JAV Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) direktorius Williamas Burnsas. EPA – ELTA nuotr.
Vašingtonas, gruodžio 17 d. (ELTA). JAV Centrinė žvalgybos agentūra (CŽA) nemato Rusijos valdžios pasirengimo rimtoms deryboms su Ukraina.
Tai penktadienį interviu televizijos kanalui PBS pareiškė CŽA direktorius Williamas Burnsas.
„Dauguma konfliktų baigiasi derybomis, tačiau šiuo atveju reikia rimto rusų požiūrio, kurio, mano manymu, mes nematome. Bent jau mes nemanome, kad rusai šiuo metu rimtai nusiteikę tikroms deryboms“, – sakė žinybos vadovas.
W. Burnsas taip pat laiko nepagrįstomis Rusijos prezidento Vladimiro Putino viltis laimėti išsekinimo karą.
„Jis klysta taip pat, kaip klydo, ir smarkiai klydo, vasario 24-ąją, pradėdamas šį karą“, – teigė JAV žvalgybos vadovas.
Anot jo, atėjus žiemai, kovos veiksmų intensyvumas abiejose pusėse šiek tiek sumažėjo.
„Rusijos kariuomenė patyrė didelių nuostolių, šiuo metu ji yra smarkiai sumušta. Ukrainos kariuomenė yra pasiryžusi išlaikyti spaudimą, išplėsti savo pastarųjų mėnesių laimėjimus mūšio lauke, bet jai taip pat reikia laiko persitvarkyti ir papildyti atsargas“, – pažymėjo W. Burnsas.
Bet vis žiauresnių V. Putino smūgių taikiems Ukrainos gyventojams ir Ukrainos civilinei infrastruktūrai tempas nė kiek nemažėja, konstatavo CŽA direktorius. Centrinė žvalgybos valdyba (CŽV)
Anot W. Burnso, jis „nė akimirkai nenuvertina sunkumų ir iššūkių, kuriuos šis karas kelia pirmiausia ukrainiečiams, bet taip pat ir visiems, kurie palaiko Ukrainą“.
„Tačiau strateginiu požiūriu Putino karas iki šiol buvo nesėkmingas Rusijai. Rusijos kariuomenė prastai kovojo ir patyrė didžiulių nuostolių. Rusijos ekonomika patyrė ilgalaikę žalą. Didžioji dalis pažangos, kurią Rusijos vidurinė klasė pasiekė per pastaruosius 30 metų, yra naikinama. Manau, kad Rusijos reputacija smarkiai pakirsta, atskleistos jos silpnybės. Taip pat atrodo, kad Rusijos gyventojai vis labiau nerimauja dėl karo kainos“, – pareiškė W. Burnsas.
Praėjusį mėnesį CŽA vadovas lankėsi Kyjive, kur susitiko su prezidentu Volodymyru Zelenskiu bei kolegomis iš Ukrainos žvalgybos.
JAV Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) direktorius Williamas Burnsas. EPA – ELTA nuotr.
Ankara, lapkričio 14 d. (AFP-ELTA). JAV Centrinės žvalgybos agentūros (CŽA) direktorius Williamas Burnsas pirmadienį Ankaroje surengė pokalbius su kolega iš Rusijos, kad įspėtų apie padarinius, jei būtų panaudoti branduoliniai ginklai, kuriuos Maskva grasino dislokuoti Ukrainoje. SVR vadovas Sergėjus Naryškinas
CŽA vadovas turėjo perduoti pranešimą Sergejui Naryškinui, Rusijos užsienio žvalgybos tarnybos SVR vadovui, „dėl padarinių, jei Rusija panaudotų branduolinius ginklus, ir pavojų pažeisti strateginį stabilumą“, pranešė Baltųjų rūmų Nacionalinio saugumo taryba.
Baltarusijos diktatoriaus akys. Vilniuje demonstruojamų plakatų eksponatas. Slaptai.lt nuotr.
Minskas, spalio 12 d. (ELTA). Baltarusijos valstybės saugumo komiteto (KGB) vadovas Ivanas Tertelis teigė, kad užsienio specialiosios tarnybos parengė „nuo 100 iki 300 smogikų“ ginkluotam įsiveržimui į Baltarusijos teritoriją.
