graviruotas Vasario 16-osios Aktas su Signatarų autografais bus eksponuojamas Europos Parlamente ir taip bus įamžintas vienoje svarbiausių ES institucijų. Metalo plokštėje graviruoto Vasario 16-osios Akto matmenys – identiški originalui. Vasario 16-osios didvyriai
Pasak L. Mažylio, Lietuvos istorinės atminties sklaida Europoje ir prie demokratijos pridėjusių istorinių asmenybių pagerbimas tapo kaip niekada svarbus dabartinių geopolitinių iššūkių kontekste.
Kreipdamasis į susirinkusius svečius L. Mažylis pastebėjo, kad dažnai labai lengva nurodyti, kas skiria tautas – nors daug svarbiau, o kartais ir sunku rasti tai, kas mus istoriškai vienija. „Erzbergeris, nepaisant tragiškos jo gyvenimo pabaigos, yra gana sėkmingas pavyzdys. Jis atkakliai siekė pozityvios politikos: skatino taiką, orumą ir demokratiją. Galime tai išdidžiai pripažinti. Tai įrodo jo biografija.“, – teigė L. Mažylis.
L. Mažylis atkreipė visų dėmesį, kad vienas iš M. Erzbergerio darbų įrodymų yra Vasario 16-osios Aktas. „Tai – svarbiausias dokumentas kiekvienam lietuviui. Nors Vokietijai tai tik maža jos istorijos dalis. Ant jo yra 20 Lietuvos Tarybos narių parašų. Erzbergerio vardo, žinoma, jame nėra, tačiau jis suteikė šiems 20 drąsių žmonių papildomo impulso priimti istorinį sprendimą“, – apie svarbiausią Lietuvai dokumentą ir M. Erzbergerio vaidmenį kalbėjo L. Mažylis. Vasario 16-osios Aktas
Renginyje dalyvavo ir sveikinimo kalbas taip tarė Europos Parlamento vicepirmininkas Raineris Wielandas ir Badeno-Viurtembergo žemės ministras pirmininkas Winfriedas Kretschmannas bei jo pavaduotojas Thomas Stroblas. Renginio metu buvo pristatytas ir M. Erzbergerio portretas. Tai – Miunsingeno, gimtojo Erzbergerio miesto dovana.
Idėja vieną iš Parlamento posėdžių salių pavadinti M. Erzbergerio vardu ir taip įamžinti šio Vokietijai, visai Europai ir ypač Lietuvai svarbaus politiko atminimą kilo 2021 m. rudenį. Tuomet L. Mažylis kartu su Europos Parlamento vicepirmininku R. Wielandu iš Vokietijos organizavo konferenciją politiko M. Erzbergerio 100-osioms mirties metinėms paminėti bei pagerbti jo ilgalaikį indėlį į demokratiją Europoje.
Belgijos policija. EPA – ELTA nuotr.
Briuselis, vasario 8 d. (AFP-ELTA). Daugiau nei 100 Belgijos policininkų antradienį surengė reidus pagal įvairius adresus aplink Antverpeno uostamiestį ir sulaikė 13 asmenų, įtariamų ryšiais su džihadistų grupuote, pranešė kaltintojai.
Operacija buvo pradėta vadovaujant kovos su terorizmu magistratams kaip platesnio tyrimo dalis, sakoma federalinių prokurorų pranešime.
„Buvo tiriama Antverpeno grupuotė iš salafistų džihadistų aplinkos, o šios operacijos tikslas buvo toliau nustatyti grupės veiklą“, – sakoma jame. „Trylikai asmenų atimta laisvė, ir jie stos prieš ikiteisminį tyrimą vykdantį teisėją, kuris spręs dėl jų galimo suėmimo“.
Belgijos Briuselio ir Antverpeno miestai jau anksčiau buvo išskirti kaip tariamos tarptautinio džihadistų ekstremizmo užnugario bazės.
Antverpenas buvo 2010 m. įkurtos džihado grupės „Sharia4Belgium“ bazė, keli jos nariai buvo išvykę kovoti kartu su ekstremistų grupuotėmis Sirijoje. Buvęs jos lyderis Fouadas Belkacemas 2015 metais Belgijoje buvo nuteistas kalėti 12 metų, o 2018 metais iš jo buvo atimta Belgijos pilietybė. Oficialiai „Sharia4Belgium“ buvo panaikinta, tačiau Belgijos teisėsauga baiminasi, kad ji vis dar gali būti įkvėpimo šaltinis kai kuriems islamistams. Belgijos saugumo pajėgos. EPA – ELTA nuotr.
Po 2015 m. lapkričio 13 d. Paryžiaus išpuolių, per kuriuos žuvo 130 žmonių, Belgija buvo apkaltinta tapusi tarptautinio džihadizmo užnugario baze. Pradinis tyrimas atskleidė, kad keli užpuolikai buvo iš Briuselio darbininkų klasės Molenbeko rajono, ten buvo suplanuoti išpuoliai.
Pati Belgija tapo taikiniu, kai Briuselyje buvo sulaikytas Salahas Abdeslamas, vienintelis gyvas likęs Paryžiaus atakų gaujos narys, dabar teisiamas Prancūzijoje.
2016 m. kovo 22 d. Briuselyje surengta dviguba savižudžių sprogdinimo ataka, už kurią atsakomybę prisiėmė „Islamo valstybė“. Sprogdintojai iš tos pačios džihadistų kuopelės, kuri užpuolė Paryžių, susisprogdino Briuselio Zaventemo oro uoste ir metro, žuvo 32 žmonės, 340 buvo sužeisti.
Belgai agresyviai protestavo prieš COVID-19 suvaržymus. EPA – ELTA foto
Briuselis, sausio 31 d. (dpa-ELTA). Maždaug 1 600 žmonių sekmadienį Belgijos sostinėje Briuselyje protestavo prieš COVID-19 priemones, pranešė policija.
Nors ankstesnę savaitę vykęs panašus protestas virto smurtu, policija pranešė, kad pastaroji akcija praėjo be incidentų. Jos dalyviai reikalavo atstatydinti Belgijos vyriausybę dėl šios tvarkymosi su pandemija.
Ankstesnę savaitę, anot policijos, Briuselyje protestavo apie 50 000 žmonių. Baigiantis šiai demonstracijai pratrūko riaušės. Remiantis žiniasklaidos pranešimais, demonstrantai į policijos pareigūnus svaidė įvairius objektus ir mėgino pridaryti žalos pastatams. Buvo sulaikyta daugiau kaip 200 žmonių.
Belgijos policija. EPA – ELTA foto
Briuselis, sausio 24 d. (dpa-ELTA). Po riaušių per demonstraciją prieš koronaviruso priemones Briuselyje policija sulaikė 239 žmones, 11 iš jų buvo areštuoti, pirmadienį pranešė policija.
Tikimasi, kad jie stos prieš teismą dėl kaltinimų, įskaitant ginklų laikymą ir maištą prieš įstatymo ir tvarkos pajėgas.
Policijos duomenimis, sekmadienį Briuselio centre protestuoti prieš COVID-19 priemones Belgijoje susirinko apie 50 tūkst. žmonių. Iš pradžių demonstracija buvo taiki, bet po pietų kilo riaušės. Anot naujienų agentūros „Belga“, demonstrantai mėtė daiktus į policijos pareigūnus ir apgadino pastatus, įskaitant Europos išorės veiksmų tarnybos būstinę. Pranešama, kad policija panaudojo ašarines dujas ir vandens patrankas, 15 žmonių buvo sužeisti.
Briuselis, ES vėliavos
Opozicinės Socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkės pavaduotoja Rasa Budbergytė sako, kad šiuo metu, kai Lietuva galynėjasi su keliomis krizėmis iš karto, „gyvybiškai svarbu turėti savo nuolatinį ambasadorių Briuselyje“.
