Clinton

Žvalgyba

Donaldas Trampas (Trump). EPA – ELTA nuotr.

Nauja JAV Senato Žvalgybos komiteto ataskaita patvirtina, kad Rusija kišosi į 2016 metų JAV prezidento rinkimus tuomečio kandidato Donaldo Trumpo naudai. D. Trumpo respublikonų vadovaujamas komitetas antradienį paskelbtoje ataskaitoje teigia, jog nėra pagrindo abejoti atitinkamomis 2017 metų žvalgybos išvadomis.
Hilary Klinton. EPA-ELTA nuotr.
 
Svarbi slaptųjų tarnybų išvada yra ta, kad į kišimąsi iš Maskvos reikia žiūrėti kaip į „naują normalų dalyką“, pareiškė komiteto pirmininkas Richardas Burras. „Artėjant 2020 metų prezidento rinkimams, svarbiau nei bet kada yra likti budriems dėl pavojaus, kurį kelia priešiškų užsienio jėgų kišimasis“, – pridūrė jis. Dalis 158 puslapių ataskaitos dėl slaptumo priežasčių visuomenei buvo užjuodinta.
 
Komiteto vicepirmininkas demokratas Markas Warneris sakė, jog žvalgyba „teisingai konstatavo, kad rusai kišosi į mūsų rinkimus 2016 metais, kad pakenktų buvusiai valstybės sekretorei Hillary Clinton ir padėtų Donaldui Trumpui“.
 
Pats D. Trumpas ne kartą neigė JAV slaptųjų tarnybų išvadas, kad Rusija rėmė jo kandidatūrą.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.04.22; 00:30
Trumposios naujienos

JAV prezidentas Donaldas Trumpas trečiadienį buvo išteisintas Senate – taip pasibaigė istorinis apkaltos procesas, atskleidęs politinės bendruomenės pasidalijimą ir Kongreso narių ištikimybę savo grupei.
 
D. Trumpas pasinaudojo respublikonų parama ir sužlugdė demokratų siekį prezidentą pašalinti iš posto dėl spaudimo Ukrainai, siekiant naudos 2020 m. JAV prezidento rinkimuose.
 
Senatoriams išteisinus, D. Trumpas nedelsdamas paskelbė „pergalę“, o Baltieji rūmai teigė, kad tai visiška „reabilitacija“. Demokratai atmetė sprendimą, jį pavadinę „beverčiu“ nesąžiningo teismo rezultatu.
 
Tačiau balsavimas Senate parodė, kaip tvirtai buvusį nekilnojamojo turto magnatą remia respublikonai, – likus tik devyniems mėnesiams iki rinkimų, kurių metu D. Trumpas sieks antros prezidento kadencijos.
 
Nors kai kurie respublikonai pripažino, kad D. Trumpo elgesys buvo netinkamas, balsavimo metu visi jam liko ištikimi. Prezidentui demokratai pareiškė du kaltinimus: dėl piktnaudžiavimo valdžia ir Kongreso darbo trukdymo. Už pirmojo kaltinimo panaikinimą balsavo 52 senatoriai, prieš pasisakė 48. Antrojo kaltinimo panaikinimui pritarė 53 dalyvavusieji, jiems oponavo 47. Kad D. Trumpui būtų paskelbtas nuosprendis, palankiai jam mestus kaltinimus turėjo įvertinti dviejų trečdalių dauguma.
 
„Du trečdaliai posėdyje dalyvavusių senatorių prezidento nepripažino kaltu ir neparėmė pateiktų kaltinimų, todėl Donaldą Johną Trumpą nuspręsta išteisinti“, – teigė teismo procesui pirmininkavęs Aukščiausiojo teismo vyriausiasis teisėjas Johnas Robertsas.
 
Vienas respublikonų atstovas senatorius Mitt Romney, ilgametis D. Trumpo priešas, surizikavo per balsavimą dėl pirmojo kaltinimo stoti į demokratų pusę. M. Romney teigė, kad prezidentas yra „kaltas dėl pasibaisėtino piktnaudžiavimo visuomenės pasitikėjimu“. Tačiau jis pritarė antrojo kaltinimo panaikinimui.
 
