Lietuvos parlamento narys Laurynas Kasčiūnas. Slaptai.lt nuotr.Dainius Gaižauskas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako neturinti informacijos apie policijos, kurią iškvietė „valstietis“ Dainius Gaižauskas, atvykimą į Seimą.
„Ne, tokios informacijos neturiu. Kol kas tik girdėjau tai, ką visi girdėjo, ką kalbėjo „valstiečiai – žalieji“ posėdžių salėje“, – antradienį žurnalistams Seime sakė Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
D. Gaižauskas į Seimą iškvietė policiją, nes esą Seimo narys konservatorius Laurynas Kasčiūnas pažeidė saviizoliacijos taisykles.
Komentuodama šią situaciją Seimo pirmininkė priminė, kad laikinai ėjęs sveikatos apsaugos ministro pareigas Aurelijus Veryga Seimo valdybos posėdyje yra pasiūlęs įrengti kelias būdeles tiems Seimo nariams, kuriems bus taikoma saviizoliacija.
„Šioje vietoje manau, kad viskas yra padaryta teisingai, o tie priekaištai iš opozicijos tai yra daugiau manipuliacija“, – į klausimą, ar gerai pasielgė L. Kasčiūnas, atsakė V. Čmilytė-Nielsen.
Seimo posėdyje Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas saviizoliavosi ir balsuoja iš Seimo vertėjų kabinos.
Politikas priėmė savanorišką sprendimą saviizoliuotis, kai sužinojo, kad vienas iš jo patarėjų Seime susirgo koronavirusu.
Vytautas Bakas. Slaptai.lt nuotr.
Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) trečiadienį rinksis į uždarą posėdį, kuriame svarstys, ar parlamentaras Vytautas Bakas gali toliau dirbti su įslaptinta informacija.
NSGK pirmininkas Dainius Gaižauskas neslepia, kad Valstybės saugumo departamentas (VSD) konstatavo, jog iš NSGK buvo nutekinta slapta informacija, todėl, pasak jo, bus siūloma komiteto nariams kreiptis į paslapčių subjekto vadovą Seimo pirmininką Viktorą Pranckietį, kad šis įvertintų ar V. Bakas gali toliau dirbti su įslaptinta informacija.
„Taip pat yra vienas iš klausimų, kad siūlysime kreiptis į paslapčių subjekto vadovą Seimo pirmininką V. Pranckietį. Jis turės įvertinti VSD pateiktos informacijos aktualumą, ypač kas susiję su rizikomis dėl grėsmės nacionaliniam saugumui. Prašysime įvertinti, ar V. Bakas gali toliau dirbti su įslaptinta informacija“, – Eltai sakė D. Gaižauskas.
D. Gaižausko teigimu, komitetui norint dirbti saugiai, reikia kuo greičiau atlikti tyrimą, kas komitete nutekina slaptą informaciją.
Pats V. Bakas Eltai teigė, kad VSD pradėtas tyrimas dėl įslaptintos informacijos neteisėto atskleidimo po to, kai jis pranešė gavęs duomenų iš pranešėjo – dar vienas noras susidoroti su tam tikrais žmonėmis bei juos įbauginti. Pasak V. Bako, šiuo metu bandoma susidoroti su pranešėju. Todėl, tikina V. Bakas, trečiadienį siūlys NSGK nariams kreiptis į VSD, kad šis nutrauktų veiksmus prieš pranešėją.
„Iš tos medžiagos, kurią matau, galiu pasakyti, kad pranešėjas yra tardomas. Manau, kad rytoj komitetui siūlysiu, jog NSGK kreiptųsi į VSD, prašydamas VSD nutraukti veiksmus, kuriais pranešėjui daromas spaudimas. Tai tokius požymius aš matau. Visų pirma reikia apsaugoti pranešėją. Iš to, kas yra pateikta, aš matau, kas VSD direktorius dėl savo paties padarytos klaidos ir galimai neteisėtos veiklos, kai buvo renkama informacija apie Lietuvos piliečius, jis pats pavedė dabar atlikti tyrimą, tai čia protu nesuvokiama, kad taip gali būti. Komitetas turi į tokią situaciją reaguoti, bet, matyt, yra kitų nuomonių“, – teigia V. Bakas. Slaptieji sąrašai. Top secret
