Bitininkystės muziejus. Vytauto Visocko nuotr.
Dalies didžiųjų Lietuvos miestų galerijų ir muziejų atstovės sako, jog karantinas apsunkino planuojamų naujų parodų įrengimą, o dėl paskelbtų ribojimų dalies suplanuotų parodų apskritai teko atsisakyti. Be kita ko, jos taip pat pažymi, kad praėjusį savaitgalį atvėrus galerijų ir muziejų duris sulaukta gausaus lankytojų būrio.
Kalbėdama apie pirmąjį Kauno paveikslų galerijos atidarymo savaitgalį, M. K. Čiurlionio dailės muziejaus direktoriaus pavaduotoja Eglė Komkaitė teigė, kad lankytojų srautas buvo nuolatinis.
„Šeštadienį, kadangi buvo neblogas oras, žmonių buvo tikrai daug. Žinau, kad sekmadienį jų buvo truputėlį mažiau. Nors negalima teigti, kad stojo žmonių eilė, bet jų srautas į muziejų buvo nuolatinis“, – Eltai sakė ji.
Visgi, anot E. Komkaitės, lankytojams buvo nuspręsta atverti ne visas parodų erdves.
„Pavyzdžiui, Jurgio Mačiūno „Fluxus“ kabinetas yra uždarytas, nes ten yra daug liečiamų daiktų. Šiuo metu juo pasinaudoti dar neleidžiame, kad nekiltų problemų“, – tikino ji.
Vertindama pasiruošimą naujoms ar anksčiau suplanuotoms parodoms, E. Komkaitė pabrėžė, kad karantinas sukėlė nemenkų iššūkių, o kai kurių parodų teko ir atsisakyti. Muitinės muziejaus eksponatas. Slaptai.lt nuotr.
„Šiuo metu veikiančios parodos buvo įrengtos dar pernai, o tos parodos, kurios turėjo eiti po jų, jau nebe įvyko. Karantinas sujaukė planus.
Labai sudėtinga įgyvendinti parodų planus dėl karantino, ypač kalbant apie tarptautines parodas, kurias buvome numatę. Tačiau viena iš numatytų parodų yra tarptautinė grafikos bienalė, tad manom, kad ji šiuo atveju įvyks: tikimės, kad menininkai iš kitų šalių tiesiog atsiųs savo darbus“, – kalbėjo ji.
Tuo tarpu Nacionalinės dailės galerijos (NDG) vadovė Lolita Jablonskienė Eltai teigė, jog sprendimą nukelti galerijos atidarymą paskutiniam kovo savaitgaliui lėmė reikalingi papildomi pasiruošimo darbai.
„NDG yra Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus (LNDM) padalinys. LNDM iš pradžių atidarė padalinius, kuriuose jau veikė parodos, kurios buvo uždarytos lankytojams paskelbus karantiną ir tuomet liko neprieinamos.
NDG tuo tarpu atsidarys su dviem visiškai naujomis parodomis. Jos buvo pradėtos įrenginėti dar prieš karantiną ir po to, keletui žmonių po truputį prie jų dirbant, jos buvo vedamos užbaigimo link. Tą dieną, kai buvo paskelbta, kada muziejai galės atsidaryti, mums reikėjo rasti laiko išvystyti komunikaciją, pilnai užbaigti tas parodas. Dėl to pasirinkome tokią dieną“, – teigė ji.
Anot L. Jablonskienės, karantinas nemenkai apsunkino galerijos rengimąsi suplanuotoms parodoms.
Lietuvos jūrų muziejuje
„Rūpesčių tikrai buvo. Pirmiausia dėl to, kad nebuvo galima dirbti didesnėse grupėse. Eksponuojant parodas visuomet dirba nemažas kolektyvas, tad jei jis suskaidomas į dviejų-trijų žmonių grupes atitinkamai pailgėja ir visas darbo laikas. Taip pat sustojo komunikacijos procesai, pasirengimas viešųjų ryšių kampanijai, kadangi nežinojome, kada galėsime atsidaryti – net į plakatus datos įrašyti negalėjome. Tad karantinas muziejui nėra laisvas laikas nuo lankytojų, kuomet galima drąsiai dirbti ruošiant parodas“, – tikino ji.
Savo ruožtu Lietuvos jūrų muziejaus direktorė Olga Žalienė teigė, kad nors lankytojų sulaukta ženkliai mažiau nei panašiu laikotarpiu ankstesniais metais, tikimasi lankytojų skaičiaus augimo artimiausioje ateityje.
„Palyginus, jog tokiu metu anksčiau skaičiuodavome lankytojus tūkstančiais, apsilankiusiųjų skaičius yra tikrai kuklus. Bet esame labai patenkinti, nes per tas tris dienas (penktadienis-sekmadienis – ELTA) sudėjus sulaukėme kažkur iki 400 lankytojų. Tai jau yra gerai, matyti noras lankytis.