Tačiau, pasak Seimo narės, dėl ambicijų karo, įsiplieskusio tarp konservatorių ir prezidento, Lietuvos nuolatinė atstovybė ES jau pusantrų metų veikia „be galvos“.
„Situaciją sunkiai valdantys konservatoriai ir liberalai nuolat žvalgosi užtarimo į Briuselį. Štai prisivirė košės santykiuose su Kinija – dabar tikisi, kad Briuselis padės tą košę išsrėbti. Plūstant migrantams, valdžios žvilgsniai irgi krypo į Briuselį. Net pandemijos valdymo nesusipratimus dažnai bandoma pateisinti ES reikalavimais. Ir štai šioje kritiškoje situacijoje lyg tyčia niekaip nepaskiriamas Lietuvos ambasadorius, turintis dirbti nuolatinėje atstovybėje ES“, – teigia parlamentarė.
Anot R. Budbergytės, „užsitęsusios politinės peštynės daro Lietuvai ne tik reputacinę, bet ir labai praktinę žalą: Lietuva neturi tikro atstovo Briuselyje, savo balso, akių ir ausų. Ar galima užtikrinti tinkamą šalies interesų atstovavimą be nuolatinio atstovo? Nemanau“, – įsitikinusi parlamentarė.
Ji pabrėžia, jog būtina matyti užsienio reikalų visumą, kad suprastume, „kaip skandalinga dabar neturėti savo ambasadoriaus Europos Sąjungoje“.
„Įsitikinome, koks svarbus buvo Briuselio vaidmuo derantis su migrantų kilmės šalimis. O dabar, kai tenka aiškintis prekybos santykius su Kinija, irgi galime kliautis tik Europos Sąjungos, kaip vieningos rinkos, atsaku. Beje, Kinija 15 metų siekė narystės Pasaulio prekybos organizacijoje (PPO), jai ši narystė labai svarbi – taigi Briuselis turi daug svertų paveikti Kinijos laikyseną“, – pažymi Seimo narė socialdemokratė R. Budbergytė.
Parlamentarė primena ir Lietuvos banko įspėjimą, išsakytą Prezidentūroje: G. Landsbergio nesuvaldyta santykių su Kinija krizė kainuos labai brangiai – Lietuvos BVP augimas gali sumažėti 1,3 proc.
„Pandemijos, kainų, nedarbo, skurdo išvargintiems Lietuvos žmonėms to tikrai nereikia“, – įspėja R. Budbergytė.
G. Landsbergis paskelbė renkąs įrodymus, kad Kinija pažeidė tarptautinės prekybos taisykles. Pasak R. Budbergytės, „šie įrodymai keliaus į Europos Komisiją, kuri atstovaus ES, taigi ir Lietuvos, interesams PPO. Vienos Lietuvos balsas į dangų (šiuo atveju PPO) neina. Štai kodėl mūsų diplomatinės atstovybės Briuselyje vaidmuo čia be galo svarbus, o ji – be galvos!“
Lietuva neturi kandidato ir į Europos Audito rūmus
Parlamentarė atkreipia dėmesį ir į kitą „akis badančią vakansiją“: Lietuva dar neturi kandidato į deleguotus Europos Audito Rūmų (EAR) narius.
„Ir čia – ta pati istorija: mano žiniomis, lyg ir buvo pasiektas sutarimas dėl konservatoriaus Mykolo Majausko kandidatūros. Bet, artėjant mokesčių reformos svarstymui Seime, Vyriausybė tikriausiai suinteresuota, kad svarbiam Biudžeto ir finansų komitetui vadovautų būtent dabartinis jo pirmininkas Mykolas Majauskas. Europos Audito Rūmai palauks! Taigi, atrodo, ir vėl susiduriame su situacija, kai vietinės reikšmės politiniai interesai kiša koją sprendžiant nacionalinės svarbos klausimus“, – pažymi buvusi Lietuvos deleguota EAR narė R. Budbergytė.
Ji pastebi, kad be nuolatinių vadovų šiuo metu dirba penkios šalies diplomatinės atstovybės užsienyje. Tarp jų – ir Lietuvos nuolatinė atstovybė ES, prezidentui Gitanui Nausėdai ir konservatoriams jau pusantrų metų nesutariant, kas turėtų tapti ambasadoriumi Briuselyje.
Briuselyje vyko tūkstantinis protestas prieš COVID-19 priemones. EPA-ELTA nuotr.
Briuselis, gruodžio 20 d. (dpa-ELTA). Belgijos sostinėje Briuselyje sekmadienį vyko demonstracija, nukreipta prieš privalomą skiepijimąsi nuo COVID-19 ir šios ligos plitimo suvaldymo priemones.
Akcijoje dalyvavo apie 3,5 tūkst. žmonių, 55 žmonės buvo sulaikyti, naujienų agentūrai dpa sakė vietinių policijos pajėgų atstovė Ilse Van De Keere.
Tačiau patys organizatoriai, anot naujienų agentūros „Belga“, suskaičiavo 50 tūkst. dalyvių.
Pats protestas „iki pat pabaigos buvo taikus“, tačiau nedidelė žmonių grupelė „sąmoningai siekė konfrontacijos su policija“ ir į orą svaidė įvairius objektus, nurodė I. Van De Keere. Policija į tai sureagavo panaudodama vandens patranką ir ašarines dujas, pridūrė atstovė.
Pasak I. Van De Keere, vienas demonstrantas buvo išgabentas į ligoninę.
Protestai Briuselyje vyko jau trečią savaitę iš eilės. Per ankstesnes akcijas taip pat būta susirėmimų ir sulaikytųjų. Protestus organizuojanti grupė „Belgium United for Freedom“ anksčiau šią savaitę atsiribojo nuo smurto ir paragino dalyvius palaikyti taiką.
Ukrainos ir ES viršūnių susitikimas: Briuselis žada Kijevui paramą energetinio saugumo srityje
Kijevas, spalio 12 d. (dpa-ELTA). Bendrame viršūnių susitikime Europos Sąjunga (ES) pažadėjo Ukrainai tolesnę paramą energetinio saugumo srityje. Kartu su ukrainiečių ekspertais, be kita ko, ieškoma galimybių padidinti naftos tiekimo pajėgumus iš ES, spaudos konferencijoje antradienį Kijeve sakė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen.
Dėl didelės įtampos Ukraina nuo 2015 metų neperka gamtinių dujų tiesiogiai iš Rusijos, o daro tai per tarpininkus, pirmiausiai – iš Slovakijos.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis po 23-iojo Ukrainos ir ES viršūnių susitikimo gyrė virtinę pasirašytų susitarimų, įskaitant dėl bendros oro erdvės. Kijevas tikisi, kad tai leis vykdyti daugiau skydžių į ES valstybes. V. Zelenskis taip pat patvirtino Ukrainos siekį įstoti į ES.
Dar viena pokalbių, kuriuose dalyvavo ir Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charlesas Michelis, tema buvo situacija Rytų Ukrainos konflikto teritorijoje. V. Zelenskis dėl nepasiekiamos pažangos įgyvendinant taikos planą dar kartą apkaltino Rusiją. U. von der Leyen paragino Maskvą, „kaip konflikto šaliai prisiimti atsakomybę“.
Per mūšius tarp Ukrainos vyriausybinių pajėgų ir Rusijai ištikimų separatistų pastaraisiais metais žuvo daugiau kaip 13 000 žmonių. 2015 metais tarpininkaujant Vokietijai ir Prancūzijai pasiektas taikos planas yra įšaldytas. Tačiau Rusija nuo 2014 metų vykstančiame konflikte laiko save tik tarpininke ir visą kaltę verčia Ukrainai.