Gautomis žiniomis, I. Tertelis tai pareiškė antradienį Baltarusijos valstybinei televizijai.
Pasak Baltarusijos KGB vadovo, instruktoriai užsieniečiai „rengia smogikus“ Ukrainoje, Lenkijoje ir Lietuvoje.
„Esama ir kitų scenarijų. Juose, be kita ko, numatoma organizuoti teroro aktus mūsų teritorijoje atsižvelgiant į tai, kad mūsų šalyje sudaroma bendra su Rusija kariuomenės grupuotė. Ketinama vykdyti teroro aktus geležinkelyje, mūsų ir mūsų sąjungininkų karinių formuočių judėjimo kelyje“, – tvirtino I. Tertelis.
Anot jo, tai organizuoja „CŽA ir kitos galingesnės specialiosios tarnybos, kurios vadovauja šalių sateličių specialiosioms tarnyboms“.
„Su agresoriais kalba trumpa: praktika užkirsti kelią teroro aktams šaunamaisiais ginklais bus tęsiama. Bet kuris įžengimas į mūsų teritoriją destruktyvioms jėgoms bus paskutinis“, – tikino Baltarusijos KGB vadovas.
Minėdamas Kristaus krikšto šventę, V. Putinas pasinėrė į ledinį vandenį. EPA-ELTA nuotr.
Maskva, liepos 21 d. (ELTA). Kremlius ketvirtadienį paneigė gandus, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas sunkiai serga, ir pareiškė, jog valstybės vadovas sveikata nesiskundžia, praneša agentūra „Reuters“.
„Su jo sveikata viskas gerai, – teigė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas, atsakydamas į atitinkamą žurnalisto klausimą. – Ukrainiečių, amerikiečių ir britų informacijos specialistai pastaraisiais mėnesiais skleidžia įvairias melagienas apie prezidento sveikatos būklę, tačiau tai yra tik pramanai.“
Trečiadienį Rusijos naujienų agentūra „Interfax“ citavo V. Putiną, kuris pareiškė, kad antradienį per vizitą Irane lengvai peršalo. „Vakar Teherane buvo labai karšta, 38 laipsniai Celsijaus, ir ten esantys oro kondicionieriai veikė labai dideliu stiprumu“, – teigė 69-erių prezidentas.
Vladimiras Putinas – dziudistas. EPA – ELTA nuotr.
Pastaruoju metu vis dažniau aptariama Kremliaus šeimininko sveikatos būklė. Visuomenėje sklinda įvairios teorijos apie galimas jo diagnozes, įskaitant vėžį ir Parkinsono ligą. Tačiau nuo invazijos į Ukrainą pradžios vasario 24 d. V. Putinas dažnai rodosi viešumoje ir dirba nepakitusiu tvarkaraščiu.
JAV Centrinės žvalgybos agentūros (CŽA) vadovas Williamas Burnsas trečiadienį viename saugumo forume sulaukė klausimo šia tema. Jis pareiškė, kad V. Putinas netgi yra „pernelyg sveikas“.
JAV Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) direktorius Williamas Burnsas. EPA – ELTA nuotr.
Kyjivas, balandžio 15 d. (AFP-ELTA). Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį pareiškė, kad Rusija gali panaudoti branduolinius ginklus iš nevilties, kad žlunga jos invazija, paantrindamas CŽA direktoriaus Williamo Burnso komentarams. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. EPA-ELTA nuotr.
Paklaustas apie tokią grėsmę, V. Zelenskis sakė, kad „visas pasaulis“ turėtų nerimauti, jog Rusija „pradėjo kalbėti apie… branduolinius arba cheminius ginklus“.
„Jie gali tai padaryti, tikrai gali, – sakė jis CNN. – Jiems žmonių gyvybė yra niekas… ne bijokime, o būkime pasirengę“.
W. Burnsas ketvirtadienį sakė, kad Rusijos nesėkmės mūšio lauke padidino riziką, kad prezidentas Vladimiras Putinas gali panaudoti taktinį arba mažo galingumo branduolinį ginklą.