V. Bakas taip pat neigia, kad išviešinta informacija buvo su slaptumo žyma.
ELTA primena, kad VSD informavo NSGK, kad 2020 m. kovo 5 d. naujienų portale „Delfi” publikuotame straipsnyje „Skandalą dėl VSD veiklos sukėlęs dokumentas: pateikiame pilną versiją” atskleidžiama VSD įslaptinta informacija, numatyta VSD Detalaus įslaptintos informacijos, susijusios su LR valstybės saugumo departamento veikla, sąraše. Įvertinus tai, kad straipsnyje publikuota informacija sudaro tarnybos paslaptį, VSD balandžio 8 d. kreipėsi į Generalinę prokuratūrą prašydama pateikti vertinimą, ar pranešėjo apklausa vykdant tyrimą dėl galimo įslaptintos informacijos neteisėto atskleidimo gali būti vertinama kaip neigiamo poveikio darymas. Dainius Gaižauskas ir Vytautas Bakas. Eltos nuotr.
VSD taip pat atkreipė komiteto dėmesį, kad straipsnyje pateiktas dokumentas ne tik atskleidė VSD įslaptintą informaciją, bet taip pat paviešino tam tikrus pranešėjo duomenis, kurie VSD pareigūnams ir darbuotojams leido identifikuoti pranešėjo asmens tapatybę.
VSD raštu informavo NSGK apie pradėtą tyrimą dėl įslaptintos informacijos atskleidimo.
ELTA primena, kad V. Bakas pateikė informaciją, neva VSD vadovybės nurodymu 2018-2019 metais žvalgyba rinko informaciją apie tuomečio kandidato į prezidentus Gitano Nausėdos aplinką ir diplomatą Vygaudą Ušacką.
Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Dainius Gaižauskas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Pastaruoju metu Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) darbą temdant ginčams, įsiplieskusiems tarp opozicijai ir valdančiajai daugumai priklausančių komiteto narių, prezidentas Gitanas Nausėda teigia pasigendantis sklandaus ir sutelkto vieno iš svarbiausių parlamento komitetų atstovų darbo.
„NSGK yra vienas kertinių Seimo komitetų, todėl prezidentas tikisi sklandaus ir sutelkto jo darbo. Ypač šiuo nelengvu Lietuvai laikotarpiu, kuomet rizikų šalies saugumui tikrai nėra sumažėję“, – G. Nausėdos nuomonę Eltai išsakė jo atstovas spaudai Antanas Bubnelis.
Jo teigimu, prezidentas laikosi pozicijos, kad diskusijos turi vykti šiame komitete, tačiau politikų sprendžiamos problemos negali kelti rizikos valstybės nacionaliniam saugumui.
„Prezidento vertinimu, nuomonių skirtumai yra natūralus ir sveikintinas dalykas, tačiau diskusijos šalies saugumui svarbiais klausimais turi vykti konstruktyviai, o politinius nesutarimus jautriais klausimais dera spręsti nekeliant rizikos šalies saugumui“, – Prezidentūros reakciją į pastarąsias savaites užsitęsusį chaosą NSGK išsakė A. Bubnelis.
Barniai NSGK netyla kelias savaites
Aistros NSGK įsiplieskė, kai komitetas nuotoliniu būdu pradėjo toliau svarstyti parlamentarės Irinos Rozovos ryšių su rusų diplomatais klausimą. Posėdžio metu ketinta išklausyti opozicijai priklausančius NSGK narius. Tačiau jie ne tik atsisakė liudyti, kol į klausimus komitete neatsakys premjeras, bet ir iškėlė klausimą, ar dabartinis NSGK pirmininkas „valstietis“ Dainius Gaižauskas tinkamas eiti toliau savo pareigas. Opozicija apeliavo į tai, kad NSGK pirmininkas, siekdamas pasidaryti testą dėl koronaviruso, galėjo meluoti.
Tačiau opozicijai išversti D. Gaižausko iš posto nepavyko, nors ir buvo surengtas neeilinis posėdis dėl nepasitikėjimo juo. Po surengto NSGK narių balsavimo dėl nepasitikėjimo paskelbimo D. Gaižauskui pastarasis liko šio komiteto pirmininku. Tiesa, balsams komitete pasiskirsčius po lygiai, sprendimą nulėmė paties NSGK vadovo, kuris nuo balsavimo nenusišalino, verdiktas. Seimo narys Laurynas Kasčiūnas. Slaptai.lt nuotr.
Dėl to opozicijai priklausantys nariai kreipėsi į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją. Pasak valdančiųjų oponentų, D. Gaižauskas neeiliniame komiteto posėdyje, kuriame buvo svarstomas nepasitikėjimo juo, kaip NSGK pirmininku, klausimas, turėjo nusišalinti. To nepadaręs, tikino jie, D. Gaižauskas naudojosi savo, kaip komiteto pirmininko, statusu asmeninei naudai gauti.