Mūsų raišoje šluboje demokratijoje tapo įprasta: kai tik aukštojoje politikoje pritvinksta koks skandalas, kai pasišiukšlina ministrai ar Seimo politikai su žmogaus teisių gynėjais (toliau – ŽTG), tauta ima šauktis Prezidento. Kur prezidentas? Kodėl jis tyli? Kodėl ne (at, – iš, -) važiuoja? Kodėl netrinksi kumščiais? Kodėl neišmeta, neatleidžia iš pareigų… ir t.t.
Pasiklausius, kaip visokie ŽTG, Seimo kontrolieriai ir kita panaši publika pastaruoju metu dergia mūsų valstybę, dorai jai dirbančius pareigūnus ir net skundžia Briuselio funkcionieriams, sukliko ir mano vidinis balsas; „O kur mūsų užsienio reikalų ministras? Ko jis tyli, ko neužkerta skundikams per blakstienas? Argi ne jo reikalas domėtis, kokias depešas užsienio valstybių institucijoms, juolab – mūsų „viršininkams“ Briuselyje siuntinėja tos neva Lietuvą atstovaujančios personos?“
„Juolab nedovanotinas ministro tylėjimas, – toliau klykia balsas, – jei tų depešų pasėkoje mūsų valstybę ištiktų įvairios skaudžios bausmės. O juk ypač skaudėtų, jei tos bausmės kirstų per ir be to liesą mūsų biudžetą. Nes be savųjų bedarbių ir benamių šelpimo, šiandien dar esame verčiami samdyti virėjas, valytojas, vaikų aukles, užpakalių šluostytojus dėl nekviestų svetelių, nenorinčių savimi pasirūpinti! Tačiau iš valstybės to reikalauja valstybės įstatymų pažeidinėtojų teisių gynėjai“.
Taigi, kur mūsų užsienio reikalų ministras? Kabina košę, kurią išvirė su Kinija? Dabar iš visų pusių skamba bauginimai, jog kažką Kinijoje taip supykdė mūsų užsienio reikalų politika, kad jau tuoj tuoj prasidėsiąs karas, o reklamdaviai netgi ragina supirkinėti maisto atsargas. Kaip čia be UR ministro išmintingų patarimų ir įžvalgų? Juolab, kad nelaukdami Kinijos iniciatyvų, Lietuvai karą, sprendžiant iš visko, paskelbė mistinių teisių gynėjai kartu su seksualinių įmantrybių mylėtojais.
Biurokrato antspaudas
Skundai į tarptautines institucijas – lyg realybe staiga pavirtęs blogiausias sapnas iš sovietinės praeities, kai Lietuvos partiniai funkcionieriai, vedami tik jiems žinomų interesų, skųsdavo savo kolegas Maskvos „organams“.
Šiuolaikiniai skundikai šiais visuotiniais kaukių dėvėjimo laikais mėgsta prisidengti ŽTG kaukėmis, todėl net sunku įžiūrėti, ką jie laiko žmonėmis ir nuo ko juos gina.
Seimo kontrolierių įstaigos vadovas Augustinas Normantas neseniai paskelbė ataskaitą (toliau – Ataskaita), kurioje tvirtina, kad neteisėtai Lietuvos valstybės (o tuo pačiu ir ES) sieną kirtusių migrantų sulaikymo sąlygos prilygo nežmoniškam elgesiui, tiesiog – kankinimams. Pasak Ataskaitos autorių, buvo tinkamai neužtikrinamos prašytojų teisės į asmens privatumą, higieną, oro sąlygas atitinkančius rūbus, apavą, kas prilyginta draudžiamam nežmoniškam ar žeminančiam žmogaus orumą elgesiui.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas, reguliariai apsilankantis pasienio su Baltarusija karščiausiuose taškuose, apie kontrolierių ataskaitą atsiliepė nedvejodamas: „Tie vertinimai, tam tikri kriterijai, kuriais matuojamas ir įkontekstinamas žodis „kankinimai“, labai keisti. Tarkime, teiginys, kad trūko karšto maisto. Sutinku, kad tai yra trūkumas, bet ar tai galima prilyginti kankinimui? Didelė dalis Lietuvos galbūt ir dabar negali sau leisti kasdien karšto maisto./…/ Pavyzdys – trūksta švaros, higienos, užsiėmimų vaikams. Viena vertus, jeigu yra tėvai, kokia jų yra užduotis su vaikais? Ne žaisti, ne užsiimti? Ar tai irgi turi daryti Valstybės sienos apsaugos tarnyba? Šitie teiginiai dabar keliaus į Europos Žmogaus Teisių Teismą. Kokie bus padariniai to, kad visos šitos institucijos galbūt gaus šitokią ataskaitą? Lietuva tikrai turės ką atsakyti“.
Siaubūnas. Slaptai.lt fotografija
Na, gal kam nors, skaitant tą ataskaitą, ir nuriedės didelė ašara. Bet man ašara nenuriedėjo. Nes pasidomėjau, kokią informaciją apie atvyksiančius „svečius“ ir būtinas sąlygas jiems tinkamai priimti turėjo pasienio, migracijos ir kitos tarnybos. Pasirodo, jokios. Net rūpestingieji ŽTG, belaukdami svetelių (neaiškinkite man, kad jie nieko nežinojo, nes jei būtų nežinoję, nekaltintų dabar kitų Lietuvos pareigūnų nepakankamu svetingumu) nepasirūpino pasitikti jų tinkamu Lietuvos klimatu (pavyzdžiui, amžina vasara) bei apartamentais su visais patogumais.
Kur jie žiūrėjo? Ką veikė? Gal paprasčiausiai miegojo, o dabar atsibudo? Ana, kiek jau metų visokie ponai iš ES viršūnių piktinasi, kad Lietuvoje – didžiausia socialinė atskirtis, mažiausios pensijos, ragina gerinti padėtį, bet Lietuva – nė krust. Ko negali, ko nenori, to ir nedaro. Bet nei Seimo kontrolieriai, nei ŽTG dėl to Lietuvos niekam neskundžia.
Užtat ir rutuliojasi klausimas: kam dirba, kieno interesus gina SK ir ŽTG? Dirba Lietuvai bei jos įstatymams paklusniems piliečiams, ar įvairių tautybių avantiūristams, sienų perėjūnams, ĮSTATYMŲ PAŽEIDĖJAMS?
Spalio 8 d. „Žinių radijo” laidos vedėjas Aurimas Perednis ir jo pašnekovas, politikos apžvalgininkas Vladimiras Laučius aptarė Seimo kontrolieriaus ataskaitą dėl migrantų padėties bei Vytauto Valentinavičiaus kaip valstybės tarnautojo elgesį. Į laidos vedėjo klausimą, teigiamai ar labiau neigiamai vertintina pateiktoji Ataskaita, V. Laučius atsakė, kad Ataskaitoje daugiau ideologinių sumetimų, o ne objektyvios apžvalgos: „Ideologiją matau noruose pabrėžti, kad nelegalių migrantų srauto problema yra pirmiausia ne nacionalinio saugumo, o žmogaus teisių problema, ir tai, kad tos teisės pažeidžiamos Baltarusijoje, mums nerūpi, o štai čia mes dirbame darbą, [rodydami] – žiūrėkite, valdžia pažeidžia žmogaus teises ir kalta – valdžia. O tie, kas migrantus čia siunčia, ir patys nelegalūs migrantai – nekalti. Matau tame ideologinę nuostatą, kuri, deja, būdinga bent jau daliai Seimo kontrolieriaus institucijos“.
