Vokietijos kariai Kazlų Rūdos poligone. Vokietijos kariuomenės nuotr.
Augustdorfas, Vokietija, vasario 1 d. (dpa-ELTA). Trečiadienį Vokietijos rytuose esančiame kariuomenės mokymo centre įvykus avarijai, kurioje susidūrė du tankai „Puma“, buvo sužeista 12 karių, iš jų vienas sunkiai, pranešė Bundesveras agentūrai dpa.
Remiantis turima informacija, abi transporto priemonės susidūrė per pratybas važiuodamos dideliu greičiu kariuomenės kovinio rengimo centre Gardelegene.
Sunkiai sužeistą vyrą į ligoninę nugabeno gelbėtojų sraigtasparnis. Kitiems sužeistiems kariams medicinos pagalba suteikta bazėje.
Į šią avariją patekę tankai yra kitos serijos nei tankai „Puma“, kurie neseniai sugedo per šaudymo pratybas, teigiama Bundesvero informacijoje. Ankstesnio incidento metu 18 tankų negalėjo atlikti savo funkcijų, tačiau analizė parodė, kad jie nebuvo smarkiai sugedę.
Gynybos ministras Borisas Pistoriusas, lankydamas karius Augustdorfe, Šiaurės Reino-Vestfalijos žemėje, žurnalistams sakė, kad yra susirūpinęs dėl šios avarijos ir palinkėjo kariams greitai pasveikti.
Lietuvos parlamento narys Laurynas Kasčiūnas. Slaptai.lt nuotr.
Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSKG) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas Berlyne aptarė Vokietijos brigados dislokavimą Lietuvoje klausimą. Politikas pabrėžia, kad derybos sėkmingai tęsiasi ir, pasak jo, dabar reikės mažiau kalbėti – daugiau dirbti.
„Pirmiausia reikia fiksuoti, kas jau yra padaryta. Vokiečiai yra priskyrę mums brigadą, iš esmės tik išimtinai Lietuvos gynybai, ne kažkokioms papildomoms funkcijoms, bet tik gynybai. Taip pat yra įkūrę ir labai greitai padarė vadavietės elementą Lietuvoje, kas irgi be galo yra svarbu… Taip pat yra numatytas labai intensyvus pratybų scenarijus, turėsime ir šiais, ir kitais metais pratybas bent dviejų vokiečių batalionų, tai rimti dalykai jau yra suplanuoti“, – apie padarytus darbus Eltai teigė NSGK pirmininkas kartu pridurdamas, kad atėjo laikas pradėti daryti kitus namų darbus.
„Dabar, natūralu, kad reikia žiūrėti į priekį, įgyvendinti tai, kas sutarta. Ir jau kokį mėnesį kalbu, kad reikia pradėti žingsnis po žingsnio strategiją, daryti namų darbus – tai didžiausias tenka vaidmuo Krašto apsaugos ministerijai. Reikia sukurti tinkamą infrastruktūrą, suplanuoti sandėliavimą, apgyvendinimą, vokiečiai irgi turi investuoti į Bundesverą, todėl noras, kad mūsų darbai susisinchronizuotų su Bundesvero stiprėjimu“, – kalbėjo L. Kasčiūnas.
Politikas teigia savo ruožtu sieksiantis raginti tolimesnius darbus, kad Lietuva judėtų link savo užsibrėžtų tikslų įgyvendinimo.
„Praktiniai dalykai turi būti pradėti, reikia mažiau kalbėti – daugiau dirbti. Tai tikrai garantuoju, kad NSGK, kiek leidžia galimybės, tikrai prisidės, ne tik raginsime, bet ir kaip parlamentinė kontrolė skatinsime darbus ir judėsime ta kryptimi“, – nurodė L. Kasčiūnas.
Šis meškinas, papuoštas Vokietijos ir Lietuvos vėliavomis, stovi prie Vokietijos ambasados būstinės Vilniuje. Slaptai.lt nuotr.
