Margarita Drobiazko ir Povilas Vanagas. Eltos nuotrauka
Buvęs Konstitucinio Teismo (KT) pirmininkas Dainius Žalimas įstatymo iniciatyvą iš ledo šokėjos Margaritos Drobiazko atimti išimties tvarka suteiktą pilietybę vadina antikonstituciniu ir prieštaraujančiu tarptautiniams įsipareigojimams. LR Konstitucinis Teismas. Slaptai.lt nuotr.
„Visų pirma, yra visuotinai pripažinta paprotinė tarptautinės teisės norma, kad negalima šalies piliečių rūšiuoti pagal jų pilietybės įgijimo pagrindą. Visiškai sutinkant su tuo, kad iš principo gali būti pilietybės atėmimas už elgesį, kuris kenkia gyvybiniams valstybės interesams (…)“, – trečiadienį LRT sakė D. Žalimas.
„Žinot, tikrai aš nenoriu nieko ginti, bet, kai kažkas dalyvauja kažkokiuose renginiuose, sakyti, kad tai kelia grėsmę nacionaliniam saugumui? Tai tas mūsų nacionalinis saugumas atrodo nieko vertas, jeigu eilinis pilietis gali sudalyvauti kažkokiame renginyje ir dėl to Lietuvos nacionaliniam saugumui kyla grėsmė. Jeigu tai būtų teisminės kontrolės objektas, aš labai abejočiau, ar tikrai atitiktų šį kriterijų, kad kelia grėsmę gyvybiniams interesams“, – sakė jis.
D. Žalimas tokį Seimo narių užmojį lygina su Lukašenkos stiliaus įstatymu.
„Man iš tiesų šis įstatymas primena Lukašenkos stiliaus įstatymą, kur iš politinės opozicijos galima atimti pilietybę už Baltarusijos Respublikos vardo žeminimą – praktiškai pažodžiui perrašyta“, – tikino jis.
Apie tai, kad Seimo nariai iniciavo Lietuvos pilietybės panaikinimą M. Drobiazko, antradienį pranešė LNK Žinios. Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen „Žinių radijui“ trečiadienio rytą sakė mananti, kad iniciatyva atimti Lietuvos pilietybę iš ledo šokėjos Margaritos Drobiazko bus įgyvendinta. Parlamento vadovė atkreipė dėmesį, kad šis siūlymas dėl pilietybės atėmimo brendo jau kurį laiką. Buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas Dainius Žalimas. Gedimino Bartuškos (ELTA) nuotr.
Lietuvos Respublikos piliečio pasas. Slaptai.lt nuotr.
„Senokai jau apie tai buvo kalbama. Tai, matyt, mes jau priėjome prie galutinės fazės šio sprendimo“, – „Žinių radijui“ teigė V. Čmilytė-Nielsen. „Kiek žinau, palaikymas tam yra, tai toks sprendimas, tikėtina, bus priimtas“, – pridūrė ji.
ELTA primena, kad šokių ant ledo porai M. Drobiazko ir Povilui Vanagui pasirodžius Sočyje Kremliaus ruporu vadinamo Vladimiro Putino atstovo Dmitrijaus Peskovo žmonos renginyje, prezidentas Gitanas Nausėda paragino inicijuoti teisės aktų pakeitimus dėl pilietybės atėmimo išimties tvarka.
Prezidentas taip pat pasirašė dekretą, kuriuo išbraukė ledo čiuožėjų porą iš apdovanotųjų Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino 5-ojo laipsnio ordinu sąrašo, pažeminus apdovanotojo vardą.
Konstitucinis Teismas. Slaptai.lt nuotr.
Konstituciniam Teismui (KT) trečiadienį paskelbus, kad neteisėtų migrantų sulaikymas ir priverstinis apgyvendinimas užsieniečių registravimo centruose prieštarauja Konstitucijai, opozicija svarsto kelti apkaltą šio įstatymo iniciatorei, vidaus reikalų ministrei Agnei Bilotaitei. Nors buvęs KT pirmininkas Dainius Žalimas kritiškai vertina ministrės iniciatyvą, tačiau pagrindo apkaltai nemato. Pasak jo, tai opozicijos politinis žaidimas.
