Ukrainoje pamuštas rusų tankas. Demonstruotas Vilniuje, Katedros aikštėje. Slaptai.lt nuotr.
Vašingtonas, balandžio 19 d. (AFP-ELTA). Pralaimėjimai mūšio lauke ir Vakarų sankcijos paliko Rusijos kariuomenę nuosmukio būsenos, tačiau Maskva vis tiek turės pakankamai ugnies galios tęsti karą Ukrainoje, teigiama Strateginių ir tarptautinių studijų centro (CSIS) ataskaitoje, remdamasi CNN pranešė „Ukrinform“.
CSIS pranešime pateikiami didžiuliai Rusijos karinių nuostolių skaičiai – remiantis vienu skaičiavimu, prarasta beveik 10 tūkst. vienetų pagrindinės įrangos, tokios kaip tankai, sunkvežimiai, artilerijos sistemos ir bepiločiai orlaiviai.
Tačiau pranešime taip pat sakoma, kad Rusija gali pasitelkti fronto linijose ir šaltojo karo laikų bei senesnes atsargas, kad jų skaičiumi kompensuotų tai, ką prarado technologijų srityje.
„Per vienerius karo metus Maskva galėjo netekti nuo 1 845 iki 3 511 tankų“, – sakoma CSIS ataskaitoje ir nurodoma, kad ypač žalingi jos naujesnio patobulinto pagrindinio kovos tanko T-72B3, pirmą kartą pristatyto 2013 m., nuostoliai. Dabar mūšio lauke pasirodo 1948 m. pristatyti tankai T-55.
CSIS ataskaitoje pabrėžiama problema, su kuria Rusija susiduria gamindama naujus tankus, remiamasi Rusijos žiniasklaidos pranešimais. Viena tankų gamykla – „UralVagonZavod“ – per mėnesį gali pagaminti apie 20 tankų. Tačiau Rusija Ukrainoje kas mėnesį vidutiniškai praranda beveik po 150 visų tipų tankų, rašoma pranešime.
Ikikarinėje gamyboje Rusija rėmėsi optinių sistemų importu iš Prancūzijos. Sankcijomis nutraukus šį importą, Rusija priversta net ir moderniausiuose tankuose naudoti senesnius, ne tokius sudėtingus ginklų taikiklius, taip galimai prarasdama iki dviejų kilometrų jų veikimo nuotolio.
Ataskaitoje teigiama, kad 55 proc. aukštos kokybės rutulinių guolių – „būtinų gaminti bet kokio tipo judančias transporto priemones“, – prieš karą buvo tiekiama iš Europos ir Šiaurės Amerikos.
„Maskva patiria spaudimą prisitaikyti, dažnai turi tenkintis mažiau patikimais ir brangesniais tiekėjais ir tiekimo maršrutais, prastesnės kokybės importu arba mėgina pati atkurti vakarietiškus komponentus. Tikėtina, kad tai pakerta Rusijos karinės technikos gamybos tempą ir kokybę“, – sakoma pranešime. Ukrainoje sunaikintas rusų tankas. Garbė Ukrainos kariams. Slaptai.lt nuotr.
Vakarietiškų komponentų praradimas jaučiamas ne tik tankų gamyboje. Pilotuojamiems ir nepilotuojamiems orlaiviams, raketoms ir elektroninei karo įrangai reikalingos modernios, aukštųjų technologijų dalys, įskaitant mikroschemas, kurių Rusija negali pakankamai gauti iš vidaus tiekėjų ir dėl Vakarų sankcijų patiria sunkumų jas importuoti.
Vis dėlto pranešime perspėjama, kad Ukraina ir jos Vakarų sąjungininkės neturėtų tikėtis, jog šios tiekimo problemos greitai sustabdys karo veiksmus. „Sankcijos ir eksporto kontrolė nėra stebuklinga kulka, priversianti Rusiją užbaigti karą“, – sakoma ataskaitoje. Skaičiais Rusija vis dar pranašesnė už Ukrainą, nes rezerve turi didelių atsargų.