Vizito Berlyne metu NSKG pirmininkas brigados dislokavimą Lietuvoje aptarė su Bundestago gynybos komiteto pirmininke Agnes Strack Zimmerman, gynybos sekretore Siemtje Moeller, gynybos ministerijos Valstybės sekretor Siemtje Möller bei užsienio reikalų ministerijos valstybės sekretoriumi Tobias Lindner.
ELTA primena, kad praėjusių metų pabaigoje Seime per metinę Lietuvos-Vokietijos forumo konferenciją kilo diskusijos dėl brigados Lietuvoje dislokavimo. Vokietijos ambasadorius Lietuvoje pažymėjo, jog kalbos, esą Vokietija atsitraukia nuo savo įsipareigojimų dėl brigados, yra įžeidžiančios, o viešai reiškiamas nepasitenkinimas neatsiųs nė vieno papildomo kario į Lietuvą.
Reaguodamas į kilusias diskusijas, Lietuvos diplomatijos vadovas Gabrielius Landsbergis paragino G. Nausėdą pakartoti Berlyno ir Vilniaus susitarimą ir taip išsiaiškinti, ar šalys iš tikrųjų skirtingai skaito bendrą komunikatą ir nesutaria dėl kai kurių esminių jo detalių.
Prezidentūra netruko sureaguoti į užsienio reikalų ministro pareiškimą. Daukanto aikštės manymu, siūlymas paaiškinti Lietuvos prezidento ir Vokietijos kanclerio O. Scholzo pasirašytą susitarimą yra neatsakingas.
Seimo narys Laurynas Kasčiūnas. Slaptai.lt nuotr.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas tikina, kad opozicijos išsakyti nuogąstavimai, jog dėl ginčų bei trinčių, susijusių su vokiečių brigados Lietuvoje klausimu, kariuomenės vado Valdemaro Rupšio dienos gali būti suskaičiuotos, yra visiškai nepagrįsti.
„Nėra visiškai jokio pagrindo tokioms kalboms. Kaip tik noriu pasakyti, kad kariuomenės vadas, ypač, kai kalbame apie mūsų nacionalinių pajėgų vystymosi kryptį, turi labai ambicingą viziją ir aš jai pritariu“, – Eltai teigė L. Kasčiūnas.
NSGK pirmininkas tikina, kad su kariuomenės vadu V. Rupšiu bendrą kalbą randantis ir kitais klausimais.
„Tikrai, kas nuo manęs priklausys kaip nuo komiteto pirmininko, tikrai remsiu jo veikimą Lietuvos kariuomenės divizijos lygmenyje ir ginkluoto lygmens plėtotę: įsigijimai, mūsų karinė parengtis ir visi planai. Šia prasme labai remiu kariuomenės vadą, tai yra vadas su vizija“, – sakė L. Kasčiūnas.
„Mes kartais padiskutuojame dėl visuotinės gynybos principo praktinių modalumų, bet irgi tikrai randame bendrą kalbą apie tai, kaip reikėtų įtraukinėti visuomenę, norinčią prisidėti prie valstybės saugumo ir gynybos. (…) Tai mes tikrai palaikome labai glaudų ryšį dabar ir dirbame kartu, kad judėtume į priekį šia kryptimi“, – pridūrė jis.
Todėl L. Kasčiūnas akcentuoja, kad V. Rupšys jo pasitikėjimą turi.
Lietuvos kariuomenės vadas generolas majoras Valdemaras Rupšys. Martyno Ambrazo (ELTA) nuotr.
„Aš manau, kad vadas turi labai aiškią viziją ir kad mes būsime stipresni pasibaigus jo kadencijai. Aš tik remsiu tame kelyje jį ir judėsime kartu į priekį. Taip kad jokio pagrindo tokioms kalboms aš nematau“, – teigė jis.
Visgi NSGK pirmininkas pripažįsta, kad galbūt skiriasi tai, jog kariuomenės vadas į ambicingus politikų tikslus žiūri realistiškiau.
