Vengrijos vėliava. EPA – ELTA foto
Briuselis, birželio 1 d. (AFP-ELTA). Ketvirtadienį Europos Sąjungos (ES) įstatymų leidėjai pareiškė abejones, kaip Vengrija galėtų kitų metų pabaigoje „patikimai“ perimti pirmininkavimą blokui.
Per balsavimą 442 Europos Parlamento nariai – daugiau nei 60 proc. – paragino ES šalis rasti „deramą sprendimą“ ir perspėjo, jog kitu atveju parlamentas „gali imtis atitinkamų priemonių“. Vis dėlto ši rezoliucija iš esmės tik simboliška.
ES pareigūnai, o taip pat ir Budapeštas, pabrėžia, kad ES sutartys reikalauja, jog pirmininkavimas ES būtų rotuojamas tarp 27 valstybių narių. Vis dėlto kelios ES šalys pareiškė susirūpinimą dėl Vengrijos pirmininkavimo Europos Sąjungai antroje 2024 m. pusėje.
Vokietijos Europos reikalų ministrė Anna Luehrmann šią savaitę pareiškė „abejojanti“, kaip „izoliuota“ Vengrija galėtų pirmininkauti.
Nyderlandų užsienio reikalų ministras Wopke Hoekstra sakė, kad jo šalis ir kitos narės jaučia „diskomfortą“, kad Vengrija imsis šio vaidmens.
Pirmininkaujanti šalis vadovauja ES posėdžiams ir gali nustatyti jų darbotvarkes. Tačiau Vengrija nesutaria su Briuseliu, ji kaltinama pažeidžianti teisinės valstybės principus, taip pat korupcija, LGBTQ bendruomenės diskriminavimu, nepriklausomos žiniasklaidos varžymu ir valdymu daugiausia įsakais. Be to, Budapeštas palaiko glaudžius ryšius su Kremliumi ir neteikia paramos Rusijos invaziją atremiančiai Ukrainai. Vengrijos prezidentė Katalin Novak. EPA – ELTA foto
Briuselis įšaldė milijardus eurų ES lėšų, kol Budapeštas nesiims rimtų pastangų pakeisti problemišką politiką ir įstatymus. Briuselyje taip pat dirbama dėl proceso, teoriškai galinčio privesti prie to, kad iš Vengrijos bus atimta balsavimo teisė sprendžiant ES reikalus.
Reaguodama į Europos Parlamento narių balsavimą, Vengrijos prezidentė Katalin Novak sakė esanti „visiškai įsitikinusi“, jog niekas nesutrukdys jos šaliai perimti pirmininkavimą ES.
Parlamentaras iš Vengrijos Balazsas Hidveghi pareiškė, kad parlamentas „užpuolė“ jo šalį dėl jos „taiką remiančios pozicijos“, jis turėjo galvoje Budapešto argumentą, kad ES neturėtų skirti daugiau pinigų Ukrainos kariuomenei remti. „Tai šiurkštus galiojančių ES sutarčių pažeidimas“, – citavo europarlamentarą Vengrijos naujienų agentūra MTI.
Šį pusmetį ES pirmininkauja Švedija, kitą mėnesį pirmininkavimą perims Ispanija, o nuo 2024 m. perduos jį Belgijai.
Kartą viena šalis jau praleido pirmininkavimą ES. Didžioji Britanija turėjo pirmininkauti 2017 m., bet atsisakė, nes prieš metus balsavo už pasitraukimą iš ES.
Budapeštas, gegužės 5 d. (ELTA). Vengrijos užsienio reikalų ministras Péteris Szijjártó pareiškė, kad esą JAV ambasadorius Davidas Pressmanas varo „karo propagandą“.
Tai penktadienį pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis leidiniu „Telex“.
„Kiek mes suprantame, ambasadorius Pressmanas mano, kad mes turime įsitraukti į karą. Todėl jis aktyviai varo karo propagandą. Jūs galite tai pamatyti jo plakatuose, jūs galite tai pamatyti jo pareiškimuose, jis yra karo propagandos ekspertas“, – teigė Vengrijos diplomatijos vadovas.
Pasak P. Szijjártó, Vengrija nenori karo ir „priklauso taikos stovyklai“, nors „amerikiečiai mėgina įstumti šalį į karo stovyklą“.
Tokie griežti ministro pareiškimai ambasadoriaus adresu nuskambėjo po to, kai D. Pressmanas sukritikavo jį dėl dažnų kelionių į Rusiją. Pasak JAV diplomato, nuo plataus masto karo pradžios Vengrijos URM vadovas penkis kartus vyko į Rusiją svarstyti energetikos klausimų, bet nė sykio nesėdėjo prie derybų stalo su Ukrainos užsienio reikalų ministru Dmytro Kuleba.
