Bučas. Nužudytas civilis. EPA – ELTA nuotrauka
Budapeštas, sausio 12 d. (ELTA). Budapešto meras Gergely`is Karácsony`is, trečiadienį atvykęs į Ukrainą su dar trijų Europos šalių sostinių vadovais, paskelbė vaizdo kreipimąsi, kuriame išdėstė argumentus, kodėl svarbu, kad Ukraina nugalėtų šiame kare, praneša Vengrijos portalas „Telex“.
Budapešto vadovas lankėsi karo ligoninėje ir vaikų ligoninėje Kyjive, taip pat apžiūrėjo Rusijos karo nusikaltimų vietas Bučoje.
„Jeigu kai kas prarado moralinį kompasą ir negali pamatyti skirtumo tarp aukos ir agresoriaus, jeigu kai kas pamiršo, ką patyrė vengrai XX amžiuje – patariu atvažiuoti čia, į Bučą ir Kyjivą, ir pažvelgti išgyvenusiems žmonėms į akis. Tada bus aišku, kad šiame kare ne šiaip dvi šalys kovoja tarpusavyje, bet blogio jėgos mėgina okupuoti kitą šalį“, – pabrėžė jis.
Pasak mero, parama ukrainiečiams – ne tik Vengrijos moralinė pareiga, tai atitinka ir jos pačios interesus, kad ateityje nereikėtų svarstyti, kuri šalis taps nauja agresijos auka.
„Šis karas turi baigtis tik Ukrainos pergale“, – pabrėžė G. Karácsony`is.
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Ketvirtadienį Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen lankosi Kyjive, rašoma Seimo pirmininkės „Facebook“ paskyroje. Prieš atvykdama į Ukrainos Aukščiausią Radą, kur Seimo pirmininkė susitiko su Rados pirmininku Ruslanu Stefančuku, ji plankė Bučą, Irpinę ir Borodenką.
„Pirmo vizito metu, kuomet buvo minimas tik pirmas karo mėnuo, buvo daug nežinomybės ir nerimo. To netrūksta ir šiandien, kai miestas bet kada gali sulaukti smūgių, kai jis skendi tamsoje ir ne mažesnėje nežinioje. Tąkart Ukraina tiesėsi po pirmųjų išgyvenimų, šiandien ji jau turi skaudžius randus. Ir ne vieną. Tačiau vieno tikrai netrūko tada, o dabar tau jaučiama dar labiau – tai tikėjimas laisva ateitimi“.
„Prieš vizitą į Ukrainos Aukščiausią Radą, kur susitikau su kolega, Rados pirminiku Ruslanu Stefančiuku, aplankiau Bučą, Irpinę ir Borodenką. Skausmu paženklintos vietos šiandien jau kitokios. Čia gyvenantys žmonės rodo nepalaužiamą valią gyventi ir kuo greičiau viską atstatyti. Pavydėtinas ryžtas. Sunkios vietos, tačiau jos suteikia neįkainojamą suvokimą, kas yra iš ties svarbu. Ir dėl ko iš ties verta kovoti.
Šio vizito metu daug dėmesio skirsime Ukrainos ateičiai – tiek politinei Europoje, tiek atstatymui. Tiek ir artimiausiai ateičiai – žiemai, kuri bus labai nelengva, bet su mūsų pagalba gali tapti lengviau išgyvenama“, – teigiama V. Čmilytės-Nielsen įraše.
Kyjivas, rugpjūčio 15 d. (ELTA). Bučoje toliau laidojami okupantų rusų nužudyti civiliai, kurių palaikų nepavyko atpažinti.
Tai „Telegram“ kanale parašė Kyjivo srities karinės administracijos pirmininkas Oleksijus Kuleba, praneša „Ukrinform“.
„Jie bėgo nuo karo ir buvo nušauti automobiliuose. Jie buvo nužudyti savo kiemuose. Nukankinti rūsiuose. Praėjusią savaitę atskiruose kapuose buvo palaidoti 35 žmonės. Bet vietoje vardo – numeris. Iš viso liko identifikuoti apie pusšimtį civilių. Paimti visų jų DNR pavyzdžiai. Rusai atsakys už kiekvieną nusikaltimą, už kiekvieną barbarišką nužudymą. Anksčiau ar vėliau, bet atsakys“, – patikino Kyjivo regiono vadovas.