„Mes esame politikai, kurie brėžia liniją. Mes suprantame, kad priešakinė gynyba mums yra gyvybiškai svarbi. Kuo daugiau sąjungininkų turėsime Lietuvoje, tuo mes būsime saugesni, tuo atgrasymas stiprės. Tai visi supranta tiek politikai, tiek ir kariškiai. Bet natūralu, kad kai mes kalbame, kada mes norime matyti karinę brigadą čia, (kariuomenės vado – ELTA) karinė logika įsijungia natūraliai matant, kas yra realu padaryti per tam tikrą laiko tarpą. Tai yra toks realistinis požiūris“, – sakė L. Kasčiūnas.
„Nes nepamirškime, kad čia yra dvipusis eismas: yra mūsų namų darbai, pasiruošimas priimti, bet yra ir Bundesvero namų darbai, jie turi taip pat paruošti tas brigadas NATO priskyrimui, jeigu ruoštumėmės bent dalį jos perkelti į Lietuvą. Ir tai vadas mato, jis žino. Generolas puikiai išmano Vokietijos gynybos politiką, tai čia turbūt tik tas niuansas yra“, – pridūrė jis.
L. Kasčiūnas taip pat svarsto, kad kalbant apie Voketijos brigados disklokavimą Lietuvoje reikia mąstyti etapiškai. Visų pirma, atlikus tam tikrus darbus, pasak jo, Lietuvoje galėtų atsirasti vienas Vokietijos batalionas, kiek vėliau – antras.
„Tarpinių stotelių logika. Kitaip tariant, mūsų strateginis tikslas – brigada čia, Lietuvoje. Bet kadangi, kaip minėjau, yra dviejų pusių kryptis: mūsų namų darbai, bet taip pat ir Bundesvero namų darbai, reikia susinchronizuoti tas kryptis. Ir logika tokia: mes padarome tam tikrą apimtį infrastruktūrinių darbų ir galima galbūt kalbėti apie tarpinę stotelę, kad vienas batalionas tos brigados mums priskirtos galėtų būti perkeltas čia – į Lietuvą. Po to galima kalbėti apie antrą batalioną, o po to apie ginkluotę išankstinio dislokavimo. Toks etapiškas ėjimas“, – sakė L. Kasčiūnas.
„Tai toks tarpinių etapų, tarpinių stotelių konceptas, man atrodo, dabar būtų labai tinkamas. Aš manau, jis suartintų tuos du eismus: tiek mūsų, tiek vokiečių“, – taip pat pažymėjo jis.
ELTA primena, kad pirmadienį Seime per metinę Lietuvos-Vokietijos forumo konferenciją kilo diskusijos dėl brigados Lietuvoje dislokavimo. Vokietijos ambasadorius Lietuvoje pažymėjo, jog kalbos, esą Vokietija atsitraukia nuo savo įsipareigojimų dėl brigados, yra įžeidžiančios, o viešai reiškiamas nepasitenkinimas neatsiųs nė vieno papildomo kario į Lietuvą.
Reaguodamas į kilusias diskusijas, Lietuvos diplomatijos vadovas Gabrielius Landsbergis paragino prezidentą Gitaną Nausėdą pakartoti Berlyno ir Vilniaus susitarimą ir taip išsiaiškinti, ar šalys iš tikrųjų skirtingai skaito bendrą komunikatą ir nesutaria dėl kai kurių esminių jo detalių.
Šis meškinas, papuoštas Vokietijos ir Lietuvos vėliavomis, stovi prie Vokietijos ambasados būstinės Vilniuje. Slaptai.lt nuotr.
„Galbūt tie žmonės turi grįžti atgal prie susitarimo ir pakartoti: Lietuva tikrai pasirašinėjo susitarimą, kuris yra apie brigadą Lietuvoje. Susitarime yra sakinys, kad brigada yra Lietuvoje. Visi Lietuvoje taip supranta. Norime užtvirtinti tą faktą ir tą turi padaryti tie žmonės, kurie susitarimą pasirašė“, – žurnalistams Seime sakė G. Landsbergis.