JAV istorijoje apkalta buvo surengta dar dviem valstybės prezidentams: Andrew Johnsonui 1868 m. ir Billui Clintonui 1998 m. Nors nuo pat apkaltos proceso pradžios prognozuota, kad respublikonų kontroliuojamame Senate demokratų kaltinimams nebus pritarta, D. Trumpo apkaltos dėmė vis dėlto išliks žmonių atmintyje – kaip ir kitų dviejų apkaltintų prezidentų atveju.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.02.06; 12:00
Trumposios naujienos

Buvusi JAV valstybės sekretorė ir kandidatė į prezidentus per 2016 m. rinkimus Hillary Clinton ketvirtadienį tapo naująja Belfasto Karalienės universiteto kanclere.
 
Šiaurės Airijos universitetas paskelbė, kad šias daugiausiai simbolines pareigas H. Clinton eis penkerius metus.
 
„Tai yra didžiulė privilegija – tapti Karalienės universiteto kanclere – vietos, kurią mėgstu ir su kuria per daug metų pavyko sukurti stiprų ryšį, – sakė H. Clinton. – Šis universitetas visame pasaulyje garsėja dėl tyrimų ir įtakos, jaučiu pasididžiavimą galėdama būti jo ambasadorė ir padėti skleisti (informaciją) apie nepriekaištingą (universiteto) reputaciją.“
 
2016 m. demokratų kandidatė JAV prezidento rinkimuose pralaimėjo respublikonų kandidatui Donaldui Trumpui.
 
2018 m. Karalienės universitetas H. Clinton suteikė garbės daktaro laipsnį.
 
„(Valstybės) sekretorė H. Clinton daug prisidėjo prie Šiaurės Airijos (gerovės) ir kaip tarptautinės bendruomenės pripažįstama lyderė ji bus nepriekaištinga Karalienės universiteto ambasadorė bei įkvepiantis pavyzdys Karalienės universiteto bendruomenei“, – sakė universitetą valdančiai institucijai vadovaujantis Stephenas Prenteris.
 
Kanclerio pareigos – vadovauti diplomų teikimo ceremonijoms, būti universiteto ambasadoriumi ir jam atstovauti, taip pat patarti universitetą valdančiam organui.
 
Karalienės universitetas yra vienas seniausių Jungtinės Karalystės universitetų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.01.03; 03:00
Žvalgyba

Ilgametis JAV prezidento Donaldo Trumpo patikėtinis Rogeris Stone‘as vadinamajame Rusijos skandale pripažintas kaltu pagal kelis kaltinamuosius punktus.
 
Prisiekusieji penktadienį Vašingtone po dvi dienas trukusių konsultacijų priėjo prie išvados, kad 67-erių R. Stone‘as, be kita ko, pateikė melagingus liudijimus ir trukdė teisingumui, skelbia amerikiečių žiniasklaida.
 
Vasarį turėtų paaiškėti bausmės dydis. R. Stone‘as visus kaltinimus neigė.
 
D. Trumpas tviteryje komentavo, kad ir prieš kitus, pavyzdžiui, demokratų kandidatę 2016 metų rinkimuose Hillary Clinton turėtų būti atliekamas tyrimas dėl galimo melagingo liudijimo. „Ar jūs nemelavote? – rašė D. Trumpas. – Dviguba moralė, kaip niekad iki šiol mūsų šalies istorijoje?“
 
R. Stone‘as sausį buvo sulaikytas Floridoje ir vėliau paleistas su sąlygomis.
 
Ši byla susijusi su specialiojo tyrėjo Roberto Muellerio tyrimu – jis aiškinosi, ar per 2016 metų rinkimų kampaniją būta susitarimų tarp D. Trumpo stovyklos ir Rusijos atstovų. R. Stone‘as 2015-aisiais dirbo su D. Trumpu – ruošiantis 2016-ųjų prezidento rinkimų kampanijai. Jie ir po to palaikė glaudų kontaktą.
 
Kaltinimai R. Stone‘ui susiję su programišių ataka prieš demokratus per 2016-ųjų rinkimų kampaniją. Tada buvo nutekinti elektroniniai laiškai iš H. Clinton aplinkos.
 