Laidos vedėjui paprašius patikslinti, kur neobjektyvumas, nejau netiesa, kad trūko batų ar karšto vandens, V. Laučius paaiškino: „Taip, faktas, kad Lietuvos pasienyje nebuvo pastatyta batų, nebuvo padėta karšto vandens. Na, nelaukėme mes, kad štai ims ir atvyks pas mus žmonės pagyventi. Tūkstančiai žmonių. Su batais, vandeniu, visomis geriausiomis medicinos paslaugomis mes jų tikrai nelaukėme. Bet tai nėra Lietuvos kaltė: mes juk neplanavome, kad tai įvyks. O kai tai įvyko, tos sąlygos buvo gerinamos. Kur neobjektyvumas? Neobjektyvumas – dvigubi standartai. Seimo kontrolierių įstaigos Žmogaus teisių biuro vadovas, kuris yra šiuo atžvilgiu aktyviausias ir aršiausias valdžios kritikas, pats yra iš esmės žmogaus teisių ir orumo pažeidėjas“.
Verta prisiminti, jog spalio 6 d. savo FB paskyroje prezidentas Gitanas Nausėda rašė, jog „Europos saugumas prasideda nuo jos sienų. Būtent apie tai vakar kalbėjome su Europos Sąjungos lyderiais. Lietuva inicijuoja ES migracijos, prieglobsčio ir sienos apsaugos politikos pokyčius tam, kad ateityje galėtume geriau saugoti savo sienas ir neleistume nedemokratiškiems režimams manipuliuoti ES teisės aktais ir žmonėmis“.
Ta kryptimi dirba ir Vidaus reikalų ministerija. Ministrė A. Bilotaitė kartu su dvylika kitų ES ministrų bendru laišku kreipėsi į Europos Komisiją dėl pokyčių migracijos sistemoje ir būtinybės stiprinti ES išorės sieną.
Teisinga ar neteisinga?
Svarų indėlį, sprendžiant šią problemą, įnešė ir NATO Parlamentinės Asamblėjos rudens sesijoje Lisabonoje (Portugalijoje) dalyvaujantis Seimo narys Audronius Ažubalis, dirbantis NATO Politikos komitete. Komitete svarstant Brendano Boyle‘o pateiktą rezoliucijos projektą „Maintaining NATO‘s Focuson the Russian Challenge“, buvo pritarta A. Ažubalio esminėms pataisoms dėl Rusijos sąjungininkės Baltarusijos veiksmų, kuomet žmonės pasitelkiami kaip ginklas, įgyvendinant Lukašenkos neteisėtos migracijos projektą hibridiniame kare prieš Lietuvą, Latviją ir Lenkiją. O prieš tai rytiniame Parlamentinės Asamblėjos konservatorių politinės grupės posėdyje A. Ažubalis išsamiai pristatė situaciją Lietuvos, Latvijos ir Lenkijos pasienyje su Baltarusija.
Paaiškėjus, jog faktai, kuriuos Ataskaitą rengę Seimo kontrolieriai pavadino „kankinimais“, yra paimti iš pirmųjų migrantų apgyvendinimo Lietuvoje savaičių, o dabar praktiškai visi trūkumai yra ištaisyti ir padėtis nuolat gerinama, nenorom kyla įtarimas, jog tos ataskaitos tikslas – net ne neteisėtai į mūsų šalį įsiskverbusių migrantų padėties gerinimas, o sąmoninga Lietuvos kaip valstybės kompromitacija.
Siaubūnas. Vytauto Visocko nuotr.
Ar ataskaitą rengę Lietuvos Seimo kontrolieriai yra korumpuoti, ar tik „naudingi idioti” – šitai dar reikia išsiaiškinti, bet kad jų veikla kenkia ir valstybei, ir tautai, abejonių nekyla.
Įtarimus dėl Seimo kontrolierių (ir jiems padedančių, neteisėtų migrantų teises ginančių advokatų) veiklos paskatų stiprina ir tas faktas, kad, kaip jau minėta, šitas juodas darbas vyksta tokiu metu, kai kiti mūsų šaliai atstovaujantys politikai, valdininkai beldžiasi į ES institucijas, siekdami pataisų į ES įstatymus, reguliuojančius nelegalių migrantų padėtį ir jų priėmimo taisykles.
Į tai dėmesį atkreipė ir L. Kasčiūnas: „Aš tikrai pasitikiu mūsų Valstybės sienos apsaugos tarnyba ir tikrai neabejoju, kad argumentuotai bus atsakyta, kad apgręžimo politika vykdoma efektyviai, teisingai pagal mūsų Lietuvos Respublikos įstatymus, ir ji turi būti tęsiama. Šita politika dabar yra labiausiai torpeduojama. Norėčiau į tai atkreipti dėmesį – būtent apgręžimo politika“ (tv3.lt).
Apgręžimo politika – naujas požiūris į ligšiolinę ES vykdomą politiką emigrantų atžvilgiu, kurią puoselėjo ir diegė Europos Sąjungai blogą linkintys asmenys, prisidengę humanistinėmis idėjomis: užuojauta, pagalba, parama, integracija.
Apgręžimo politika kerta per šaknis iš žmonijos problemų ir pavienių žmonių nelaimių pelną sau kraunantiems ciniškiems verslininkams. Todėl tą juodąjį, Europą apraizgiusio voratinklio interesus ginantys teisininkai, jų vairuojama žiniasklaida nesibodi jokių priemonių, kad nebūtų įgyvendintos tos iniciatyvos, kurios galėtų apsunkinti nelegalių migrantų patekimą į Europą.
Maža to, paaiškinimo ir aptarimo prašosi nesuprantamas ES biurokratų teisinis neraštingumas ar aklumas: juk negalima nematyti, kad išsireikalavę įstatymų pažeidėjams – savo tapatybes slepiantiems neteisėtiems migrantams visokių lengvatų, dosnaus valstybinio finansavimo jų „oraus gyvenimo“ poreikiams patenkinti, žmogaus teisių gynėjai, tarp kurių dauguma yra teisininkai, tuo pačiu visoje ES skatina teisinį nihilizmą, įstatymų ignoravimą.
Ugniagesių automobilis Konstitucijos prospekte. Slaptai.lt nuotr.
O paskui tie patys biurokratai žvangina kardais ir grasina sankcijoms toms valstybėms, kurios nenori savo valstybių Konstitucijų paversti nieko nereiškiančiu priedėliu prie ES įstatymų, kaltindami jas ES įstatymų pažeidinėjimu!?
Tai ką, galų gale, šiandien reiškia teisė ir teisingumas ES biurokratų žodyne?
Lietuvai, žinoma, sunku būti tokios opios problemos formuluotoja, reikalaujančia teisingumo savo piliečių, o ne nekviestų atėjūnų atžvilgiu. Na, bet kartais ir mažas akmenėlis apverčia didelį vežimą. Svarbiausia, kad to akmenėlio nerūpestinga „vietinė“ koja nuo teisinio vieškelio nenuspirtų į teisėtumo pažeidėjų liūną…
Lenkiška juostelė. Slaptai.lt nuotr.
Už vertybes ir skaidrumą atsakinga Europos Komisijos (EK) vicepirmininkė Vera Jourova sukritikavo naują Lenkijos žiniasklaidos įstatymą, kuriuo ribojama užsienio kapitalo nepriklausoma žiniasklaida ir paragino ES priimti žiniasklaidos laisvės apsaugos aktą.
„Žiniasklaidos pliuralizmas ir nuomonių įvairovė yra tai, kuo stiprios demokratijos džiaugiasi, o ne su kuo kovoja. Lenkijos žiniasklaidos įstatymo projektas siunčia neigiamą signalą. Mums reikia žiniasklaidos laisvės akto visoje ES, kad užtikrintume žiniasklaidos laisvę ir palaikytume teisės viršenybę”, – tviteryje rašė V. Jourova.
