Graikijoje tęsiasi riaušės. EPA-ELTA nuotr.
Atėnai, gruodžio 9 d. (dpa-ELTA). Graikijoje nesiliauja riaušės, kurios kilo po taikių protestų dėl policijos brutalumo.
Kaip pranešama, riaušininkų gretas daugiausiai sudaro romų tautybės žmonės. Jie reiškia nepasitenkinimą dėl 16-mečio romų paauglio, kuris anksčiau šią savaitę Salonikų mieste buvo pašautas policininko.
Vietos žiniasklaida skelbė, kad sostinės Atėnų priemiestyje Aspropirge apie 30 riaušininkų paleido ugnį į policijos pareigūnus. Kitur jie svaidė akmenis ir padeginėjo šiukšliadėžes, padangas ir automobilius. Graikijoje – riaušės. EPA-ELTA nuotr.
Graikijos romų asociacijos vadovas Vasilis Pantzos ragino žmones stabdyti riaušes ir malšinti įtampą. Tačiau kartu jis kritikavo tai, kad pastaraisiais metais policija iš tiesų dažniau smurtauja prieš šalyje gyvenančius romų tautybės žmones, ir reikalavo imtis veiksmų.
Apie riaušes pakursčiusį incidentą pranešta pirmadienį. Tada skelbta, kad 16-metis paauglys nesusimokėjęs išvažiavo iš degalinės ir vėliau jį iš nugaros per jo automobilio langą pašovė jį vijęsis policijos pareigūnas.
Jaunuolio būklė išlieka kritinė. Šūvį paleidęs 34-erių policininkas buvo sulaikytas ir jau sulaukė oficialių kaltinimų pasikėsinimu nužudyti. Jis penktadienį pirmą kartą pasirodys teisme.
Baltieji rūmai. EPA – ELTA nuotr.
Vašingtonas, vasario 21 d. (AFP-ELTA). JAV žvalgyba teigia, kad po bet kokios invazijos į Ukrainą Rusija panaudos ypač žiaurią strategiją civiliams gyventojams „sutriuškinti“, pirmadienį sakė patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jake’as Sallivanas.
Rusijos įsiveržimas į savo buvusią sovietinę kaimynę – Vašingtonas ir Vakarai įspėja, gali jis įvykti bet kurią dieną – bus „itin smurtinė“ operacija, „tačiau mes taip pat turime žvalgybos duomenų, leidžiančių manyti, kad Rusijos pajėgos panaudos dar žiauresnę brutalumo formą”, NBC News sakė J. Sullivanas.
„Tai bus karas, kurį Rusija pradės prieš Ukrainos žmones, siekdama juos represuoti, sutriuškinti, pakenkti“, – sakė Baltųjų rūmų pareigūnas.
Jungtinės Valstijos anksčiau perspėjo Jungtines Tautas, kad Maskva yra sudariusi juodąjį sąrašą ukrainiečių, „kurie turi būti nužudyti“ arba sulaikyti po invazijos, sakoma laiške, kurį sekmadienį gavo naujienų agentūra AFP. Užrašas skelbia: „Ten, kur Rusijos kariuomenė – ten karas. Rusijos kareivi, grįžk namo”
Vašingtonas turi „patikimos informacijos, kad Rusijos pajėgos greičiausiai naudos mirtinas priemones, kad išsklaidytų taikius protestus ar kitaip atremtų taikų civilių gyventojų pasipriešinimą“, sakoma JT vyriausiajai žmogaus teisių komisarei Michelle Bachelet adresuotoje žinutėje.
Prancūzija siūlo Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui ir jo kolegai amerikiečiui Joe Bidenui surengti viršūnių susitikimą, kad sumažintų įtampą, tačiau, pasak J. Sullivano, galimybės išvengti konflikto menkos.
„Tikimybė, kad bus rastas diplomatinis sprendimas – atsižvelgiant į rusų kariuomenės judėjimą – kas valandą mažėja“, – sakė jis ABC News.
Prancūzijos policija. EPA-ELTA nuotr.