„Deja, Vengrijoje kariaujamas kažkoks tariamas kultūrinis karas, kuriam skiriamas didžiulis dėmesys. Tuo pat metu šalia vyksta tikras karas, kuriame žūsta tūkstančiai žmonių“, – sakė ambasadorius.
Kovo pradžioje D. Pressmanas pareiškė, kad Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbánas atsidūrė kryžkelėje ir kad jam „atėjo metas“ nusisukti nuo Rusijos ir stiprinti šalies santykius su sąjungininkais Vakaruose.
Vengrijos vėliava. EPA – ELTA foto
Kyjivas, sausio 23 d. (ELTA). Budapeštas neblokuos ES sprendimo dėl naujos karinės pagalbos Ukrainai, bet pagrasino, kad Kyjivo veiksmai prieš vengrų mažumą apsunkins tolesnę paramą Ukrainai.
Tai ES šalių užsienio reikalų ministrų susitikimo kuluaruose pareiškė Vengrijos diplomatijos vadovas Péteris Szijjártó, praneša leidinys „Hirado“, kuriuo remiasi UNIAN.
„Sprendimas, galintis prisidėti prie karo tęsimo ar eskalacijos, prieštarauja mūsų interesams, todėl mes nelaikome ginklų tiekimo didinimo geru sumanymu, bet mes nekliudome vykdyti ES sprendimo šiuo klausimu“, – aiškino Vengrijos ministras savo poziciją.
Pasak P. Szijjártó, jis protestuoja prieš „netikėtus, masinius ir nepagrįstus vengrų mokyklų Ukrainoje direktorių ir mokytojų atleidimus, taip pat prieš tai, kad institucijos verčiamos šalinti vengrų nacionalinę simboliką“. Jo manymu, „visa tai yra plačios antivengriškos atakos požymiai“.
„Išpuoliai prieš vengrus ir vengrams priešiški veiksmai labai trukdo priimti sprendimus artimiausiam laikotarpiui, kurie reikalauja, kad Vengrija aukotųsi remdama Ukrainą“, – teigė ministras.
„Mes tikimės, kad Ukraina gerbs vengrų bendruomenės teises. Mes taip pat tikimės, kad ES imsis žygių šiuo klausimu“, – pridūrė Vengrijos URM vadovas.
Kaip rašo UNIAN, Vengrija garsėja savo antiukrainietiška pozicija ir stoja prieš bet kokias sankcijas Rusijai.
Budapeštas, rugsėjo 15 d. (AFP-ELTA). Vengrija ketvirtadienį pasmerkė ir pavadino „įžeidimu“ Europos Parlamento sprendimą nebelaikyti šalies „visaverte demokratija“.
„Manau, kad tai yra įžeidimas vengrams, jei kas nors abejoja Vengrijos demokratijos gebėjimais“, – žurnalistams sakė užsienio reikalų ministras Peteris Szijjarto.
Prancūzijos Europos reikalų ministras Clementas Beaune’as penktadienį sukritikavo Vengrijos planus surengti referendumą dėl kontroversiško įstatymo, kurį Briuselis laiko ataka prieš LGBTQ bendruomenės teises.
„Nerimauju dėl birželio viduryje Vengrijoje priimto įstatymo, dėl kurio įvyks referendumas, kuris iš esmės nesusijęs su šiuo teisės aktu“, – teigė C. Beaune’as, atvykdamas į Slovėnijoje vykstantį Europos reikalų ministrų susitikimą.
Vengrijos dešiniųjų pažiūrų premjeras Viktoras Orbanas trečiadienį paskelbė šaukiąs referendumą, skirtą įvertinti piliečių paramą prieštaringam LGBTQ įstatymui, kai Europos Komisija (EK) dėl jo inicijavo teisinį procesą prieš Budapeštą.
Šis įstatymas, kuris apima draudimą tarp jaunesnių nei 18 metų žmonių „vaizduoti ar propaguoti“ homoseksualumą ar lyties keitimo operacijas, Europoje sukėlė pykčio bangą. Nors Budapeštas jį įvardija priemone apsaugoti vaikus, priešininkai savo ruožtu argumentuoja, kad jis sulygina pedofiliją su homoseksualumu ir stigmatizuoja LGBTQ bendruomenę.
V. Orbanas nurodė, kad referendume žmonių bus paklausta penkių klausimų, įskaitant tai, ar jie sutinka, kad mokyklose būtų leista „su jų vaikais be jų sutikimo kalbėti apie lytiškumą“. Dalyviams taip pat ketinama užduoti klausimą, ar jie palaiko „lyties keitimo operacijų propagavimą vaikams“ ar „neribotą prieigą vaikams prie žalingo, su lytiškumu susijusio turinio“.
