Talinas, balandžio 22 d. (ELTA). Kinijos ambasadorius Prancūzijoje Lu Shaye, duodamas interviu vietos žiniasklaidai, suabejojo buvusių sovietinių respublikų, įskaitant Estiją, suverenitetu. Oficialusis Talinas jau sureagavo į jo pareiškimą, praneša portalas ERR.
Atsakydamas į televizijos kanalo LCI žurnalisto klausimą, ar Krymas yra Ukrainos dalis, Lu Shaye teigė, kad viskas priklauso nuo to, kaip žiūrėsime į šią problemą.
Žurnalistui įsikišus ir pareiškus, kad pagal tarptautinę teisę Krymas yra Ukrainos dalis, Kinijos diplomatas atsakė, kad pagal tarptautinę teisę buvusios sovietinės respublikos neturi jokio statuso, nes „nėra tarptautinės sutarties, kuri materializuotų jų suverenitetą“.
Į šį pareiškimą jau sureagavo naujasis Estijos užsienio reikalų ministras Margusas Tsahkna iš partijos „Eesti 200“. Jis žurnalistams sakė, kad Estijos URM iškvies Kinijos ambasadorių Taline.
„Mūsų tikslas – aiškiai parodyti, kad toks požiūris nepriimtinas ir kad Estija yra suvereni valstybė“, – pabrėžė M. Tsahkna.
Nepanašu, kad pabėgėlių srautai į Europą mažės, ir šios problemos sprendimas gali būti tik politinis, po pokalbių su Rusijoje besilankančiu Vengrijos ministru pirmininku Viktoru Orbanu sakė Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas.
„Migrantų skaičius nuolat didėja. Padėtis keičiasi tik geografiniu požiūriu ir srautai vėl didėja. Akivaizdu, migracijos į Europą potencialas milžiniškas“, – sakė V. Putinas.
Rusijos vadovo teigimu, didelės socialinės išmokos ir kitos išmokos Europoje tik skatina migracijos procesus. Pasak V. Putino, pirmiausiai jie kalbėjo apie migrantus iš Sirijos, Irako ir kitų Artimųjų Rytų šalių, o dabar kalba apie Užsachario Afriką. Dėl to nepanašu, kad pabėgėlių srautai į Europą mažės.
V. Putinas taip pat sulygino migracijos procesus Europoje ir Rusijoje, pabrėždamas, kad Rusija taip pat turi savų su migracija susijusių problemų.
„Tam tikru mastu, jie nėra geresni nei Europos, nes mes neturime jokių sienų su šalimis, iš kurių atvyksta migrantai. Tačiau paprastai šios šalys yra buvusios sovietinės respublikos“, – sakė V. Putinas ir pažymėjo, kad žmonės bent jau moka kalbėti rusiškai ir gali lengviau prisitaikyti prie naujų aplinkybių.
Anot V. Putino, kalbant apie Europą, padėtis šiuo atžvilgiu daug sudėtingesnė. „Į Europos šalis atvyksta visiškai skirtingo mentaliteto žmonės. Tokia adaptacija labai sudėtingas procesas“, – teigė jis.
Lietuvos, Latvijos ir Estijos ambasadoriai Paryžiuje nusiuntė laišką vyriausiajam prancūzų laikraščio „Le Monde“ redaktoriui Liukui Bronerui (Luc Bronner) su prašymu nebevadinti jų valstybių „buvusiomis sovietinėmis respublikomis“.
Diplomatai Dalius Čekuolis, Imantas Liegis ir Alaras Streimanas (Alar Streimann) savo kreipimesi pažymėjo, kad jų šalys įstojo į Sovietų Sąjungą 1940 metais ne savo noru – buvo į ją įtrauktos po karinės aneksijos.
Diplomatai taip pat pridūrė, kad trys Baltijos šalys po Sovietų Sąjungos griūties nebuvo sukurtos nuo nulio, šios valstybės atkūrė savo nepriklausomybę.
Laiškas buvo parašytas dėl neseniai leidinyje išspausdinto žemėlapio, kuriame trys Baltijos šalys buvo pavadintos „buvusiomis sovietinėmis respublikomis“.
Laikraštis „Le Monde“ kol kas nekomentavo šio diplomatų prašymo.
Šių metų pradžioje panašų kreipimąsi diplomatai išsiuntė Vokietijos portalui „Zeit Online“, kuris publikavo informaciją apie jų valstybes rubrikoje „Sovietų Sąjungos paveldas“.