Skolingas opozicijai neliko ir NSGK pirmininkas. Pastarąją savaitę jis suabejojo, ar NSGK nariai konservatoriai Gabrielius Landsbergis ir Laurynas Kasčiūnas leidimus dirbti su įslaptinta informacija gavo teisėtai, ir net buvo užsiminęs, ar nevertėtų šių dviejų, NSGK priklausiančių politikų, pakeisti kitais opozicijos atstovais.
I. Rozovos tyrimas patyrė fiasko
Irina Rozova. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Galiausiai šių nesutarimų fone NSGK nepavyko patvirtinti jau daugiau nei metus užsitęsusio komiteto tyrimo išvadų dėl parlamentarės I. Rozovos veiklos ir ryšių su Rusijos diplomatais.
Komiteto opozicinių frakcijų nariai teigė, kad NSGK trečiadienį pateiktas tyrimo išvadų projektas buvo parengtas, neatsižvelgiant į opozicijos nuomonę ir iškreipiantis visą tyrimo esmę. Anot jų, valdančiųjų surašytas politinis išvadų projektas yra su klaidinga informacija ir nukreiptas prieš kai kuriuos opozicinių frakcijų komiteto narius.
Todėl opozicija ketvirtadienį paruošė ir pristatė alternatyvų tyrimo išvadų dėl I. Rozovos ryšių su rusų diplomatais galimai keliamos grėsmės projektą.
Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Dainius Gaižauskas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) nariai Gabrielius Landsbergis, Arvydas Anušauskas, Laurynas Kasčiūnas, Dovilė Šakalienė, Vytautas Bakas ir Virgilijus Alekna kreipiasi į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją dėl komiteto pirmininko, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos nario Dainiaus Gaižausko elgesio atitikties Seimo statuto, Viešųjų ir privačiųjų interesų derinimo įstatymo bei Valstybės politikų elgesio kodekso normoms.
NSGK pirmininkas D. Gaižauskas neeiliniame komiteto posėdyje, kuriame buvo svarstomas nepasitikėjimo juo, kaip NSGK pirmininku, klausimas, ne tik kad nenusišalino, bet ir pirmininkavo posėdžiui ir balsavo su juo pačiu tiesiogiai ir jo einamomis pareigomis susijusiu klausimu. Parlamentarų nuomone, taip galimai veikdamas savo asmeniniais interesais D. Gaižauskas naudojosi savo, kaip komiteto pirmininko, statusu asmeninei naudai gauti. Todėl jiems kyla pagrįsta abejonė dėl D. Gaižausko veiksmų atitikties Seimo statuto, Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo ir Valstybės politikų elgesio kodekso normoms.
NSGK komiteto nariai prašo Seimo Etikos ir procedūrų komisiją įvertinti, ar NSGK pirmininkas D. Gaižauskas balandžio 29 d. vykusiame neeiliniame posėdyje nepažeidė Seimo nario konstitucinės pareigos vykdant savo funkcijas ir įgyvendinant valstybės valdžią vadovautis Konstitucija, teise ir joms paklusti, ar nepažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo, Seimo statuto, Politikų elgesio kodekse įtvirtintų valstybės politiko elgesio principų, įpareigojančių politikus elgtis sąžiningai, padoriai, nešališkai ir nesavanaudiškai, t. y. vengiant viešųjų ir privačių interesų konfliktų ir nesinaudojant savo pareigomis ar padėtimi siekiant tam tikro tikslo.
Kartu parlamentarai prašo motyvuotu rašytiniu sprendimu nušalinti NSGK pirmininką D. Gaižauską nuo tarnybinių pareigų atlikimo sprendžiant klausimą dėl nepasitikėjimo NSGK pirmininku ir spręsti klausimą dėl neeilinio NSGK posėdžio balsavimo rezultatų pripažinimo negaliojančiais.
Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Dainius Gaižauskas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr. Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK), užuot šiuo metu sprendęs su pandemijos krize susijusius saugumo klausimus, užsiima komiteto narių personalijų ginčais, teigia politologai. Anot jų, dabartinė NSGK veiklos darbotvarkė atspindi bendrą viso Seimo būseną – pasyvumą ir neefektyvumą.