Prezidentūra netruko sureaguoti į užsienio reikalų ministro pareiškimą. Daukanto aikštės manymu, siūlymas paaiškinti Lietuvos prezidento ir Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo pasirašytą susitarimą yra neatsakingas.
„Šiandien, praėjus pusei metų po dokumento pasirašymo nuskambėjęs užsienio reikalų ministro siūlymas peržiūrėti Lietuvos Respublikos Prezidento ir Vokietijos Federacinės Respublikos Kanclerio bendrą komunikatą dėl brigados Lietuvoje dislokavimo yra mažų mažiausiai neatsakingas“, – Eltai perduotame komentare teigė Prezidentūra.
Olafas Scholzas: Vokietija tiekia Ukrainai naujausius ginklus, kai kurių iš jų dar neturi ir Bundesveras. EPA-ELTA nuotr.
Berlynas, rugpjūčio 2 d. (ELTA). Ukraina gauna iš Vokietijos naujausią ginkluotę, dalis jos tokia moderni, kad dar nebuvo patiekta net Bundesverui.
Tai pirmadienį paskelbtame interviu laikraščiui „The Globe and Mail“ pareiškė VFR kancleris Olafas Scholzas.
„Mes tiekėme visą ginkluotę, kurią turėjome: prieštankinius kompleksus ir oro gynybos sistemas, patrankas, tonas šaudmenų ir nemirtiną pagalbą. Dabar perėjome prie sudėtingesnių ir brangesnių sistemų. Savaeigių haubicų, daugkartinio raketų paleidimo įrenginių, priešlėktuvinių sistemų, artilerijos aptikimo radarų. Kai kurios iš šių sistemų yra tokios naujos, kad jų pagaminta labai mažai, o dalies jų dar neturi ir Bundesveras“, – sakė kancleris.
Anot O. Scholzo, šiuo metu Ukrainos kariai yra mokomi naudoti naują ir sudėtingesnę įrangą keliose vietose Vokietijoje.
Birželio 21 d. Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas pranešė, kad iš VFR gauta savaeigių haubicų „Panzerhaubitze 2000“. Liepos 27 d. buvo sužinota, kad Vokietija nusprendė patiekti Kyjivui dar 100 haubicų.
Birželio 21 d. Vokietijos vyriausybė pirmą kartą paskelbė Ukrainai perduotos ginkluotės sąrašą ir tolesnio tiekimo planą, į kurį įtraukta 30 savaeigių zenitinių pabūklų „Gepard“, oro gynybos sistema IRIS-T, trys daugkartinio raketų paleidimo sistemos „Mars“.
Vokietijos gynybos ministrė Christine Lambrecht. EPA – ELTA foto
Berlynas, vasario 17 d. (AFP-ELTA). Vokietijos gynybos ministrė Christine Lambrecht dėl konflikto su Rusija reikalauja didinti gynybos biudžetą.
„Grėsminga situacija prie sienos su Ukraina mums vėl labai aiškiai parodė, koks svarbus šiandien, deja, yra efektyvus atgrasymas“, – sakė ministrė žurnalui „Spiegel“. Koalicija, anot jos, turi „padaryti išvadas dėl Bundesvero finansavimo“.
Ch. Lambrecht atkreipė dėmesį į tai, kad šalies ir sąjungininkų gynyba yra pagrindiniai Vokietijos ginkluotųjų pajėgų uždaviniai. „Todėl jos turi būti kuo geriausiai aprūpintos, ir tai reiškia, kad gynybos biudžetas turi toliau didėti“, – kalbėjo ministrė.
Šiuo metu vyriausybė tariasi dėl 2022 metų biudžeto. „Spiegel“ duomenimis, iki šiol numatyta, kad gynybos biudžetas mažės nuo dabar 50,3 mlrd. eurų iki 47,3 mlrd. Iki 2026-ųjų Bundesvero biudžetas turėtų susitraukti dar labiau.