Trečiadienį Lenkijos parlamentarai balsavo už įstatymą, pagal kurį ne ES bendrovėms negalėtų priklausyti kontroliniai Lenkijos žiniasklaidos įmonių akcijų paketai. Kritikų teigimu, toks žingsnis pažeistų žiniasklaidos laisvę.
Jei įstatymas būtų galutinai priimtas, JAV „Discovery“ grupė būtų priversta parduoti kontrolinį TVN – vienos didžiausių Lenkijos televizijos tinklų – akcijų paketą. Naujienų televizija TVN24 dažnai itin kritiškai atsiliepia apie valdančiosios partijos „Teisė ir teisingumas“ vadovaujamos Vyriausybės sprendimus.
Lenkija yra ES narė, o visuomenės apklausos rodo, kad gyventojai nori ir toliau likti Bendrijoje, nepaisant premjero Mateuszo Morawieckio vadovaujamos Vyriausybės ginčų su Briuseliu.
Europos Komisija vis dar nėra patvirtinusi Varšuvos planų, kaip bus išleistos lėšos, gautos iš ES Gaivinimo fondo, skirto atkurti ekonomiką po koronaviruso pandemijos.
Paskutiniame „Artumos“ žurnalo numeryje Viktoras Chrulis dalijasi prisiminimais apie arkivyskupą emeritą Tadeuszą Kondrusiewizcių.
Man šis siužetas parūpo dėl to, kad šiemet sukako trisdešimt metų nuo jo ingreso Maskvoje, kai jis buvo paskirtas Rusijos europinės dalies apaštaliniu administratoriumi. Ir tai tiesiogiai palietė mus, Sankt Peterburgo (anuomet – Leningrado) lietuvius-katalikus. Galiu tik padėkoti V. Chruliui, jog tai, ką jis laikė reikalingu papasakoti apie šį katalikų Bažnyčios kunigaikštį, išsklaidė iš anų laikų likusią lyg nuoskaudą, lyg ir nusivylimą šituo Ganytoju, nes jis neatsiliepė į mūsų lūkesčius taip, kaip mes anuomet tikėjomės.
Lietuviais norime ir būti. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
O tarp tų lūkesčių buvo ir pamaldos lietuvių kalba tuometinėje vienintelėje Leningrade veikiančioje katalikų bažnyčioje, kurią rusai vadino paprastai: „kostel na Kovenskom“ – „bažnyčia Kauno skersgatvyje“. Beje, atsilankęs Leningrade, vyskupas su mumis, lietuviais, kalbėjosi tik rusiškai. Kad jis moka lietuviškai, kad yra baigęs Kauno kunigų seminariją, sužinojau tik neseniai, prieš metus, kai Baltarusijos valdžia ėmėsi prieš jį represijų už tai, kad arkivyskupas palaikė protestuojančius prieš A. Lukašenkos režimą!
Kodėl vyskupas buvo toks santūrus (o kaip mums pasirodė – net nedraugiškas) su Leningrado lietuvių katalikiška bendruomene? Nesupratimo uždangą kiek praskleidė V. Chrulis. Jis priminė laikus, kuomet kai kurie „Vatikano monsinjorai“ reiškė iniciatyvas vadinamosios Ost-politik sferoje, ko pasėkoje vietos katalikų interesai dažnai buvo aukojami dėl ekumeninio dialogo. Pasirodo, tokiais atvejais vyskupas T. Kondrusiewiczius mėgo cituoti: „Roma locuta – causa finita“ (liet. „Roma pasakė, byla baigta“).
V. Chrulis rašo: „Toli gražu ne iš karto, manding, jis [ vyskupas T. K. – J.L.] išmoko aiškiai atskirti Šventojo Tėvo valią, kuriai neabejotinai paklūstama, ir kai kurių Vatikano funkcionierių valią, kuriai paklūstant neretai tiesiog pakenkiama Bažnyčios atgimimui ir normaliai veiklai“.
Betgi išmoko, ir tuo galime pasidžiaugti bent šiandien…
Biurokrato antspaudas
Tačiau visuomenę vis dar tebekamuoja tas nelemtas paklusimas FUNKCIONIERIŲ valiai, nesvarbu, kur tie funkcionieriai peri: Vatikane, Vilniuje, Maskvoje ar Briuselyje. Funkcionieriai įkuria savo perimvietes ir smulkesniuose administraciniuose dariniuose: ministerijose ir departamentuose, savivaldybių administracijose ir seniūnijose… Susisuka gūžtas netgi visuomeninėse organizacijose, kurios visgi negali apsieiti be tam tikro administracinio aparato aparatėlio.
Iki šiol neišblėso nemalonūs prisiminimai apie vieną užsienio lietuvių bendruomenių lyderių susitikimą kažkur Ignalinos miškuose, kurį organizavo Pasaulio Lietuvių bendruomenė. Jau iki to susitikimo tarp PLB vadovų ir Rusijos Leningrado bendruomenės valdybos atstovų įsiplieksdavo ginčai dėl to, kad PLB reikalavo organizuoti Rusijos lietuvių bendruomenių veiklą pagal ligtolinį visose užsienio lietuvių bendruomenėse priimtą modelį, neatsižvelgiant į milžiniškos plotu ir pasibaisėtinos gyventojų skurdumu valstybės specifines sąlygas.
Pavyzdžiui, Leningrado Lietuvių kultūros draugija kūrėsi kaip organizacija, atvira ne vien etniniams lietuviams, bet ir kitų tautybių leningradiečiams, kurie gerbė, mylėjo Lietuvą, domėjosi lietuvių kultūra ir rėmė mūsų veiklą. Lietuvių kalbos mokyklėlėje, kurioje tuo metu dirbau aš, lietuvių kalbos mokėsi ne tik represuotų lietuvių vaikai, užaugę Rusijos vaikų namuose, bet ir vietos žydai, rusai, kitų tautybių žmonės, kuriems ledus į laisvę laužiusi Lietuva buvo svajonių kraštas, moralinis pavyzdys. Ir štai PLB reikalauja atsitverti nuo jų, užsidaryti…
Mums, Leningrado lietuviams, tokie reikalavimai buvo sunkiai suprantami. Pagal 1993 m. paskelbtus duomenis, iš arti šimto Leningrade veikusių tautinių draugijų lietuvių draugija pagal skaitlingumą buvo viena mažiausių, tačiau pagal veiklumą – atsidūrė vienuoliktoje ar tryliktoje vietoje. Vargu ar būtume galėję taip sėkmingai veikti vien tik savo, „grynųjų“ lietuvių pajėgomis…
Briuselis, ES vėliavos
Žodžiu, priežasčių trinčiai būta, o susibėgimas Ignalinos miškuose dar labiau išryškino tai, kad sėkmingi, pasiturintys Vakarų pasaulio lietuvių bendruomenės nariai, savotiški administracinio aparato sraigteliai- funkcionieriai, pasirodė nepajėgūs suprasti mūsų, sovietinės rusų visuomenės įkaitais tapusių lietuvių veikimo sąlygų, galimybių ir poreikių. Kaip, beje, ir šiandien to nesupranta Briuselio funkcionieriai, reikalaudami, kad visos ES valstybės gyventų, elgtųsi ir kalbėtų vienodai, nepaisant skirtingų jų istorinių patirčių ir realių galimybių.