Visoje Prancūzijoje šeštadienį dešimtys tūkstančių žmonių dalyvavo protestuose prieš policijos brutalumą ir prieštaringai vertinamą naują saugumo įstatymą.
Naujo saugumo įstatymo projekte numatoma apriboti žmonių teisę filmuoti policininkus.
Įstatymo projekto priešininkai teigia, kad jis pakerta spaudos laisvę dokumentuoti policijos žiaurumą. Įstatymo projektui praėjusią savaitę pritarė žemieji parlamento rūmai, dabar jam turi pritarti Senatas.
Per protestus Paryžiuje ir kitose šalies vietose šeštadienį kilo smurtinių susirėmimų.
Sostinėje susirėmimai kilo, kai kai kurie asmenys iš susirinkusios žmonių minios pradėjo svaidyti į policininkus akmenis ir fejerverkus. Kaip pranešama, policija panaudojo prieš protestantus ašarines dujas, mieste taip pat buvo padegta automobilių ir spaudos kioskas.
Protestai vyko ir kituose Prancūzijos miestuose – Strasbūre, Marselyje bei Lione.
Prancūzijos vidaus reikalų ministerijos teigimu, sostinėje protestavo maždaug 46 tūkst. žmonių, o visoje Prancūzijoje daugiau kaip 130 tūkst. žmonių išėjo protestuoti į gatves.
Organizatoriai teigia, kad protestuose visoje šalyje dalyvavo apie 500 tūkst. žmonių, 200 tūkst. iš jų – sostinėje Paryžiuje.
Vidaus reikalų ministro Geraldo Darmanino teigimu, per protestus Prancūzijoje sužaloti iš viso 37 policijos pareigūnai ir žandarai. Paryžiaus policija savo ruožtu pranešė, kad buvo sulaikyti devyni žmonės.
Prancūzijoje pasipiktinimą sukėlė du nauji policijos brutalumo atvejai. Pirmadienį policijos pareigūnai agresyviai evakavo migrantų stovyklą, o ketvirtadienį pasirodė vaizdo įrašas, kuriame matyti, kaip pareigūnai muša juodaodį muzikos prodiuserį.
Algimantas Matulevičius – daktaras, Politikos ir verslo ekspertas, LSDDP Tarybos narys. Slaptai.lt nuotr.
(Atsakymas ponui Zbignievui Jedinskiui)
Galima ginčytis apie kiekvienos tautos apsisprendimo teisę ir apie demokratijos eksporto nekorektiškumą. Kas tolygu kišimuisi į kitų valstybių vidaus reikalus. Jeigu ne vienas BET!
Apie tai „atsipūtę” galime diskutuoti iki begalybės, kas prie kavos puodelio, o kas prie alaus bokalo. Tik ne tada, kai diktatoriai su jų vasalais pradeda atvirą ne tik psichologinį, bet ir fizinį karą prieš savo tautiečius. Kai jie vykdo brutalų terorą, žudo, muša, luošina žmones. Tada ne laikas bet kokiems išvedžiojimams. Tada tylėti negalima. Tylėti arba tai pateisinti gali tik patys amoraliais kriterijais besivadovajantys asmenys, pamiršę, kad gėris ir dora yra aukščiau už bet kokią valdžią.
Manau, reikia būti visišku ciniku, jeigu nepasakius griežčiau, kad bandyti postringauti, jog Aliaksandras Lukašenka elgiasi pagal Baltarusijos Konstituciją. Nemažai esu skaitęs ir domėjęsis įvairiais valstybių valdymo modeliais, bet neteko matyti, kad nekaltų civilių žmonių barbariškas mušimas ir luošinimas būtų jose įteisintas.
Būtent čia eina ta skiraimoji linija, kurios nesuprato ponas Zbignevas Jedinskis. Taip, mūsų konservatoriai daug kur neteisūs. Neteisūs jie buvo ir naudodami ašarines dujas ir gumines kulkas 2009 m. taikiame mitinge. Bet juk kalbame ne apie konservatorius ar jų atskirų lyderių arogantiškumą.
