civilinis kodeksas

Aktualijos

Vilnius. Žirmūnai. Slaptai.lt foto

Seimas ieškos būdų, kaip pagerinti būstų administravimo kokybę. Siūloma, kad administruoti daugiabučių negalėtų teisės aktų nesilaikantys administratoriai ir nekilnojamojo turto vystytojai.
 
Ketvirtadienį parlamentarai po pateikimo pritarė Seimo Darbo partijos frakcijos narės Ievos Kačinskaitės-Urbonienės pateiktoms  tai siūlančioms Civilinio kodekso ir Vietos savivaldos įstatymo pataisoms.
 
Parlamentarė siūlo savo įsipareigojimų nevykdantiems ir teisės aktus pažeidžiantiems administratoriams taikyti sankciją – 3 metams atimti galimybę dalyvauti administratorių atrankose.
 
Jeigu Seimas pritartų Civilinio kodekso pataisoms, Vyriausybė arba jos įgaliota institucija nustatytų ne tik administratoriaus atrankos ir skyrimo, bet ir atšaukimo tvarką, taip pat nekilnojamojo turto vystytojai ir jų dukterinės įmonės negalėtų būti bendrojo naudojimo objektų administratoriais.
 
Vietos savivaldos įstatyme I. Kačinskaitė-Urbonienė siūlo savivaldybėms nustatyti administratoriams keliamus veiklos kokybės kriterijus.
„Noriu pasiūlyti spręsti ypatingai didmiesčiuose įsisenėjusią problemą dėl daugiabučių administratorių. Dažnai įmonės piktnaudžiauja savo išskirtine padėtimi ir ne visada sąžiningai elgiasi su gyventojais. Esu gavusi ne vieną tokį skundą“,- ketvirtadienį Seimo posėdyje sakė I. Kačinskaitė- Urbonienė.
 
Įžvelgdamas komercinės veiklos ribojimą projektui nepritarė Seimo narys Vilius Semeška. Jo pastebėjimais, yra gerų pavyzdžių, kai nekilnojamojo turto vystytojai ir jų dukterinės įmonės puikiai administruoja daugiabučius.
 
„Ne gyventojų naudai kalbate“,- pastebėjo Seimo narys Robertas Šarknickas, pasiūlęs gyventojų naudai spręsti jau per 30 metų gyvuojančias problemas.
 
Pateikimo stadijoje Civilinio kodekso ir Vietos savivaldos įstatymo pataisas palaikė 61 Seimo narys, niekas nebuvo prieš, susilaikė 18 parlamentarų. Gavęs Vyriausybės išvadą, Seimas  šio klausimo svarstymo ketina imtis rudenį.
 
Jadvyga Bieliavska (ELTA)
 
2023.06.09; 07:07
Verslas

Lietuvos vartotojų organizacijų aljansas, remiamas kitų nevyriausybinių organizacijų laišku kreipėsi į prezidentą, prašydamas vetuoti antradienį Seime priimtas Civilinio kodekso pataisas.
 
Seime ypatingos skubos tvarka buvo priimtas Civilinio kodekso 6.751 straipsnio pakeitimo įstatymas, kuriuo nustatyta, kad vietoj iki šiol galiojusio 14 dienų termino, per kurį kelionių organizatorius nuo organizuotos turistinės kelionės sutarties nutraukimo dienos grąžina visus turisto arba jo vardu sumokėtus pinigus už organizuotą turistinę kelionę, dabar bus taikomas net 6 mėnesių terminas. Vadinasi, vartotojai tik per 6 mėnesius gali tikėtis atgauti lėšas.
 
Aljansas pažymi, kad nauju teisiniu reguliavimu 6 mėnesių terminas turisto ar jo vardu sumokėtų pinigų grąžinimui būtų taikomas ne tik karo, nepaprastosios padėties, mobilizacijos, karantino, ekstremaliosios situacijos ar ekstremaliojo įvykio atveju, bet ir visais atvejais kelionių organizatoriui vienašališkai nutraukiant turistinės kelionės sutartį.
 
