Po Rusijos raketų atakos. EPA – ELTA foto
Chersonas, gruodžio 30 d. (ELTA). Ketvirtadienį, gruodžio 29 d. Rusijos kariuomenė 81 kartą apšaudė Pietų Ukrainos Chersono sritį. Tai penktadienį pranešė šios srities karinės administracijos vadovas Jaroslavas Januševyčius, kuriuo remiasi naujienų agentūra „Ukrinform“.
„Rusų okupantai 81 kartą apšaudė Chersono teritoriją. Priešas šaudė į taikias gyvenvietes visoje srityje, pasitelkdamas artileriją, daugkartinio paleidimo raketų sistemas ir minosvaidžius“, – „Telegram“ parašė J. Januševyčius.
Pasak jo, Chersono miestui buvo smogta 27 kartus. Čia nukentėjo parduotuvė, kritinės infrastruktūros objektai, pramonės įmonės ir gyvenamieji namai. Turimais duomenimis, sužeistas vienas žmogus.
Sugriautas tiltas Chersono srityje. EPA - ELTA - fotoUkrainos Chersono srityje. EPA-ELTA nuotr.
Maskva, spalio 4 d. (AFP-ELTA). Rusijos pajėgos, okupuojančios Ukrainos pietinį Juodosios jūros Chersono regioną, pastarosiomis dienomis patyrė didelių teritorinių nuostolių Kyjivo kariams, rodo antradienį Maskvos gynybos ministerijos paskelbti žemėlapiai.
Antradienį per kasdienę spaudos konferenciją paskelbti žemėlapiai parodė, kad Rusijos pajėgos nebekontroliuoja Dudčanų kaimo vakariniame Dnipro upės krante, kur veržiasi Ukrainos pajėgos, atgaudamos Maskvos invazijos pradžioje užgrobtą teritoriją.
Gynybos ministerijos žemėlapiai parodė, kad šiaurės rytiniame Charkivo regione Rusijos pajėgos paliko pozicijas vakariniame Oskilo upės krante po Kyjivo armijos kontrpuolimo šį mėnesį.
Ukrainos kariškiai antradienio pareiškime teigė, kad Rusijos pajėgos Chersone yra „demoralizuotos“ ir traukiasi iš savo pozicijų, naikindamos šaudmenų sandėlius ir tiltus. „Visa tai daroma tam, kad sulėtintų mūsų kariuomenės puolimą“, – sakoma Ukrainos gynybos ministerijos pranešime.
Pamušta rusų šarvuotoji technika Chersono srityje. EPA – ELTA nuotr.
Ukrainos vidaus reikalų viceministras Jevhenas Eninas antradienį pareiškė, kad Ukrainos pajėgos atkovojo 50 miestų ir kaimų Chersone, bet nepatikslino, kada tai įvyko.
Kyjivo pajėgos jau kelias savaites iš lėto atsiima teritoriją Chersone, tačiau pastarosiomis dienomis puolimas paspartėjo. Chersono sritis, prieš karą turėjusi milijoną gyventojų, yra daugiausia žemės ūkio regionas ir vartai į Krymo pusiasalį. Pagrindinis miestas Chersonas buvo vienas pirmųjų, atitekusių Rusijos pajėgoms, kai jos vasario mėnesį pradėjo karą, kurį Kremlius vadina „specialiąja karine operacija“.
Praėjusią savaitę Kremlius aneksavo regioną kartu su trimis kitais, nors Rusijos kariuomenė dabar jau nebekontroliuoja nė vieno jų.
Kyjivas, rugpjūčio 30 d. (AFP-ELTA). Ukrainos prezidento kanceliarija antradienį pranešė, kad šiuo metu beveik visoje Rusijos kariuomenės okupuotos pietinės Chersono srities teritorijoje verda intensyvios kautynės.
„Vakar visą dieną ir šią naktį Chersono srityje nesiliovė galingi sprogimai“, – teigė kanceliarija ir pridūrė, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos ten įvairiomis kryptimis pradėjo puolamąsias operacijas.
Vietos pareigūnai teigė, kad srityje prasidėjo „deokupacija“.
Jungtinės Karalystės (JK) gynybos ministerija savo naujausioje žvalgybos duomenų suvestinėje nurodė, kad „dar nėra galimybės patvirtinti duomenų apie Ukrainos (ginkluotųjų pajėgų) pažangą“, tačiau jos „ties fronto linijomis suintensyvino artilerijos ugnį“.
Ministerija pridūrė, kad Ukrainos kariai vykdo „tikslinius smūgius, kurių tikslas – sutrikdyti Rusijos tiekimo linijas“.
Laurynas Kasčiūnas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas mano, kad tolesni Rusijos veiksmai Ukrainos atžvilgiu gali turėti ne tik politinius, bet ir karinius scenarijus. „Negalime atmesti nei vieno iš jų“, – trečiadienį po susitikimo Prezidentūroje žurnalistams kalbėjo NSGK pirmininkas.