C. Beauno teigimu, šie klausimai yra neteisingai pateikiami, siekiant užtikrinti, kad V. Orbanas surinktų kuo daugiau neigiamų atsakymų.
„Turime nepasiduoti šiems klausimams“, – teigė C. Beaune’as.
Vengrija pasienio tranzito zonoje sulaikė prieglobsčio prašytojus ir tokiu būdu valstybė galėjo pažeisti ES teisės principus, skelbia bendrijos teismas.
Liuksemburge įsikūrusio teismo teisėjai nutarė, kad tokie sulaikymai ES teritorijoje yra neteisėti. Jų tvirtinimu, prieš sulaikymą turi būti išnagrinėtos individualios prieglobsčio prašytojų bylos.
Briuselis nepritaria Vengrijos vyriausybei, vykdančiai griežtą, prieš migrantus nukreiptą politiką. Budapešto veiksmus jau ne kartą nagrinėjo Europos Sąjungos Teisingumo Teismas.
Byla buvo pradėta keturiems prieglobsčio prašytojams iš Afganistano ir Irano pateikus ieškinį. Atvykę iš Serbijos pastarieji buvo suimti ir dabar laikomi Roszke tranzito zonoje. Budapeštas atmetė jų pateiktus prieglobsčio prašymus, o Belgradas savo ruožtu atsisako juos priimti atgal.
Specialią teritoriją Roszke kaime juosia aukšta tvora su spygliuota viela, čia gyvenantiems migrantams taikomi griežti jų judėjimo laisvę varžantys apribojimai.
Gyvenimas Roszke teritorijoje prilygsta kalinimui, nustatė teisme Liuksemburge dirbantys teisėjai.
Toks kalinimas yra neteisėtas, jei „prieš tai nėra priimtas pagrįstas sprendimas, kuriuo toks sulaikymas yra grindžiamas, ir nėra įvertinama tokios priemonės būtinybė ir proporcingumas“, teigė teismas.
Devyni policininkai nukentėjo Budapešte ketvirtadienį, kai agresyviai nusiteikusių protestuotojų minia mėgino prasiveržti pro pareigūnų kordonus prie Vengrijos parlamento. Tai penktadienį pranešė šalies vidaus reikalų ministras Sandoras Pinteris, kuriuo remiasi naujienų agentūra MTI.
Budapešte nuo protestuotojų nukentėjo devyni policininkai. EPA-ELTA nuotr.
Pasak ministro, per provokatorių išpuolius sužeisti devyni policininkai. „Demonstracija, kurios dalyviai šiurkščiai pažeidžia įstatymus, negali būti demokratijos dalis“, – pabrėžė S. Pinteris.
Budapešte trečiadienį ir ketvirtadienį vyko protesto akcijos prieš Vengrijos parlamento sprendimą pakeisti darbo įstatymus, kuriose dalyvavo iki 3 tūkstančių žmonių. Reforma leis darbdaviams padidinti viršvalandžių skaičių per metus nuo 250 iki 400 valandų. Pakeitimai turi įsigalioti nuo 2019 metų sausio. Vengrijos studentų ir opozicijos organizacijos pareiškė nepritariančios šiai reformai ir išėjo į gatves protestuoti.
Nors akcijų rengėjai ragino dalyvius elgtis taikiai ir neslėpti savo veidų kaukėmis, kai kurie kaukėti aktyvistai provokavo policiją, laužė rodykles gatvėse, degino dūminius užtaisus. Policija turėjo apsupti parlamento pastatą, kad provokatoriai nepatektų į jį. Į gatves buvo išvestos sustiprintos policijos pajėgos.Vengrijos televizijos duomenimis, pareigūnai sulaikė daugiau kaip 30 agresyviai nusiteikusių žmonių, kurie mėtė į policiją kiaušinius ir dūminius užtaisus. Atsakydami į tai pareigūnai panaudojo ašarines dujas ir gumines lazdas.
Penktadienio vakare planuojamos naujos demonstracijos.
Lenkijos (d) ir Vengrijos (k) premjerai neketina keisti savo pozicijos dėl pabėgėlių padalijimo. EPA-ELTA nuotr.
Lenkija ir Vengrija ginče dėl pabėgėlių padalijimo neatsisako konfrontacijos su Europos Sąjunga (ES). „Mūsų protėviai apsiverstų savo karstuose, jei mes sutiktume, kad kas nors kitas, o ne vengrai spręstų, kam būti mūsų valstybės teritorijoje“, – pirmadienį lankydamasis Lenkijoje pareiškė Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas.