„Tikslūs dabartinių Maskvos karinių atsargų skaičiai nėra vieši, bet apytiksliai skaičiuojama, kad 2023 m. vasario mėnesį bendras Kremliaus turimų lėktuvų skaičius buvo 13–15 kartų didesnis nei Kyjivo. Rusija turi beveik 7–8 kartus daugiau tankų ir 4 kartus daugiau šarvuotų kovos mašinų, o jos laivynas yra 12–16 kartų didesnis nei Ukrainos“, – sakoma pranešime.
Norint kompensuoti Rusijos pranašumą net ir tuo atveju, kai jos ginkluotė prastesnė, labai svarbu, kad Vakarų šalys toliau tiektų Ukrainai technologiškai pranašesnę ginkluotę, sakoma CSIS ataskaitoje.
Kanados žvalgybos ženklas
Otava, birželio 21 d. (ELTA). Rusija dės aktyvias pastangas, kad gautų Vakarų karinių technologijų, apeidama sankcijas. Kaip praneša „Ukrinform“ korespondentas, tai tviteryje rašo Kanados saugumo ir žvalgybos tarnyba (CSIS).
„CSIS įspėja Kanados įmones, kad Rusija aktyviai ieškos būdų, kaip apeiti naujas sankcijas“, – pabrėžė specialiosios tarnybos atstovai.
Kaip pažymi Kanados pareigūnai, Rusijos karinė pramonė yra labai priklausoma nuo užsienyje gaminamų komponentų ir technologijų.
„Rusijos mėginimai apeiti sankcijas ir neteisėtai gauti ribotos arba dvejopos paskirties Vakarų technologijų nesiliaus ir tikriausiai aktyvės“, – įspėjo CSIS.
RF prezidentas Vladimiras Putinas greičiausiai ir toliau vykdys ekspansinę politiką, stengdamasis išplėsti savo įtaką užsienyje, pažymi Kanados žvalgybos ir saugumo tarnybos ekspertai.
Kanados raitoji pasienio policija.
Kanados žvalgybos ir saugumo tarnyba (CSIS) mano, kad Rusija rengiasi karui.
Taip sakoma CSIS ataskaitoje, paskelbtoje tarnybos portale.
Štai, išanalizavę paskutines permainas Rusijos vidaus ir užsienio politikoje, ekspertai pabrėžė, kad prasidėjęs didelio masto Rusijos armijos perginklavimas ir modernizavimas rodo ruošimąsi karui.
Kanados žvalgyba mano, kad RF prezidentas Vladimiras Putinas greičiausiai ir toliau vykdys ekspansinę politiką, stengdamasis išplėsti savo įtaką užsienyje.
„Rusija modernizuoja savo ginkluotąsias pajėgas ne tam, kad padidintų jų skaičių hibridiniam karui kariauti. Ji smarkiai didina įprastinės armijos skaičių, valstybė mobilizuojasi karui“, – sakoma ataskaitoje.
Kanados žvalgybos ženklas.Kanados žvalgybos būstinė.
Rusija aneksavo Krymą po neteisėto referendumo 2014 metų kovo 16 dieną.
Pusiasalio prijungimo prie RF nepripažįsta Ukraina ir dauguma pasaulio šalių.
Šiuo momentu tarp žemyninės Ukrainos ir Krymo veikia judėjimo kontrolės režimas.
Kijevas de facto nekontroliuoja pusiasalio.
Po mėnesio Ukrainos rytuose prasidėjo ginkluotas konfliktas. Vyksta kova tarp Ukrainos Ginkluotųjų pajėgų ir prorusiškų smogikų, kurie kontroliuoja dalį Donecko ir Lugansko sričių. ESBO vertinimu, karo aukų skaičius Donbase išaugo iki 10 tūkst. žmonių.