Atominis sprogimas
Kremlius teigė, kad netrukus po vasario 24 dieną prasidėjusio puolimo paskelbė aukštą Rusijos branduolinių pajėgų parengtį, tačiau JAV teigia nepastebėjusios jokių neįprastų branduolinio judėjimo požymių.
Rusijos karinėje doktrinoje laikomasi principo „eskaluoti siekiant deeskaluoti“, pagal kurį, norint susigrąžinti iniciatyvą kare, gali būti panaudotas nedidelis branduolinis ginklas.
JAV prezidentas Joe Bidenas yra „labai susirūpinęs, kad būtų išvengta trečiojo pasaulinio karo, kad nebūtų pasiekta riba, kai branduolinis konfliktas tampa įmanomas“, – sakė W. Burnsas.
Centrinės Amerikos žvalgybos (CŽV) emblema JAV vėliavos fone
Įtakingo JAV leidinio Politico duomenimis, būtent GRU – Rusijos karinės žvalgybos tarnybą tyrėjai laiko labiausiai tikėtina organizacija, galinčia surengti tokio pobūdžio atakas visame pasaulyje, įskaitant Vašingtoną. Duomenys apie atakas, kurių aukos patiria lengvas galvos smegenų traumas ir kurioms, kaip įtariama, naudojama tikslingai nukreiptas mikrobangas skleidžianti įranga, renkami nuo 2016 m.
JAV žvalgybos bendruomenė kol kas nesutaria, kam priskirti atsakomybę už paslaptingas atakas. Tyrėjai net nėra visiškai tikri, kad visame pasaulyje pasikartojančių JAV karių, diplomatų ir žvalgybos pareigūnų sveikatos sutrikimų priežastis tikrai yra priešiškos atakos. Vis dėlto kol kas labiausiai tikėtina versija – kad tai antpuoliai, kuriuos rengia Rusijos GRU. Centrinės žvalgybos agentūros (CŽA) direktorius Williamas Burnsas yra paskyręs aukšto rango pareigūną tyrimui koordinuoti ir yra kasdien informuojamas apie jo eigą.
Tokią informaciją diskusijose dalyvavę šaltiniai Politico suteikė po to, kai JAV Kongrese savo išvadas pristatė žvalgybos tarnybų vadovai ir Pentagono atstovai. Su GRU siejamą versiją palaikantys pareigūnai savo poziciją grindžia tuo, kad visi incidentai įvyko vietovėse, kuriose fiksuojami kitokie Rusijos karinės žvalgybos veiklos pėdsakai. Be to, teigiama, kad GRU – vienintelė Rusijos tarnyba, valdanti tokio pobūdžio atakoms surengti reikalingą technologiją.
Dar dvi valstybės – Kinija ir Izraelis yra vertinamos kaip technologiškai pajėgios surengti tokias atakas, tačiau nei vienos iš šių valstybių tarnybų veiklos geografija neapima visų vietovių, kuriose įvyko incidentai. Be to, nei Kinija, nei Izraelis iki šiol nėra pademonstravę valios agresyviai veikti prieš JAV jų pačių teritorijoje. Tuo tarpu Rusijos GRU jau yra pripažinta bandžiusi kibernetinėmis atakomis ir kitomis priemonėmis įtakoti JAV rinkimų rezultatus 2016 m. ir 2018 m.
Jei incidentų aukoms diagnozuotas traumas iš tikrųjų sukėlė tyčinis užpuolimas, tai, tyrėjų vertinimu, atakoms greičiausiai panaudota įranga, skleidžianti tikslingai nukreiptas mikrobangas. Tikėtina, kad tokia įranga paprastai turėtų būti sumontuojama transporto priemonėje, bet įmanomi ir mažesni jos variantai, telpantys į didelę kuprinę. Įrangos skleidžiamos mikrobangos, tikėtina, galėtų pasiekti taikinius, nutolusius iki 1 km atstumu. Kai kurių JAV pareigūnų teigimu, Rusija su panašiais ginklais eksperimentuoja jau nuo XX a. pabaigos, kai buvusi Sovietų Sąjunga apsisprendė su JAV kovoti „pilkojoje zonoje“, o ne konvencinėje karo erdvėje.