Gyvenime, o ypač tam tikrais istoriniais momentais, politikas privalo suprasti, kad vietinės savo kiemo rietenos nublanksta prieš masines represijas ir tas kančias, kuriomis pasmerkė savo tautą kaimyninės valstybės diktatorius. Jis net nepakliūna į politiko apibudinimą, nes vardant nepasotinamo noro amžinai išsilaikyti valdžioje, peržengė elementrias žmogiško padorumo ribas. Negi mūsų ponai, bandantys tai pateisinti, nematė sumaitotų, sumuštų, suluošintų ir net nuždutytų žmonių. Galų gale jau peržengtos visos ribos. A.Lukašenka pastoviai meluoja. Jo didžiausias melas apie tai, kad jis kovoja už Baltarusijos valstybės nepriklausomybę. Deja, čia pat jis skambina Rusijos prezidentui V.Putinui prašydamas apginti jį, net panaudojant svetimos valstybės karines pajėgas. O tai ne kas kita, kaip savos valstybės išdavystė.
Galima manyti, kad anksčiau įvairios jėgos iš šalies, o ypač iš Rusijos, bandė inspiruoti tam tikrus jiems naudingus procesus. Tai netoleruotina ir jeigu pas poną diktatorių yra asmeninė gvardija ir jam ištikimas KGB, laiku reikėjo pateikti to įrodymus. Deja, jis pasirinko keistą kelią. Vietoj rimto argumentuoto dialogo su savo oponentais jis jau gerokai iki rinkimų nuėjo banditizmo iš patiltės keliu – ėmė suiminėti kitaip mastančius ir juos sukišo į kalėjimus. Mes net nežinome, kiek jų nužudyta arba suluošinta. Manau, jau tada jis pasirinko žiauraus kruvinojo diktatoriaus kelią. O tai akligatvis. Jis veda tik į pralaimėjimą.
A.Lukašenkos pavyzdys labai gera pamoka visiems, siekiantiems valdžios ir manantiems, kad jie yra neklystantys ir tik jų tiesa turi teisę gyvuoti. Tokie žmonės užsižaidžia valdžia ir save sutapatina su valstybe. Jie kaip ir kruvinasis Stalinas arba Hitleris mano, kad valstybė – tai jie patys. Ir net paranojiškai įtiki, kad tik jie gali tai valstybei vadovauti, o žmones neburnodami dėkoti už suteiktą teisę į tokį gyvenimą, kurio jie net neprašė.
Baltarusiai protestuoja. EPA-ELTA nuotr.
Diktatoriai, manipuliuodami dalimi savo tautiečių, kartais sulaukia jų pritarimo ir net palaikymo dėl kelių priežasčių: pirma, dėl iškreiptos propogandos, kurios su dalimi tiesos, o didžiausia dalimi melagienos išpilama ant jų galvų; antra, dėl sąlyginio minimalaus pragyvenimo lygio, kurį jie turi lyg malonę iš diktatoriaus, bent jiems taip aiškinama; trečia, dalis žmonių tieisog nežino, kad egzistuoja ir kitoks gyvenimas. Ne idealus, su žmogiškais trūkumais ir nukrypimais, bet ženkliai įvairesnis ir, svarbiausia, padoresnis nei suteikia savo tautiečiams susireikšminę ir suįžulėję diktatoriai.
Man labai liūdna ir gaila, kad taip vyksta šalia mūsų. Gražioje ir kūrybingoje baltarusių tautoje. Kur dideliai daliai jos piliečių tenka kentėti tokias nežmoniškas fizines ir dvasines kančias. Man liūdna ir dėl dalies mano Tėvynainių spekuliacijų, kurie naudojasi šia situacija savo politinei įtakai pagerinti.
Bet man taip pat džiugu, kai matau šimtatūkstantinius mintingus ir eisenas, kurios primena mūsų Sąjūdį ir byloja, kad Baltarusijos Tauta yra gyva ir ji padarys viską, kad išsaugoti savo valstybę. Mes ne tik galime, bet ir privalome šią sunkią ir labai svarbią istorinę akimirką būti vieningi su kaimynais, o svarbiausia – atidėti į šalį savo menkus tarpusavio ginčus. Tik veikdami kartu padėsime kaimynams.
