Generolas Šarlis de Golis
Paryžius, vasario 3 d. (AFP-ELTA). Kremliui palankus Prancūzijos karo didvyrio ir prezidento Charles‘io de Gaulle‘io anūkas sukėlė nerimą apsilankęs Rusijoje, kur dalyvavo oficialiuose minėjimuose ir susitiko su užsienio žvalgybos tarnybos vadovu.
Pierre‘as de Gaulle‘is, jauniausias šiuolaikinės Prancūzijos respublikos įkūrėjo anūkas, šią savaitę lankėsi Maskvoje, o ketvirtadienį išvyko į Volgogradą – ten dalyvavo Antrojo pasaulinio karo minėjimo renginiuose, kuriuose buvo ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas.
Tai jau ne pirmas kartas, kai iki šiol mažai girdėta garsiausios Prancūzijos politinės šeimos atžala sukelia sąmyšį. Praėjusį mėnesį jis užsitarnavo šeimos priekaištų dėl didelio atgarsio sulaukusio interviu, kuriame pakartojo Rusijos pasiteisinimus dėl įsiveržimo į Ukrainą. Sergėjus Naryškinas
Antradienį Rusijos valstybinė televizija parodė jį dalyvaujantį apskritojo stalo diskusijoje su Rusijos užsienio žvalgybos tarnybos SVR vadovu Sergejumi Naryškinu.
„Vakarų sprendimas siųsti sunkiuosius tankus į frontą (Ukrainoje) yra labai pavojingas. Vakarų politikai to nesupranta“, – teigia P. de Gaulle‘as, kurio žodžiai buvo verčiami į rusų kalbą.
Girdėti, kaip S. Naryškinas giria „gerbiamą poną de Gaulle‘į“ ir dėkoja jam už „principingą ir tvirtą poziciją, ginančią tikruosius europietiškus ir žmogiškus principus“. Šarlis de Golis
Rusijos užsienio reikalų ministerijos biuro Rostove prie Dono tviterio paskyroje buvo paskelbta P. de Gaulle‘io nuotrauka iš Volgogrado, kur jis ketvirtadienį davė interviu vietos televizijos kanalui „Volgograd 24“. AFP matė šiuos vaizdus.
Sausio mėnesį kalbėdamas Prancūzijos laikraščiui „Le Parisien“, Ženevoje gyvenantis P. de Gaulle‘is teigė, kad karą Ukrainoje sukėlė „katastrofiškas NATO vaidmuo“, „neapgalvota Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio politika“ ir „neonacių karinės grupuotės“.
„Mes, Prancūzijos žmonės, mokame didelę kainą už karą, kurį išprovokavo Jungtinės Valstijos, siekdamos paversti Europą vasalu“, – sakė 59 metų verslo konsultantas, pridurdamas, kad V. Putinas yra „puikus savo šalies lyderis“.
Golizmas
P. de Gaulle‘io prokremliškos pažiūros, įskaitant kalbą Rusijos ambasadoje praėjusį birželį, kaip pranešama, sukėlė Prancūzijos vyriausybės susirūpinimą, tačiau sulaukė rusofilų intelektualų ir politikų pagyrų.
Sausio 24 dieną jo vyriausias brolis Yves‘as de Gaulle‘is dienraščiui „Le Parisien“ sakė, kad jo brolio pažiūros „nieko kito, išskyrus jį patį, neliečia – nei manęs, nei mūsų šeimos, nei juo labiau generolo“.
„Tai, ką sako anūkas, yra nesąmonė, ir aš suprantu, kad šeima jaučiasi apjuodinta“, – ketvirtadienį per diskusiją apie ginčą kanalui LCI sakė prancūzų gynybos žurnalistas ir apžvalgininkas Jeanas-Dominique‘as Merchet.
Generolas Ch. de Gaulle‘is pabėgo iš Prancūzijos po to, kai 1940 metais šalis kapituliavo prieš nacistinę Vokietiją. Jis tapo pasipriešinimo judėjimo veidu, o po ketverių metų pergalingai grįžo į Prancūziją kaip sąjungininkų pajėgų vadas. Eifelio bokštas. EPA – ELTA nuotr.