„Jau dabar vartotojai kreipiasi į mus su skundais, kadangi turizmo bendrovės atsisako grąžinti jiems lėšas už sumokėtas, bet neįvykusias keliones. Susikaupus dideliam tokių skundų skaičiui, bus prasminga skelbti grupės ieškinį, nes gali likti tik toks kelias padėti klientams“, – sako aljanso viceprezidentas Kęstutis Kupšys.
 
Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba tokius skundus jau skaičiuoja dešimtimis ir šimtais. Dalis besikreipiančių – socialiai pažeidžiami. Vartotojai rašo, kad jie negali atgauti pinigų iš turizmo firmų, tačiau tie pinigai jiems reikalingi čia ir dabar (dalis yra netekę darbo, daliai reikia mokėti paskolas, kai pajamos staiga dėl COVID-19 karantino sumažėjo ir pan.). Tokiems žmonėms kelionės, net jei joms buvo taupyta ne vienerius metus, nebėra joks prioritetas šiuo sunkiu metu.
 
Aljanso kreipimąsi į prezidentą palaiko Lietuvos žmogaus teisių centras, Nacionalinė NVO koalicija, Lietuvos negalios organizacijų forumas, vienijantis 14 nacionaliniu mastu veikiančių negalios nevyriausybinių organizacijų, Nacionalinis skurdo mažinimo organizacijų tinklas, Nacionalinis švietimo NVO tinklas, vienijantis 12 organizacijų, NVO vaikams konfederacija, Nacionalinė vystomojo bendradarbiavimo organizacijų platforma ir kiti NVO sektoriaus atstovai.
 
„Nevetavus ir neištaisius šios Seimo klaidos, Lietuvos laukia ir nemalonumai tarptautinėje erdvėje, kadangi akivaizdu, jog Europos Komisija pradės prieš Lietuvą ES teisės pažeidimo procedūrą“, – teigia K. Kupšys.
 
Seimo Teisės departamentas, vertindamas Civilinio kodekso pataisas, taip pat pažymėjo, kad „siūlomas teisinis reguliavimas smarkiai riboja turisto, kaip silpnesnės sutarties šalies, teises.“
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.04.09; 06:00
AktualijosSkaitomiausios

Kiekvienas antstolis per metus vidutiniškai gauna po 100 tūkst. eurų pelno. Tokius duomenis pateikia socialdemokratė Dovilė Šakalienė.

Seimo narės pateiktų Civilinio kodekso pataisų, kuriomis skolų išieškojimo sistema Lietuvoje būtų nukreipta ne galutinai sužlugdyti skolininką, o padėtų tas skolas susimokėti, Seimas ėmėsi ketvirtadienį.

Pasak D. Šakalienės, skolas sumokėti privalu, bet dabartinė drakoniška tvarka kaip tik mažina šansus tai padaryti, užtat labai efektyviai stumia žmones į socialinę atskirtį ir užribį.

„Kas penktas žmogus Lietuvoje patiria skurdą, o dažniausios įsiskolinimų priežastys yra greitieji kreditai ir komunaliniai mokesčiai. Žmonės tiesiog neišgyvena, bet pagal dabartinę tvarką vis tiek atimama 50 proc. minimalios algos, skolą reikia apmokėti per pusmetį – kitaip praranda būstą, o pragyvenimui kartais lieka 59 eurai per mėnesį“, – komentavo D. Šakalienė.

Parlamentarė siūlymus parengė drauge su Nacionaliniu skurdo mažinimo tinklu, kuris vienija 24 nevyriausybines organizacijas. Kaip pabrėžia D. Šakalienė, pataisos sudarytų realias galimybes žmogui išlipti iš skolų ir išgyventi.

„Skola neturi tapti mirties nuosprendžiu“, – pabrėžia Seimo narė.