„Iš tiesų NSGK veiklos situacija atspindi bendrą dabartinę Seimo būseną. Sunku prisiminti tokį neproduktyvų ir neefektyvų Seimą mūsų istorijoje po 1990 metų. Panašu, kad susipriešinimas Seime persiduoda ir į komitetus, todėl NSGK nėra išimtis. Ten yra daug ambicijų ir didelis noras kiek labiau asmeninius klausimus iškelti į darbotvarkę bei demonstruoti nepasitenkinimą vienas kitu. Tai vyksta ne tik tarp opozicijos ir valdančiųjų, bet ir tarp atskirų komiteto narių“, – Eltai sakė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) profesorius, politologas Tomas Janeliūnas.
Pasak profesoriaus, daug klausimų kyla ir dėl komiteto pirmininko Dainiaus Gaižausko, kuris, atlikdamas koronaviruso testą, galėjo pasinaudoti savo padėtimi.
„Net komiteto pirmininkas tokiu laikotarpiu sugeba sukelti įtarimų ir abejonių, ar jis pats nepiktnaudžiauja savo padėtimi pandemijos akivaizdoje. Tai irgi neprideda komitetui geros reputacijos“, – sakė T. Janeliūnas.
Penktadienį opozicija šaukia neeilinį NSGK posėdį, kuriame bus sprendžiama D. Gaižausko ateitis pirmininko poste. Profesoriaus teigimu, dėl D. Gaižausko nušalinimo pokyčiai komitete būtų menki. TSPMI profesorius Tomas Janeliūnas. Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.
„Labai abejoju, ar tai kažką pakeistų, nes iš tikro tai „valstiečiams“ priklausantis komitetas ir atitinkamai pirmininko pozicija. Kita vertus, realiai komiteto pirmininko vaidmuo gali būti pakankamai svarbus nustatant darbotvarkę, tempą ir koordinuojant darbus taip, kad nebūtų, sakykim, pagrindinis reikalas peštis tarpusavyje. Kurį laiką V. Bakui tai pavykdavo padaryti. Tyrimas dėl Mindaugo Basčio ar dėl įtakos grupių poveikio politikos procesams, apskritai tai, ką matėme šios kadencijos Seimo pirmuosius dvejus metus, buvo tikrai neblogas komiteto darbo pavyzdys. Kai, nepaisant skirtumų tarp frakcijų, pavykdavo pirmininkui komiteto narius sutelkti bendram darbui, o ideologiniai, partiniai skirtumai nebūdavo kliūtis“, – sakė jis.
Vytauto Didžiojo universiteto docentas Andžejus Pukšto pritaria T. Janeliūnui ir teigia, kad NSGK pirmininko pakeitimas sunkiai pakeistų padėtį pačioje komiteto veikloje. Politologas siūlo komitetui darbus baigti senos sudėties. Vytauto Didžiojo universiteto politologas Andžejus Pukšto. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
„Žinoma, NSGK tikrai nėra vieta aiškintis partinius interesus. Kitas dalykas, epidemijos metu, kai yra karantinas, tai tikrai ne laikas asmenines ambicijas spręsti. Tai labai apmaudu. Tuo labiau, kad laviravimo laisvės ten kaip nėra. Yra koalicinė sutartis ir komitetas atitenka „valstiečiams“, tai nežinau, tos laviravimo galimybės labai kuklios. Būkime atviri, tarp „valstiečių“ nėra didelių nacionalinio saugumo ir tarptautinio saugumo specialistų. Situacija yra kokia yra. Todėl opozicija turėtų matyti, kad šis komitetas priklauso valdantiesiems, o tarp valdančių didelio pasirinkimo nėra. Tad čia jau reikėtų ieškoti kompromisų ir tai būtų jau antras NSGK pirmininko keitimas kadencijoje.
Opozicija taip pat turi dirbti konstruktyviai, ypač nacionalinio saugumo klausimais. Turi išlaikyti stabilumą ir valstybės interesą“, – Eltai sakė A. Pukšto.
Visgi, pasak A. Pukšto, NSGK veikla kėlė abejonių dar iki koronaviruso pandemijos.
„Komiteto neefektyvumo problema buvo ir iki pandemijos. Vienas geriausių pavydžių – parlamentarės Irinos Rozovos sąsajų su rusų diplomatais tyrimo vertinimas, kuris tęsiasi jau beveik metus. Jie negali prieiti prie bendro sprendimo ir jo pateikti Seimo vadovybei. Tai iki epidemijos tie darbai nevyko sklandžiai. O kur yra silpna, tai pandemijos metu ten dar silpniau“, – sakė jis.