Šis aršus nacionalistas garsėjo aštriais santykiais su Didžiąja Britanija ir Jungtinėmis Valstijomis, o 1944 metais, dar nepasibaigus mūšiams Europoje, sukėlė nerimą apsilankęs Maskvoje ir pas Josifą Staliną.
Ši kelionė buvo pirmtakė to, kas dabar vadinama „golistine“ užsienio politika, kuria Šaltojo karo metais siekta, kad Prancūzija būtų tarpinė grandis tarp JAV dominuojamo Vakarų bloko ir Sovietų Sąjungos.
Šis palikimas iki šiol daro įtaką Prancūzijos politikai ir iš dalies paaiškina dabartinio lyderio Emmanuelio Macrono atkaklias pastangas užmegzti dialogą su V. Putinu prieš ir po to, kai Rusijos vadovas įsakė užpulti Ukrainą praėjusių metų vasarį. Prancūzijos tankai karinio parado Paryžiuje metu. EPA – ELTA nuotr.
Ch. de Gaulle‘io pažiūros ir politika Prancūzijoje yra nuolatinis debatų šaltinis, ypač kai jos taikomos dabartiniams įvykiams.
Nors jo įtarumas anglosaksų ir amerikiečių atžvilgiu buvo gerai žinomas – dėl to jis 1966 metais atitraukė Prancūziją iš bendros NATO karinės vadovybės – istorikai sutaria, kad Ch. de Gaulle‘is vis dėlto laikė Prancūziją gerai įsitvirtinusią Vakarų aljanse.
Prancūzijos prezidentas Šarlis de Golis
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, minėdamas svarbaus Antrojo pasaulinio karo mūšio, kuris įkūnijo Prancūzijos pasipriešinimą gerokai stipresnėms nacių pajėgoms, metines, pagerbė Prancūzijos pasipriešinimo naciams didvyrį Charles’į de Gaulle’į.
E. Macronas atsitraukė nuo dabartinės jo valdomos šalies kovos su koronavirusu, kad pagerbtų savo pirmtako drąsą pradedant kovą su naciais, kurie Antrojo pasaulinio karo pradžioje užėmė didelę dalį Vakarų Europos.
„Ch. de Gaulle’is sako mums, kad Prancūzija yra stipri, kai ji pažįsta savo likimą, kai ji išlieka vieninga, kai ji ieško sutarimo kelio…“, – nedideliame La Vil o Bua le Dizy miestelyje šiaurės rytų Prancūzijoje kalbėjo E. Macronas.
Būtent netoli šio miestelio 1940 m. gegužės 17 d. įvyko Monkornė mūšis, kurio metu Prancūzijos kariai pasipriešino nacistinės Vokietijos pajėgoms ir trumpam sustabdė jų veržimąsi.
Nors mūšis buvo pralaimėtas, jame Prancūzijos kariai pademonstravo vieną iš nedaugelio veiksmingų kontratakų prieš nacius, o pats Ch. de Gaulle’is vėliau teigė, kad šis mūšis suteikė jam vilties. Šarlis de Golis
Nors to meto Prancūzijos valdžia kapituliavo, tuo metu nelabai kam žinomas pulkininkas Ch. de Gaulle’is įkūnijo Prancūzijos dvasią.
„Nuožmiai laisvas ir išdidus, ryžtingas ir nenumaldomas“, – apie Ch. de Gaulle’į kalbėjo E. Macronas.
Prancūzijos prezidentas padėjo vainiką prie paminklo per karą žuvusiems prancūzams ir pagyrė tuometinės kariuomenės drąsą, kuri leido nusikratyti nacių okupacijos.
E. Macronas, dalyvaudamas 80-ųjų Monkornė mūšio metinių minėjimo ceremonijoje, nedėvėjo veido kaukės, tačiau jis ir keli kiti ceremonijos dalyviai laikėsi saugaus fizinio atstumo.
