Remigijus Šimašius. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Buvęs Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius pranešė, kad perves virš 1,4 tūkst. eurų, kurie buvo panaudoti reprezentaciniais tikslais jo atostogų metu, dar būnant sostinės vadovu. Jis prašo to nevadinti grąžinimu, nes, anot politiko, „grąžinti galima tik tai, kas paimta“.
„Suskaičiavau – iš viso per šiuos 8 metus mano panaudota Vilniaus mero reprezentacija atostogų metu sudarė 1407,67 eurų. Kiekvienas euras išleistas atstovauti miestą. Tačiau aš šią sumą pervesiu į savivaldybės sąskaitą. Kodėl – kviečiu paskaityti. Tik labai prašau nekalbėti ir nerašyti „Šimašius grąžino“, nes grąžinti galima tai, kas paimta“, – savo feisbuko paskyroje teigė R. Šimašius.
„Aš pervedu šias lėšas savivaldybei, o ne grąžinu, nes nei paėmiau, nei pasinaudojau, o panaudojau mero funkcijoms vykdyti. Suma ši gal ir nedidelė per aštuonerius metus, bet man nemaža – gyvenau juk iš mero atlyginimo. Nė vieno euro per visus metus nepanaudojau ir kaip Tarybos narys, netempiau nei savo, nei svetimų kuro čekių. Nors aišku, kad pasitaikydavo naudoti ir savo automobilį darbo reikmėms (ypač kai net priskirto vairuotojo paskutinius porą metų neturėjau, o per pandemiją juolab vairuotojai kitoms funkcijoms buvo deleguoti), ir ryšio išlaidas apmokėti, ypač karantino metu, ir kitų nedidelių išlaidų patirti“, – tvirtino jis.
ELTA primena, kad visuomenininkas Andrius Tapinas pastarąją savaitę paskelbė, kad buvęs Vilniaus meras Remigijus Šimašius, atostogaudamas Prancūzijoje, dengė patirtas išlaidas reprezentacinio fondo lėšomis.
Tęsiant sostinės politikų kanceliarinių išlaidų analizę, paaiškėjo, kad buvęs Vilniaus lyderis 2022 m. atostogų metu naudojosi reprezentacinio fondo finansais ir apmokėjo įvairias maisto produktų, suvenyrų, knygų išlaidas.
Jis nurodo, kad lankydamasis Prancūzijoje, R. Šimašius už 42 eurus įsigijo retų knygų, už 178 eurus – įvairių jūros gėrybių, beveik 72 eurus išleidžia pietums restorane „Cochon Bleu“, 164 eurus išleidžia akacijų medui.
Klausimų sukėlė ir kai kurių Vilniaus miesto taryboje dirbusių Laisvės partijai priklausančių politikų panaudotos tarybos nariams skirtos lėšos. Kaip skelbia naujienų portalas Delfi – sostinės savivaldybėje dirbę politikai už kanceliarines lėšas nuomojosi laikrodį bei padengė naktines keliones.
Prezidentas Gitanas Nausėda. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Prezidentas Gitanas Nausėda tikina, kad, formuojant naują Vyriausybę, dabartinių ministrų, įsivėlusių į vadinamąjį čekių skandalą – Simono Kairio ir Gintarės Skaistės – kandidatūros neturėtų būti teikiamos.
„Noriu atsakingai pareikšti, kad tie ministrai, kurie yra susiję su šiuo nuaidėjusiu ir tebeaidinčiu skandalu – jiems vietos naujojoje Vyriausybėje aš nematau. Tiesiog būtų gerai, kad šios ministrų kandidatūros, pono Kairio ir ponios Skaistės kandidatūros tiesiog nebūtų siūlomos naujoje Vyriausybėje“, – pirmadienį LNK televizijai sakė šalies vadovas.
Prezidentas patikino, kad būsimam Ministrų kabineto lyderiui teikiant šių politikų kandidatūras, jos nebus tvirtinamos.
„Negali būti to, kas dabar kažkur tarp eilučių jau mėginama paskleisti – kad gali būti taip, kad ir niekas nepasikeis, visą šitą ratą apsukę, mes grįšime prie naujos senosios Vyriausybės“, – pabrėžė G. Nausėda.
Tikina, kad dėl kilusio skandalo „Lietuva yra destabilizuota lygioje vietoje“
Vertindamas jau ne pirmą savaitę besitęsiantį skandalą dėl piktnaudžiavo kanceliarinėmis lėšomis, prezidentas apgailestavo, kad Vyriausybė nesiėmė akivaizdžių situaciją sprendžiančių sprendimų, kurių pavyzdį, anot G. Nausėdos, pademonstravo pati Prezidentūra.
„Labai apmaudu, kad mes susikūrėme krizę lygioje vietoje – tą tenka pripažinti. Kuomet mes priimame sprendimą, kad su čekiukų istorija vienaip ar kitaip susijęs mano vyriausiasis patarėjas Povilas Mačiulis turėtų palikti tarnybą – ir jis tai padarė, demonstruodamas, mano nuomone, vakarietišką politinę kultūrą – mes tikėjomės, kad šiuo pavyzdžiu paseks ir Vyriausybė“, – aiškino valstybės vadovas.