Lankytojų skaičiai paprastai auga šylant orui. Jeigu greitu metu keisis karantino ribojimai ir nustos galioti judėjimo tarp savivaldybių ribojimai, manau, kad jų skaičius didės“, – sakė ji.
Anot O. Žalienės, organizacinių sunkumų atidarant Jūrų muziejaus ekspozicijas praktiškai nekilo, kadangi muziejus buvo prižiūrimas kaip įprasta, nors ir buvo uždarytas.
ELTA primena, jog nuo kovo 15 d. gali būti lankomi uždarose erdvėse esantys muziejai, galerijos ir kitos ekspozicinės erdvės (pavyzdžiui, zoologijos parkai) užtikrinant lankytojų srauto ribojimą, bilietų platinimą elektroniniu būdu arba išankstinę lankytojų registraciją, elektroninių bilietų arba lankytojų registracijos tikrinimą bekontakčiu būdu prie įėjimo.
Vladimiras Tarasovas Lietuvos dailės muziejui padovanojo ypatingos vertės meno kolekciją. Dailės muziejaus nuotr.
Lietuvos dailės muziejaus rinkinius papildė džiazo muzikanto, menininko Vladimiro Tarasovo sukaupta meno kolekcija. Joje – apie 500 meno kūrinių: tapybos, grafikos, skulptūros darbų, meninių fotografijų, piešinių, autorinių leidinių.
Geografiniu požiūriu didžiausią kolekcijos dalį sudaro buvusių SSRS respublikų – Rusijos, Ukrainos, Lietuvos, Latvijos, Estijos ir kitų dailininkų darbai. Juos papildo ir kitų valstybių – Prancūzijos, Vokietijos, JAV menininkų dovanoti kūriniai.
Kolekcijos branduolį sudarantys kūriniai atveria Lietuvoje iki šiol fragmentiškai pristatytą Sovietų Sąjungos nonkonformistinį meną – nuo oficialiosios dailės nutolusių ir jai oponavusių kūrėjų darbus.
Nonkonformistinio meno kryptys formavosi XX a. 7-9 dešimtmečiais, vadinamuoju „atšilimo” laikotarpiu, kaip atsakas į tuo metu dailėje privalomą socialistinį realizmą. Menininkai jungė iš Vakarų pasiekusias šiuolaikinio meno formas su sovietinėmis politikos, kultūros, visuomenės ir buities aktualijomis.
Alternatyvios meninės idėjos tuomet sklandė nedidelėse menininkų bendruomenėse, trumpalaikes parodas kūrėjai rengdavo vieni kitų butuose, tekstus platindavo nelegalios, pogrindinės savilaidos leidiniais. Šiai neoficialiojo meno krypčiai kolekcijoje atstovauja pasaulyje pripažintų menininkų Iljos Kabakovo, Viktoro Pivovarovo, Eriko Bulatovo, Ivano Čiuikovo, Igorio ir Svetlanos Kopystianskių, Pavelo Peperšteino ir daugelio kitų kūriniai. Greta jų ir kiek mažiau žinomų, bet ne mažiau įdomių menininkų kūryba.
Kolekcijoje taip pat yra ir daugiau kaip 30 Lietuvos autorių kūriniai, tarp kurių – tapytojų Valentino Antanavičiaus, Vinco Kisarausko, Algimanto Jono Kuro, Leono Lino Katino, Eugenijaus Cukermano, Raimundo Sližio, Marijos Teresės Rožanskaitės ir kitų autorių kūryba – tapyba, grafika, asambliažai.
Skirtingai negu dauguma kolekcijų, sudaromų tikslingai perkant meno kūrinius, ši buvo kaupiama tarsi savaime – visi joje esantys kūriniai dovanoti V. Tarasovui, su daugeliu kolekcijos menininkų jį siejo ir tebesieja bendri kūrybiniai projektai ir asmeniniai ryšiai.
Pasak Lietuvos dailės muziejaus direktoriaus Arūno Gelūno, Vladimiro Tarasovo Lietuvos dailės muziejui dovanojama unikali kolekcija jau yra atkreipusi ne vieno garsaus pasaulio muziejaus kuratoriaus dėmesį, o dabar sukėlusi ir didelį pavydą, jog šis, pasaulyje analogų neturintis, nonkonformistinio meno „muziejus muziejuje” atitenka ne Prancūzijai, JAV ar Rusijai, o Lietuvai”.
Su Lietuvos dailės muziejui perduodama kolekcija bus galima susipažinti vėliau – pirmąją parodą numatoma surengti šių metų gegužę atsinaujinusiame ir naujai duris atversiančiame Radvilų rūmų dailės muziejuje.