Bundesvero kariai. EPA-ELTA nuotr.
Prasidėjus Vokietijos kariškių išvedimui iš Afganistano, Bundesveras turi išsivežti apie 65 tūkst. skardinių alaus, taip pat vyno ir šampano atsargas. Tai penktadienį pranešė VFR leidinys „Spiegel“.
Pasak jo, Afganistane dislokuoti Bundesvero kariškiai neturi teisės platinti alkoholinius gėrimus šalies teritorijoje arba perduoti juos Afganistano armijai dėl teisinių ir religinių priežasčių. Be to, Vokietijos kariuomenės vadovybė uždraudė kariams vartoti alkoholį baigiamajame kariuomenės išvedimo etape, kadangi šis laikotarpis susijęs su padidėjusiu pavojumi kontingentui.
Kaip rašo „Spiegel“, iki šiol Vokietijos kariškiai galėjo kasdien išgerti po dvi skardines alaus. Tad apie 22,5 tūkst. litrų alaus, taip pat 340 butelių vyno ir šampano jau paruošti išgabenti į Vokietiją. Jei krovinio nepavyks išsiųsti į VFR, alkoholinius gėrimus teks sunaikinti. Galutinis sprendimas šiuo klausimu turėtų būti priimtas artimiausiomis dienomis. Bet, kaip patikslina leidinys, tikimybė, kad alkoholio produkcija bus sunaikinta, yra labai maža.
Anksčiau buvo pranešta, kad Vokietija ketina paspartinti savo kariuomenės išvedimą iš Afganistano ir gali tai padaryti jau iki liepos 4 d. Iš pradžių buvo planuojama, kad Bundesvero kariškiai paliks Afganistano teritoriją iki rugsėjo vidurio. Šiuo metu Afganistane yra apie 1,1 tūkst. Vokietijos kariškių. Tai didžiausias užsienio karinis kontingentas šioje šalyje po JAV pajėgų.
Balandžio 14 d. JAV prezidentas Joe Bidenas paskelbė, kad planuoja gegužės mėnesį pradėti Amerikos kariuomenės išvedimą iš Afganistano ir užbaigti jį iki 2021 metų rugsėjo 11 d. Tą pačią dieną NATO priėmė pareiškimą, kuriame buvo pranešta apie sprendimą pradėti Aljanso kariškių išvedimą iki gegužės 1 d.
Vokietijos pajėgos, priklausančios NATO kontingentui Afganistane, trečiadienį perdavė Afganistano armijai karinę stovyklą Balcho provincijoje šalies šiaurėje. Tai pranešė televizijos kanalas „Ariana News“.
Kaip pareiškė Afganistano ginkluotųjų pajėgų atstovas Fawadas Amanas, „atsakomybę už karinę stovyklą Balcho provincijoje Vokietijos kariškiai perdavė Afganistano armijos 209-ajam korpusui“. F. Amanas pridūrė, kad bazė, kurioje buvo dislokuoti VFR kariškiai, „ateityje bus naudojama kariniams tikslams“.
Anksčiau buvo pranešta, kad Vokietija ketina paspartinti savo kariuomenės išvedimą iš Afganistano ir gali tai padaryti jau iki liepos 4 d. Iš pradžių buvo planuojama, kad Bundesvero kariškiai paliks Afganistano teritoriją iki rugsėjo vidurio. Šiuo metu Afganistane yra apie 1,1 tūkst. Vokietijos kariškių. Tai didžiausias užsienio karinis kontingentas šioje šalyje po JAV pajėgų.
Balandžio 14 d. JAV prezidentas Joe Bidenas paskelbė, kad planuoja gegužės mėnesį pradėti Amerikos kariuomenės išvedimą iš Afganistano ir užbaigti jį iki 2021 metų rugsėjo 11 d. Tą pačią dieną NATO priėmė pareiškimą, kuriame kalbama apie sprendimą pradėti Aljanso kariškių išvedimą iki gegužės 1 d.