Taigi, anuomet iš PLB vadovybės nuskambėjo primygtinis patarimas mums, Rusijos lietuviams, veikti taip, kad neužgautume (!?) vietinės valdžios ambicijų ir nekenktume (?!) savo gyvenamos valstybės interesams. Savo ausimis negalėjau patikėti: juk Sovietų valdžiai kiekvienas į jos sudėtį prievarta inkorporuotos tautos atstovų krustelėjimas jau buvo jos ir ambicijų, ir interesų pažeidimas. Vien viešai pareiškęs, kad esi lietuvis (latvis, estas, lenkas…), jau užgavai daugelio rusų ambicijas ir pasirodei įtartinas tam tikrų organų akyse. Net tokias nepolitines šventes, kaip Šv. Kalėdas ar Šv. Velykas švęsdami demonstravome esantys „kitokie“, o ką bekalbėti apie Lietuvos valstybines šventes. Apie kokią veiklą, užsidėjus tokį apynasrį, mes, Rusijos lietuviai begalėjome kalbėti?
Visa tai išsakiau, laukdama palaikymo iš kitų kraštų lietuvių bendruomenių atstovų. Deja… Dauguma palaikė PLB pirmininko Broniaus Nainio reikalavimą. Ėmiau galvoti, kad teks išeiti, trenkus durimis, tik nuo tokio žingsnio sulaikė mano padėties tragikomizmas: buvome miškų viduryje, ir aš net nežinojau, kiek kilometrų ir į kurią pusę tektų žingsniuoti pėsčia, kol prieičiau „civilizaciją“ su visuomeniniu transportu, kuris pargabentų mane į Leningradą.
Laimei, atsirado vienas blaiviau mąstantis tautietis iš Prancūzijos, Ričardas Bačkis, kardinolo Audriaus Bačkio brolis. Jis išgirdo ir suprato mano argumentus, sukritikavo Rusijos lietuvių veiklai iškeltus reikalavimus kaip absurdiškus. Jo kalba buvo argumentuota, netgi su humoro ir sarkazmo intarpais, ir ponui B. Nainiui teko atsitraukti.
Popiežius Pranciškus. EPA-ELTA nuotr.
Nemanau, kad tautiečiai iš Vakarų turėjo kokias nors asmenines priešiškas nuostatas prieš tautiečius iš Rytų. Tiesiog jie kalbėjo ir veikė, kaip jiems patiems buvo patogiau, ramiau. O tai, kokias pasekmes jų „konformizmas” galėjo turėti mums, mūsų veiklai, jiems mažiausiai rūpėjo. Panašiai, kaip Leningrado lietuvių tautybės tikinčiųjų poreikiai iš pradžių nerūpėjo ir vyskupui T. Kondrusiewicziui. Kaip šiandien Lietuvos ir kitų Baltijos šalių, balansuojančių ant tautinio išnykimo ribos, interesai ir poreikiai nerūpi kitoms, daugiamilijoninius „žmogiškuosius išteklius“ skaičiuojančioms ES valstybėms ir Briuselio administratoriams, dėl ko nuolat esame „kerpami“ pagal tą patį modelį, kaip didžiosios valstybės. Nedrįsčiau sakyti, kad Briuselis puoselėja kokius ypatingai negerus, priešiškus jausmus savo mažiesiems prielipams. Paprasčiausiai jam, jo biurokratams nerūpi specifiniai mūsų poreikiai, nerūpi, kas ištiks mažų valstybėlių tautas vykdant dabartinę, viską globalizuojančią politiką. Nes sotus nemoka ir neišmoks užjausti alkano…
Išsižadėję krikščioniškųjų savo kultūros šaknų, ES vadovai, lyderiai vargu ar išgirs katalikiškojo pasaulio lyderio popiežiaus Pranciškaus žodžius, pasiųstus pasauliui 55-sios Pasaulinės visuomenės komunikavimo dienos proga: „Viešpatie, išmokyk mus išeiti anapus savojo AŠ ir leistis į kelią ieškoti tiesos. Išmokyk mus eiti ir pamatyti, išmokyk klausytis be išankstinių nuostatų, nedarant skubotų išvadų“.
NATO būstinė Briuselyje
Dėl Rusijos dalinių judėjimo netoli Ukrainos sienos ir vis labiau pažeidinėjamo paliaubų susitarimo Donbaso konflikto zonoje NATO įspėja Maskvą dėl tolesnės padėties eskalacijos, rašo agentūra „Reuters“.
„NATO ir toliau rems Ukrainos suverenumą ir teritorinę neliečiamybę. Mes liekame budrūs ir toliau labai įdėmiai stebime padėtį“, – Vokietijos laikraščiui „Welt“ sakė NATO atstovas.
Anot jo, destabilizuojančios Rusijos priemonės kenkia pastangoms mažinti įtampą, kaip tai numatyta 2020 metų viduryje tarpininkaujant ESBO pasiektame paliaubų susitarime.
Sąjungininkai jau balandžio 1 dieną 30 NATO ambasadorių lygiu susitiko aptarti dabartinės saugumo padėties prie Juodosios jūros, kalbėjo atstovas. Sąjungininkai, anot jo, yra sunerimę dėl plataus masto Rusijos karinio aktyvumo šalia Ukrainos. Taip pat nerimaujama dėl to, kad Rusija pažeidė 2020 metų liepos paliaubų susitarimą ir dėl to praėjusią savaitę žuvo keturi Ukrainos kareiviai.
Nepatvirtintais pranešimais, Rusijos vyriausybė į pasienio regioną ir 2014 metais aneksuotą Krymą, be kita ko, permeta tankus. Vyriausybė Maskvoje kalba apie savigynos žingsnius. Pastaruoju metu smurtas Rytų Ukrainoje vėl išaugo.
Europos Komisija (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen vėlyvą trečiadienio vakarą pareiškė, kad Briuselio ir Londono pozicijos dėl prekybos po „Brexito“ susitarimo išlieka „toli viena nuo kitos“.
„Turėjome gyvybingą ir įdomią diskusiją dėl įvairių kylančių klausimų būsenos“, – po darbinės vakarienės su Jungtinės Karalystės (JK) premjeru Borisu Johnsonu sakė U. von der Leyen.
„Aiškiai supratome vienas kito pozicijas. Jos išlieka toli viena nuo kitos“, – teigė ji.
„Sutarėme, kad komandos turėtų nedelsiant susitikti ir bandyti išspręsti šiuos pagrindinius klausimus. Sprendimą priimsime iki savaitgalio pabaigos“, – tvirtino EK pirmininkė.
Tuo tarpu aukšto rango JK šaltinis tikino, kad derybos buvo „nuoširdžios“, tačiau esą vis dar neaišku, ar „labai dideli skirtumai“ tarp abiejų pusių pozicijų gali būti išspręsti.
Pasak šaltinio, lyderiai sutarė tęsti derybos komandų diskusijas, o „tvirtas sprendimas“ turėtų būti priimtas iki sekmadienio.
Jungtinė Karalystė iš ES išstojo sausio pabaigoje. Tiesa, iki šių metų pabaigos galioja pereinamasis laikotarpis, kurio metu kasdienis britų gyvenimas iš esmės nesikeičia.
JK vis dar priklauso ES bendrajai rinkai ir muitų sąjungai, laikosi ES įstatymų ir moka įmokas į Bendrijos biudžetą.
Vis dėlto, jei nepavyks pasiekti susitarimo dėl tolesnių santykių, įvyks vadinamasis „Brexitas“ be sutarties, sukelsiantis didžiulių ekonominių problemų.
Didžiosios Britanijos premjeras Borisas Johnsonas. EPA – ELTA nuotr.
Didžiosios Britanijos premjeras Borisas Johnsonas pirmadienį pateikė kaltinimų Europos Sąjungai (ES), esą ji kelia grėsmę šalies teritoriniam vientisumui, ir paragino įstatymų leidėjus pritarti tarptautinę teisę pažeidžiančiam įstatymo projektui.