„Kalbant apie tai, kas galėtų vykti toliau, ko galėtų siekti Rusija… Šia prasme matyčiau pirmiausia karinės galios sutelkimu paremtą politinio spaudimo scenarijų. Be abejo, vienas iš Rusijos motyvų yra ir Minsko susitarimo priverstinis įgyvendinimas, bandant priversti Ukrainą derėtis su separatistais. Kitaip tariant, per „eskalaciją į dialogą“, – teigė L. Kasčiūnas.
Tuo tarpu karine prasme L. Kasčiūnas įvardija tris galimas Rusijos agresijos prieš Ukrainą galimybes.
„Kalbant apie karinius scenarijus, galima eskalacija Donbase – pajėgų įvedimas toje dalyje, kurią kontroliuoja Rusija. Galima kalbėti ir apie tam tikras intervencijas demarkacinėje zonoje, bandant paimti vieną ar kitą svarbesnę vietą, bet tai jau būtų peržengtas Rubikonas. Tokiu atveju Vakarai turėtų įjungti kitą bėgį“, – teigė komiteto pirmininkas.
„Na ir vandens problema: puikiai žinome Kryme esantį kanalą, kuris eina iš Chersono srities, jį kontroliuoja Ukraina. Konflikto atveju jame galėtų išsilaipinti desantininkai ir perimti kanalo kontrolę. Tai yra hipotetiniai scenarijai, tačiau negalime atmesti nei vieno“, – kalbėjo L. Kasčiūnas.
Komiteto pirmininko teigimu, Rusijos veiksmai Ukrainoje yra seniai žinomas Kremliaus noras kontroliuoti Ukrainą tiek politine, tiek geopolitine prasme.
„Jų strategija visada buvo labai aiški – ne tik susodinti prie stalo, bet ir grąžinti kontroliuojamas sritis pagal jų sąlygas Ukrainai. Su ypatinguoju statusu, kas reikštų, kad Kijevas moka už teritorijų išlaikymą, bet jas kontroliuoja Maskva, kad separatistai būtų amnestuoti, kad tai veiktų kaip tam tikras svetimkūnis Ukrainos viduje, kuris iš esmės kontroliuoja ir geopolitinę ir politinę situaciją Ukrainoje“, – situaciją vertino politikas.
„Jeigu paaštrėja situacija Rusijos regione, tu gali paspausti per tuos regionus ir paveikti Ukrainos vidaus procesus. Tokia schema jau yra planuojama visus tuos 5–7 metus. Manau, kad Rusija nuo to nenutolo“, – sakė pirmininkas.
L. Kasčiūnas: Vakarai turi būti pasiruošę atsakui, jei Rusija peržengtų „raudonąsias linijas“
Pasak L. Kasčiūno, sprendžiant Ukrainos klausimą, reikia orientuotis į pagrindines strategines kryptis, kuriomis turėtų vadovautis valstybės sąjungininkės.
„Pirmiausia neturime leisti įtvirtinti Kremliui labai palankios nuostatos, kad jis turi neformalią veto teisę dėl Ukrainos narystės NATO“, – kalbėjo L. Kasčiūnas.
„Negali jokia trečioji šalis, nebūdama NATO narė, blokuoti kitos vienos ar kitos tautos apsisprendimą būti NATO nare“, – tęsė NSGK pirmininkas.
Pasak jo, Lietuva pasirengusi ne tik padėti Rusijos agresiją patiriančiai valstybei, bet ir užimti lyderės poziciją sprendžiant Ukrainos klausimą.
„Karinė techninė parama yra viso aljanso reikalas, Lietuva bus tikrai viena stipriausių aljanse sprendžiant šitą problemą“, – sakė politikas.
Kitas svarbus apsektas, kaip teigė komiteto pirmininkas, yra Rusijos atgrasymas nuo tolesnių veiksmų tiek Ukrainoje, tiek regione. Kaip galimas konkrečias taikytinas atgrasymo priemones L. Kasčiūnas matytų Rusijos projektų, Rusijos atjungimą nuo pasaulinės bankų sistemos ar tiesiog naujų sankcijų taikymą.
„Mes Vakaruose turime aiškiai artikuliuoti, kas būtų, jeigu Rusija peržengtų raudonąją liniją, kas jos galėtų laukti politine, ekonomine prasme“, – kalbėjo Seimo narys.
„Be abejo, visiškas „Nord Stream2“ projekto įšaldymas. Galimos gilesnės sankcijos. Rusijos atjungimas nuo tarpbankinės pasaulinės sistemos, kai kurių Rusijos bankų, svarbių Rusijos elitui, įtraukimas į sankcijas ir kiti galimi rimti veiksmai“, – teigė politikas.