Pasak O. Kulebos, Ukraina fiksuoja nusikaltimus, susijusius su tautos genocidu.
Kaip anksčiau buvo pranešta, rugpjūčio 1 d. duomenimis, Kyjivo srityje per karo veiksmus dingo apie 300 žmonių, o 216 rastų kūnų dar nepavyko identifikuoti.
Lietuvos pirmoji ponia Diana Nausėdienė apsilankė Rusijos agresiją patyrusiuose Irpinės ir Bučos miestuose. Prezidento kanceliarijos (Robertas Dačkus) foto
Ukrainoje viešinti Lietuvos pirmoji ponia Diana Nausėdienė apsilankė Rusijos agresiją patyrusiuose Irpinės ir Bučos miestuose. Bučoje D. Nausėdienė pagerbė brutaliai nužudytų ir masinėje kapavietėje palaidotų miesto civilių gyventojų atminimą, taip pat apsilankė čia persikėlusioje Irpinės ligoninėje.
„Čia, greta Kijevo, mes šiandien matome neišmatuojamą agresoriaus žiaurumą ir karo nusikaltimus – raketomis ir artilerijos sunaikintą Irpinę, nužudytus taikius gyventojus Bučoje. Kartu mes matome didžiulį ukrainiečių didvyriškumą ir norą atstatyti savo miestus, gyvenimus ir kurti ateitį“, – sakė Lietuvos pirmoji ponia.
D. Nausėdienę lydėję Irpinės ir Bučos merai dėkojo Lietuvai už nuolatinę diplomatinę, karinę ir humanitarinę pagalbą Ukrainai.
Vėliau šiandien Lietuvos pirmoji ponia D. Nausėdienė dalyvaus Kijeve Ukrainos Prezidento žmonos Olenos Zelenskos rengiamoje antrojoje pirmųjų ponių konferencijoje „Ukraina ir pasaulis: Ateitis, kurią (at)kuriame. Kartu“.
D. Nausėdienė kartu su O. Zelenska ir Latvijos pirmąja ponia Andra Levite iš studijos Kijeve kreipsis į valstybių vadovų sutuoktines, Jungtinių Tautų, UNICEF, Pasaulio sveikatos organizacijos vadovus, žinomus mokslininkus, muzikantus, aktorius, sportininkus ir papasakos apie Lietuvos patirtį įtraukiant ukrainiečius vaikus į mūsų šalies švietimo ir ugdymo sistemą.
Pirmoji ponia tarptautinei bendruomenei taip pat pristatys pirmąjį pasaulyje Ukrainos centrą, kuris D. Nausėdienės ir O. Zelenskos iniciatyva birželį atvėrė duris Vilniuje.
Kartu su Lietuvos pirmąja ponia konferencijoje dalyvaus JAV, Kanados, Lenkijos, Vokietijos, Prancūzijos, Belgijos, Turkijos, Latvijos, Serbijos, Islandijos valstybių vadovų sutuoktinės, Jungtinių Tautų, UNICEF, Pasaulio sveikatos organizacijos vadovai, žinomi mokslininkai, istorikai, muzikantai, aktoriai, sportininkai.
Informacijos šaltinis – Prezidento komunikacijos grupė
Prezidento kanceliarijos (Robertas Dačkus) fotografijos
Bučoje rasta dar viena masinė kapavietė. EPA-ELTA nuotr.
Kyjivas, balandžio 30 d. (ELTA). Penktadienį Bučoje, prie Ukrainos sostinės Kyjivo esančiame mieste, buvo rasta dar viena masinė kapavietė su trijų ukrainiečių civilių kūnais, informuoja naujienų agentūra „Unian“.
Kyjivo srities policijos vadovas Andrejus Nebytovas sakė, kad Rusijos kareiviai civilius gyventojus kankino, o po to sušaudė ir užkasė kūnus miške prie Mirockės gyvenvietės. Bučoje – dar viena masinė kapavietė. EPA-ELTA nuotr.
Policija pranešė, kad žmonėms buvo surištos rankos, audeklu uždengti veidai ir akys, o kai kuriems užkimštos burnos. Taip pat ant kūnų pastebėtos kankinimų žymės ir šautinės žaizdos.
Policija apžiūrėjo palaikus, o toliau bus atliekama teismo medicinos ekspertizė.