Buvęs laikinasis Pentagono vadovas Christopheris Milleris yra atvirai pavadinęs incidentus „karo veiksmu“, tvirtindamas, kad tai JAV piliečių užpuolimas, nors ir nenaudojami mirtini ginklai. Savo vadovavimo Pentagonui metu inicijavęs incidentų tyrimą C. Milleris ragino naująją administraciją iki galo išsiaiškinti visas aplinkybes, susijusias su galimomis atakomis.
GRU emblema
Tyčinio užpuolimo versiją netiesiogiai patvirtina ir tai, kad dauguma incidentų aukų – JAV diplomatai, svarbiausių valstybės institucijų atstovai arba žvalgybos pareigūnai. Tarp paviešintų atvejų minimi JAV Nacionalinės saugumo tarybos ir Baltųjų Rūmų tarnautojai, patyrę traumas Vašingtone, CŽA pareigūnas, traumuotas Maskvoje, ir Gynybos departamento atstovas, kurio traumavimo vieta neskelbiama. Pirmą kartą panašaus pobūdžio incidentai užfiksuoti 2016-2017 m. Kuboje, kai mažiausiai 24 JAV diplomatai ir jų šeimų nariai patyrė neaiškios kilmės ausų ir galvos skausmus, svaigulį, orientacijos sutrikimus ir kitus lengvų galvos smegenų traumų simptomus. Spėjama, kad iš viso nuo galimų atakų iki šiol yra nukentėję apie 50 žmonių.
2019 m. JAV Pensilvanijos universiteto medicinos ekspertai nustatė, kad incidentų aukos patyrė reikšmingus galvos smegenų pakitimus. 2020 m. specialus JAV Mokslų akademijos komitetas priėjo prie išvados, kad incidentų aukų patirtus simptomus galėjo sukelti tikslingai nukreipta pulsuojančio radijo dažnio energija.
JAV prezidentas Džo Baidenas (Joe Bidenas) oficialiai į Centrinės žvalgybos agentūros (CŽA) direktoriaus postą nominavo buvusį valstybės sekretoriaus pavaduotoją Williamą Burnsą.
Baltieji rūmai teigė, kad J. Bideno administracija trečiadienį pateikė W. Burnso kandidatūrą Senatui.
Jei Senatas patvirtins W. Burnso kandidatūrą, jis pakeis Giną Haspel, kurią 2018 m. vadovauti CŽA paskyrė Donaldas Trumpas. W. Burnsas turėtų būti nesunkiai patvirtintas, nes demokratai kontroliuoja Senatą.
W. Burnsas daugiau nei tris dešimtmečius dirba JAV diplomatinėje tarnyboje, jis ėjo įvairias pareigas tiek demokratų, tiek respublikonų prezidentų administracijose.
Tūkstančiai su Rusija susijusių paskyrų socialiniuose tinkluose pradėjo koordinuotą kampaniją, kuria siekiama skleisti paniką dėl naujojo koronaviruso ir sutrukdyti tarptautinės bendruomenės pastangoms kovoti su epidemija, naujienų agentūrai AFP teigė JAV pareigūnai.
Dezinformacijos kampanija siekiama paskleisti nepagrįstas sąmokslo teorijas, neva dėl koronaviruso COVID-19 protrūkio kaltos Jungtinės Valstijos. Taip Rusija esą siekia pasinaudoti žmonių nerimu dėl epidemijos ir pakenkti JAV įvaizdžiui, tvirtino pareigūnai.
Rusijos propagandai ir sąmokslo teorijoms skleisti naudojamos netikro tviterio, feisbuko ir instagramo paskyros. Tarp sąmokslo teorijų yra ir pareiškimas, neva dėl daugiau nei 2 300 žmonių pražudžiusio koronaviruso protrūkio kalta JAV Centrinė žvalgybos agentūra (CŽA).
„Rusija siekia sėti nesantaiką ir kenkti JAV institucijoms bei aljansams iš vidaus, taip pat slaptų ir prievarta paremtų kampanijų pagalba“, – sakė laikinai JAV valstybės sekretoriaus pavaduotojo Europai ir Eurazijai pareigas einantis Philipas Reekeris.
