Talibanas skelbia karo pabaigą ir visuotinę amnestiją. EPA-ELTA nuotr.

Praėjus dviem dienoms po savo įžygiavimo į Afganistano sostinę Kabulą, radikalus islamo Talibanas paskelbė karo pabaigą ir visuotinę amnestiją.
 
„Karas baigėsi“, ir „visiems“ suteikiama malonė, antradienį spaudos konferencijoje Kabule sakė Talibano atstovas Zabihullahas Mujahidas.
 
Talibanas nenori keršto, pridūrė jis. Darbą Afganistane esą gali tęsti ir tarptautinės organizacijos.
 
Z. Mujahidas taip pat paskelbė, kad moterys ir toliau galės dirbti, jei jų darbas neprieštarauja „islamo principams“.
 
Kitas Talibano atstovas interviu britų stočiai „Sky News“ sakė, kad moterys Afganistane ateityje neprivalės viešoje vietoje dėvėti burkų.
 
Talibanui perėmus valdžią, daugelis afganų ėmė būgštauti, kad islamistai gali įvesti panašias taisykles, kokios galiojo 1996-2001 metais. Tada Talibanas itin griežtai interpretavo šariatą – šventą islamo įstatymą. Moterims buvo draudžiama dirbti, buvo uždarytos mergaičių mokyklos.
 
Bausmės už nusižengimus neretai buvo žiaurios. Vagys netekdavo rankos. Neištikimybe apkaltintos moterys buvo užmėtomos akmenimis.
 
Tai buvo pirmoji Talibano spaudos konferencija po valdžios perėmimo. Judėjimo atstovas, be kita ko, patikino, kad tokios organizacijos, kaip „Al Qaeda“, kurios „kelia grėsmę kitų šalių saugumui“, negalės naudotis Afganistano žeme.
 
Atstovas taip pat pabrėžė, kad Talibanas netoleruos nei narkotikų gamybos, nei prekybos. Esą bus imtasi atitinkamų priemonių. „Tačiau tam mums reikia tarptautinės paramos ir finansavimo“, – pridūrė jis.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.08.18; 08:10

Šveicarai referendume sprendžia, ar uždrausti burkas. EPA-ELTA nuotr.

Sekmadienį Šveicarija referendume balsuoja, ar uždrausti dėvėti burkas – visą kūną dengiančius musulmonių moterų drabužius – bei kitus viso veido apdangalus.
 
Siūloma, kad, išskyrus kelias išimtis, visiems gyventojams būtų draudžiama viešose vietose dengti savo veidus. Tokį pasiūlymą pateikė dešiniųjų pažiūrų antiislamistinė grupė, kuriai 2009 metais referendume pavyko pasiekti, kad būtų uždrausta naujų minaretų statyba šioje šalyje.
 
Panašūs burkų draudimai jau galioja Austrijoje, Nyderlanduose ir Prancūzijoje.
 
Nors iš pradžių gyventojai šią iniciatyvą užtikrintai palaikė, dabar, remiantis naujausiomis apklausomis, sumažėjo žmonių, ketinančių draudimui ištarti „taip“. Todėl nelengva nuspėti sekmadienį vyksiančio balsavimo rezultatus.
 
Iš viso balso teisę Šveicarijoje turi maždaug 5,4 mln. gyventojų.
 
Be to, tame pačiame referendume šveicarai spręs ir dėl laisvos prekybos sutarties su Indonezija bei dėl elektroninių asmens tapatybės kortelių. Pastarasis klausimas vertinamas prieštaringai, nes dokumentus išduotų privačios įmonės.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.03.07; 11:02

Po 14 metų trukusių debatų Nyderlanduose įsigalioja burkų draudimas.
 
Burkų ar kitų veidą dengiančių apdangalų nuo šiol negalima dėvėti tokiose viešose įstaigose, kaip mokyklos, klinikos, institucijos, taip pat autobusuose ir traukiniuose.
 
Vidaus reikalų ministerija nurodė vietos valdžios institucijoms įgyvendinti nuo ketvirtadienio galiojantį draudimą. Pareigūnai esą pradžioje turėtų paraginti veidą dengiančias moteris jį parodyti. Jei jos nepaklus, joms gali būti neleista patekti į viešus pastatus, taip pat grės mažiausiai 150 eurų piniginė bauda. Draudimas tai pat galios tokiems galvos dangalams, kaip integruoti šalmai ar balaklavos.
 
Vis dėlto neaišku, ar draudimas iš tikrųjų bus įgyvendinamas. Virtinė miestų, taip pat ligoninės, viešojo transporto įmonės, net policija pareiškė, kad jo nesilaikys.
 
Prancūzija 2011 metais tapo pirmąja šalimi, draudžiančia viešumoje dėvėti burkas ar nikabus. Ja pasekė dar kelios šalys.
 
Daugelis veidą dengiančius apdangalus laiko moterų priespaudos islame simboliu. Tačiau kritikai draudime įžvelgia nusižengimą religijos laisvei. Nyderlanduose yra apie 150 moterų, kurios reguliariai dėvi burkas ar nikabus.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.08.01; 03:00
 
 

Buvęs Didžiosios Britanijos užsienio reikalų sekretorius Borisas Johnsonas sukėlė pasipiktinimą įžeidžiamais savo pasisakymais apie burkas dėvinčias moteris, informuoja „Euronews“.

Pasipiktinimas kilo, kai britų dienraštyje „The Daily Telegraph“ pasirodė B. Johnsono straipsnis. B. Johnsonas rašė, kad burkas dėvinčios musulmonės moterys atrodo kaip pašto dėžutės ar bankų plėšikai.

Tokie B. Johnsono komentarai, kuriuos jis išsakė komentuodamas neseniai Danijoje įsigaliojusį draudimą viešumoje nešioti visą veidą dengiančius šydus, sukėlė pasipiktinimą ir Didžiosios Britanijos ministrei pirmininkei Theresai May. Politikės manymu, tokie pasisakymai netinkami ir įžeidžiantys.

Nepaisant kritikos burkoms, B. Johnsonas mano, kad šį draudimą įvesdama Danija pasielgė netinkamai.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.08.09; 05:30