Tyrėjai Kyjivo srityje jau apžiūrėjo 1 202 civilių, kuriuos nužudė rusų okupantai, kūnus.
Maskva, balandžio 18 d. (AFP-ELTA). Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pirmadienį suteikė garbės vardą brigadai, kurią Ukraina apkaltino žiaurumais Bučos mieste.
V. Putino pasirašytas dekretas suteikė 64-ajai motorizuotai šaulių brigadai „gvardiečių“ titulą už jos narių „masinį didvyriškumą ir narsumą, atkaklumą ir drąsą“.
Apie tai paskelbta 54-ąją Maskvos karinės kampanijos Ukrainoje dieną – tūkstančiai jau žuvo ir 12 milijonų žmonių pabėgo iš savo namų arba šalies per didžiausią pabėgėlių krizę Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo.
Balandžio pradžioje Ukrainos gynybos ministerija pareiškė, kad dalinys okupavo miestą prie sostinės Kyjivo ir įvykdė „karo nusikaltimus“. Ukrainos gynybos ministerijos Žvalgybos direktoratas paskelbė brigados narių pavardes, laipsnius ir pasų duomenis sakydamas, kad jie bus teisiami.
Dauguma Bučos žmonių mirė nuo šautinių žaizdų, praėjusią savaitę pranešė Ukrainos policija. Pasak AFP, po Rusijos karių pasitraukimo buvo rasti gatvėse išmėtyti civiliais drabužiais apsirengusių vyrų kūnai, kai kurie surištomis rankomis.
Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis laišku kreipėsi į Vokietijos vadovus su raginimu nebepirkti rusiškos naftos ir dujų.
„Gerbiamasis Prezidente Steinmeier, Gerbiamasis Kancleri Sholz, kiekvieną dieną Ukrainoje prievartaujami, kankinami, šaudomi ar bombomis žudomi žmonės: moterys, vaikai, senjorai. Jų kūnai paliekami pūti gatvėse. Lyg aukščiausio lygio ciniško žiaurumo būtų negana, prie kūnų pritvirtinamos minos“, – į Vokietijos vadovus kreipiasi V. Landsbergis.
„Ir vis tik, kaip ir anksčiau istorijoje – po Aušvico, Belseno, Baby Yaro, po Ruandos, po Kosovo ir Srebrenicos – pasaulis nesiliauja kartojęs „Niekada daugiau“, bet ir nesugeba veikti. Jungtinės Tautos diskredituoja ir žemina pačios save“, – taip pat pažymi jis.
Profesorius akcentuoja, kad Europos Sąjunga jau skyrė Ukrainai milijardą eurų, tačiau ta pati Europos Sąjunga moka ne vieną milijardą eurų už Rusijos naftą ir dujas, taip „finansuodama karo nusikaltėlį“.
„Kiek dar – šimtų ar tūkstančių – kūnų reiks atrasti po Rusijos barbariškos „specialiosios operacijos“, kiek dar Mariupolių ir Bučų reikia sunaikinti, kad Europos Sąjungos šalių vyriausybės padarytų vieną drąsų žingsnį – atkirstų Kremliaus režimą nuo pagrindinio pajamų šaltinio – dujų ir naftos eksporto?
Taigi, jei mes, tardami: „Niekada daugiau“ tai ir manome, laikas veikti yra dabar. Nes alternatyvus neveiksnumas reiškia „Žudyk toliau“, – akcentuoja jis. Vokietijos Prezidentas Frankas Valteris Šteinmejeris (Frank-Walter Steinmeier). Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
V. Landsbergis akcentuoja, kad Vokietija kiekvieną dieną mokėdama už rusišką naftą ir dujas finansuoja Rusijos agresiją Ukrainoje. Olafas Scholzas. EPA – ELTA nuotr.
„Kiekvieną dieną, kai Jūs mokate už rusišką naftą ir dujas, Jūs mokate už Putino tankus, už tai, kad jie siautėtų Ukrainos žemėje. Jūs mokate už tai, kad agresorius ir toliau žudytų, luošintų ir naikintų. Kiekvieną dieną, kai Jūsų vyriausybė delsia parduoti ar perduoti Ukrainai vokiečių ginkluotės, tankų, artilerijos ir šaudmenų, Jūs padedate Maskvos agresijai tęstis“, – pabrėžia V. Landsbergis.
