Karalius Karolis III Rumunijoje pradėjo pirmąjį po karūnavimo vizitą užsienyje. EPA-ELTA nuotr.
Bukareštas, birželio 2 d. (AFP-ELTA). Penktadienį Didžiosios Britanijos karalius Karolis III su karine pagarba buvo priimtas Rumunijos prezidento rūmuose Bukarešte, jis be žmonos pradėjo vizitą šioje Rytų Europos šalyje.
Skambant Didžiosios Britanijos ir Rumunijos himnams šalies prezidentas Klausas Iohannis, praėjusį mėnesį dalyvavęs Karolio karūnavimo ceremonijoje Londone, pasveikino naujai karūnuotą karalių. Priėmime, surengtame po sutikimo ant raudonojo kilimo, dalyvavo apie 300 žmonių, tarp jų keli vyriausybės pareigūnai ir pilietinės visuomenės nariai.
Karolio kelionė į Rumuniją yra pirmoji jo išvyka į užsienį po karūnavimo gegužės 6 dieną.
„Karalius pradėjo savo pirmąjį po karūnavimo vizitą užsienyje, jis išvyko į Rumuniją privačios viešnagės šalies Transilvanijos regione“, – pranešė Bakingamo rūmai ir pridūrė, kad Karolio viešnagės Rumunijoje trukmė nežinoma.
Per priėmimą Karolis sakė, kad Rumunijoje „visada jaučiasi kaip namie“, galbūt jis turėjo galvoje savo giminystės ryšius su liūdnai pagarsėjusiu kunigaikščiu Vladu, vadinamu Drakula, per savo prosenelę karalienę Mariją.
Karolis sakė „pamilęs Rumuniją, jos kultūrą ir meną, paveldą ir istoriją, platų kraštovaizdį ir neįkainojamą biologinę įvairovę“. Protarpiais karalius kreipėsi į susirinkusiuosius rumunų kalba. Karališkasis aplinkosaugininkas gyrė Rumuniją, išsaugojusią „daug floros ir faunos rūšių, išnykusių arba galinčių išnykti kitur Europoje ir pasaulyje“.
Rumunijos prezidentūra pranešė, kad oficialioje Karolio programoje numatyti susitikimai su Rumunijos valdžios pareigūnais, pilietinės visuomenės atstovais ir diplomatiniu korpusu.
Manoma, kad iš Bukarešto Karolis keliaus į kaimiškąją Transilvaniją, regione jam priklauso nemažai nekilnojamojo turto ir jis ne kartą ten lankėsi. Viename kaime 2006 m. jis nusipirko namą, dabar jame įkurtas botanikos muziejus.
Prieš COVID priemones protestuojantys dešinieji radikalai įsiveržė į Rumunijos parlamento kiemą. EPA-ELTA nuotr.
Bukareštas, gruodžio 21 d. (dpa-ELTA). Protestuodami prieš planuojamas koronaviruso priemones, dešimtys dešiniųjų radikalų Rumunijos sostinėje Bukarešte prasibrovė pro parlamento apsauginius ir įsiveržė į pastato kiemą. Buvo apgadinti keli automobiliai, panešė rumunų naujienų agentūra „Mediafax“.
Ministras pirmininkas Nicolae Ciuca paragino vidaus reikalų ministrą Lucianą Bodę pasirūpinti valstybinių institucijų apsauga.
Tuo tarpu tūkstančiai demonstrantų žygiavo vyriausybės rūmų link. Žmones į protestus sukvietė kraštutinių dešiniųjų opozicinė partija AUR, pasisakanti prieš atsargumo priemones ir vakcinaciją. Protestas surengtas parlamente vykstant diskusijai dėl planuojamo sveikatos paso įvedimo.
Policijos atstovas sakė, kad smurtiniai susirėmimai prie parlamento yra „įvykęs faktas“. Dabar ketinama stiprinti pajėgas prie parlamento. Internetinio laikraščio „g4media.ro“ duomenimis, per riaušes apgadinti JAV ir Japonijos ambasadų automobiliai.
