Po kelias dienas trukusių diskusijų, Europos Vadovų Tarybai (EVT) pavyko sutarti dėl kandidatų į aukščiausius ES postus, pranešė EVT pirmininkas Donaldas Tuskas.
 
Naująja Europos Komisijos pirmininke EVT siūlo Vokietijos gynybos ministrę Ursulą von der Leyen. Dėl jos kandidatūros dar balsuos Europos Parlamentas.
 
Naujuoju EVT pirmininku nutarta išrinkti Belgijos premjerą Charles’į Michelį.
 
Tuo tarpu Europos Centrinio Banko (ECB) valdančiosios tarybos pirmininke taps Tarptautinio valiutos fondo (TVF) vadovė Christine Lagarde, o ES diplomatijos vadovu – Ispanijos užsienio reikalų ministras Josepas Borrellas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.07.03; 00:30

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) nariai pirmadienį Seime susitinka su Lietuvos banko atstovais. Centrinis bankas pristatys finansinio stabilumo apžvalgą. Taip pat diskusijos metu planuojama užduoti ir platesnius klausimus dėl galimos krizės ženklų Lietuvoje, Eltai teigė BFK pirmininkas Stasys Jakeliūnas.

„Taip pat, remiantis Švedijos centrinio banko finansinio stabilumo ataskaita, klausime ir apie situaciją Švedijoje. Klausime dėl makroprudencinės politikos vykdymo, kaip bankai jos laikosi ir ar nereikia papildomų priemonių. (…) Šie dalykai susiję finansiniu stabilumu ir krizės prevencija. (…) Visa kita bus diskusijos metu priklausomai nuo komiteto poreikio“, – Eltai sakė S. Jakeliūnas.

Kaip ELTA jau skelbė, už biudžetą atsakingas ES komisaras Guntheris Oettingeris yra perspėjęs, kad pasaulio ekonomikos padangė pastaruoju metu gerokai aptemo.

„Matome, kad tvenkiasi debesys virš pasaulio ekonomikos, pastarųjų šešerių metų vakarėlis baigiasi“, – kalbėjo G. Oettingeris.

Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas yra sakęs, kad ekonomikos augimo sulėtėjimo ir net krizės galima laukti per artimiausius 2-3 metus, tačiau tiek Lietuvos bankas, tiek šalies Vyriausybė šiems procesams esą yra gerokai labiau pasirengusi nei prieš dešimtmetį.

Banko „Swedbank“ Lietuvoje vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis pabrėžė, kad krizė tikrai bus, tačiau neaišku, kada išryškės ją lemsiantis „išorinis šokas“. Kad ir kaip būtų, jo teigimu, Lietuvos ekonominė padėtis dabar yra visai kitokia nei buvo prieš praėjusią krizę, ir vidutinio stiprumo sukrėtimas šalies būklei nebūtų toks sunkus.

Tuo metu ekonomistas Gitanas Nausėda yra sakęs, kad, nors išvados po buvusios ekonominės krizės ir yra padarytos, tačiau nauja krizė gali turėti kiek kitokį pobūdį dėl prekybos karų, akcijų kursų pervertinimo ar Pietryčių Azijos skolų. Vis dėlto, kaip pabrėžė G. Nausėda, gali būti, kad nuo naujos krizės nepavyks visiškai apsisaugoti.

Finansų ministras Vilius Šapoka yra pasakęs, kad svarbu ne tik būti gerai pasiruošusiems, bet ir neįsikalbėti ligos.

„Sunkesniems laikams visuomet turime ruoštis. Kuo noriu pasidžiaugti – tai, kad trečius metus iš eilės pirmą kartą Lietuvos istorijoje mes kaupiame rezervus. Bet taip pat labai svarbus dalykas – neįsikalbėti ligos“, – teigė V. Šapoka.

Lapkritį naujienų agentūros ELTA užsakymu rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ atliktas tyrimas rodė, kad, pastaruoju metu ekonomistams ir politikams kalbant apie tai, jog galimai artėja nauja krizė, daugiau nei pusė apklaustų gyventojų dėl to jaučia nerimą ir susirūpinimą.

Informacijos šaltinis – ELTA

2019.02.04; 08:14