„Kiekviena tolesnė karo diena reiškia, kad šimtai moterų, vaikų ir vyrų – žmonių gimusių gyventi taikiai ir laimingai, kaip ir Jūs ir mes – mirs žiauriai, siaubingose kančiose ir skausme, prievartaujami, kankinami ir apleisti“, – taip pat rašo jis.
Todėl profesorius ragina Vokietijos valdžią nebūti Rusijos nusikaltimų bendrininke ir priimti reikiamus sprendimus rusiškos naftos embargui.
„Kviečiu, atmeskite neveiklumą, abejingumą, egoizmą ar baimę ir nebūkite šių nusikaltimų bendrininkai. Neleiskite, kad siauri interesai jus paralyžiuotų. Kiekvieną sykį, kai Jūsų valdžia leidžia Rusijos karo nusikaltimų rėmėjams. Vokietijos gatvėse mosuoti karo nusikaltėlių vėliavomis, Jūs įžeidžiate aukų atminimą“, – akcentuoja V. Landsbergis.
„Tai turi liautis. Karas ir žudymas turi liautis. Ir jūsų galioje – paskelbti embargą Rusijos naftai ir dujoms. Jūs turite galią uždrausti Rusijos karo nusikaltėlių rėmėjų veiklą ir Rusijos propagandą. Ir teikti Ukrainai reikiamų ginklų. Mūsų draugai vokiečiai – mes pasitikime Jumis, Jūsų sąžine ir morale“, – pažymi de fakto pirmasis Nepriklausomos Lietuvos vadovas V. Landsbergis.
Civilių aukos ties Kijevu. EPA – ELTA foto
Kyjivas, balandžio 10 d. (AFP-ELTA). Ukrainos generalinė prokurorė Iryna Venediktova sekmadienį atskleidė, kad Rusijos kariuomenei pasitraukus iš Ukrainos šiaurinės dalies vien Kyjivo regione rasta daugiau nei 1 200 nužudytų žmonių, praneša AFP.
„Šiuo metu, iki šio ryto, radome 1 222 negyvus žmones vien Kyjivo regione“, – ji sakė TV kanalui „Sky News“.
Naujienų agentūra „Ukrinform“ paskelbė, kad Ukrainos teisėsauga pradėjo 5 600 baudžiamųjų bylų dėl Rusijos karo nusikaltimų Ukrainoje ir jau nustatė 500 įtariamųjų.
Balandžio pradžioje Ukrainos pajėgos išlaisvino Irpinės, Bučos ir Hostomelio miestus, ir visą Kyjivo regioną nuo Rusijos okupantų. Paaiškėjo, kad juose Rusijos kariuomenė masiškai žudė civilius Ukrainos gyventojus.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. EPA-ELTA nuotr.
Kyjivas, balandžio 9 d. (ELTA). Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, jog vienos iš ES šalių vyriausybės vadovas paprašė jį pateikti įrodymų, kad žudynės Bučoje nėra inscenizacija, praneša Vokietijos leidinys „Bild“.
„Blogiausia, ką V. Zelenskis girdėjo pastarosiomis dienomis? Žinomas ES politikas norėjo gauti iš Ukrainos prezidento įrodymų, kad karo nusikaltimai Bučoje nebuvo inscenizacija! Tai Kremliaus retorika. „Bild“ žurnalistui Pauliui Ronzheimeriui paklausus, ar šis politikas yra ES šalies vyriausybės vadovas, V. Zelenskis aiškiai atsakė: „Taip“, – rašo laikraštis. Viktoras Orbanas. EPA-ELTA nuotr.
Bet Ukrainos prezidentas atsisakė įvardyti šį politiką.
Pasak naujienų agentūros UNIAN, omenyje turimas Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas.
Rusijos kariuomenei užėmus Kyjivo priemiestį Bučą, ten buvo nužudyta šimtai civilių.
Ukraina pradėjo kasinėti masinę kapavietę Bučoje. EPA-ELTA nuotr.
Kyjivas, balandžio 8 d. (AFP-ELTA). Ukrainos tyrėjai penktadienį pradėjo ekshumuoti masinę kapavietę Bučoje, rengdami, kaip sako policija, karo nusikaltimų bylą prieš Kyjivo priemiestį okupavusią Rusijos kariuomenę.
