Prezidentas Joe Bidenas. EPA – ELTA foto

Vašingtonas, liepos 8 d. (dpa-ELTA). Jungtinės Valstijos sunaikino paskutines savo cheminio ginklo atsargas. Tai penktadienį paskelbė prezidentas Joe Bidenas. „Didžiuojuosi, galėdamas jums pranešti, kad Jungtinės Valstijos saugiai sunaikino paskutines šios amunicijos atsargas – tai dar vienu žingsniu priartino mus prie pasaulio be cheminių ginklų siaubo“, – pažymėjo prezidentas.
 
193 pasaulio šalys, pasirašiusios konvenciją dėl cheminio ginklo draudimo, 1997-aisiais įsipareigojo sunaikinti visas savo cheminio ginklo atsargas bei nenaudoti cheminio ginklo. Hagoje įsikūrusi cheminio ginklo draudimo organizacija (OPCW) kontroliuoja, kaip konvencija įgyvendinama. Nuo 1997 m. sunaikinta daugiau kaip 70 000 tonų tokio mirtino ginklo, kaip ipritas ar zarinas. Jungtinėse Valstijose pastaruoju metu dar buvo laikomos 127 tonos cheminio ginklo.
 
Kai kurios iš labiausiai šokiruojančių atakų prieš žmones istorijoje buvo įvykdyta panaudojant cheminį ginklą. Cheminės kovinės medžiagos pirmą kartą buvo panaudotos per Pirmąjį pasaulinį karą. Iki karo pabaigos šio ginklo aukomis tapo apie 100 000 žmonių. Per praėjusius dešimt metų Sirijos vyriausybiniai daliniai pilietiniame kare keliskart naudojo uždraustas kovines medžiagas. Per ataką 2018 m. Dumos mieste žuvo daugiau kaip 40 žmonių.
 
Prezidentas. Užrašas. EPA – ELTA nuotr.

Tarp žinomiausių cheminių ginklų yra chloro dujos, ipritas ir zarinas. Įkvėpus aštraus kvapo chloro dujų, pažeidžiami kvėpavimo takai ir plaučiai. Didelė jų koncentracija sukelia kvėpavimo sutrikimus ir galiausiai kankinančią mirtį.
 
Ipritas žaloja gleivinę, akis ir kvėpavimo takus. Galimi ir neurologiniai sutrikimai. Zarinas yra tarp nuodingiausių nervus paralyžiuojančių dujų. Jis per kelias minutes gali paralyžiuoti kvėpavimą ir sukelti mirtį.
 
Gegužės pabaigos duomenimis, 193 konvenciją pasirašiusiose šalyse jau sunaikinta 99 proc. visų cheminių ginklų.
 
Rasa Strimaitytė (ELTA)
 
2023.07.08; 06:00

Praėjus dienai po bendro karinio smūgio Sirijoje Jungtinės Valstijos, Prancūzija ir Didžioji Britanija Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Tarybai Niujorke pateikė naujos rezoliucijos dėl Sirijos projektą.

Prancūzijos parengtame projekte siūloma sukurti „nepriklausomą mechanizmą“ spėjamai cheminio ginklo atakai Dumoje tirti. Tai esą padėtų išaiškinti ir kaltuosius dėl atakos.

Be to, Basharo al Assado vyriausybė projekte raginama visiškai bendradarbiauti su Cheminio ginklo draudimo organizacija (OPCW). Šios organizacijos ekspertai šeštadienį ketino pradėti tyrimą dėl cheminio ginklo panaudojimo Dumoje. Rezoliucijos projekte griežtai smerkiamas galimas cheminio ginklo panaudojimas.

OPCW, remiantis projektu, be to, per 30 dienų turi pateikti išvadas, ar Sirija pateikė visą informaciją apie savo cheminio ginklo atsargas. Vakarai kaltina B. al Assado režimą slapta tęsus savo cheminio ginklo programą.

Projekte taip pat reikalaujama „humanitarinės prieigos be apribojimų“ visoje Sirijoje. Vyriausybė, be to, privalo „be išankstinio sąlygų“ ir „konstruktyviai“ pradėti derybas su sukilėliais.

Diskusijos dėl projekto Saugumo Taryboje, diplomatinių šaltinių duomenimis, turėtų prasidėti pirmadienį. Kada dėl dokumento galėtų būti balsuojama, nežinoma. Paryžius siekia, kad būtų suteikta laiko „tikroms deryboms“.

Kelios valandos prieš tai JT Saugumo Taryboje žlugo mėginimas priimti Rusijos inicijuotą rezoliuciją, kurioje smerkiamas raketų smūgis Sirijoje. Skubiai sušauktame posėdyje už tai šeštadienį balsavo tik 3 narės iš 15.

Vakarai dėl spėjamos cheminio ginklo atakos Dumoje, per kurią balandžio 7-ąją, vietos medikų ir Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, žuvo daugiau kaip 40 žmonių, kaltina B. al Assado režimą.

Reaguodamos į ataką, JAV, Prancūzija ir Didžioji Britanija šeštadienio rytą smogė taikiniams pilietinio karo šalyje. Pentagono duomenimis, buvo atakuoti trys spėjamos Sirijos cheminio ginklo programos objektai.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.04.15; 08:10

Po Didžiojoje Britanijoje įvykdyto pasikėsinimo į buvusį agentą Sergejų Skripalį Rusija pateikė konkrečius klausimus Cheminio ginklo draudimo organizacijai (OPCW). Tai trečiadienį lankydamasis Tokijuje pareiškė Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas. „Mes pasieksime, kad į visus mūsų klausimus būtų atsakyta“, – pabrėžė jis.

Londonas dėl išpuolio kaltina Rusiją. Teigiama, kad S. Skripalis ir jo duktė Julija buvo apnuodyti Sovietų Sąjungoje sukurta chemine kovine medžiaga „Novičiok“. OPCW ekspertai lankosi Didžiojoje Britanijoje, kad gautų medžiagos mėginių. Medžiagos tyrimas, JT organizacijos duomenimis, gali užtrukti nuo 2 iki 3 savaičių.

S. Lavrovas apkaltino britų vyriausybę darant skubotas išvadas. Londonas esą ir savo užsienio partnerius gena į „apgaulingą solidarumą“. Didžioji Britanija ir Maskva ginče išsiuntė iš šalies viena kitos diplomatus.

Rusijos užsienio reikalų ministerija žengė neįprastą žingsnį ir trečiadienį sukvietė visus šalyje akredituotus ambasadorius, kad pateiktų jiems Rusijos poziciją. Tačiau ambasadoriai iš Didžiosios Britanijos, Prancūzijos, Vokietijos ir Kinijos pareiškė, kad neatvyks ir nusiuntė savo atstovus.

Buvęs rusų agentas S. Skripalis, kuris šnipinėjo ir Didžiajai Britanijai, bei jo duktė Julija kovo 4-ąją buvo rasti be sąmonės Solsberio mieste. Jų būklė po apnuodijimo išlieka kritiška.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.03.22; 00:35