Nebegaliu tylėti. Ir ne todėl, kad noriu prisijungti prie daugybės žmonių, kurie jau pareiškė vienokią ar kitokią savo nuomonę apie Drąsių Kedį, jo dukrelę, pedofilus ir susiklosčiusią situaciją. Tiesiog sunku tapo žiūrėti, kaip mergaitės, vaiko, kurio ateitis kabo ant plauko, likimas tampa vis panašesnis į visos Lietuvos. Kadaise, 1940-aisiais, mus pardavė. Ilgam. Ir prievartavo neseniai pilnametystės sulaukusią valstybę. Dabar naujai valstybei jau dvidešimt metų, tačiau su ja toliau elgiamasi iškrypėliškai. Nuo pat kūdikystės (Sausio 13-ąją valstybei nebuvo nė metų…).
Tiems, kurie dar to nesupranta, atsakingai pareiškiu, kad D. Kedžio dukrelės likimas – visų mūsų reikalas. Kodėl? Prisiminkime precedento teisę, kai pagal vieną atvejį vėliau sprendžiama apie kitus, analogiškus.