Kęstutis Girnius. Martyno Ambrazo (ELTA) nuotr.
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) politologo Kęstučio Girniaus teigimu, Valstybės saugumo departamentas (VSD) pats turėtų inicijuoti tyrimą dėl parlamentaro Vytauto Bako atskleistos informacijos, neva galimo institucijos neteisėto kišimosi į rinkimų procesus bei neteisėtą duomenų rinkimą.
Pasak profesoriaus, visuomenė nori gauti atsakymus, o jei paaiškės, kad VSD nevykdė šios veikos, tuomet institucija susigrąžins savo gerą vardą.
K. Girnius teigia, kad šioje situacijoje tiek Seimo valdyba, tiek Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas atsisakydami inicijuoti laikinąją tyrimų komisiją tikrai paskubėjo.
„Aš įžvelgiu šiokių tokių problemų, bet, manau, kad tyrimas yra būtinas. Žmonių smalsumas yra sukeltas. Tai, kad Seimo valdyba ir visi kiti labai greitai nutarė toliau netirti, tai jų nepuošia. Geras pavyzdys yra Dainius Gaižauskas, jo komitetas nutarė, kad nieko blogo nėra. O dabar pripažįsta, kad tik šiandien pamatė ir perskaitė V. Bako tekstą. Kitaip sakyčiau, buvo padarytas skubus ir nenuoseklus sprendimas“ , – Eltai sakė politologas.
„Manau yra pakankamai rimtas pagrindas manyti, kad VSD piktnaudžiauja. Tai, manau, negalima apsieiti be tyrimo ir faktiškai to tyrimo turėtų norėti ir VSD, nes jei jis nieko blogo nedarė, tai jo geras vardas bus sugrąžintas“, – sakė jis. Vytautas Bakas. Slaptai.lt nuotr.
K. Girnius pažymi, kad VSD paneigimo šioje situacijoje taip pat nepakanka.
„Aiškiai neužtenka. Čia bet kas gali sakyti, kad mes nieko blogo nedarėme. VSD yra anksčiau turėjęs problemų, pastaruoju metu taip pat stengiasi savo galias praplėsti. Tai iki tol, kol VSD nepaaiškino, kodėl galėjo būti kalbama apie tokį raštą, tai netinka sakyti, kad nieko čia nėra. Tai faktiškai turėtų ne VSD sakyti, o kita organizacija, kaip STT, prokuratūra, kurie ištirtų šitą klausimą ir pasakytų. Čia neklausiama kaltinamo žmogaus, ar jis kaltas, ar nekaltas, o jei jis ir teigia, kad nekaltas, tai ar tuo ir baigia reikalą?“, – sako K. Girnius.
Politikos apžvalgininkas teigia, jei vis dėlto paaiškėtų, kad VSD informaciją rinko selektyviai, tai institucijos vadovybė turėtų kardinaliai pasikeisti.
VSD vadovas Darius Jauniškis. Gedimino Bartuškos (ELTA) nuotr.
„Tokiu atveju reikėtų aiškiai atleisti vadovybę, ne tik Darių Jauniškį bet ir pavaduotojus bei apskritai tuos, kas turėjo ką nors bendrą su tuo reikalu. Tuomet taip pat labai rimtai reikėtų pertvarkyti organizaciją. Tuomet kurti taip pat kokį priežiūros komitetą. Dabartiniai įstatymai yra pakankamai geri. Problema yra tai, kad VSD jų nepaiso, tai reikėtų kokį generalinį inspektorių ar kažką kitą skirti, kad stebėtų, kaip elgiasi VSD, laikytųsi tų įstatymų“, – sakė K. Girnius.
K. Girnius taip pat pažymi, kad žvalgybos institucijos gali pradėti rinkti duomenis apie asmenis tik turėdamos labai rimtą pagrindą.
„Negali būti, kad žmogus susirašinėja su žmogumi Maskvoje ar kuo nors kitu, ir tuomet jau jis VSD pradedamas tirti. Turi būti rimtas pagrindas. Įtarimas, kad žmogus ne tik turi ryšių su žmogumi Maskvoje, bet tie ryšiai yra ne tokie, kokie turėtų būti. Tie ryšiai yra su žvalgyba bei Rusijos interesais susiję. Tai yra bendrovių, kurios bendrauja su Rusijos kompanijomis, pardavinėja savo prekes, arba iš jų perka, bet tai nėra pagrindas pradėti tyrimo“, – sakė K. Girnius.