Kaip ne kartą rašė ELTA, Lietuvoje skursta kas penktas gyventojas, kas dešimtas turi įsiskolinimų. Dažniausiai pasitaikantys įsiskolinimai – už komunalinius mokesčius, baudos už važiavimą be bilieto, skolos greitųjų kreditų bendrovėms.

„Daugeliui Lietuvos gyventojų tai tampa nuosprendžiu, kurio kaina – kritimas į socialinį užribį. Esu įsitikinusi, kad skolas privaloma grąžinti, bet turime žmonėms sudaryti realias sąlygas susimokėti skolas. Dabar veikianti išieškojimo tvarka nepadeda skolininkui tapti mokiam, o dar giliau jį murkdo į skurdo liūną“, – teigia siūlymus Seimui pateikusi socialdemokratė.

Drauge su Nacionaliniu skurdo mažinimo organizacijų tinklu, palaikoma socialdemokratų ir kitų frakcijų parlamentarų, D. Šakalienė parengė ir užregistravo Civilinio kodekso pataisas, kurios padės skurstantiems žmonėms išlipti iš skolų.

Visų pirma siūloma vieno skolininko bylas priskirti vienam antstoliui. Kai kiekvieną skolą administruoja skirtingas antstolis, neproporcingai didelė lėšų dalis skiriama sumokėti už antstolių paslaugas, o ne grąžinti skolas. Tai didina darbo praradimo riziką, buhalterinės apskaitos naštą, ypač mažose įmonėse.

Taip pat siūloma leisti skoloms atskaičiuoti ne daugiau kaip 20 proc. lėšų iš darbo užmokesčio ar išmokų, neviršijančių minimalios algos.

Šiuo metu atskaitymai gali sudaryti iki 50 proc. Iš pajamų, viršijančių minimalią algą, siūloma nuskaityti ne daugiau nei 50 proc., nors šiuo metu leidžiama iki 70 proc. Dideli atskaitymai žlugdo skolininkus, skatina imtis nelegalaus darbo, slėpti pajamas.

Taip pat siūloma neleisti išieškoti skolos iškraustant iš būsto, kuriame skolininkas gyvena, jeigu skola gali būti išmokėta per 24 mėnesius.

Dabar terminas yra 6 mėnesiai, bet jis pernelyg trumpas. Būsto netekimas išstumia žmogų į užribį, dalis skolininkų dėl tokio reguliavimo tampa benamiais.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.03.30; 03:00

pukenissss
Aktualijos

Bažnyčia yra Kristaus įsteigtoji regima institucija, kurios tikslas išmokyti žmones prasmingai gyventi, o po mirties laimėti palaimintąją amžinybę. Dieviškasis Mokytojas Jėzus suteikė Bažnyčiai teisinę galią: mokyti, pašvęsti ir valdyti. Bažnyčios yra dvasinė paskirtis nešti pasauliui evangelines vertybes, formuoti teisingą sąžinę, puoselėti dorybes, ugdyti žmogaus kilnumą, jo solidarumą visuomenėje arba kaip Popiežius Jonas Paulius II mokė, kad žmonija gyventų „meilės civilizacijoje“.

Kristaus neturėjo laiko rašyti kanonų, formuoti apibrėžimų, jo tikslas buvo išmokyti žmones „apsčiai gyvenimo“, kad jo atneštoji tikėjimo ugnis liepsnotų ir būtų perduota iš kartos į kartą. Kristaus bendravimo pavyzdys yra mūsų krikščioniškosios etikos pagrindai, kaip mes turime elgtis tarp savęs kiekvienoje situacijoje ir koks turi būti požiūris į materialines gėrybes. Nors Kristus, siųsdamas mokinius skelbti Dievo karalystės, jiems pabrėžtinai nurodė nesiimti su savimi aukso, sidabro ir išvis atsisakyti piniginės, tačiau Bažnyčiai atliekant misiją reikalingos ir materialinės priemonės (plg Mt 10,9; Lk 9,2; Lk 10,4).

Continue reading „Bažnyčios turtų administravimas Lietuvoje” →