„Skleisdami dezinformaciją apie koronavirusą, Rusijos piktavaliai veikėjai ir vėl kelia grėsmę visuomenės saugumui, nukreipdami dėmesį nuo tarptautinės sveikatos apsaugos bendruomenės veiksmų“, – teigė jis.
Nuo gruodžio COVID-19 koronavirusas Kinijoje pražudė daugiau nei 2 300 žmonių. Kitose pasaulio šalyse nuo viruso mirė daugiau nei 10 žmonių, jis išplito 27-ose valstybėse ir teritorijose.
KGB būstinė Lubiankos aikštėje Maskvoje, kai ten dar stovėjo čekisto kraugerio Felikso Dzeržinskio paminklas.
Rusijos atstovai kreipėsi į tarptautinę policijos organizaciją Interpolą, prašydami nustatyti, kur šiuo metu yra žmogus, kuris, kaip pranešė JAV žiniasklaida, buvo CŽA agentas ir, dirbdamas Rusijos prezidento Vladimiro Putino administracijoje, šnipinėjo JAV.
Maskva išsiuntė prašymą patvirtinti, ar šis asmuo šiuo metu yra JAV, ketvirtadienį sakė Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Maria Zacharova. Jos komentarą citavo naujienų agentūra TASS.
Amerikiečių žiniasklaida šią savaitę paskelbė, kad CŽA išvežė iš Rusijos daugelį metų informaciją apie Kremliaus veiklą teikusį šnipą. Paskelbta, kad Maskvą jis paliko 2017 metais dėl CŽA susirūpinimo jo saugumu.
„Po dvejų metų amerikiečių žiniasklaida svaidosi medžiaga apie tai, kad jis yra JAV teritorijoje. Ši medžiaga turi būti tikrinama pagal atitinkamas procedūras ir normas“, – teigė M. Zacharova.
Šią savaitę Kremliaus atstovai patvirtino, kad identifikuotas žmogus iš tiesų dirbo V. Putino administracijoje ir „prieš keletą metų buvo atleistas“.
„Jo pareigos nebuvo aukščiausio lygio“, – reporteriams sakė V. Putino atstovas Dimitrijus Peskovas. Rusijos pareigūnai teigė, kad buvęs žvalgybos atstovas V. Putinas linkęs konsultuotis tik su keliais patikimais aukščiausiojo lygio atstovais ir nepripažįsta skaitmeninės komunikacijos.
Interpolas
Rusijos laikraštis „Kommersant“ pranešė, kad šnipas buvo išgabentas iš Rusijos tada, kai su šeima išvažiavo atostogauti į Juodkalniją. Žiniasklaidos pranešimuose teigiama, kad šeima galimai įsigijo namą saugomame rajone netoli Vašingtono.
CNN rašė, kad CŽA šaltinis jau daugiau nei 10 metų turėjo prieigą prie V. Putino nutarimų ir į JAV siuntė ant Rusijos vadovo stalo buvusių aukšto lygio dokumentų nuotraukas.
Pasak amerikiečių žiniasklaidos, šnipas kelis kartus JAV žvalgybos darbuotojams patvirtino, kad Rusija kišosi į 2016 metų prezidento rinkimus.
Česlovas Iškauskas, komentaro autorius. Slaptai.lt nuotr.
Kiekvienas, kuris nors kiek prisiliečia prie žemės, žino, koks bjaurus padaras yra kurmis. Sunkiai sugaunamas, atbaidomas, rausdamas požeminius tunelius, daro žalą vejoms, darko landšaftą… O jeigu toks atsiranda įmonėje, įstaigoje ar valstybės aparate?