Lietuvos Prezidentas Gitanas Nausėda. Roberto Dačkaus (LR Prezidento kanceliarija) nuotr.
Prezidentas Gitanas Nausėda, Vokietijos vyriausybei patvirtinus, kad vienas Rusijos opozicijos lyderių Aleksejus Navalnas nunuodytas kovine nervus paralyžiuojančia medžiaga „Novičiok”, sako, jog panašaus verdikto daug kas ir tikėjosi.
„Šokiruoja tai, kad tokia žinia jau nebešokiruoja – panašaus verdikto daug kas ir tikėjosi. Kas tai – naujas normalumo standartas? Tikrai? Antras dalykas – Rusijos medicinos įstaigai, kurioje iš pradžių atsidūrė A. Navalnas, tokia diagnozė, žinoma, buvo misija-neįmanoma.
Demokratija nuo autokratijos tuo ir skiriasi, kad joje žmogaus gyvybės vertė yra visa ko matas. Pastarojoje gi nuosekliai įgyvendinamas Stalino principas – „nėra žmogaus, nėra problemos”, – savo Feisbuko paskyroje rašo G. Nausėda.
Kaip jau pranešta, trečiadienį Vokietijos vyriausybė patvirtino, kad Rusijos opozicijos politikas A. Navalnas buvo apnuodytas „Novičiok” grupės nervus paralyžiuojančia kovine medžiaga.
Aleksejus Navalnas. EPA-ELTA nuotr.
Kad A. Navalnas apnuodytas šia nuodinga medžiaga, nustatyta specialioje Vokietijos Bundesvero laboratorijoje.
Šiuo metu A. Navalnas gydomas Berlyne. Jis blogai pasijuto lėktuve rugpjūčio 20 dieną, skrisdamas iš Tomsko į Maskvą. Pradžioje jis buvo paguldytas į Omsko ligoninę, tačiau, spaudžiant šeimai ir kolegoms, vėliau perkeltas į Vokietiją.
Vokietijos vyriausybė dabar su partneriais ES ir NATO tarsis dėl bendros reakcijos. Be to, vyriausybė užmegs kontaktą su Cheminio ginklo draudimo organizacija (OVCW).
Tik 20 iš 152 Vokietijos ginkluotųjų pajėgų sraigtasparnių parengti skrydžiams, tai neigiamai atsiliepia naujų pilotų ruošimo planui, rašo ketvirtadienį laikraštis „Bild“, remdamasis konfidencialiu Bundesvero pranešimu.
Leidinio duomenimis, eksploatuoti parengti tik 8 sraigtasparniai „Tiger“ iš 53, taip pat 12 transporto sraigtasparnių „NH90“ iš 99. Šitaip yra todėl, kad kompanija „Airbus Helicopters Deutschland“ nespėja laiku atlikti techninės apžiūros. „Katastrofiška situacija su „Tiger“ atsiliepia pilotų rengimui. Leisti susidaryti tokiai padėčiai – neatsakinga“, – pareiškė „Žaliųjų“ frakcijos Bundestage atstovas Tobias Lindneris.
Kaip pareiškė laikraščiui neįvardytas ekspertas, atsakomybė už situaciją tenka ir Vokietijos ginkluotosioms pajėgoms.
Pranešimų apie blogą Vokietijos armijos materialinės ir techninės bazės būklę pasirodo gana dažnai.
Dar rugpjūtį buvo pranešta, kad 42 proc. Vokietijos karinių oro pajėgų lakūnų praleidžia ore nepakankamai laiko, taip pažeisdami NATO nurodymus. Aljansas rekomenduoja lakūnams praktikuotis 180 valandų per metus. Vokietijoje normą įvykdo tik 58 proc. – 512 kariškių iš 875. Pasak žiniasklaidos, pagrindinė priežastis – skraidymo priemonių stygius.