Kape – purve iškastame ilgame giliame griovyje už bažnyčios su auksiniu kupolu – ukrainiečiai laidojo kaimynus, kurie, jų teigimu, žuvo nuo Rusijos ginkluotųjų pajėgų, atvykusių vasario 26 d., rankos.
Penktadienį komandos su baltais kriminalistų kombinezonais iškėlė lavonus iš griovio naudodamos bortinį sunkvežimį su mechaniniu kranu. Kūnai buvo suguldyti ant žemės ir juos apžiūrėjo ekspertai, įskaitant policijos pareigūnus, sutelkusius dėmesį į dokumentaciją. Dauguma iš juosta aptverto kapo iškeltų palaikų buvo sudėti į juodus plastikinius maišus. Vienas ten dirbęs vyras vilkėjo liemenę su užrašu „karo nusikaltimų prokuroras“.
Kyjivo regiono policijos viršininkas Andrijus Niebitovas sakė, kad kape buvo 40 kūnų, tarp jų – du Ukrainos karinių pajėgų nariai. Jis sakė, kad ant kūnų yra šautinės žaizdos, o tai patvirtina teiginius, kad į juos aiškiai taikėsi kareiviai ir jie žuvo ne dėl oro antskrydžių ir artilerijos ugnies. Masinė kapavietė Bučoje. EPA – ELTA nuotr.
„Galiu apibrėžti šiuos įvykius kaip karo nusikaltimą, – sakė jis. – Tarptautinė teisė civilių gyventojų žudymą bet kokio karinio konflikto metu apibrėžia kaip karo nusikaltimą. Šie palaikai bus ištraukti teismo tyrimui, jie bus pristatyti teismo medicinos ekspertizei ir skrodimui“.
Šeštadienį naujienų agentūros AFP komanda aptiko 20 lavonų tik vienoje miestelio, kuriame prieš karą gyveno maždaug 37 tūkst. žmonių, gatvėje. Ukraina teigia, kad civilių egzekucijas įvykdė Rusijos kareiviai, Kremlius tai neigia ir vadina nuotraukas klastotėmis.
BND žvalgybos emblema
Berlynas, balandžio 7 d. (AFP-ELTA). Vokietijos žvalgybos tarnybos perėmė Rusijos kareivių, kurie kalbasi apie civilių gyventojų žudynes Ukrainos Bučos mieste, radijo srautą, ketvirtadienį pranešė „Spiegel“ – tai yra nauji įrodymai, susiejantys Maskvos kariuomenę su šiomis žmogžudystėmis.
Panašu, kad dalis surinktos garso medžiagos susijusi su negyvomis aukomis, rastomis pagrindinėje Bučos gatvėje, rašo žurnalas, cituodamas Vokietijos užsienio žvalgybos tarnybos BND parlamente už uždarų durų pateiktą pranešimą.
Tarp perimtų pokalbių girdėti kareivis, kalbantis apie tai, kaip jis su būrio draugais nušovė dviračiu važiavusį žmogų. Tarp 20 lavonų, rastų palei medžiais apsodintą gatvę, kai iš ten pasitraukė Rusijos kariuomenė, AFP žurnalistai Bučoje matė ant žemės gulinčius tris kūnus su dviračiais. Tačiau Kremlius neigia kaltinimus masinėmis žudynėmis tvirtindamas, kad vaizdai iš Bučos yra „klastotės“ arba kad žmonės mirė Rusijos kareiviams jau pasitraukus.
„Spiegel“ teigia, kad BND perimti garso failai taip pat liudija apie „Wagner“ samdinių grupuotės vaidmenį vykdant žiaurumus.
Taip pat atrodo, kad žudynės nebuvo atsitiktiniai veiksmai. Atvirkščiai, kareiviai kalba apie žudymą „tarsi apie kasdienį savo gyvenimą“, rašo žurnalas.
Vokietijos vyriausybė trečiadienį pareiškė, kad praėjusio mėnesio palydovinės nuotraukos yra tvirtas įrodymas, atremiantis Rusijos skelbiamą žiaurumų neigimą. Berlyno turimi vaizdai apima laikotarpį nuo kovo 10 iki 18 d. ir „leidžia daryti išvadą, kad aukos, kurių atvaizdus visi matėme, ten gulėjo mažiausiai nuo kovo 10 dienos“, sakė vyriausybės atstovas Steffenas Hebestreitas.