Po dramatiško COVID atvejų šuolio spalį dabar septynių dienų sergamumo rodiklis Rumunijoje jau kelias savaites mažėja. Antradienį jis siekė tik 26,1 atvejo 100 000 gyventojų.
JAV karinis sraigtasparnis dėl gedimo turėjo leistis Bukarešto centre. EPA-ELTA nuotr.
Ketvirtadienį JAV karinių oro pajėgų sraigtasparnis „Black Hawk“ turėjo priverstinai leistis Rumunijos sostinės centre. Tai pranešė Rumunijos radijas.
Jo žiniomis, žmonės per incidentą nenukentėjo, orlaivis nuvertė du apšvietimo stulpus, kurie nugriuvo ant netoliese stovėjusių automobilių. Charleso de Gaulle`io aikštės rajone sustabdytas transporto eismas, ten dirba policininkai, kariškiai ir medikai. Kariniai prokurorai tiria incidento aplinkybes.
Gynybos ministerijos atstovas Constantinas Spinu naujienų agentūrai „Agerpres“ papasakojo, kad Rumunijos ir JAV karinių oro pajėgų sraigtasparnių mokomojo skrydžio metu „Black Hawk“ pilotas pranešė apie orlaivio gedimą. Buvo priimtas sprendimas atlikti priverstinį nusileidimą.
JAV ambasada informavo dirbanti kartu su partneriais rumunais, kad būtų sureguliuota susiklosčiusi situacija.
Dėl incidento keičiama liepos 20-21 d. d. renginių, skirtų Rumunijos aviacijos dienai ir šalies kariškių išvedimui iš Afganistano, programa.
Rumunijos ambasados Rusijoje darbuotojas paskelbtas nepageidaujamu asmeniu, atsakant į Rusijos diplomato išsiuntimą iš Bukarešto balandžio mėnesį, antradienį paskelbė Rusijos užsienio reikalų ministerija.
„Gegužės 11 d. Rusijos užsienio reikalų ministerija iškvietė Rumunijos ambasadorių Cristianą Istrate’ą, kur jam buvo įteiktas ministerijos raštas, skelbiantis kapitoną G. Iliescu, Rumunijos ambasados karinio atašė padėjėją, nepageidaujamu asmeniu. Šis darbuotojas turi per 72 valandas išvykti iš Rusijos Federacijos teritorijos“, – teigiama ministerijos pranešime.
Pasak ministerijos, šio žingsnio Rusija ėmėsi atsakydama į tai, kad balandžio 26 d. Rusijos ambasados Bukarešte karinio atašė padėjėjas nepagrįstai buvo paskelbtas nepageidauju asmeniu.
Rumunija praėjusį mėnesį išsiuntė Rusijos diplomatą dėl veiklos, nesuderinamos su jo diplomatiniu statusu.
Agentūros „France Press“ žiniomis, leidykla „Flammarion“ turi 564 buvusio Rumunijos diktatoriaus Nicolae Ceaușescu žmonos Elenos dienoraščių sąsiuvinius, maždaug 12 500 mašinraščio puslapių tekstų nuo 1977 metų iki 1989-ųjų.
Dienoraščiai buvo surasti Bukarešte, Komunistų partijos CK pastate per 1989 m. gruodžio revoliuciją. Užrašų vulgarumas atskleidžia dvasiškai ligotos partokratijos “pirmosios damos” kliedesius, tačiau dokumento faktų autentiškumas yra įrodytas. Kad šie dienoraščiai būtų skaitomi, juos literatūriškai parengė rumunų rašytojas Tudoras Negresku.
Musė ir marksizmas
Vakar lankiausi profesoriaus Šimijesku laboratorijoje. Marksistiniu leniniu požiūriu moksliškai tyrinėjome gyvūnų elgseną ir galimybę gautus rezultatus pritaikyti masių psichologijai reguliuoti. Norėjome sužinoti, kaip veikia išoriniai stimuliatoriai.