Tuo metu, prezidento manymu, valdančiųjų konservatorių reakcija buvo „visiškai nesuprantama ir nesuvokiama“, o įsisiūbavęs skandalas lėmė tai, jog „Lietuva yra lygioje vietoje destabilizuota“.
„Tačiau reakcija buvo visiškai nesuprantama, nesuvokiama. Ir vietoje to, kad padėkotų už darbą trims ministrams, buvo pradėta kurti tokia, sakyčiau, melodrama ar drama su daugybe veikėjų, veikiančių personažų, kurios galutiniai tikslai net patiems konservatorių partijos atstovams nėra aiškūs ir kuri dabar tikrai išjudino mūsų politinės sistemos pamatus“, – kalbėjo G. Nausėda.
„Vietoje to, kad padaryti sprendimus, kurie buvo pribrendę, buvo nueita kitu keliu. Ir šiandien Lietuva yra lygioje vietoje destabilizuota“, – apgailestavo jis.
Nesupranta, kodėl premjerė siekia išsaugoti visą Ministrų kabinetą
G. Nausėda pakartojo, kad į skandalo epicentre atsidūrę trys ministrai – G. Skaistė, S. Kairys ir Jurgita Šiugždinienė – turėjo pasekti jo buvusio patarėjo P. Mačiulio pavyzdžiu ir pasitraukti iš užimamų pareigų. Tą padarė tik švietimo, mokslo ir sporto ministrė.
Prezidentas mano, kad pakeitus šiuos tris ministrus visą valstybę drebinančios krizės būtų išvengta.
„Aš tikėjausi, kad mūsų pavyzdys įkvėps Vyriausybę priimti reikalingus sprendimus ir, ko gero, šiandien Vyriausybė būtų dirbusi taip, kaip dirba“, – sakė jis, pažymėdamas, kad konservatoriams būtų pavykę rasti naujus politikus, galinčius pakeisti postus paliekančius ministrus.
Todėl šalies vadovas mano, kad Vyriausybės lyderė Ingrida Šimonytė besąlygiškai siekia išsaugoti visą Ministrų kabinetą. Negana to, anot G. Nausėdos, tai tapo visos Vyriausybės „veiklos ašimi“.
„Man nesuvokiama, kad kartais principas „išsaugosiu ministrą bet kokia kaina“ tapo šitos Vyriausybės veiklos ašimi“, – stebėjosi G. Nausėda.
„Mes esame politikoje ir suprantame, kad žmonės gali atsidurti interesų konflikte, žmonės gali turėti vienokių ir kitokių problemų, kartais nesusijusių su tiesioginėmis jų pareigomis. Išsikelti sau sportinį principą apginti bet kokį ministrą – nesvarbu, ką jis yra pridirbęs – yra tiesiog šiuolaikiniu politikos požiūriu nesuvokiama. Tenka tik tai tikėtis, kad pagaliau tas požiūris ir supratimas, kas yra politika, po truputį keisis ir mes rasime bendrą kalbą“, – vylėsi šalies vadovas.
Kilus skandalui dėl galimo savivaldos politikų piktnaudžiavimo kanceliarinėmis lėšomis, konservatorių pirmininkas Gabrielius Landsbergis prakalbo apie visos politinės sistemos perkrovą. Pasak jo, pastaroji problema liečia ne tik savo išlaidų negalinčius pagrįsti ministrus, bet visas politines partijas. Todėl TS-LKD prezidiumas pasiūlė Seimui surengti naujus rinkimus – priešingu atveju, Vyriausybė atsistatydintų.
Praėjusią savaitę registruotame nutarimo projekte, konservatoriai siūlo Seimui surengti naujus rinkimus rugsėjo 10 d.
Premjerė Ingrida Šimonytė ne kartą patikino, kad, Seimui pritrūkus politinės valios ir nesušaukus naujų rinkimų, ji atsistatydins.
Tokia iniciatyva sutinkama nevienareikšmiškai – valdantieji liberalai sako, kad Seimas turėtų apsispręsti dėl siūlymo tik po NATO viršūnių susitikimo. Tuo metu Laisvės partija nurodo esanti atvira iniciatyvai, nors pirmalaikiai rinkimai, jų nuomone, yra kraštutinė priemonė.
Skandalo įkarštyje švietimo, mokslo ir sporto ministrė J. Šiugždinienė pripažino negalinti dokumentais pagrįsti savo išlaidų, dirbant Kauno miesto savivaldybėje. Nors tvirtino skaidriai naudojusi išmokas, o už jas atsiskaičiusi pagal savivaldybėje galiojusį reglamentą, oponentams keliant spaudimą politikė nutarė trauktis iš posto.
Laikinosios sostinės taryboje dirbę G. Skaistė bei S. Kairys taip pat nurodė, kad neturi kaip pagrįsti savo išlaidų. Visgi, finansų ministrė pranešė, kad susiklosčius tokiai situacijai ji Kauno savivaldybei pervedė dalį išnaudotų lėšų – beveik 14 tūkst. eurų.