Baltarusijoje – protestai. EPA-ELTA nuotr.
Baltarusijoje sprendžiasi ne tik jų valstybės likimas. Ten sprendžiasi ir Lietuvos nacionalinio saugumo didelė dedamoji. Turiu mintyse galimą Rusijos karinį įsikišimą į šią situaciją. Manau, kad ženkliai daugiau privalome nuveikti ir mes patys, burdami Vakarų sąjungininkų Vienybę šioje sudėtingoje situacijoje. Ši vienybė kol kas primena aptingusio katino bandymą pagauti pelę. Tik operatyviai, griežtai ir kartu veikdami galime žengti didelį žingsnį įtvirtinant bendražmogiškasias vertybes šiame audringame pasaulyje. Tai ne ta situacija, kai Vakarai gali sau leisti iš lėto diskutuoti – ką gi daryti. Ne kalbomis o bendru solidarumu galima įveikti blogį.
Juo labiau tai liečia ir mūsų pačių politikus, ne laikas ir ne vieta postringauti apie A.Lukašenkos veiksmų teisėtumą. Net ne politikui aišku, jis peržengė bet kokias moralės ribas ir pats stojosi į nuskaltėlių, bei savo valstybės išdavystės kelią. Kai mes vis vienodai tai traktuosime tikrai prisidėsime prie pagalbos toms masinėms aukoms kurie siekia tik normalaus žmogiško gyveinimo sau ir savo vaikams.
Teksto autorius – Daktaras Algimantas Matulevičius, LSDDP Prezidiumo narys, LPK Garbės Prezidentas, Politikos ir verslo ekspertas
Demokratai griežtai sukritikavo JAV prezidento Donaldo Trumpo grasinimus pasiųsti į gatves karius ir dislokuoti Nacionalinę gvardiją, kad būtų numalšinti smurtiniai protestai, įsiplieskę šalyje dėl afroamerikiečio George’o Floydo nužudymo per policijos operaciją Mineapolyje.
„Jei miestas ar valstija atsisako imtis veiksmų, kurie yra būtini, siekiant apginti savo gyventojų gyvybes ir nuosavybę, tada aš dislokuosiu kariškius ir greitai išspręsiu problemą už juos“, – teigė D. Trumpas.
Respublikono prezidento pareiškimus netrukus sukritikavo demokratai.
„Tai nėra prezidento žodžiai. Tai diktatoriaus žodžiai“, – reaguodama į D. Trumpo komentarus tviteryje rašė senatorė demokratė Kamala Harris.
Buvęs JAV viceprezidentas ir numanomas Demokratų partijos kandidatas lapkritį vyksiančiuose JAV prezidento rinkimuose J. Bidenas taip pat negailėjo kritikos D. Trumpui.
„Jis naudoja Amerikos kariuomenę prieš Amerikos žmones. Jis nupurškė protestuotojus ašarinėmis dujomis ir šaudė guminėmis kulkomis. Dėl nuotraukos“, – teigė J. Bidenas.
„Fašistinė kalba, kurią ką tik pasakė D. Trumpas, prilygo karo prieš Amerikos piliečius paskelbimui“, – tviteryje rašė Oregono senatorius demokratas Ronas Wydenas.
„Prezidentas D. Trumpas nėra diktatorius ir neturi teisės vienašališkai dislokuoti JAV karių šalies valstijose“, – tvirtino Niujorko generalinės prokurorės Letitios James biuras.
46-erių G. Floydas mirė po brutalaus sulaikymo Mineapolyje. Vienas iš keturių operacijoje dalyvavusių pareigūnų beveik devynias minutes keliu spaudė ant žemės gulinčio, antrankiais surakinto, beginklio juodaodžio G. Floydo kaklą, nors jis skundėsi, kad negali kvėpuoti, ir raitėsi iš skausmo. Netrukus jis mirė.
Šis incidentas paskatino JAV protestus prieš policijos smurtą ir rasizmą bei riaušes.