Sunkiausia buvo pritvirtinti elektrodus prie musės kojų. Kai tai pavyko, sušukau: „Šokinėki!“. Šimijesku įjungė elektros srovę. Ir musė šokinėjo! Po to jai nupjovėme pusę kojos ir pakartojome bandymą. Musė nebešoko. Padarėme išvadą: jeigu musei nupjauni koją, ji nebegirdi.
26 sąs. 1977
Eksperimentas
Saugumo departamentasman parūpino keletą kalinių, vengrų, kurie pateko kalėjiman įskundus kaimynams, nes klausėsi “Laisvosios Europos”. Miela! Eksperimentuose jie man pabuvo musėmis.
26 sąs. 1977
Šauni sėkmė
Tai, ką Šimijesku parodė man su musėmis, tą aš pakartojau su vengrais. Viskas teisinga! Žmonės, kaip ir vabzdžiai, apkursta, kai jiems nupjauna koją. Dabar reikės pabandyti, kas nutinka su žmogumi, kai jis netenka abiejų kojų. Prašysiu, kad Saugumo departamentas man parūpintų tokį egzempliorių. Jei jie neturės, surasiu pati.
26 sąs. 1977
Dedukcija
Tardant tautos priešus, jiems negalima laužyti kojų, nes tada jie nebegirdi klausimų. O kas nutiktų, jeigu jiems nupjautų rankas? Šią problemą reikės patyrinėti nuodugniau.
26 sąs. 1977
Mokesčiai
Partijos ekonomistai apskaičiavo, kad komisiniai mokesčiai, kuriuos gavome už Azijos heroino tranzitą per mūsų valstybę, leistų sumažinti mokesčius ir darbo žmonės gautų vieną mėnesio algą per metus. Šešis frankus ir trisdešimt santimų.
31 sąs. 1977
Privatus vizitas
Laukiame Prancūzijos prezidento su žmona.
31 sąs. 1977
Dovanos
Spėriai išpakavau jų atvežtas dovanas. Esu nusivylusi! Tiktai du apgailėtini deimanto auskarai ir gipso statulėlė be rankų!*
*(Luvro muziejuje specialiai buvo pagaminta meninė Miloso Veneros kopija)
31 sąs. 1977
Vakarėlis
Viskas būtų buvę nuostabu, jei Nikas per vakarienę nebūtų sudaužęs taurės.
“Baltas stiklas neša laimę”, – šluostydamas rankas staltiese tarė Prancūzijos prezidentas.
Malonus žmogus, beveik nuplikęs. Matyt, gėrė prastą šampaną.
31 sąs. 1977
Meškų medžioklė
Prezidentui patiko tinklinis. Tačiau jis nekantriai laukė Niko pažadėtos meškų medžioklės, dėl kurios ir atvažiavo. Du armijos batalionai penkiolika dienų stengėsi atginti į Karpatus bent vieną mešką, tačiau man atrodo, kad Nikas prieš mėnesį nušovė paskutinę. Reikėjo kažkaip gelbėti padėtį. Apvilkome keturis vengrus meškų kailiais iš Nacionalinio teatro rekvizitų ir paleidome į rezervatą. Prancūzijos prezidentas nušovė tris, o ketvirtą sužeidė, teko pribaigti, kad tas neišplepėtų.
Elenos ir jos vyro Ceaușescu suėmimas
Prezidentas tarė: “Noriu iš arčiau apžiūrėti tuos siaubūnus”. Aš netekau žado, nes tą akimirką pagalvojau, kad jis kalba apie Niką ir mane. Tuojau grįžome į Bukareštą.
31 sąs. 1977
Tikras kumpis
Apžiūrėjome kiaulių fermą. Prancūzijos prezidentas paglostė paršiavedę kiaulę (nesuskubome jo sulaikyti) ir išsitepė visą delną raudonai.
“Nuostabūs gyvulėliai “, tarė jis.
31 sąs. 1977
Kad būtų gražu
Paršeliai irgi buvo nuplauti šampūnu ir nudažyti raudonai.