Šiuos „kurmius“ priimta vadinti tiesiai šviesiai – šnipais. Šiomis dienomis, kai, atrodo, Donaldas Trumpas ėmė siųsti ženklus, siekdamas pagerinti santykius su Rusija, pirmuose pasaulio žiniasklaidos puslapiuose atsirado Olego Smolenkovo pavardė. Šį Amerikos šnipą JAV specialiosios tarnybos išvežė iš Rusijos dar 2017 m., kai paaiškėjo, kad D. Trumpas gali netyčia išplepėti V. Putinui apie jo rezidentą Kremliuje. Mat, O. Smolenkovas buvo įsitaisęs šiltoje vietelėje šalia Rusijos prezidento – jo administracijoje ir galėjo perduoti informaciją apie svarbiausius Kremliaus vadovo sprendimus ir užkulisinius veiksmus.
Abi pusės pripažino, kad toks žmogus tikrai čia dirbo. Rusijos prezidento spaudos sekretorius Dmitrijus Peskovas patikslino, jog O. Smolenkovas prieš keletą metų buvo atleistas „vidaus potvarkiu“, ir jo pareigose nebuvo numatyta tiesioginių kontaktų su prezidentu, jis nedalyvavo pasitarimuose su V. Putinu. Po atleidimo Kremliuje nebuvo žinomas tolesnis O. Smolenkovo likimas.
Taigi, kur jis dingo, niekas nežino, jo nuotraukos nėra, duomenys apie šį veikėją smarkiai skiriasi, kokią informaciją jis teikė CŽA, neaišku… Vadinasi, tvirtina apžvalgininkai, jis tikrai buvo geras šnipas…
Kol Maskva trauko pečiais, nuduodama, kad šis „kurmis“ apgadino labai nedaug rusiškos vejos, naujas šnipų skandalas JAV plykstelėjo dar smarkiau. CNN paskelbė, jog CŽA šnipas buvo „vienu aukščiausio rango šaltiniu Rusijos vyriausybėje“, išgabentu iš Maskvos prieš dvejus metus, kad nebūtų atskleistas, nes paaiškėjo, jog D. Trumpas „nenulaiko liežuvio už dantų ir gali išplepėti slaptą informaciją“.
Žibalo į ugnį kliūstelėjo faktas, kad, žurnalistams pradėjus domėtis į JAV persikėlusia O. Smolenkovo šeima, ji skubiai dingo iš savo namo Stafordo mieste, Virdžinijos valstijoje. Buvęs CŽA informatorius jį nusipirko 2018 m. birželį. 760 kv. metrų ploto vila kainavo 925 tūkstančius JAV dolerių, turėjo šešis miegamuosius ir šešis vonios kambarius, stovėjo ant 1,2 ha ploto sklypo, namą saugojo slaptosios tarnybos. O. Smolenkovas jame gyveno su žmona Antonina ir trimis vaikais, bet rugsėjo 10 dieną, kai prie namo atvyko vieno Amerikos tabloido žurnalistai, šeima per 15 sekundžių automobiliu skubiai iš jų dingo…
Centrinė žvalgybos valdyba CŽV
Kol Kremlius nuduoda, kad šitas „kurmis“ jam jokios žalos nepridarė, užjūrio žiniasklaidoje vis plinta faktai, jog šis veikėjas nebuvo eilinis Amerikos šnipas. O. Smolenkovas dirbo Rusijos pasiuntinybėje Vašingtone ir Rusijos vyriausybės aparate Maskvoje. 2010 m. tuometinio prezidento D. Medvedevo įsaku vyriausybės departamento referentui buvo suteiktas III klasės valstybės patarėjo rangas, atitinkantis karinį generolo majoro laipsnį.
Sprendimas išgabenti šnipą iš Rusijos į Juodkalniją buvo skubiai priimtas po to, kai 2017 m. gegužę Baltųjų rūmų Ovaliniame kabinete susitiko D. Trumpas, Rusijos užsienio reikalų ministras Sergėjus Lavrovas bei Rusijos pasiuntinys JAV Sergėjus Kisliakas. Būtent šis gegužės 10 d. vykęs pasitarimas Vašingtone sukėlė įtarimų, kad D. Trumpas galėjo Maskvai perduoti slaptą informaciją apie Rusijoje uždraustos teroristinės grupuotės „Islamo valstybės“ (ISIS) veiklą ir taip atskleisti CŽA šaltinį…
Nors ši žvalgybos tarnyba ragina Kongresą pradėti tyrimą dėl CNN skleidžiamų žinių, o V. Putinas ir D. Trumpas tvirtina nieko nežiną apie naują šnipą, JAV ir Rusijos santykiams suduotas naujas skaudus smūgis.