Europą ypač smarkiai paveikė koronaviruso protrūkis, o daugiau nei pusė viso pasaulio COVID-19 aukų yra būtent Europos šalyse. COVID-19 pandemija yra vadinama didžiausia žemyno krize nuo Antrojo pasaulinio karo.
Dėl pandemijos Europos šalys, kaip ir didžioji dalis likusio pasaulio, įvedė griežtą karantiną, kuris padarė didžiulę žalą ekonomikai.
Prieš 80 metų Ch. de Gaulle’is iš užsienio pradėjo pasipriešinimo naciams kampaniją, tuo metu, kai Prancūzijos karo laikotarpio lyderis Philippe’as Petainas pasidavė nacistinei Vokietijai, kuri okupavo didelę dalį šalies. Emmanuelis Macronas, Prancūzijos prezidentas. EPA – ELTA nuotr.
Prezidentu vėliau tapęs generolas Ch. de Gaulle’is yra asmeninis E. Macrono herojus, kurio oficialioje nuotraukoje ant stalo matyti Ch. de Gaulle’io karo laikų memuarai. E. Macronas taip pat prie Eliziejaus rūmų herbo pridėjo Lotaringijos kryžių – Laisvosios Prancūzijos pajėgų simbolį.
Sekmadienį vykusį ceremonija buvo pirmasis su koronaviruso protrūkiu nesusijęs E. Macrono oficialus vizitas per daugiau nei du mėnesius.
E. Macronas šiemet minės dar dvejas su Ch. de Gaulle’iu susijusias datas: 80-ąsias birželio 18-osios raginimo iš Londono Prancūzijos piliečiams priešintis metines ir lapkričio 8 d. – 50-ąsias Ch. de Gaulle’io mirties metines.
Prancūzijos lėktuvnešis „Charles de Gaulle“. EPA – ELTA nuotr.
Po koronaviruso protrūkio Prancūzijos lėktuvnešyje „Charles de Gaulle“ užkratas diagnozuotas dar šimtams karių. Iš viso 940 testų rezultatai buvo teigiami, penktadienį Senate sakė ginkluotųjų pajėgų sveikatos tarnybos direktorė Maryline Gygax Généro. 645 jūreiviams virusas nebuvo nustatytas.
Iš viso lėktuvnešyje ir jį lydinčioje kovinėje grupėje buvo 2 300 karių. Likusių testų rezultatų kol kas nėra. Manoma, kad užsikrėtusiųjų skaičius dar gali gerokai išaugti.
Gynybos ministerijos duomenimis, trečiadienį infekuotųjų skaičius dar buvo 670. Užkrato kilmė nežinoma. Atliekamas tyrimas. Įgula, kuri misijoje buvo tris mėnesius, po tarpinio sustojimo Breste kovo viduryje kontaktų su išore neturėjo. Iš susirgusių karių 20 gydomi ligoninėje, vienas – reanimacijoje.
Milžiniškas karo laivas Velykų sekmadienį įplaukė į Pietų Prancūzijos Tulono uostą. Prieš tai laive buvo patvirtinta dešimtys infekcijų. Kariai dviem savaitėms izoliuoti Tulone ir apylinkėse.
Prancūzijos lėktuvnešyje „Charles de Gaulle“ 40 karių įtariamas „Covid-19“. Jiems pasireiškia ligos simptomai, trečiadienį pranešė Prancūzijos gynimo ministerija. Pirmieji simptomai esą pasireiškė neseniai. Lėktuvnešyje yra medicinos skyrius su dirbtinio kvėpavimo aparatais.
Į laivą siunčiami medikai su testais, kad būtų ištirti atvejai ir užkirstas kelias viruso plitimui. Lėktuvnešis šiuo metu yra Atlante ir grįžta į Viduržemio jūrą. Jūreiviai, kuriems įtariamas virusas, izoliuoti. Be to, kaip prevencinė priemonė visiems įgulos nariams, kuriems pasireiškia simptomai, ypač kosulys, išdalytos kaukės, pareiškė ministerija.
Pastaruoju metu koronavirusu užsikrėtė daugiau kaip 150 JAV karo laivo „USS Theodore Roosevelt“ įgulos narių.
