Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Alijevas. EPA – ELTA nuotr.
Ilhamas Alijevas nedalyvaus šią savaitę Ispanijoje planuojamame Europos Sąjungos rengiamame susitikime su Armėnijos ministru pirmininku Nikolu Pašinianu, trečiadienį naujienų agentūrai AFP sakė vyriausybės pareigūnas.
„Atsižvelgdamas į proarmėniškus Prancūzijos pareigūnų pareiškimus (…) dėl karinio bendradarbiavimo tiekiant (Jerevanui) ginklus bei šaudmenis ir į kaltinimus, kuriuos vakar išsakė Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles‘is Michelis, Azerbaidžanas nemato reikalo dalyvauti derybose tokiu formatu“, – sakė pareigūnas.
Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock. EPA – ELTA foto
Berlynas, gegužės 2 d. (dpa-ELTA). Vokietijos užsienio reikalų ministrė ir du Bundestago įstatymų leidėjai planuoja apsilankyti Kyjive, kad parodytų savo paramą Ukrainai Rusijos atakoms tebesitęsiant, tačiau apie Vokietijos lyderių kelionę dar vis nieko negirdėti.
Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock sekmadienį pareiškė planuojanti kelionę į Kyjivą. Opozicijos lyderis Friedrichas Merzas ir kairiųjų įstatymų leidėjas Gregoras Gysi iš „Die Linke“ (Kairiosios partijos) taip pat paskelbė apie planus keliauti. Tačiau prezidentas šiuo klausimu tyli, Ukrainos vyriausybei pareiškus, kad teikia pirmenybę Vokietijos kancleriui, nes jo pareigos leidžia priimti svarbiausius politinius sprendimus. Ginčas kilo dėl vokiečių nenoro tiekti Ukrainai sunkiąją ginkluotę, nepaisant pakartotinių raginimų ir augančios kritikos.
Nė vienas Vokietijos vyriausybės narys dar nesilankė Kyjive, nors daugelis kitų Vakarų lyderių jau vyko į Ukrainos sostinę parodyti savo paramos Maskvai užpuolus kaimynę. A. Baerbock būtų pirmoji Vokietijos vyriausybės narė, vyksianti į Kyjivą, nes kancleris Olafas Scholzas taip pat nieko nepaskelbė apie panašius planus. Olafas Scholzas. EPA – ELTA nuotr.
„Taip, aš taip pat keliausiu“, – sekmadienį transliuotojui ARD sakė A. Baerbock ir pridūrė, kad šią kelionę ji suplanavo, kai buvo atskleisti karo nusikaltimai Bučoje, bet iš pradžių norėjo leisti pirmajam vykti prezidentui Frankui Walteriui Steinmeieriui. A. Baerbock nenurodė, kada ji vyks į Kyjivą.
Iki šiol iš Vakarų politikų Kyjive lankėsi Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen, Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles‘is Michelis, JT generalinis sekretorius António Guterresas.
Vladimiras Putinas. EPA – ELTA nuotr.
Maskva, lapkričio 24 d. (AFP-ELTA). Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį pareiškė Europos Vadovų Tarybos pirmininkui Charles‘iui Micheliui esantis susirūpinęs dėl Kijevo „provokacijų“, kuriomis siekiama pakurstyti įtampą Rytų Ukrainoje, pranešė Kremlius.
„Rusijos prezidentas išreiškė susirūpinimą dėl besitęsiančių Ukrainos pusės provokacijų, kuriomis siekiama paaštrinti situaciją prie kontaktinės linijos“, – sakoma Kremliaus pranešime po V. Putino ir Ch. Michelio pokalbio telefonu.
V. Putinas taip pat atkreipė dėmesį į „būtinybę nutraukti Kijevo vykdomą rusakalbių gyventojų diskriminavimo politiką, kuri pažeidžia tarptautinius Ukrainos įsipareigojimus.“
Pokalbis telefonu įvyko Vakarų valstybėms susirūpinus dėl pranešimų apie Rusijos karinį aktyvumą netoli Ukrainos, o Jungtinėms Valstijoms pareiškus, kad pasienyje iš naujo telkiama kariuomenė.
Maskva atmeta Vakarų teiginius, kad Rusija galimai rengiasi įsiveržti į Ukrainą, ir kaltina NATO provokacijomis.
Europos Sąjunga (ES) apkaltino Kremliaus remiamą Aliaksandro Lukašenkos režimą Baltarusijoje tikslingai priviliojus tūkstančius migrantų – tai kerštas už sankcijas. Kai kurios ES narės, įskaitant Lenkiją, teigia, kad krizę organizuoja Maskva. EVT pirmininkas Charles’is Michelis. EPA – ELTA nuotr.
Trečiadienį V. Putinas paragino ES pradėti „sisteminį bendradarbiavimą“ su Baltarusija siekiant išspręsti krizę ir pareiškė Ch. Micheliui, kad planai taikyti naujas sankcijas Minskui duoda priešingų rezultatų, sakoma Kremliaus pranešime.
V. Putinas pareiškė viltį, kad Ch. Michelis „dirbs su Lenkija, kad užkirstų kelią smurto naudojimui prieš migrantus“, ir perspėjo nesiimti jokių žingsnių, kurie paaštrintų situaciją, pridūrė Kremlius.
Rusijos prezidentas taip pat paminėjo, kad Lenkijos pajėgos prieš pabėgėlius panaudojo „vandens patranką, ašarines dujas, kurtinančias granatas ir kitą specialią įrangą“, nurodė Kremlius.