Žurnalistinis tyrimas, kurį atliko Süddeutsche Zeitung kartu su NDR, WDR ir Die Zeit, atskleidė, kad vienas VFR Federalinės žvalgybos tarnybos agentas dvidešimtojo šimtmečio dešimtajame dešimtmetyje gavo nervus paralyžiuojančios medžiagos „Novičiok“ pavyzdį, o byloje figūravo ir Bundesveras, rašo publikacijos autoriai Georgas Maskolas ir Holgeris Štarkas.
„Novičiok“ – vienas iš mirtiniausių kada nors susintetintų medžiagų, – primena autoriai. – Jos panaudojimas prieš perbėgėlį Sergejų Skripalį ir jo dukterį šiemet kovą Britanijoje, Solsberyje, sukėlė diplomatinę krizę tarp Maskvos ir Vakarų“.
Leidinio duomenimis, operacija, įvykdyta praėjusio šimtmečio dešimtojo dešimtmečio pirmojoje pusėje, sukėlė prieštaringą reakciją VFR vyriausybėje. „Žvalgyba (BND) kurį laiką jau darbavosi su rusų mokslininku, pasiūliusiu atskleisti naujos klasės kovinės nuodingosios medžiagos paslaptį, kurią kariškiai saugojo kaip akies vyzdį, išmainant į pervažiavimo garantijas ir saugumą jam ir jo šeimai. Tas „šaltinis“ net pasiūlė atvežti pavyzdį į Vokietiją“, – sakoma straipsnyje.
Vyriausybėje užvirė karštos politinės ir teisinės diskusijos. „1990 metais, spaudžiant kancleriui Helmutui Koliui, iš Vakarų Vokietijos buvo išvežti ten saugojami cheminiai ginklai, tuo pačiu pasistūmėjo derybos dėl kovinių nuodingųjų medžiagų atsisakymo visame pasaulyje. Be to, dar 1954 metais pagal Paryžiaus susitarimą Vokietija įsipareigojo negaminti masinio naikinimo ginklų“, – perduoda žurnalistai.
„Medžiagos pavyzdys buvo išanalizuotas švedų laboratorijoje – VFR žvalgyba ir Gynybos ministerija gavo tik jos formulę. Kas nutiko pačiam pavyzdžiui, neaišku – Švedijos valdžia atsakė į užklausą, kad negali paaiškinti situacijos per trumpą laiką“.
„Kolio nurodymu, – tęsia straipsnio autoriai, – žvalgyba informavo kai kuriuos savo artimiausius partnerius, įskaitant Amerikos ir Britanijos specialiąsias tarnybas. Vėliau buvo sudaryta darbo grupė, į kurią įėjo penkių Vakarų žvalgybų ir Vokietijos BND atstovai, – grupė sudėjo į visumą visus duomenis apie „Novičiok“. Atskirose NATO šalyse buvo paleista nuodų mikroskopinių dozių gamyba, kad būtų patikrinti jų apsaugos metodai ir davikliai bei sukurti priešnuodžiai. Kad negadintų gerų santykių su tuomečiu RF prezidentu Borisu Jelcinu, Vokietijos federalinė vyriausybė nusprendė neperduoti jam informacijos, susijusios su „Novičiok“. Paskutinis sovietų lyderis Michailas Gorbačiovas dar 1987 metais patikino, kad cheminio ginklo gamyba sustabdyta“.
„Perbėgėlis, – baigdami rašo autoriai, – aplinkiniais keliais pasiekė Europą ir kurį laiką gyveno stebimas Bundesvero. Nūdienos vyriausybė deda visas pastangas, kad rekonstruotų visas aplinkybes, kurios tada buvo stropiai įslaptintos“.
Lietuvoje dislokuoti Bundesvero kareiviai atsidūrė tikslinės dezinformacijos kampanijos, už kurios tikriausiai slypi Rusija, centre.
Vokiečių žurnalo Der Spiegel duomenimis, prieš keletą dienų „nežinomi asmenys pradėjo skleisti gandus, neva tai misiją Lietuvoje atliekantys vokiečių kariškiai išprievartavo nepilnametę“.