„Patikimi įrodymai rodo, kad Rusijos karinės ir saugumo pajėgos buvo dislokuotos šioje srityje nuo kovo 7 iki 30 dienos“, – sakė jis.
Paklaustas, ar palydovinės nuotraukos, kurias matė Vokietijos pareigūnai, gautos iš sąjungininkų ar žiniasklaidos šaltinių, S. Hebestreitas atsakė, jog tai yra „mūsų duomenys, tačiau, kaip žinote, nekomentuojame žvalgybos šaltinių kilmės“.
Kyjivas, balandžio 8 d. (dpa-ELTA). Ukrainos Borodiankos mieste gelbėtojai vien tik iš po dviejų susprogdintų gyvenamųjų namų griuvėsių ištraukė 26 kūnus.
Visą aukų skaičių sunku įvertinti, sakė Ukrainos generalinė prokurorė Iryna Venediktova, paskelbusi šią žinią socialiniame tinkle „Facebook“.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis anksčiau teigė, kad padėtis Borodiankoje yra „daug baisesnė“ nei Bučoje, kur, pasitraukus Rusijos pajėgoms, buvo aptikti civilių kūnai, sukėlę tarptautinį pasipiktinimą. Ukraina kaltina Rusijos karius, o Maskva tai neigia.
Ukrainos vidaus reikalų ministras Denisas Monastyrskis anksčiau sakė, kad Borodianka yra vienas iš labiausiai sugriautų miestų Kyjivo regione. Šalies generalinės prokuratūros duomenimis, šiame miestelyje yra ir daugiausia aukų Kyjivo regione.
ašingtonas, balandžio 6 d. (dpa-ELTA). Žiaurumai Ukrainos Bučos miestelyje gali būti tik Rusijos karo prieš Ukrainą „ledkalnio viršūnė“, teigia Baltieji rūmai.
Pasak Baltųjų rūmų atstovės spaudai Jen Psaki, Rusijos ginkluotosios pajėgos „galimai įvykdė žiaurumų“ ir kitose Ukrainos dalyse, kurių dar nepavyko pasiekti. „Deja, įvyko būtent tai, ką prognozavome, ir iki šiol galimai pamatėme tik ledkalnio viršūnę. Neturime prieigos prie didelės šalies dalies, kur jie galimai įvykdė daugiau žiaurumų“, – teigė J. Psaki.
Atstovės spaudai teigimu, Jungtinės Valstijos prieš tai buvo perspėjusios, kad būtent toks buvo Rusijos prezidento Vladimiro Putino ir jo šalies kariuomenės tikslas.
Šį savaitgalį pasaulį apskriejo vaizdai iš Bučos, kur po Rusijos karių pasitraukimo buvo rasti šimtų civilių palaikai. Jie mėtėsi arba gatvėse, arba buvo užkasti masinėse kapavietėse. Ukraina ir JAV dėl to kaltina miestelį prieš tai okupavusius Rusijos karius. Maskva atsakomybės kratosi ir kaltinimus vadina nepagrįstais.
Išaiškėjus žiaurumams, JAV prezidentas Joe Bidenas paragino teisti V. Putiną už karo nusikaltimus. Vašingtonas šią savaitę ketina pristatyti naujas sankcijas Rusijai.
Estijos Respublikos vėliava. Slaptai.lt nuotr.
Estija iškvietė Rusijos ambasadorių po pranešimų apie žiaurumus Ukrainoje.
Rusijos pajėgų įvykdytas civilių ir vietos gyventojų žudymas Bučoje yra griežčiausiai smerkiamas, pirmadienį pranešė Užsienio reikalų ministerija. Diplomatui buvo pasakyta, kad šie siaubingi smurto aktai rodo ne tik visišką tarptautinės teisės, bet ir pagrindinių žmoniškumo principų nepaisymą.
Žuvęs civilis Bučoje. EPA – ELTA fotoV. Zelenskis. Ukrainos prezidentas
Kyjivas, balandžio 4 d. (dpa-ELTA). Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis baiminasi, kad Rusijos karių vis dar kontroliuojamose srityse „gali įvykti dar baisesnių dalykų“ nei Bučoje.
„Nes toks yra į mūsų šalį įžengusios Rusijos kariuomenės būdas. Jie yra žvėrys, kurie nemoka elgtis kitaip“, – sekmadienio vakarą vaizdo kreipimesi teigė V. Zelenskis. Jis tikino norįs, kad kiekvieno rusų kario motina pamatytų nužudytųjų lavonus Bučoje ir kituose Ukrainos miestuose.