31 sąs. 1977
Blogi menininkai
Kaltieji bandė teisintis, kad buvo blogi dažai. Nikas išsiuntė juos į pataisos darbus – kasti kanalą, kuris sujungs Donavą su Juodąja jūra.
Popiežius Pranciškus išvyko į Rumuniją. EPA – ELTA nuotr.
Popiežius Pranciškus pradėjo trijų dienų apaštališkąją kelionę į Rumuniją, skirtą visų krikščionių suartinimui. Penktadienį lėktuvas su pontifiku ir jį lydinčiais asmenimis pakilo iš Fjumičino oro uosto Romoje, praneša naujienų portalas „RAI News 24“.
Vizito programa prasidės ekumeniniu susitikimu su Rumunijos stačiatikių bažnyčios vadovu patriarchu Danieliumi ir sinodo nariais. Kartu su patriarchu Romos katalikų bažnyčios vadovas lankysis centrinėje Bukarešto stačiatikių katedroje. Ji buvo pašventinta 2018 metais po 10 metų trukusių statybos darbų. Lygiai prieš 20 metų per vizitą į Rumuniją popiežius Jonas Paulius II paaukojo 200 tūkstančių dolerių šiai šventyklai statyti.
Pasak Šventojo Sosto spaudos tarnybos vadovo Alessandro Gisotti, ši Pranciškaus kelionė primena „tą istorinį vizitą ir jį tarsi papildo“.
Vienas svarbiausių Pranciškaus kelionės renginių bus septynių graikų apeigų katalikų vyskupų, nukankintų komunistinio režimo metais, paskelbimas palaimintaisiais. Ceremonija įvyks birželio 2 d. Blažo mieste Rumunijos vakaruose.
Pranciškus išvyko į Rumuniją, kur 87 procentai gyventojų išpažįsta stačiatikybę, praėjus mažiau kaip mėnesiui po apsilankymo Bulgarijoje ir Šiaurės Makedonijoje, kuriose stačiatikybė taip pat yra dominuojanti religija.
Sostinėje Bukarešte ir kituose Rumunijos miestuose sekmadienį tūkstančiai žmonių protestavo prieš vyriausybės teisėsaugos reformą. „Teisėsauga, ne korupcija“ ir „Atšaukite jas (pataisas) ir traukitės“, – skandavo demonstrantai prie vyriausybės rūmų Bukarešte. Daugelis jų laikė rankose Europos Sąjungos vėliavas.
Skaičiuojama, kad sostinėje į gatves išėjo apie 10 000 žmonių. Mažesnės demonstracijos vyko dar mažiausiai dešimtyje miestų.
Nauji protestai nukreipti prieš praėjusį antradienį vyriausybės priimtą skubų potvarkį: jis numato didelius pakeitimus skiriant prokuratūrų vadovus. Anot kritikų, tai suteiks vyriausybei daugiau įtakos.
Protestuodami prokurorai Bukarešte ir dar penkiuose miestuose nuo pirmadienio ketina kelias dienas streikuoti.
„Tai, kas vyksta Rumunijoje, yra iššūkis Europos Sąjungai kaip visumai. Ar ji nusileis korumpuotiesiems? – klausė 68 metų pensininkas Paulas Tautu. – Jei ji tai padarys, tai bus pabaigos pradžia“.
Europos Komisija trečiadienį griežtai sukritikavo vyriausybės veiksmus. Komisija „su dideliu susirūpinimu stebi naujausius įvykius, turėdama omenyje teisinės valstybės principus“, – Briuselyje sakė atstovas. Ir naujausių pataisų turinys, ir procedūra, priimta taikant skubius potvarkius, esą „tiesiogiai prieštarauja“ Komisijos rekomendacijoms.
Rumunijoje trečią vakarą tęsėsi antikorupciniai protestai. EPA-ELTA nuotr.
Sekmadienį Rumunijos sostinėje Bukarešte trečią vakarą iš eilės tūkstančiai žmonių dalyvavo proteste prieš tariamą valdžios atstovų korupciją.
Naujienų agentūros „Agerpress“ duomenimis, prie vyriausybės būstinės Bukarešte susirinko apie 10 tūkst. žmonių. Valstybės himną giedodami ir Rumunijos vėliavomis mosuodami protestuotojai vėl susirinko Pergalės aikštėje priešais vyriausybės būstinę. Tačiau protestuotojų minia buvo daug mažesnė nei du ankstesnius vakarus, kai susirinko dešimtys tūkstančių žmonių.
Protesto organizatoriai reikalavo vyriausybės atsistatydinimo dėl naujo teisės akto ir priemonių, skirtų ginti korumpuotų politikų interesus.
Sekmadienį vykusio protesto metu išvengta susirėmimų. Tuo tarpu penktadienį po demonstrantų ir policininkų susirėmimų mažiausiai 450 žmonių prireikė medicininės pagalbos.
Apie demonstracijas sekmadienį taip pat pranešta iš Klužo-Napokos, Sibiu ir Jasai miestų.
Ministrės pirmininkės Vioricos Dancilos vyriausybė pateko į kritikos ugnį dėl priimtų teisės aktų, apribojančių kovos su korupcija agentūros DNA galias. Be kita ko, buvo atleista DNA vadovė Laura Kovesi.
Rumunija reitinguojama tarp labiausių korumpuotų šalių Europos Sąjungoje, ir kritikai teigia, kad naujosios priemonės tik pablogins padėtį šalyje.
Rumunijos valdančiosios partijos lyderiui skirta trejų su puse metų kalėjimo bausmė. EPA-ELTA nuotr.
Rumunijos valdančiosios Socialdemokratų partijos (PSD) pirmininkas Liviu Dragnea ketvirtadienį dėl piktnaudžiavimo tarnyba buvo nuteistas trejiems su puse metų kalėjimo.
L. Dragnea neturėjo iš karto keliauti į kalėjimą, nes jis dar gali apskųsti sprendimą.
Ketvirtadienį vakare pasklidus žinioms dėl nuosprendžio L. Dragneai, tūkstančiai rumunų išėjo į sostinės Bukarešto ir kitų miestų gatves, reikalaudami naujos vyriausybės.
Tūkstančiai rumunų trečiadienį išėjo į gatves protestuoti prieš baudžiamųjų įstatymų sušvelninimą, apsunkinsiantį kovą su korupcija.
Protestuotojai sostinėje Bukarešte, kur susirinko apytikriai 5 tūkst. demonstrantų, šaukė „Nenusileisime“ ir „Vagys“.
Demonstracijos metu kelis kartus kilo peštynės su policijos pareigūnais. Pareigūnų teigimu, sulaikyti aštuoni asmenys.
Protestuotojai piktinosi pirmadienį šalies parlamento priimtais Baudžiamojo proceso kodekso pakeitimais, kurie, opozicijos teigimu, padės ginti pažeidėjus.
Remiantis pakeitimais, sumažinamas skaičius pažeidimų, už kuriuos asmuo gali būti sulaikytas kardomajam kalinimui. Anot Rumunijos prezidento Klauso Iohanniso, kai kurie pakeitimai bus naudingi valdančiosios Socialdemokratų partijos (PSD) lyderiui Liviui Dragneai, kuris susiduria su kaltinimais korupcija. Jis gali prašyti peržiūrėti jam paskelbtą lygtinį nuosprendį, dėl kurio nuo 2016 metų politikas negalėjo siekti ministro pirmininko posto.
Be kita ko, pagal pakeitimus kriminalinių nusikaltimų tyrimai negalės trukti ilgiau kaip vienerius metus, o tai reiškia, kad bylos bus automatiškai nutraukiamos, jei nebus pateikti jokie kaltinimai. Itin stipriai bus paveikti korupcijos tyrimai, kurie įprastai trunka kelerius metus, kol yra pateikiami kaltinimai.
Rumunija reitinguojama tarp labiausių korumpuotų šalių Europos Sąjungoje, ir kritikai teigia, kad naujosios priemonės tik pablogins padėtį šalyje.
