Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles’is Michelis ir Ukrainos Prezidentas Volodymiras Zelenskis. EPA – ELTA foto
Briuselis, vasario 9 d. (AFP-ELTA). Ketvirtadienį, po Europos lyderių susitikimo su prezidentu Volodymyru Zelenskiu, Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles’is Michelis įspėjo, kad artimiausios savaitės gali lemti Rusijos invazijos eigą.
„Kitos savaitės ir kiti mėnesiai tikriausiai bus lemiami. Dabar ne metas drebėti, reikia suteikti visapusišką paramą”, – sakė Europos Vadovų Tarybos pirmininkas.
EVT pirmininkas Charles’is Michelis. EPA – ELTA nuotr.
Briuselis, lapkričio 16 d. (AFP-ELTA). Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininkas Charles’is Michelis antradienį paragino Armėnijos ir Azerbaidžano lyderius paskelbti „visapusiškas paliaubas“, tarp senų priešių pratrūkus naujiems pasienio susirėmimams.
Ch. Michelis teigė pasikalbėjęs su Azerbaidžano prezidentu Ilhamu Alijevu ir Armėnijos premjeru Nikolu Pašinianu. EVT pirmininkas nekaltino nė vienos pusės dėl „sudėtingos situacijos regione“, tačiau pareikalavo „skubios deeskalacijos ir visapusiškų paliaubų“.
„ES yra įsipareigojusi bendradarbiauti su partnerėmis, siekiant įveikti įtampą ir užtikrinti klestėjimą ir stabilumą Pietų Kaukaze“, – tviteryje parašė Ch. Michelis.
Kiek anksčiau Armėnija pranešė, kad prie Azerbaidžano sienos žuvo keli jos kariai ir šalis prarado dviejų karinių pozicijų kontrolę.
Azerbaidžanas apkaltino Armėniją išprovokavus susirėmimus ir savo ruožtu pranešė apie du sužeistus azerbaidžaniečių karius.
Apie pastaruosius incidentus pranešama praėjus metams po to, kai abi šalys buvo įsivėlusios į šešių savaičių trukmės karinį konfliktą, kuris nusinešė daugiau kaip 6,5 tūkst. gyvybių ir pasibaigė Rusijai tarpininkaujant sudarytomis paliaubomis.
EVT pirmininkas Charles’is Michelis. EPA – ELTA nuotr.
Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininkas Charles’is Michelis šeštadienį pareiškė, kad Europos Sąjunga pasisako už tarptautines pastangas mažinti įtampą tarp Armėnijos ir Azerbaidžano po pernai vykusio karinio konflikto dėl Kalnų Karabacho regiono, informuoja AFP.
Lankydamasis Armėnijos sostinėje Jerevane Ch. Michelis išreiškė ES paramą Minsko grupės pastangoms tarpininkauti sprendžiant teritorinius nesutarimus. Šią grupę sudaro Prancūzijos, Rusijos ir JAV diplomatai.
2020 m. rudenį Armėnija ir Azerbaidžanas kariavo dėl Kalnų Karabacho regiono, o karinis konfliktas nusinešė 6 500 gyvybių. Rusijai tarpininkaujant buvo susitarta dėl paliaubų. Pagal jų sąlygas Armėnija prarado daugelį metų kontroliuotas teritorijas.
Įtampa tarp dviejų Kaukazo valstybių vėl paaštrėjo gegužę, kai Armėnija apkaltino Azerbaidžano karines pajėgas pažeidus peržengus šalies sienas pietuose. Nuo tada abi pusės praneša apie kartais pasienyje įvykstančius susišaudymus.
EVT vadovas paragino Minsko grupę „prisiimti atsakomybę ir aptarti įvairias temas“ siekiant spręsti konfliktą.
Minsko grupė buvo ne itin aktyvi po to, kai buvo susitarta dėl paliaubų, o Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Alijevas pareiškė, kad „Kalnų Karabacho konfliktas yra visiškai išspręstas“ ir atmetė Armėnijos raginimus derėtis dėl regiono politinio statuso.
Ch. Michelis šiomis dienomis lankosi Pietų Kaukaze – šeštadienį vyksta jo vizitas Jerevane, o sekmadienį jis vyks į Baku, kur susitiks su I. Alijevu. Pirmadienį EVT pirmininkas lankysis Batumyje, kur kalbėsis su Sakartvelo, Ukrainos ir Moldovos lyderiais.
Kinija raginama persvarstyti Honkongo saugumo įstatymą. EPA-ELTA nuotr.
Europos Sąjunga (ES) pirmadienį paragino Kinijos lyderius gerbti Honkongo autonomiją ir pareiškė „didelį susirūpinimą“ dėl Kinijos planų įvesti Honkonge griežtą naują nacionalinio saugumo įstatymą. ES taip pat įspėjo Kiniją dėl „labai neigiamų padarinių“, jei ji įgyvendins savo planus dėl įstatymo.
Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen ir Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles’is Michelis savo susirūpinimą pareiškė per virtualų vaizdo susitikimą su Kinijos premjeru Li Keqiangu ir prezidentu Xi Jinpingu.
„Mes pareiškėme didelį savo susirūpinimą dėl siūlomo nacionalinio saugumo įstatymo Honkongui“, – po susitikimo reporteriams sakė Ch. Michelis.
„Paraginome Kiniją tęsėti pažadus, duotus Honkongo žmonėms ir tarptautinei bendruomenei, susijusius su Honkongo aukšto lygio autonomija ir garantuotomis laisvėmis“, – pridūrė Ch. Michelis.
Pasak U. von der Leyen, jie aiškiai parodė Kinijos pareigūnams, kad ES mano, jog nacionalinio saugumo įstatymo įvedimas pažeidžia Kinijos tarptautinius įsipareigojimus.
„Nacionalinio saugumo įstatymas kelia grėsmę, kad bus rimtai pakenkta „viena šalis, dvi sistemos“ principui ir Honkongo aukšto lygio autonomijai“, – teigė U. von der Leyen.
„ES palaiko ryšį su savo G7 partneriais šiuo klausimu ir mes šiandien labai aiškiai išdėstėme savo poziciją Kinijos vadovybei bei raginame juos pergalvoti“, – pridūrė pirmininkė.
Baiminamasi, kad nacionalinio saugumo įstatymas, nukreiptas prieš ardomąją veiklą, atsiskyrimą, išdavystę ir užsienio kišimąsi, dar labiau suvaržys laisves Honkonge.
Honkongas yra pusiau autonominis pietinis Kinijos miestas, buvusi Didžiosios Britanijos kolonija. 1997 metais Honkongas buvo perduotas Kinijai, kuri sutiko valdyti Honkongą pagal „viena šalis, dvi sistemos“ susitarimą ir pasižadėjo, kad Honkongas iki 2047 m. išlaikys aukšto laipsnio autonomiją.