Lenkijos premjeras Mateuszas Morawieckis antrino V. Orbanui: „Mūsų sienų suverenumas turi likti mūsų vyriausybių kontrolėje“. Kartu jis pridūrė: „Prie Vyslos mes sprendžiame, kam atvykti į Lenkiją“.
ES šalys narės 2015 metais balsų dauguma nusprendė, kad kiekviena šalis privalo priimti nurodytą pabėgėlių skaičių. Budapeštas ir Varšuva tam priešinasi. Tai yra pirmoji V. Orbano kelionė į užsienį po perrinkimo balandį.
M. Morawieckis gynė ir ginčytiną abiejų šalių teisėsaugos reformą. Vidurio Europos šalys dėl savo komunistinės praeities turi reformuoti teisėsaugą, sakė jis. Šiuo klausimu Vakarų partnerės esą jų dažnai gerai nesupranta.
Europos Komisija kaltina Lenkijos valdančiąją Teisės ir teisingumo partiją (PiS) tam tikrais įstatymais padarius teisėsaugą pavadžią sau ir todėl yra pradėjusi sankcijų procedūrą dėl grėsmės pagrindinėms ES vertybėms.
Lenkija netgi galėtų netekti balso teisės ES Ministrų Taryboje. Vengrija paskelbė stosianti vyriausybės Varšuvoje pusėn. ES įžvelgia pavojų ir teisėsaugos sistemos Vengrijoje nepriklausomumui.
Vengrijos sostinėje Budapešte antiteroristinis dalinys TEK sekmadienį prie kalėdinių mugių pastatė šarvuočius, kad būtų apsisaugota nuo galimų išpuolių. Valstybinė televizija rodė Vorošmarčio aikštėje ir netoli bazilikos stovinčius BTR-80 tipo ginkluotus rusiškus transporterius. „Priemonės tikslas yra pademonstruoti jėgą ir kartu dabartiniame lygyje išlaikyti gyventojų saugumo jausmą“, – sakoma Vidaus reikalų ministerijos pareiškime.
Terorizmo rizika Vengrijoje laikoma itin maža. Šalyje praktiškai nėra imigrantų, galinčių turėti islamistinių motyvų. Šalis atsitveria nuo prieglobsčio prašytojų.
Opozicija sukritikavo šarvuočių dislokavimą prieš Kalėdas kaip nereikalingą ministro pirmininko Viktoro Orbano galios demonstravimą.
Vengrija atšaukia savo ambasadorių iš Nyderlandų konsultuotis ir pažemina diplomatinio atstovavimo šioje šalyje lygį iki laikinojo reikalų patikėtinio. Tai penktadienį pareiškė Vengrijos užsienio reikalų ministras Peteris Sijartas (Peter Szijjarto).
Tokių oficialiojo Budapešto žingsnių priežastis – Nyderlandų ambasadoriaus Vengrijoje Gajaus Scheltemos (Gajus Scheltema) interviu Vengrijos žiniasklaidai. Jame darbą Budapešte netrukus baigsiantis diplomatas palygino Vengrijos vyriausybę su teroristais ir teigė, kad „islamo ekstremistai, kurdami priešo įvaizdį, naudoja tuos pačius principus, kaip ir Vengrijos vyriausybė“. Todėl P. Sijartas dar penktadienį pareikalavo, kad šis ambasadorius nebesirodytų Vengrijos užsienio reikalų ministerijoje.
Pasak P. Sijarto, dvi šalys neapibrėžtą laiką nebendraus ambasadorių lygiu. „Tai radikaliausiais žingsnis diplomatijoje“, – cituoja ministrą naujienų agentūra MTI. P. Sijartas taip pat įpareigojo laikinąjį reikalų patikėtinį Vengrijos ambasadoje „griežtai paneigti kaltinimus Budapeštui ir pareikalauti Nyderlandų URM pasiaiškinimo“. „Mums reikia viešo pasiaiškinimo, aiškinimų už uždarų durų nepakaks“, – pabrėžė Vengrijos diplomatijos vadovas.
Artėjant Vėlinėms atgyja epizodai, primenantys divyrišką vengrų tautos bandymą stoti į kovą su Kremliaus penimo komunizmo gaivalu.
Prisimename, kad Vengrijos revoliucijos įvykiai suteikė ir lietuviams drąsos ne tik išreikšti solidarumą su Vengrija, bet ir viešai prabilti apie laisvę.
2006-aisiais metais Vilniuje prie Aušros vartų buvo atidengta lenta, primenanti vieną ryškiausių vengrų ir lietuvių tautų istorinės bendrystės puslapių. Joje vengrų ir lietuvių kalbomis parašyta:
