Liūdnai pagarsėjęs Gerhardas Šrioderis. EPA – ELTA nuotr.
Berlynas, gegužės 10 d. (dpa-ELTA). Buvęs Vokietijos kancleris Gerhardas Schroederis, kaip pranešama, dalyvavo Rusijos ambasadoje Berlyne surengtame priėmime, skirtame pergalės prieš nacistinę Vokietiją metinėms paminėti.
Vokietijos kraštutinių dešiniųjų partijos „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) lyderis Tino Chrupalla, kuris taip pat dalyvavo renginyje, sakė, kad matė ten G. Schroederį su žmona So-yeon Schroeder-Kim. Pats H. Schroederis į užklausas apie savo dalyvavimą renginyje neatsakė.
Anksčiau apie antradienio priėmimą pranešė laikraštis „Berliner Zeitung“. Dauguma Vokietijos politikų jame nedalyvavo protestuodami prieš Rusijos karą Ukrainoje. Tarp tų, kurie dalyvavo, buvo kraštutinių kairiųjų partijos „Die Linke“ politikas Klausas Ernstas.
Trečiadienį Berlyne T. Chrupalla agentūrai dpa sakė, kad jis buvo pakviestas į priėmimą, „kaip, esu tikras, ir visų parlamento frakcijų vadovai“.
Pasak jo, dar visai neseniai gegužės 9-oji buvo atmintina diena, „kurioje Vokietijos politikų iš visų Bundestage atstovaujamų partijų dalyvavimas buvo savaime suprantamas dalykas“.
Jis pridūrė, kad „dialogas neturėtų nutrūkti krizės metu“, ir teigė, kad susitaikymas ypač svarbus tokiomis istoriškai reikšmingomis dienomis.
Vasario mėnesį konservatyvus Bundestago narys Knutas Abrahamas apkaltino AfD parlamentinę frakciją, kad ji kalba apie taiką, o iš tikrųjų yra neatsiejama Rusijos prezidento Vladimiro Putino propagandos ir karo mašinos dalis.
Lietuvos parlamento narys Laurynas Kasčiūnas. Slaptai.lt nuotr.
Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSKG) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas Berlyne aptarė Vokietijos brigados dislokavimą Lietuvoje klausimą. Politikas pabrėžia, kad derybos sėkmingai tęsiasi ir, pasak jo, dabar reikės mažiau kalbėti – daugiau dirbti.
„Pirmiausia reikia fiksuoti, kas jau yra padaryta. Vokiečiai yra priskyrę mums brigadą, iš esmės tik išimtinai Lietuvos gynybai, ne kažkokioms papildomoms funkcijoms, bet tik gynybai. Taip pat yra įkūrę ir labai greitai padarė vadavietės elementą Lietuvoje, kas irgi be galo yra svarbu… Taip pat yra numatytas labai intensyvus pratybų scenarijus, turėsime ir šiais, ir kitais metais pratybas bent dviejų vokiečių batalionų, tai rimti dalykai jau yra suplanuoti“, – apie padarytus darbus Eltai teigė NSGK pirmininkas kartu pridurdamas, kad atėjo laikas pradėti daryti kitus namų darbus.
„Dabar, natūralu, kad reikia žiūrėti į priekį, įgyvendinti tai, kas sutarta. Ir jau kokį mėnesį kalbu, kad reikia pradėti žingsnis po žingsnio strategiją, daryti namų darbus – tai didžiausias tenka vaidmuo Krašto apsaugos ministerijai. Reikia sukurti tinkamą infrastruktūrą, suplanuoti sandėliavimą, apgyvendinimą, vokiečiai irgi turi investuoti į Bundesverą, todėl noras, kad mūsų darbai susisinchronizuotų su Bundesvero stiprėjimu“, – kalbėjo L. Kasčiūnas.
Politikas teigia savo ruožtu sieksiantis raginti tolimesnius darbus, kad Lietuva judėtų link savo užsibrėžtų tikslų įgyvendinimo.
„Praktiniai dalykai turi būti pradėti, reikia mažiau kalbėti – daugiau dirbti. Tai tikrai garantuoju, kad NSGK, kiek leidžia galimybės, tikrai prisidės, ne tik raginsime, bet ir kaip parlamentinė kontrolė skatinsime darbus ir judėsime ta kryptimi“, – nurodė L. Kasčiūnas.
Šis meškinas, papuoštas Vokietijos ir Lietuvos vėliavomis, stovi prie Vokietijos ambasados būstinės Vilniuje. Slaptai.lt nuotr.
Vizito Berlyne metu NSKG pirmininkas brigados dislokavimą Lietuvoje aptarė su Bundestago gynybos komiteto pirmininke Agnes Strack Zimmerman, gynybos sekretore Siemtje Moeller, gynybos ministerijos Valstybės sekretor Siemtje Möller bei užsienio reikalų ministerijos valstybės sekretoriumi Tobias Lindner.
ELTA primena, kad praėjusių metų pabaigoje Seime per metinę Lietuvos-Vokietijos forumo konferenciją kilo diskusijos dėl brigados Lietuvoje dislokavimo. Vokietijos ambasadorius Lietuvoje pažymėjo, jog kalbos, esą Vokietija atsitraukia nuo savo įsipareigojimų dėl brigados, yra įžeidžiančios, o viešai reiškiamas nepasitenkinimas neatsiųs nė vieno papildomo kario į Lietuvą.
Reaguodamas į kilusias diskusijas, Lietuvos diplomatijos vadovas Gabrielius Landsbergis paragino G. Nausėdą pakartoti Berlyno ir Vilniaus susitarimą ir taip išsiaiškinti, ar šalys iš tikrųjų skirtingai skaito bendrą komunikatą ir nesutaria dėl kai kurių esminių jo detalių.
Prezidentūra netruko sureaguoti į užsienio reikalų ministro pareiškimą. Daukanto aikštės manymu, siūlymas paaiškinti Lietuvos prezidento ir Vokietijos kanclerio O. Scholzo pasirašytą susitarimą yra neatsakingas.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. EPA-ELTA nuotr.
Berlynas, rugsėjo 21 d. (dpa-ELTA). Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis dar kartą primygtinai paprašė Vokietijos suteikti jo šaliai kovinių tankų. „Duokite mums šiuos ginklus, – trečiadienį interviu televizijai „Bild“ sakė V. Zelenskis. – Koviniai tankai šiandien mums reiškia, kad galime išgelbėti daugiau gyvybių“.
V. Zelenskis nesutiko su Vokietijos vyriausybės argumentu, kad ji nenori veikti atskirai nuo savo NATO sąjungininkių. „Esate nepriklausoma valstybė. Nieko bloga, jei nenorite duoti mums šių ginklų, turite teisę į savo nuomonę, – kalbėjo jis. – Tačiau nesakykite, kad pirmiausia tai turi padaryti JAV, paskui Lenkija ir taip toliau“.
Vokietijos Bundestagas ketvirtadienio popietę svarstys tolesnę karinę paramą Ukrainai. Olafas Scholzas. EPA-ELTA nuotrauka
Parlamente pateiktame pasiūlyme vyriausybė raginama, be kita ko, nedelsiant suteikti „leidimą eksportuoti į Ukrainą kovinius tankus, pėstininkų kovos mašinas ir transportinius tankus iš tiekimo rezervų“.
Kol kas nė viena NATO šalis nėra suteikusi Ukrainai Vakarų gamybos kovinių tankų. Vokietijos kancleris Olafas Scholzas tvirtina, kad Vokietija neturėtų veikti savarankiškai šioje srityje. Kalbėdamas apie neseną savo pokalbį telefonu su O. Scholzu V. Zelenskis televizijai „Bild“ sakė: „Kalbėjau labai tiesmukai, nes kai kurių žingsnių nesuprantu“.
Berlynas, rugsėjo 11 d. (dpa-ELTA). Vokietijos valdančiosios koalicijos lyderiai paragino labiau remti Ukrainos karinį puolimą prieš Rusijos kariuomenę, šiuo metu įsibėgėjantį kai kuriose šalies dalyse.
„Vokietija turi nedelsdama prisidėti prie Ukrainos sėkmės ir suteikti šarvuotas mašinas: pėstininkų kovos mašinas „Marder“ ir kovinius tankus „Leopard 2“, – sekmadienį dpa sakė Gynybos komiteto pirmininkė Marie Agnes Strack-Zimmermann.
Vokietija turi prisiimti „vadovaujantį vaidmenį Europoje kovojant už demokratiją, taiką ir laisvę“, – sakė verslui palankios FDP, Vokietijos koalicijos, kuriai taip pat priklauso centro kairės Socialdemokratų partija ir Žalieji, partnerės politikė. „Dabar tikrai ne laikas svyruoti ir dvejoti“, – sakė ji. „Dabartinis Ukrainos armijos karinis veržimasis į priekį ir pirmosios atkovotos teritorijos šalies rytuose byloja apie Ukrainos kovinę jėgą ir besąlygišką valią susigrąžinti užpultą šalį“.
Socialdemokratų užsienio politikos ekspertas Michaelas Rothas taip pat pasisakė už skubią paramą Ukrainai naujais ginklais. „Šiame naujajame karo etape Ukrainai reikia ginklų, kurie leistų išlaisvinti Rusijos okupuotas teritorijas ir išlaikyti jose nuolatinę kontrolę“, – žiniasklaidos grupei „Funke“ sakė Užsienio reikalų komiteto pirmininkas.
„Vakarai, ypač JAV, Vokietija, Prancūzija ir Lenkija, turėtų nedelsdami glaudžiai koordinuoti veiklą ir pritaikyti tiekimus prie naujos situacijos “, – sakė jis. Dėl pastarojo meto Ukrainos armijos sėkmių šalies šiaurės rytuose ir pietuose vis labiau atrodo realistiška, kad „Ukraina gali laimėti šį karą ir tai padaryti kaip laisva, demokratiška šalis, išsaugodama savo teritorinį vientisumą“, – sakė M. Rothas.
Žaliųjų gynybos ekspertė Agnieszka Brugger pasisakė už ginklų tiekimo didinimą. Vokietija turi padaryti „viską, kas įmanoma“ oro gynybos, šarvuoto transporto, artilerijos ir apsaugos įrangos srityse, sakė Žaliųjų parlamentinės frakcijos vicepirmininkė. „Visi variantai turi būti apsvarstyti dar kartą nedvejojant, nes tai yra lemiami mėnesiai Ukrainos žmonėms ir tvarkai mūsų žemyne“, – sakė ji.
Panašią nuomonę opozicijos vardu išsakė ir Vokietijos krikščionių demokratų partijos užsienio politikos ekspertas Roderichas Kiesewetteris. „Kad kontrpuolimas būtų sėkmingas ilgalaikėje perspektyvoje ir kad Ukraina išlaikytų savo teritoriją, jai dabar reikia visos įmanomos karinės paramos“, – sakė jis.
Gerhardas Šrioderis. EPA – ELTA nuotr.
Berlynas, rugpjūčio 17 d. (dpa-ELTA). Vokietijos federalinė kanceliarija neprivalo atskleisti žurnalistams, kokius susitikimus buvęs kancleris Gerhardas Schroederis, kuris yra tarptautiniu mastu stebimas dėl savo ryšių su Rusija, surengė nuo 2019 metų, trečiadienį nusprendė Berlyno teismas.
Kanceliarija neprivalo pateikti informacijos, nes G. Schroederio biuras, įsikūręs kanceliarijoje, yra nepriklausoma institucija spaudos įstatymo požiūriu, nusprendė teismas.
Buvęs Vokietijos kancleris, valdęs 1998-2005 metais, plačiai kritikuojamas dėl savo ryšių su Rusijos energetikos bendrovėmis ir artumo Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui invazijos į Ukrainą fone.
Gegužės mėnesį Bundestagas atėmė iš G. Schroederio kai kurias specialias privilegijas, suteiktas jam kaip buvusiam vadovui. Vokietijos parlamento biudžeto komitetas, be kita ko, nusprendė uždaryti jo biurą.
Dėl to G. Schroederis padavė Bundestagą į teismą, reikalaudamas, kad jam vėl būtų suteiktas biuras su darbuotojais, kaip įprasta buvusiems kancleriams.
Gerhardas Šrioderis. EPA – ELTA nuotr.
Berlynas, rugpjūčio 12 d. (dpa-ELTA). Buvęs Vokietijos kancleris Gerhardas Schröderis teisis su Bundestagu dėl gegužę iš jo atimtų privilegijų. Socialdemokratų politikas reikalauja, kad jam vėl būtų skirtas biuras su darbuotojais, pranešė jo advokatas Michaelis Nagelis.
Ieškinys pateiktas Berlyno administraciniam teismui.
Bundestago Biudžeto komiteto sprendimas nefinansuoti G. Schröderio biuro Bundestage išlaikymo yra neteisėtas, sakoma agentūrai dpa advokatų kontoros pateiktame pareiškime.
G. Schröderis daug mėnesių yra kritikuojamas dėl savo ryšių su Rusijos energetikos koncernais ir artumo Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui.
Gegužę Bundestago Biudžeto komitetas nusprendė nebefinansuoti jo biuro ir darbuotojų išlaikymo. Argumentuota, kad G. Schröderis nebevykdo vadinamų „tęstinių įsipareigojimų, susijusių su buvusiomis federalinio kanclerio pareigomis“. Čia turima omenyje tokios užduotys, kaip, pavyzdžiui, buvimas renginių ar projektų globėju, kalbų sakymas.
G. Schröderio biuro ir jo personalo išlaikymas pernai valstybei atsiėjo per 400 000 eurų.
Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock. EPA – ELTA foto
Berlynas, gegužės 2 d. (dpa-ELTA). Vokietijos užsienio reikalų ministrė ir du Bundestago įstatymų leidėjai planuoja apsilankyti Kyjive, kad parodytų savo paramą Ukrainai Rusijos atakoms tebesitęsiant, tačiau apie Vokietijos lyderių kelionę dar vis nieko negirdėti.
Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock sekmadienį pareiškė planuojanti kelionę į Kyjivą. Opozicijos lyderis Friedrichas Merzas ir kairiųjų įstatymų leidėjas Gregoras Gysi iš „Die Linke“ (Kairiosios partijos) taip pat paskelbė apie planus keliauti. Tačiau prezidentas šiuo klausimu tyli, Ukrainos vyriausybei pareiškus, kad teikia pirmenybę Vokietijos kancleriui, nes jo pareigos leidžia priimti svarbiausius politinius sprendimus. Ginčas kilo dėl vokiečių nenoro tiekti Ukrainai sunkiąją ginkluotę, nepaisant pakartotinių raginimų ir augančios kritikos.
Nė vienas Vokietijos vyriausybės narys dar nesilankė Kyjive, nors daugelis kitų Vakarų lyderių jau vyko į Ukrainos sostinę parodyti savo paramos Maskvai užpuolus kaimynę. A. Baerbock būtų pirmoji Vokietijos vyriausybės narė, vyksianti į Kyjivą, nes kancleris Olafas Scholzas taip pat nieko nepaskelbė apie panašius planus. Olafas Scholzas. EPA – ELTA nuotr.
„Taip, aš taip pat keliausiu“, – sekmadienį transliuotojui ARD sakė A. Baerbock ir pridūrė, kad šią kelionę ji suplanavo, kai buvo atskleisti karo nusikaltimai Bučoje, bet iš pradžių norėjo leisti pirmajam vykti prezidentui Frankui Walteriui Steinmeieriui. A. Baerbock nenurodė, kada ji vyks į Kyjivą.
Iki šiol iš Vakarų politikų Kyjive lankėsi Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen, Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles‘is Michelis, JT generalinis sekretorius António Guterresas.
Vokietijos Bundestagas. EPA – ELTA nuotr.
Berlynas, kovo 18 d. (dpa-ELTA). Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio vyriausiasis patarėjas atkreipė dėmesį į tai, kad Vokietijos kancleris Olafas Scholzas gynė Rusijos žmones sakydamas, jog „ne Rusijos žmonės priėmė lemtingą sprendimą įsiveržti į Ukrainą“. „Šis karas yra Putino karas“, – ketvirtadienio vakarą politiniame renginyje sakė O. Scholzas.
Pasak Mychailo Podoliako, šis atskyrimas, nors plačiai paplitęs Europoje, yra klaidingas, nes dauguma Rusijos gyventojų palaiko karą, susirašinėjimo programėlėje „Telegram“ parašė jis.
M. Podoliakas atsakingas už Ukrainos prezidento kanceliarijos užsienio politikos pareiškimus, taip pat skelbia Kyjivo ir Maskvos taikos derybų naujienas. Jis kritikavo O. Scholzą kitą dieną, kai V. Zelenskis asmeniškai kreipėsi į Vokietijos kanclerį, ragindamas Berlyną teikti daugiau paramos Ukrainai, atremiančiai plataus masto Rusijos puolimą ir šalyje daugėjant civilių aukų. Olafas Scholzas. EPA – ELTA nuotr.
„Suteikite Vokietijai vadovaujantį vaidmenį, kurio Vokietija nusipelno“, – ragino V. Zelenskis vaizdo ryšiu kreipdamasis į Bundestagą. Vėliau O. Scholzas padėkojo V. Zelenskiui už „įspūdingus žodžius“, bet pakartojo NATO atsisakymą įsikišti į karą Ukrainoje.
O. Scholzo vyriausybė sulaukė viso politinio spektro opozicinių partijų pasipiktinimo, kai po V. Zelenskio kalbos blokavo pasiūlymą surengti specialius debatus dėl Ukrainos. Vietoj to, Bundestagas grįžo prie įprastos darbo tvarkos, o įstatymų leidžiamosios institucijos pirmininko pavaduotoja Katrin Göring-Eckardt nerangiai perėjo prie dviejų įstatymų leidėjų gimtadienio sveikinimų iškart po aistringos V. Zelenskio kalbos.
Olafas Scholzas. EPA – ELTA nuotr.
Berlynas, kovo 17 d. (dpa-ELTA). Vokietijos kancleris Olafas Scholzas pakartojo, kad NATO atmeta karinės intervencijos Ukrainoje galimybę, kai prezidentas Volodymyras Zelenskis kreipėsi į Vokietijos parlamentą, prašydamas daugiau pagalbos ginant jo šalį nuo Rusijos invazijos.
O. Scholzas padėkojo V. Zelenskiui už „įspūdingus žodžius“, kuriuos šis ketvirtadienį išsakė Bundestage.
„Tačiau taip pat reikia aiškiai pasakyti vieną dalyką: NATO nesikiš į šį karą karinėmis priemonėmis“, – sakė jis.
Ukrainos prezidentas V.Zelenskis
Berlynas, kovo 17 d. (AFP-ELTA). Ketvirtadienį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis emocingame vaizdo kreipimesi į parlamentą ragino Vokietiją padėti sugriauti naują „sieną“, kurią Rusija stato Europoje.
„Tai ne Berlyno siena – tai siena Vidurio Europoje tarp laisvės ir vergijos, ir ši siena didėja su kiekviena bomba, numesta ant Ukrainos”, – sakė V. Zelenskis parlamentarams.
„Gerbiamasis pone Scholzai, nugriaukite šią sieną“, – maldavo jis Vokietijos kanclerį Olafą Scholzą, primindamas JAV prezidento Ronaldo Reagano šaltojo karo laikų kreipimąsi Berlyne.
Vokietijos deputatai ketvirtadienį stovėdami plojo Ukrainos prezidentui V. Zelenskiui prieš jo vaizdo kalbą, kurią jis pasakė Bundestagui – parlamento žemiesiems rūmams kitą dieną, kai paprašė pagalbos kreipdamasis į JAV Kongresą.
„Suteikite Vokietijai lyderės vaidmenį, kurio jūs Vokietijoje nusipelnote“, kalbėjo V. Zelenskis, ekrane pasirodęs su dabar jau jo prekės ženklu tapusiais chaki spalvos marškinėliais ir tamsiais ratilais paakiuose.
Tačiau jis ne tik meilikavo, bet ir smarkiai priekaištavo Berlynui dėl ilgus metus trukusio nenoro atsispirti Maskvai ir nutraukti tvirtus energetinius bei verslo ryšius su Rusija.
„Mes į jus kreipėmės, – kalbėjo jis. – Mes jums sakėme, kad „Nord Stream“ (dujotiekiai) yra tam tikras pasirengimas karui. Ir atsakymas, kurį gavome, buvo grynai ekonominis – tai ekonomika, ekonomika, ekonomika, nors tai buvo cementas naujai sienai“.
Olafas Scholzas. EPA – ELTA nuotr.
Rusijos invazija į Ukrainą vasario 24 d. paskatino esmines permainas Vokietijos energetikos, ekonomikos ir saugumo politikoje, kuri mažai keitėsi nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos. Vokietija sustabdė dujotiekio „Nord Stream 2“ projektą, prisijungė prie sąjungininkių įvedant baudžiančias sankcijas dėl Ukrainos ir pažadėjo labai padidinti išlaidas gynybai bei, siekdama padėti Ukrainai, panaikino draudimą eksportuoti ginklus į konflikto zonas. Vokietija taip pat pareiškė, kad iki šių metų pabaigos ketina beveik išsilaisvinti nuo Rusijos naftos importo, nors vis dar yra labai priklausoma nuo rusiškų dujų.
Tačiau Berlynas priešinasi visiškam Rusijos energijos importo stabdymui ir perspėja, kad tai sukels trūkumą žiemai nepasibaigus bei padidins infliaciją, o tai sukels potencialų nestabilumą didžiausioje Europos ekonomikoje.
Trys Vokietijos partijos susitarė dėl bendros koalicinės sutarties. EPA-ELTA nuotr.
Berlynas, lapkričio 24 d. (dpa-AFP-ELTA). Trys Vokietijos partijos – socialdemokratai (SPD), žalieji ir Laisvoji demokratų partija (FDP) – susitarė dėl bendros koalicinės sutarties, kurios pavadinimas – „Drįskime siekti didesnės pažangos“. Partijos baigė koalicines derybas, dabar koaliciniai sutarčiai turi pritarti kiekvienos partijos taryba.
Būsimasis Vokietijos kancleris Olafas Scholzas paskelbė, kad tai bus „lygiavertė koalicija“. Tikslas esą yra ne „mažiausio bendro vardiklio“ politika, o „visuomeninės sanglaudos stiprinimas, kad gyvenimas taptų geresnis“.
„Mus vienija tikėjimas pažanga“, pabrėžė O. Scholzas. Partijos sieks, kad Vokietija taptų lydere klimato apsaugos srityje. Konkrečiai koalicijos partneriai, be kita ko, susitarė dėl 400 000 naujų būstų statybos Vokietijoje kasmet. Minimali valandinė alga augs iki 12 eurų. Šalis sieks iki 2030 atsisakyti anglies – aštuoneriais metais anksčiau nei iki šiol planuota.
Be to, ketinama iki 16 metų sumažinti amžiaus cenzą, nuo kurio galima balsuoti rinkimuose. Iki 2030-ųjų šalies keliais turėtų riedėti mažiausiai 15 mln. elektromobilių. Bus mažinamos kliūtys užsieniečiams įgyti Vokietijos pilietybę. Ją bus galima gauti jau praėjus 5 metams.
Partijos dėl 177 puslapių koalicinės sutarties susitarė praėjus beveik dviem mėnesiams po Bundestago rinkimų. Kas vadovaus ministerijoms, kol kas oficialiai neskelbiama.
Rusijos žvalgybos ženklas. Slaptai.lt nuotr.
Berlynas, spalio 28 d. (AFP-ELTA). Ketvirtadienį vienam vokiečiui skirta dvejų metų lygtinė bausmė už tai, kad jis, dirbdamas saugos bendrovėje, perdavė Rusijos slaptosioms tarnyboms parlamento pastatų aukštų planus.
Įtariamasis, įvardytas kaip 56 metų Jensas F., buvo pripažintas kaltu dėl to, kad 2017 metais Rusijos ambasados kariniam atašė perdavė kompaktinį diską su daugiau kaip 300 Vokietijos Bundestago naudojamų pastatų aukštų planų.
Tuo metu pareigas ėjęs karinis atašė buvo, kaip manoma, Rusijos karinės žvalgybos tarnybos GRU darbuotojas. O įtariamasis dirbo apsaugos bendrovėje, su kuria Bundestagas buvo sudaręs sutartį.
Žiniasklaidos duomenimis, Jensas F. anksčiau buvo Rytų Vokietijos kariuomenės tankų divizijos karininkas, taip pat neoficialiai dirbo liūdnai pagarsėjusiose slaptojoje policijoje „Stasi“.
Prokurorai reikalavo skirti dvejų metų ir devynių mėnesių bausmę, o gynyba teigė, kad Jensas F. turėtų būti išteisintas, nes nėra įrodymų, kad jis perdavė informaciją rusams.
Jenso F. advokatas Friedrichas Humke sakė, kad prokurorai savo bylą grindė tik jo kliento praeitimi ir veikla buvusioje komunistinėje Rytų Vokietijoje.
Lagaminas. Slaptai.lt nuotr.
Ši byla vyksta tuo metu, kai Berlyno ir Maskvos santykiai itin pašliję dėl kelių šnipinėjimo atvejų, taip pat dėl mėginimo nunuodyti Kremliaus kritiką Aleksejų Navalną ir jo įkalinimo.
Birželio mėnesį Vokietijos policija suėmė pietiniame Augsburgo mieste esančiame universitete dirbusį rusų mokslininką, apkaltinusi jį šnipinėjimu Maskvai.
Vokietija taip pat ne kartą kaltino Rusiją dėl kibernetinių atakų jos teritorijoje.
Didžiausią rezonansą sukėlęs incidentas, dėl kurio kaltinami Rusijos programišiai, buvo 2015 metais įvykdyta kibernetinė ataka prieš Budestagą. Jos metu buvo visiškai paralyžiuotas žemųjų parlamento rūmų kompiuterių tinklas, o kelias dienas, kol jis buvo taisomas, visa institucija neturėjo interneto.
Kitoje Vokietijos teisme nagrinėjamoje byloje teisiamas rusas dėl buvusio čečėnų vado nužudymo Berlyno parke, kaip įtariama, Rusijos nurodymu.
Maskva neigia, kad ji yra tokių veiksmų iniciatorė.
Vokietijos Krikščionių demokratų sąjunga (CDU) akivaizdžia persvara laimi sekmadienį surengtus rinkimus į Saksonijos – Anhalto federalinės žemės landtagą (regiono parlamentą). Tokie oficialūs rezultatai buvo paskelbti naktį į pirmadienį.
CDU iškovojo 37,1 proc. balsų. Antrąją vietą užima dešinioji populistinė „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) – 20,8 proc. Kairioji partija gavo 11 proc. balsų, Vokietijos socialdemokratų partija (SPD) – 8,4 proc., laisvieji demokratai – 6,4 proc. , žalieji – 5,9 proc.
Rinkėjų aktyvumas siekė 61,5 proc. ir buvo maždaug toks pat, kaip ir per 2016 metų rinkimus. Saksonijoje – Anhalte balso teisę turi 1,8 mln. žmonių.
Stebėtojų nuomone, didžiausia rinkimų staigmena – geras CDU rezultatas, nes pastarosios viešosios nuomonės apklausos prognozavo įtemptą kovą tarp krikščionių demokratų ir AfD.
Pasak ekspertų, rinkimai Saksonijoje – Anhalte neturės didelės įtakos politinei situacijai Vokietijoje, bet neatmeta, kad pasiektas laimėjimas įkvėps CDU ir leis konservatoriams sustiprinti savo pozicijas federaliniu mastu.
Tai buvo paskutiniai regioniniai rinkimai Vokietijoje prieš rinkimus į Bundestagą, numatytus rugsėjo 26 d.
Heiko Maasas. EPA – ELTA nuotr.
Vokietijos užsienio reikalų ministro Heiko Maaso nuomone, turi būti patraukti atsakomybėn tiek Kapitolijaus šturmo dalyviai, tiek kurstytojai. Jis tai pareiškė ketvirtadienį Bundestage per „Aktualijų valandą“, skirtą riaušėms JAV sostinėje.
Pasak H. Maaso, visi demokratai turi susivienyti prieš savo priešininkus. „Šis susitelkimas prasideda nuo būtinybės patraukti atsakomybėn tokių pažeidimų iniciatorius. Prie jų reikia priskirti pasirengusius smurtauti riaušių dalyvius ir jų įkvėpėjus. Tas, kuris kursto neapykantą, turi atsakyti“, – pabrėžė ministras, netiesiogiai užsimindamas apie JAV prezidentą Donaldą Trumpą.
H. Maasas pažymėjo, jog tai ne jo reikalas vertinti D. Trumpo apkaltą. „Bet ji atspindi JAV poreikį nepalikti be atsako žalos demokratijos institutams darymo“, – teigė jis. „D. Trumpas ignoravo demokratinį Amerikos rinkėjų sprendimą ir – ypač pastarosiomis savaitėmis – kojomis trypė demokratines žaidimo taisykles“, – pridūrė ministras.
Sausio 6 d. D. Trumpo šalininkai įsiveržė į JAV Kongreso pastatą, kad sutrukdytų patvirtinti lapkričio 3 d. įvykusių prezidento rinkimų, kuriuos laimėjo demokratas Joe Bidenas, rezultatus. Minia patraukė prie Kapitolijaus po D. Trumpo kreipimosi į savo šalininkus, susirinkusius prie Baltųjų rūmų.
Per riaušes Kapitolijaus policija nušovė moterį. Be to, buvo užfiksuotos tarpusavyje nesusijusios dar trijų žmonių mirtys. Po susirėmimų taip pat mirė Kapitolijaus policijos pareigūnas.
J. Bideno inauguracija įvyks sausio 20 d. ant Kapitolijaus laiptų.
Spynelė. Slaptai.lt nuotr.
Maskva antradienį išplėtė Vokietijos pareigūnų, kurių neįsileis į Rusiją, sąrašą, atsakydama į ES sankcijas Rusijai, kurios buvo įvestos dėl Rusijos kibernetinių išpuolių Vokietijos parlamente.
Rusijos užsienio reikalų ministerija pranešė, kad, atsakydama į spalį įvestas „destruktyvias“ ES sankcijas, „Maskva nusprendė išplėsti sąrašą Vokietijos piliečių, kuriems draudžiama įvažiuoti į Rusiją“.
ES ir Jungtinė Karalystė spalį aukšto rango Rusijos žvalgybos pareigūnams įvedė sankcijų dėl įtarimų, kad jie prisidėjo prie kibernetinės atakos prieš Vokietijos parlamento kompiuterių tinklą 2015 m.
2015 m. balandį ir gegužę įvykdyta kibernetinė ataka visiškai paralyžiavo Bundestago IT infrastruktūrą, o visos parlamento sistemos kelioms dienoms buvo atjungtos nuo interneto.
Rusijos karinės žvalgybos agentūros (GRU) vadovui Igoriui Kostiukovui ir žvalgybos pareigūnui Dmitrijui Badinui buvo uždrausta atvykti į ES, o čia buvęs jų turtas įšaldytas.
Rusija antradienį nepatikslino, kuriems konkrečiai Vokietijos pareigūnams bus draudžiama atvykti į Rusiją, tačiau šie asmenys esą yra aukšto rango žvalgybos tarnybų ir Gynybos ministerijos pareigūnai.
Rusijos Užsienio reikalų ministerija ES kaltinimus, kad Rusija prisidėjo prie programišių atakos, pavadino „pretekstu“.
Maskva ir Briuselis pastaruoju metu apsikeitė sankcijomis, įskaitant maisto importo draudimus, dėl Rusijos opozicijos lyderio Aleksejaus Navalno apnuodijimo.
Vokietijos Bundestagas. EPA – ELTA nuotr.
Vokietijos užsienio reikalų ministerija ketvirtadienį iškvietė Rusijos ambasadorių Sergejų Nečajevą aptarti galimas sankcijas Maskvai dėl programišių atakos prieš Vokietijos parlamentą 2015 metais.
„Federalinio užsienio reikalų biuro valstybės sekretorius Miguelis Bergeris pakvietė Rusijos Federacijos ambasadorių S. Nečajevą pasikalbėti į Federalinį užsienio reikalų biurą. Federalinės vyriausybės vardu jis griežtai pasmerkė programišių ataką prieš Vokietijos Bundestagą“, – teigiama ministerijos pareiškime. A. Merkel ir V. Putinas. EPA-ELTA nuotr.
„Rusijos ambasadorius buvo informuotas, kad, remiantis arešto orderiu Rusijos piliečiui Dmitrijui Badinui, kurį gegužės 5 d. išdavė Vokietijos federalinė prokuratūra, Vokietijos vyriausybė sieks Briuselyje pasinaudoti ES kibernetinių sankcijų režimu prieš asmenis, atsakingus už ataką prieš Vokietijos Bundestagą, įskaitant poną D. Badiną“, – nurodo ministerija.
Vokietijos užsienio reikalų biuras teigia turįs įrodymų, kad D. Badinas buvo Rusijos karinės žvalgybos pareigūnas, dalyvavęs 2015 m. atakoje prieš Vokietijos parlamentą.
Vokietijos kanclerė Angela Merkel anksčiau šį mėnesį pareiškė turinti įrodymų, kad Rusijos programišiai 2015 m. surengė ataką prieš ją ir pasisavino kanclerės elektroninius laiškus.
Vokietijos Bundestagas. EPA – ELTA nuotr.
Vokietijos vidaus reikalų ministras Horstas Seehoferis ketvirtadienį uždraudė dešiniojo sparno ekstremistinę grupuotę, save vadinančią „Adolfo Hitlerio darbo grupe“, praneša „Deutsche Welle“.
„Nuo ankstyvo ryto policija ėmėsi priemonių šešiose federalinėse žemėse. Dešiniesiems ekstremistams ir antisemitizmui nėra vietos mūsų visuomenėje“, – tviterio paskyroje teigė ministerija.
Pasak jos, neonacių grupuotė „Combat 18“ pažeidė Vokietijos įstatymus, savo veiklos pobūdžiu ji yra panaši į nacistinę grupuotę.
Ketvirtadienio rytą 210 pareigūnų apieškojo būstus Heseno, Tiuringijos ir Šiaurės Reino-Vestfalijos bei dar trijose žemėse.
„Konfiskuoti mobilieji telefonai, kompiuteriai, dešiniojo ekstremizmo simboliai“, – teigė Reino krašto-Pfalco žemės vidaus reikalų ministerijos atstovas.
Svarstyti apie minėtos grupės draudimą imta po Vokietijos politiko Walterio Lübcke’o nužudymo. 2019 m. birželio mėnesį jis buvo nušautas savo namuose netoli Kaselio. Spėjama, kad politiko nužudymu įtariamas žmogus turėjęs ryšių su „Combat 18“. Europolas – Europoje veikianti policijos organizacija – taip pat yra perspėję dėl šios grupuotės keliamos grėsmės ES šalims.
Uždraudus grupuotę, jos nariams nebus leidžiama burtis į susitikimus, taip pat draudžiama rašyti grupės pavadinimą ir naudoti jos logotipą.
„Combat 18“ yra sukarinta neonacių organizacija, 1992 m. suformuota Didžiojoje Britanijoje. Skaičius 18 žymi A ir H – A. Hitlerio vardo ir pavardės pirmųjų raidžių – vietą abėcėlėje. Manoma, kad Vokietijoje veikiančiam grupuotės padaliniui priklauso apie 20 asmenų.
„Pagaliau apie nužudymą mažame Tiergarten parke Berlyne atvirai prabilo Vokietijos vyriausybės koalicijos vidaus politikos reikalų ekspertas“, – rašo Vokietijos bulvarinis leidinys „Bild”.
„Politine prasme šis atvejis yra visiškai akivaizdus: tai Rusija davė įsakymą nužudyti, šios žmogžudystės užsakovas – Kremlius. Apie tai byloja užtektinai aiškūs prezidento Vladimiro Putino pareiškimai Paryžiaus spaudai, kai jis net pagrindė, kodėl tas žmogus buvo nušautas”, – pokalbyje su „Bild“ žurnalistais tvirtino Uli Gretch, SPD partijos politinių partijų ekspertas.
Vokiečių leidinys „Bild”
Kaip pastebi „Bild“, anksčiau Angela Merkel ir jos vyriausybė buvo įtartinai santūrūs vertindami Zelimkhano Hangoshvili nužudymo Berlyne aplinkybes.
„Aš žinau, kad žmogžudystė Mažajame Tiergarten parke – vienas didžiausių pastarųjų metų skandalų, – pabrėžė Uli Gretch. – Užsienio valstybė siunčia žudiką į Vokietiją, į sostinės centrą, kad šis nužudytų Kremliaus priešą vidury baltos dienos.“
Taigi Uli Gretchas prieštarauja Federalinės konstitucijos apsaugos tarnybos vadovui Thomasui Haldenwangui, kuris 2019-ųjų gruodžio pradžioje paskelbė, esą dėl šios konkrečios žmogžudystės neįmanoma atvirai apkaltinti konkrečios šalies, nes trūksta įtikinamų įrodymų.
Zelimchanas Changošvili
Anot SPD eksperto Uli Gretcho, įrodymai yra akivaizdūs ir nedviprasmiški: „Neginčijamų įrodymų problemos nebėra! Turime nusikaltėlį, nusikaltimo įrankį, liudytojus, tikrą pasą su kamufliažo asmens duomenimis. Turime sukurtą legendą, kaip gauti vizą pasitelkiant Rusijos gynybos ministerijos fiktyvią kompaniją, turime prezidento Putino pareiškimus, kad Berlyne nužudytas asmuo neva buvo teroristas. Ir vis dėlto prieš keletą metų Rusijos valdžia išbraukė jį iš ieškomų asmenų sąrašo.
Įdomu dar ir tai, kad gruodžio 11 d. uždarame Bundestago komiteto vidaus reikalų komitete posėdyje atsakydamas į klausimą, ar nėra įrodymų apie užsienio valstybės dalyvavimą nusikaltime, Generalinės prokuratūros atstovas atsakė trumpai ir aiškiai: „Taip”.
„Matyt, praėjus kelioms dienoms po žmogžudystės, iš draugiškų žvalgybos agentūrų buvo gauta neginčijama informacija, rodanti Kremliaus atsakomybę“, – rašo „Bild“.
Pridedame Sauliaus Kizelavičiaus publikaciją „Šūviai Berlyne. Vėl – GRU pėdsakas“, kur buvo paskelbta 2019 metų rugsėjo 2-ąją slaptai.lt portale.
2019 metų rugpjūčio 23 dieną Vokietijos sostinėje Berlyne netoli Reichstago buvo nužudytas Zelimchanas Changošvili. Šis Sakartvelo (Gruzija) pilietybę turėjęs čečėnas nužudymo dieną buvo paprašęs politinio prieglobsčio. Jo prašymą Vokietijos valdžia labai atidžiai nagrinėjo, nes baiminosi, ar jis neturi ryšių su teroristais – islamistais.
Nūnai vis daugiau įtarimų, kad šį čečėną likvidavo ne kas kitas, o būtent Rusijos slaptosios tarnybos arba jų prižiūrimas liūdnai pagarsėjęs šiandieninis Čečėnijos vadovas Ramzanas Kadyrovas.
Kad tai gali būti Rusijos slaptosios tarnybos GRU rankų darbas (o gal – FST?), ypač daug rašo vokiški leidiniai, sakykim, Der Tagesspiegel ir Der Spiegel. Tačiau šios versijos neatmeta ir tokie tiriamosios žiniasklaidos leidiniai kaip Bellingcat ir The Insider, tokiais įtarimais dalinasi ir rusiški leidiniai svoboda.org bei Radio Svoboda.
Zelimchanas Changošvilis
Pirmiausia, nužudytasis kadaise buvo Čečėnijos nepriklausomybės šalininko, šios Šiaurės Kaukazo respublikos prezidento Aslano Maschadovo patikėtinis. Taigi tiek Rusija, tiek Kremliui pataikaujantis R.Kadyrovas jį būtinai traktuoja esant mirtinu priešu. Antra, Zelimchanas Changošvili yra gyvenęs Gruzijoje, kur, įtariama, talkino tuometiniam Gruzijos prezidentui Michailui Saakašviliui, 2008-aisiais pralaimėjusiam Rusijai karą dėl Pietų Osetijos vadinamąjame penkių dienų kare. Tad Kremlius šio čečėno turėtų nekęsti dar ir dėl to, kad šis palaikė Gruzijos nepriklausomybę ir jos teritorinį vientisumą. Tačiau kai Gruzijoje pasikeitė valdžios, Zelimchanui ten tapo nesaugu, ir jis persikėkė į Ukrainą, pas Odesos srities gubernatoriumi tapusį tą patį M.Sakašvilį. Tad Zelimchanas galėjo būti Kremliaus įtrauktas į juoduosius sąrašus ir dėl požiūrio į Maskvos – Kijevo konfliktą.
2016-aisiais metais šis čečėnas, baimindamasis grasinimų, persikėlė gyventi į Vokietiją, kur paprašė politinio prieglobsčio, bet Vokietija suteikti neskubėjo: maždaug dvejis metus aiškinosi, ar jis nepalaiko ryšių su teroristais – islamistais, kai paaiškėjo, jog čečėnas – švarus, tapo jam palankesnė.
Twitter paskyroje dėl nužudymo užuojautą suskubo pareikšti pats M.Saakašvilis, pridurdamas, esą žudiką užsakė Rusijos slaptosios tarnybos.
Kad šūvius paleido Rusijos specialiųjų tarnybų žmogus, mano ir Zelimchano brolis Zurabas. Jo teigimu, Zelimchanas turėjo daug priešų. Visi jo priešai – Rusijos imperialistai.
Ir tai – panašu į tiesą, nes į šį čečėną jau buvo keletą kartų pasikėsinta. Jis buvo sužeistas į petį ir ranką. Pavyzdžiui, vienas pasikėsinimas surengtas 2015 metais Tbilisyje. Paskutiniuoju metu Z.Changošvili dangstėsi svetima pavarde.
Vokietijos policijai pavyko sulaikyti įtariamąjį. Įtariamasis žudikas sulaikytas netrukus po žmogžudystės. Vyras bandė pasprukti dviračiu, turėjo peruką. Šiuos daiktus išmetė į upę, o pats slapstėsi krūmuose. Mažytį pistoletą, iš kurio paleido keletą šūvių, taip pat išmetė į upę.
Įtariamasis – 49 metų Vadimas Sokolovas. Nors vyras neprisipažįsta esąs kaltas, įtarimus sustiprina kelios aplinkybės: prašydamas vizos prancūzų konsulate Maskvoje jis nurodė, kad gyvena Irkutske Alpių gatvėje, nors ten tėra Alpių skresgatvis. Be to, prašydamas vizos, nenurodė nei namo, nei buto numerio, nors tai – privalu. Vėliau, patikrinus, ar toks vyriškis kada nors gyveno nurodytu adresu, sulaukta neigiamo atsakymo.
Į Vokietiją įtariamasis pateko per Prancūziją. Keista, kad įvažiavęs į Prancūziją iškart pradingo. Į Maskvą turėjo grįžti po žmogžudystės praėjus parai.
Tėra viena švelninanti aplinkybė – įtariamasis turi keletą tatuiruočių. Vargu ar profesioaliam GRU žudikui būtų leista turėti tatuiruočių – juk jos krenta į akis, jas lengva atpažinti. Bet gal tos tauiruotės byloja buvus gudrų sumanymą – nukreipti dėmesį nuo įtariamojo. Arba suimtasis nėra tikras GRU daruotojas – jį galėjo pasamdyti tik šiam konkrečiam išpuoliui…
Vokietijos Bundestagas. EPA-ELTA nuotr.
Jei paaiškės, kad čečėną Berlyne prie Bundestago vidurdienį nušovė pagal Rusijos slaptųjų tarybų užsakymą, turėsime įspūdingą Europoje GRU atliktų žmogžudysčių sąrašą – Aleksandras Litvinenka, Sergejus Skripalius, dabar – Zelimchanas Changošvili.
O Vokietija lyg niekur nieko ir toliau tiesia dujotiekį Nord Stream II.
Ironiškai paklauskime Angelos Merkel: kas čia nuostabaus – juk šaudo dar ne Bundestage, šaudo dar tik šalia Bundestago…
Vokietijos kanclerė Angela Merkel tapo antra ilgiausiai šiame poste tarnaujančia lydere. Sekmadienį suėjo 5 tūkst. 143 dienos po to, kai politikė tapo šalies vyriausybės vadove. Tiek pat laiko poste išbuvo ir pirmasis Vokietijos kancleris Konradas Adenaueris.
Merkel dar turėtų išdirbti bent 726 dienas, t. y. iki 2021 metų gruodžio 17 dienos, kad aplenktų rekordininką, savo buvusį mentorių Helmutą Kohlį. Tiesa, A. Merkel jau anksčiau yra paskelbusi, kad nesieks dar vienos kadencijos.
Kadangi kiti eiliniai rinkimai Vokietijoje numatyti 2021 metų spalio 24 dieną, bet kuriuo atveju A. Merkel tikriausiai nepavyks tapti naująja rekordininke. Tačiau galimybė egzistuoja, nes kartais naujos vyriausybės ir koalicijos formavimas po rinkimų į Bundestagą užtrunka iki kelių mėnesių.
Visi trys ilgiausiai kanclerio pareigas ėję Vokietijos politikai priklauso konservatyviajai partijai Krikščionių demokratų sąjunga (vok. Christlich Demokratische Union).
Amerikiečių kariai Vilniuje, Arkikatedros aikštėje. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Jungtinės Valstijos kitais metais per plataus masto pratybas treniruosis, kaip per Vokietiją permesti dalinius į Lenkiją ir Baltijos šalis.
Vašingtonas per „Defender 2020“ pavadintas pratybas planuoja vienos divizijos perkėlimą, sakoma Vokietijos gynybos ministerijos laiške Bundestago Gynybos komitetui.
JAV pranešimais, didžiausiose per 25 metus tokiose pratybose Europoje bus permesta iki 20 000 kareivių. Pratybose, kurios vyks nuo balandžio ik gegužės, be JAV ir Vokietijos dalyvaus dar 15 NATO šalių. Vokietijos Bundesveras karinėse pratybose dalyvaus Lietuvoje, Lenkijoje ir Vokietijoje.
„Šiomis pratybomis JAV parodys aiškų įsipareigojimą dėl Europos saugumo“, – sakoma toliau laiške.