„Kuo jie nusikalto? Kodėl jie buvo nužudyti? Kuo nusikalto vyras, gatve važiavęs dviračiu?“ – klausė V. Zelenskis. – Kodėl buvo kankinami paprasti civiliai, gyvenę paprastame taikiame mieste? Kodėl moterys buvo smaugiamos, o iš jų ausų lupami auskarai? Kaip jie gali prievartauti moteris ir tada nužudyti jas jų vaikų akivaizdoje? Išniekinti jų kūnus net ir po jų mirties? Kodėl jie pervažiavo jų kūnus tankais? Ką Buča padarė Rusijai?“
Karikatūra: Merkel ir Putino tandemas
Visą pasaulį apskriejo nuotraukos iš netoli Kyjivo išsidėsčiusio nedidelio Bučos miestelio, kur po Rusijos karių pasitraukimo gatvėse buvo rasti daugybės civilių lavonai. Ukraina teigia, kad dėl to kalti miestą prieš tai okupavę Rusijos kariai. Maskva atsakomybės kratosi. Nikolia Sarkozy. EPA-ELTA nuotr.
V. Zelenskis pridūrė, kad Bučoje turėtų apsilankyti buvusi Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir buvęs Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy ir pažiūrėti į savo žlugusios politikos Rusijos atžvilgiu padarinius. „Kviečiu ponią A. Merkel ir poną N. Sarkozy atvykti į Bučą ir pažiūrėti, ką lėmė 14 metų vykdyta nuolaidžiavimo politika“, – teigė V. Zelenskis.
2008 metais NATO šalys svarstė priimti Ukrainą į Aljansą, tačiau dėl Rusijos tokio žingsnio atsisakė.
Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba. EPA – ELTA foto
Kyjivas, balandžio 3 d. (ELTA). Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba paragino Tarptautinio baudžiamojo teismo (TBT) ir kitų tarptautinių organizacijų misijas kuo greičiau atvykti į Bučą ir kitus Kyjivo priemiesčius, kad juose surinktų įrodymus apie rusų įvykdytus karo nusikaltimus ir nusikaltimus žmoniškumui, skelbia šalies naujienų agentūra „Ukrinform“.
Tai ministras pareiškė sekmadienį, duodamas interviu britų radijui „Times Radio“.
„Raginu TBT ir tarptautines organizacijas pasiųsti savo misijas į Bučą ir kitus išlaisvintus Kyjivo srities miestus ir kaimus, kuriuose bendradarbiaujant su Ukrainos teisėsaugos institucijomis kuo skubiau būtų surinkti visi Rusijos karo nusikaltimų įrodymai“, – sakė D. Kuleba.
Ministras pridūrė, kad Ukrainos užsienio reikalų ministerija jau išsiuntė atitinkamą prašymą TBT.
„Rusija yra blogiau nei ISIS“, – sakė jis, pabrėždamas, kad nusikaltėlių patraukimas atsakomybėn tapo jo gyvenimo tikslu.
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas (Jens Stoltenberg). EPA – ELTA nuotr.
Briuselis, balandžio 3 d. (ELTA). NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas pareiškė, kad netoli Kyjivo esančioje Bučoje užfiksuotos civilių žudynės yra pasibaisėtinos.
„Tokio žiaurumo prieš civilius gyventojus Europoje nematėme ne vieną dešimtmetį, tai pasibaisėtina ir visiškai nepriimtina“, – J. Stoltenbergas teigė CNN, kalbėdamas apie iš Rusijos pajėgų atkovotame mieste rastus nužudytus civilius gyventojus.
Be to, NATO vadovas teigia nesantis „pernelyg optimistiškai nusiteikęs“ dėl Rusijos tvirtinimų, kad jos kariai yra išvedami iš Ukrainos sostinės.
„Tai, ką matome, nėra išvedimas. Matome, kad Rusija pergrupuoja savo karius, – jis sakė CNN.
„Jokiu būdu neturėtume būti pernelyg optimistiški, nes išpuoliai tęsis. Taip pat esame susirūpinę dėl galimo išpuolių suintensyvėjimo“, – pridūrė J. Stoltenbergas.