NATO diplomatai įsitikinę, kad tos kampanijos tikslas – „diskredituoti bundesverą“, kuris prieš keletą savaičių nusiuntė į Lietuvą padalinius simboliškai gynybai nuo galimos Rusijos agresijos.
Kaip pabrėžia straipsnio autorius Matiasas Gebaueris, vykdytojų metodas (visų pirma, numanomo išprievartavimo paminėjimas) stulbinančiai primena mergaitės Lizos istoriją Vokietijoje, kai Rusijos žiniasklaida pačiame migracijos krizės Vokietijoje įkarštyje 2016 metais pasakojo, kad migrantai Berlyne išprievartavo jauną rusę.
Apgaulingas „puolimas“ prieš bundesverą buvo gerai parengtas. Taigi, vasario 14 dieną elektroninis laiškas, informuojantis apie išprievartavimą, atkeliavo į Lietuvos parlamento pirmininko ir kelių žiniasklaidos leidinių paštą. Jame detaliai aprašoma, kad vokiečių kareiviai Jonavoje išprievartavo jauną Lietuvos mergaitę. Iš pirmo žvilgsnio naujiena atrodė tokia tikra, kad keletas Lietuvos žiniasklaidos leidinių iškart ją paskelbė. Dar daugiau, Jonava buvo pasirinkta neatsitiktinai: vokiečių kareiviai dislokuoti šalia jos, praneša Gebaueris.
NATO į suklastotą žinią pažiūrėjo labai rimtai. Šiaurės Atlanto aljanso diplomatas įvykį pavadino „dar viena rusų, nepatenkintų laikinu kariuomenės dislokavimu prie NATO rytinių sienų, provokacija“.
Tokias atakas aljansas laiko pirmąja Rusijos hibridinio karo pakopa.
Šiuo atveju Maskva, rašo Der Spiegel, remdamasis NATO pozicija, „bandė kriminalizuoti NATO misiją ir sužlugdyti lietuvių pasitikėjimą aljanso padalinių dislokavimu“.
Gruodžio 4 d. krašto apsaugos ministras Juozas Olekas susitikęs su Vokietijos Federacinės Respublikos ambasadore Lietuvoje Jutta Schimitz aptarė Europos saugumo situaciją, saugumo užtikrinimo priemones mūsų regione, dvišalį ir daugiašalį bendradarbiavimą, kitus saugumo ir gynybos klausimus.
„Pastaruoju metu pasaulis tapo labai nestabilus: kruvini teroristų išpuoliai, nelegalios migracijos srautai, jau nekalbant apie Rusijos agresiją Kryme ir Rytų Ukrainoje. Privalome skubiai reaguoti į visa tai“, – susitikimo metu sakė ministras J. Olekas.
Kalbėdamas apie saugumo užtikrinimą mūsų regione, ministras J. Olekas teigė, kad Jungtinei Karalystei prisijungus prie JAV ir Vokietijos bendros Transatlantinės pajėgumų stiprinimo ir mokymo iniciatyvos (angl. Transatlantic Capability Enhancement and Training, TACET), Lietuva tikisi, kad šių trijų didžiųjų šalių kariniai vienetai bus dislokuojami ir mūsų regione.
VFR nusikaltimų, kuriuos įvykdė neonacistai – vadinamasis „trejetas iš Cvikau“, aukos – 10 žmonių. Specialioji parlamentinė komisija atskleidė piktinantį policijos ir specialiųjų tarnybų aplaidumą ir nekompetentingumą.
Pernai lapkritį teroristai Uve B. ir Uve M. nusižudė. Jų bendrininkė Beate C. susprogdino namą, kuriame gyveno ekstremistų grupuotės „Nacionalsocialistų pogrindis“ (NSU) nariai, ir pasidavė policijai. Ji iki šiol tebėra areštuota, bet atsisako duoti parodymus. Sudegusiame pastate buvo rasta ginklų ir vaizdo įrašų, demaskuojančių nusikaltėlius.