B. Johnsono vyriausybė anksčiau atvirai prisipažino, kad JK vidaus rinkos įstatymo projektas jo priėmimo atveju pažeis kartu su Briuseliu pasirašytą šalies išstojimo iš ES sutartį.
Įstatymo projektas sukėlė nepasitenkinimo bangą, nuvilnijusią net ir jo paties konservatorių partijoje, o įsiutę ES pareigūnai pareikalavo Londono įstatymo projektą atšaukti,– jei šalis to nepadarys iki šio mėnesio pabaigos, blokas pagrasino imtis teisinių veiksmų.
Pagal „Brexito“ susitarimą, ES ir toliau turės įtakos prekybai Šiaurės Airijoje. Toks sprendimas priimtas tam, kad būtų galima užtikrinti, jog siena su ES nare Airija išliktų atvira, – tai pagrindinis aspektas 1998 metais sudarytame taikos susitarime, užbaigusiame 30 metų trukmės smurtinį konfliktą Šiaurės Airijoje.
Tačiau B. Johnsonas sakė, kad, Šiaurės Airijoje taikant ES taisykles, kyla rizika, kad bus įvesti didesni muitai kai kurioms prekėms, į provinciją keliaujančioms iš žemyninės Didžiosios Britanijos.
Premjeras pridūrė, kad Briuselis tai esą naudoja kaip svertą intensyvėjančiose derybose dėl prekybos sandorio, kurį siekiama sudaryti iki šių metų pabaigos.
„Tai yra neprotinga ir akivaizdžiai prieštarauja“ Šiaurės Airijos protokolo, įtraukiamo į išstojimo sutartį, esmei, sakė B. Johnsonas.
„Jie (ES) grasina mūsų šalyje išraižyti muitų sienas, padalinti mūsų žemes, pakeisti JK ekonominę geografiją ir šokiruojamai nepaisyti jų pačių įsipareigojimų, numatomų protokolo 4 straipsnyje, kuriame „Šiaurės Airija yra Jungtinės Karalystės muitų teritorijos dalis“, – sakė premjeras.
„Negalime patekti į tokią situaciją, kurioje mūsų pačių šalies ribas galėtų diktuoti užsienio jėgos ar tarptautinė organizacija. Joks britų ministras pirmininkas, jokia vyriausybė, joks parlamentas niekada negalėtų priimti tokių nurodymų“, – pridūrė jis.
B. Johnsonas įstatymo projektą apibūdino kaip „saugumo tinklą“, kuris suteiktų galių ministrams „užtikrinti Jungtinės Karalystės vientisumą“.
Jis teigė, kad neturi „visiškai jokio noro“ panaudoti šias priemones, tačiau jos nebūtų naudojamos, jei būtų sudarytas laisvosios prekybos susitarimas.
Česlovas Iškauskas, šio komentaro autorius. Slaptai.lt nuotr.
Turkija – ir egzotiška, rytietiška šalis, ir kartu pasaulietiška, su vakarietiška specifika valstybė. Ne veltui ji išsidėsčiusi ant dviejų žemynų – Azijos ir Europos. Gal tas dvilypumas lemia jos globalinę politiką, kurią mums nelengva suprasti, ir tas suvokimas kartais vienpusis. Dažnai į tą politiką Ankara įberia aštrių turkiškų prieskonių…
Pastaraisiais metais Turkijos užsienio politika suaktyvėjo. Ji tapo bekompromisė, jeigu tuos kompromisus suprastume tik kaip aklą ištikimybę Vakarų standartams, narystei NATO ir izoliuotai suprantamoms demokratinėms vertybėms. Tiesa, žmogaus teisių srityje sunku Turkiją vertinti objektyviai. Pavyzdžiui, kas be emocijų atsakys į klausimą, kodėl ši šalis vadinama pasaulio kalėjimu žurnalistams? Arba kodėl kurdų tautinės mažumos noras sukurti savo valstybę taip žiauriai malšinamas?
Ieškoma „atpirkimo ožio“…
Bet visa tai vertinant bandykime suprasti ir Ankarą, visą šį musulmoniškąjį kraštą. Sakykime, po tragiškų kruvinų išpuolių Paryžiuje Europoje pagilėjo islamofobija, o po pabėgėlių antplūdžio krikščioniškoji visuomenė apskritai ėmė ignoruoti bet kokį dialogą su tuo pasauliu ir vengti su juo dalykinių kontaktų. Tai atsiliepė ir ES bei Turkijos santykiams. Bandydama laviruoti tarp Rytų ir Vakarų, Ankara metėsi į radikalius sprendimus, kurie suerzino jos senus partnerius. Turiu galvoje bičiulystę su Rusija – šios ginkluotės pirkimą ir bendrus veiksmus Sirijoje. Ar čia nėra ir Briuselio kaltės, kad turkai „atšalo“ nuo senojo žemyno ir apskritai nuo Vakarų?
Prieš gerą pusmetį mes jau rašėme, kaip Europa atbloškė Turkiją link Rusijos (https://slaptai.lt/ceslovas-iskauskas-europa-pati-atbloske-turkija-link-rusijos-diskusines-pastabos/). Taip, tai buvo diskusinės pastabos, nes paprastai politiniuose procesuose nebūna vienos pusės kaltės. Straipsnyje rašėme, kad Turkija NATO nare tapo 1952 metais, ir pietiniame Europos flange ji yra labai svarbus saugumo dėmuo. Kaip šiandien bevertintgume, ji sulaiko Rusijos ir amortizuoja tokių režimų kaip Iranas siautėjimą Viduriniuose Rytuose, be to, užtikrina nors sąlyginį stabilumą Afganistane, Irake ir kitose regiono valstybėse.
Turkija. EPA – ELTA nuotr.
Tačiau Turkijos vaidmuo aljanse pastaruoju metu pasikeitė, ir daug kam atrodo, kad R. T. Erdoganas balansuoja ant netikėto pasirinkimo ribos – Rusija ar NATO. Kalbama net apie Turkijos pasitraukimą iš bloko, nors Šiaurės Atlanto sutarties 13-as (velnio tuzinas!) straipsnis nenumato galimybės išmesti narę iš šio karinio klubo. Yra tik galimybė pačiai palikti bloką, ir R. T. Erdoganas ja gali pasinaudoti, jeigu JAV ir Europa ir toliau jį erzins savo sankcijomis, Briuselis beatodairiškai priešinsis iš Rusijos perkamai ginkluotei ir – svarbiausia – nepripažins kurdų teroristais. Šita visa santykių ir ambicijų bakchanalija puikiai naudojasi Maskva.
Kipras – nesantaikos akmuo
Tačiau Ankaros santykiai su ES, švelniai tariant, vadintini „įšaldytais“. Nuo 2005 m. spalio, kai prasidėjo derybos dėl Turkijos stojimo į bendriją, pagrindinis ir gana ultimatyvus Briuselio reikalavimas – palikti 1974 m. okupuotą šiaurinę Kipro dalį. Bet pasakykite: nors konflikte su Graikija salos okupacija buvo abejotinas žingsnis (okupantų primestą valią, tik rūstesne forma, puikiai žinome ir mes), ar realu pačioje derybų pradžioje iškelti sunkiai įgyvendinamą sąlygą? Tai ilgų ir slogių derybų objektas, o ne ultimatyvus reikalavimas, žinant, kad jis neįgyvendinamas tuojau pat… Peršasi mintis, kad Briuselio derybininkai patys užkirto kelią Turkijos narystei ES.