R. Muellerio komanda kaltina R. Stone‘ą melagingai liudijus Kongresui apie tai, ką jis žinojo apie kibernetines atakas ir su kuo apie tai kalbėjo. Be to, jis spaudęs kitus liudytojus pateikti neteisingus parodymus.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.11.16; 07:20
Trumposios naujienos

Monica Lewinsky prodiusuos televizijos serialą apie savo meilės romaną su buvusiu JAV prezidentu Billu Clintonu. Trečiajame serialo „Amerikietiško nusikaltimo istorija“ („American Crime Story“) sezone kalba suksis apie apkaltos procesą B. Clintonui, kuris tuometiniam prezidentui vos nekainavo posto, pranešė JAV stotis „FX Network“.
 
Rodyti serialą planuojama 2020 metų rugsėjo 27-ąją, likus kelioms savaitėms iki JAV prezidento rinkimų.
 
B. Clintono afera su Baltųjų rūmų stažuotoja jo prezidentavimą (1993-2001) įstūmė į didelę krizę. 1998-aisiais buvo pradėtas apkaltos procesas prieš B. Clintoną. Jis buvo kaltinamas priesaikos sulaužymu ir trukdymu teisingumui. Vis dėto dauguma Senate balsavo prieš prezidento nušalinimą.
 
Pradžioje ji „labiau nei šiek tiek bijojo“ dalyvauti projekte, sakė M. Lewinsky žurnalui „Vanity Fair“. Tačiau galiausiai ryžosi, kad papasakotų savo įvykių versiją. Turėdama omenyje #MeToo judėjimą prieš seksualinį smurtą, M.Lewinsky sakė esanti dėkinga už tai, kad visuomenė pasikeitė ir tai „leido tokiems žmonėms kaip man, kurie praeityje buvo nutildyti, vėl kalbėti“.
 
Numatyta serialo rodymo data sulaukė kritikos internete. „FX Network“ vadovas Johnas Landgrafas gynė sprendimą: „Žmonės dėl prezidento rinkimų labai tuo domėsis, ir tai bus puikus šou“. Jis teigė nemanąs, kad serialas turės įtakos kito prezidento rinkimams.
 
„Amerikietiško nusikaltimo istorija“ jau pasakojo apie nužudymo procesą prieš buvusią amerikietiško futbolo žvaigždę O. J. Simpsoną ir mados dizainerio Giannio Versacės nužudymą. Serialas iki šiol buvo apdovanotas iš viso 16 „Emmy“ statulėlių.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.08.08; 09:00
Trumposios naujienos

Europa turi pažaboti imigraciją, kad užkirstų kelią dešiniųjų populizmo kilimui, sakė buvusi JAV valstybės sekretorė ir kandidatė į JAV prezidentus 2016 metais vykusiuose prezidento rinkimuose Hillary Clinton.

Nepaisant to, kad nuo 2015-2016 metų krizės, kai į Europą atvyko daugiau kaip milijonas migrantų, gerokai sumažėjo atvykstančiųjų skaičius, migracijos politika išlieka prioritetu ES, kai tokiose šalyse, kaip Italija ir Austrija, įsitvirtino prieš imigraciją nusistačiusios dešiniųjų vyriausybės.

H. Clinton gerai įvertino tokius Europos lyderius, kaip Vokietijos kanclerė Angela Merkel, už jų geranoriškumą migrantų atžvilgiu, bet pridūrė, kad jiems reikia pasiųsti griežtesnę žinią, kad jie ne visada galės „suteikti prieglobstį ir paramą“. Europa, anot H. Clinton, „atliko savo užduotį“.

„Manau, kad Europa turi valdyti migraciją, nes būtent tai įžiebia liepsną“, – interviu dienraščiui „The Guardian“ sakė H. Clinton.

Politikės teigimu, norint užkirsti kelią didėjančiai dešiniųjų pažiūrų populistų grėsmei, Europai reikia laikytis griežtesnio požiūrio į imigraciją. 

Interviu metu H. Clinton taip pat užsiminė, kad susirūpinimas dėl imigracijos, iš dalies, prisidėjo prie Didžiosios Britanijos sprendimo išstoti iš ES.

Informacijos šaltinis ELTA

2018-11-23