D. Trampas ir V. Putinas. EPA-ELTA nuotr.
„The New York Times“ tvirtina, kad D. Trumpui baisiausia, jog šis informatorius gali patvirtinti, jog Rusija iš tikrųjų darė įtaką prezidento rinkimams 2016 m.
Dabar gi virš šio „kurmio“ ir jo šeimos pakibo kita didžiulė grėsmė: jie gali sulaukti Skripalių likimo…
Rusiškas žvilgsnis
Rusijos valstybinė televizija NTV netruko atsakyti į didžiulio pasisekimo sulaukusį, Vilniuje ir Ignalinoje filmuotą JAV televizijos HBO serialą „Černobylis“.
NTV paskelbė kursianti serialą apie didžiausią pasaulio istorijoje branduolinę katastrofą, tiesa, su fantazijos prieskoniais.
Kaip skelbia BBC, NTV serialas nukryps ne tik nuo amerikietiškojo „Černobylio“, bet ir nuo realybės, nes jame bus rodoma, esą prie katastrofos prisidėjo ir JAV Centrinė žvalgybos agentūra (CŽA).
Serialo režisierius Aleksejus Muradovas tikina, kad serialas parodys, „kas iš tikrųjų tada nutiko“.
„Yra teorija, kad amerikiečiai buvo infiltruoti į Černobylio atominę elektrinę. Daugelis istorikų neatmeta galimybės, kad sprogimo dieną jėgainėje dirbo priešo žvalgybos tarnybų agentai“, – interviu Kremliaus laikraščiui „Komsomolskaya Pravda“ sakė A. Muradovas.
„Hollywood Reporter“ duomenimis, serialui kurti Rusijos kultūros ministerija skyrė 30 mln. rublių (408 tūkst. eurų).
Serialas „Černobylis“ sulaukė itin puikių žiūrovų įvertinimų tiek „IMdB“ platformoje, tiek ir jos rusiškame atitikmenyje „Kinopoisk“.
Ketvirtasis Černobylio atominės elektrinės reaktorius sprogo 1986-ųjų balandžio 26 d.
Turkijos žvalgybos būstinė
Turkijoje suimti du įtariami šnipai, kurie prisipažino šnipinėję arabus Jungtinių Arabų Emyratų (JAE) naudai. Aiškinamasi, ar vieno iš įtariamų šnipų atvykimas į Turkiją buvo susijęs su Saudo Arabijos žurnalisto Jamalo Khashoggio nužudymu, skelbia „Reuters“.
Vienas iš vyrų atvyko į Turkiją 2018-ųjų spalį, netrukus po J. Khashoggio nužudymo Saudo Arabijos konsulate Stambule. Kitas suimtas asmuo vėliau atvyko padėti savo kolegai.
Vyresnysis Turkijos pareigūnas sakė, kad bandoma išsiaiškinti, ar jo atvykimas buvo susijęs su žmogžudyste, ir pridūrė, kad tas asmuo buvo stebimas paskutinius šešis mėnesius.
„Gali būti, kad buvo bandoma surinkti informaciją apie Turkijoje gyvenančius arabus, įskaitant politinius disidentus“, – sakė pareigūnas, prašęs neatskleisti jo tapatybės.
Kaip pranešama, įtariami šnipai pirmadienį buvo suimti Stambule.
Saudo Arabijos žurnalistas, kronprinco Mohammedo bin Salmano kritikas, J. Khashoggis spalio 2 d. nužudytas savo šalies konsulate Stambule. Jo nužudymas išprovokavo tarptautinį pasipiktinimą.
Centrinė žvalgybos agentūra (CŽA) ir kai kurios Vakarų šalys mano, kad Saudo Arabijos sosto įpėdinis princas M. bin Salmanas užsakė įvykdyti žurnalisto žmogžudystę. Saudo Arabijos pareigūnai tai neigia. Saudo Arabijos prokuroras pareiškė kaltinimus 11 įtariamųjų.