Esu lankęsis Kipre – tiek graikiškoje, tiek turkiškoje dalyje. Nedidelę 9250 km² pločio salą automobiliu pervažiavau skersai išilgai. Graikiškas Kipras seniai yra bendrijoje, čia daugiau kultūrinio palikimo, egzotikos ir įdomybių, tačiau – pasakysiu atvirai – daugiau ir betvarkės. Turkai geriau pertvarkė savo infrastruktūrą turizmo reikmėms. Čia ir viešbučiai sutvarkyti, ir lankytinos vietos pritaikytos atvykstantiems, ir paslaugų sistema lankstesnė. Tiesa, tiek kiprijotų (taip vadinami Graikijos Kipro gyventojai), tiek turkų nuomonės vienų apie kitus panašiai prastos. Kerinėjoje – didžiausiame turkų užimtos teritorijos uoste (turkiškai Girne) – vieno inteligentiškos išvaizdos viešbučio tarnautojo nesusilaikiau nepaklausęs, kokią naudą Ankara gavo iš šios prieš 45 metus įvykdytos agresijos. „Naudą? – angliškai perklausė jis. – Mūsų iki šiol nepriima į Europos Sąjungą. Bet mes ten ir nesiveržiame“, – išdidžiai pridūrė turkas.
Turkijos prezidentas R. T. Erdoganas. EPA-ELTA nuotr.
Prieš 15 metų prasidėjusiose derybose Ankara sutiko normalizuoti santykius tarp Kipro turkų ir graikų bendruomenių, tiesa, formaliai. Tas normalizavimas dabar atrodė maždaug taip: 80 vietų Kipro parlamente turkams buvo skirtos 24 vietos, tačiau jos iki šiol laisvos, nes turkai nesiunčia ten savo atstovų; 2008-ųjų pradžioje Kipre įvedus eurą, vadinamoji Šiaurės Turkų Kipro Respublika atsisakė šią ES valiutą pripažinti savo pusėje, ir dabar Kerinėjos restoranuose ar parduotuvėse ją priima labai nenoriai, mat, dažniausiai neturi grąžos…
Turkija – amžina kandidatė…
Turkams įstoti į bendriją nepadeda jokie argumentai: nei istoriniai (1570 – 1878 m. saloje viešpatavo Osmanų imperija), nei dingstis okupacijai (esą turkai įžengė į salą, kai karinė Graikijos chunta 1974 m. liepą mėgino nuversti pirmąjį Kipro prezidentą dvasininką Makarios III ir kai iškilo pavojus turkų kiprijotų bendruomenei). Briuselis yra priėmęs ne vieną rezoliuciją, reikalaujančią išeiti iš Kipro, išvesti savo kariuomenę ir taip „sudaryti deryboms palankų klimatą“.
Turkija pirmą narystės ES paraišką Briuseliui pateikė dar 1959 m. Po 4 metų su ja pasirašyta Asociacijos sutartis. Tikra šalimi-kandidate Turkija tapo 1999-aisiais.Pradėjus Turkijos derybas dėl narystės, nuo 2005-ųjų buvo atidaryta 12 derybinių punktų iš 35. Vadinasi, ji yra viena koja Europos bendrijoje (pavyzdžiui, yra Europos Tarybos narė). Bet jau daugiau kaip dešimtmetis derybos yra apmirusios: dėl Turkijos atsisakymo taikyti muitų sąjungos nuostatas Kiprui buvo įšaldyti 8 punktai.
Tarptautinių santykių ekspertas Georgi Zacharievas, dirbantis Pietryčių Europos parlamentinio bendradarbiavimo regioniniame sekretoriate, aiškina kitą aspektą, kodėl tos derybos beviltiškai įklimpo.
Pirma. Vos 3 proc. Turkijos yra Europos žemyne, likę 97 proc. nusidriekę Mažosios Azijos pusiasalyje. Į Europos Sąjungą įsiliejus tiems trims procentams europietiškos Turkijos, iš tikrųjų teritorija išsipūstų net 783,562 kv. km, o gyventojų skaičius padidėtų maždaug 75 milijonais.
Antra. Problema taptų ne tik Turkijos geografinė padėtis, bet ir būsima įtaka ES. Prognozuojama, kad 2050 metais Turkijos gyventojų skaičius pasieks 91 milijoną. Tai būtų didžiausia ES šalis, kuri turėtų daugiausia vietų Europos Parlamente ir stipriai konkuruotų su dabartinėmis lyderėmis Vokietija, Prancūzija, Italija, Didžiąja Britanija. Tad europiečiai būgštauja, kad į ES priėmus musulmonišką šalį, štai tokios mečetės taps europietiško kraštovaizdžio norma. Kaip tuomet Briuselis spręs pabėgėlių, saugumo, energetikos, žmogaus teisių, galų gale etines problemas? Galbūt dėl to didžiosios ES narės nenori įsileisti Ankaros į savo draugiją?
Trečia. G. Zacharievas pateikia tokį pavyzdį: įsivaizduokite, jei pavyktų pagaliau gauti bevizį režimą 75 milijonams turkų ir dar 23 milijonams nuo karo bėgančių sirų. Argi tai nebūtų puikus sandėris? Klausimas retorinis, bet jis nebe pagrindo baugina Europą ir Briuselyje sėdinčius klerkus.„Europos nacionalistai nenori net pagalvoti, kad ši didelė musulmoniška šalis, mūsų kaimynė, prisijungtų prie ES. Turkijos ekonomika ir gyventojų skaičius dešimt kartų didesni nei Bulgarijos, jos įsiliejimas į bendrą ES rinką tokių pažiūrų asmenis paprasčiausiai gąsdina. Šioje situacijoje žaidžiama žmonių istorine atmintimi, kuomet Bulgarija net penkis šimtmečius buvo okupuota Osmanų imperijos…“, – sako ekspertas.
Visas šis „baimių paketas“ sukuria politinę derybinę atmosferą, kurią pavadintume beviltiška.
Naujos sankcijos Turkijai?
Europos Sąjungos vėliavos
Turkijos narystės ES problema dangstoma jos šiltais santykiais su Rusija, nepaklusnumu NATO, padidėjusiu aktyvumu Viduržemio jūros regione. O tuo metu Briuselis plečia keršto kampaniją: kaip pranešė portalas Aljazeera.com (https://www.aljazeera.com/news/2020/07/turkey-threatens-response-eu-imposes-sanctions-200706202848481.html), ES nori Turkijai įvesti papildomas sankcijas dėl naftos gavybos, vykdomos Kipro ekonominėje zonoje. Atsakydamas į tai, liepos 6 d. Turkijos užsienio reikalų ministras Mevlutas Čiavušolu (Mevlüt Çavuşoğlu), susitikęs su ES diplomatijos vadovu Džozepu Borelu (Josep Borrell), pareiškė, kad, jei ES įves naujas sankcijas Ankarai, Turkija atsakys tuo pačiu ES.
Priminsiu, kad vasarį ES įvedė sankcijas Turkijai, niekaip nesibaigiant ginčams dėl Kipro ateities, taip pat įvykus incidentui Viduržemio jūroje tarp turkų ir prancūzų karo laivų. Tuomet Prancūzija apkaltino Turkiją pažeidus JTO ginklų embargą Libijoje. Šioje Afrikos valstybėje Prancūzija ir Turkija yra skirtingose barikadų pusėse, nors abi priklauso NATO.Pasak M. Čiavušolu, Prancūzija elgiasi nesąžiningai ir turi atsiprašyti Turkijos, ES ir NATO, kad juos visus apgaudinėja.
Ar tokiomis sąlygomis įmanomas produktyvios derybos dėl Turkijos dalyvavimo Europos reikaluose? Neabejotina, kad šiam procesui pagalius į ratus kaišioja ir Europos Sąjunga, vadinasi – ir Lietuva.