„Realus pagrindas Bilotaitės apkaltai yra toks pats kaip ir kitiems 83 Seimo nariams, kurie palaikė tą įstatymą. Taip pat prezidentui, kuris pasirašė įstatymą. Tokiu atveju reikėtų apkaltas visiems kelti“, – Eltai teigė D. Žalimas.
„Bilotaitė yra įstatymo teikėja, tačiau Seimas galėjo įstatymo nepriimti ir prezidentas nepasirašyti. Čia yra populizmas. Nematau aš jokio pagrindo jokiai apkaltai“, – pridūrė jis.
Pasak buvusio KT pirmininko, kiek daugiau pagrindo diskusijoms yra dėl A. Bilotaitės politinės atsakomybės.
„Politinė atsakomybė yra nepasitikėjimas ministre, kuri teikė tuos įstatymo projektus. Šia prasme politinę atsakomybę galbūt ir didesnę turi Bilotaitė, bet jeigu kalbėtume apie priesaikos pažeidimą ir Konstitucijos sulaužymą balsuojant už įstatymą, tuomet visi Seimo nariai ir prezidentas yra atsakingi (…). Visi žinojo, kad pažeidinėja Konstituciją, ne viena Bilotaitė. Buvo galima jos ir neparemti, ir nepriimti įstatymo“, – svarstė D. Žalimas.
D. Žalimo vertinimu, apkaltos klausimas yra tik opozicijos politiniai žaidimai. Buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas Dainius Žalimas. Gedimino Bartuškos (ELTA) nuotr.
„Žiūriu labai skeptiškai į tokias iniciatyvas, tai yra tiesiog politiniai žaidimai. Kitą vertus, opozicija tam ir yra opozicija, kad siūlytų tokias idėjas, apkaltas keltų ”, – apibendrino buvęs KT pirmininkas.
Kaip ELTA skelbė anksčiau, opozicinei partijai „Vardan Lietuvos“ priklausantis parlamentaras Vytautas Bakas neatmeta galimybės, kad jau artimiausiu metu ims rinkti parašus dėl ministrės A. Bilotaitės apkaltos. Pasak jo, konservatorių deleguota ministrė šiurkščiai pažeidė Konstituciją, todėl, įsitikinęs politikas, konservatorės likimo Seime klausimas turėtų būti svarstomas labai rimtai.
Nelegalūs migrantai. VSAT nuotr.
„Konstitucija, visgi, buvo pažeista. Ir ji pažeista ne dėl nežinojimo ar nesupratimo. Mes matome grubų Konstitucijos pažeidimą, kada ministrė viską žinojo. Ji žinojo, jog jos inicijuoti veiksmai prieštarauja Konstitucijai“, – komentuodamas KT išvadą dėl migrantų sulaikymo politikos sakė parlamentaras.
Trečiadienį KT nustatė, jog neteisėtai šalies sieną kirtusių migrantų sulaikymas ir priverstinis apgyvendinimas užsieniečių registravimo centruose prieštarauja Konstitucijai. Tokį sprendimą teismas priėmė išnagrinėjusi migranto, atvykusio į Lietuvą iš Irako, skundą. Pastarasis prašė KT įvertinti įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties nuostatas.
Po KT išaiškinimo, Seimo opozicija ėmė diskutuoti, ar vidaus reikalų ministrė A. Bilotaitė neturėtų prisiimti politinės atsakomybės dėl taikytos antikonstitucinės migrantų politikos. Visgi, pati ministrė pažymi, kad užsieniečių teisinės padėties įstatymas buvo keistas viso Seimo vardu, o šiuo metu jau suformuota darbo grupė, ruošianti sprendimus tolimesniam įstatyminės bazės tobulinimui.
Agnė Širinskienė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto (TTK) pirmininko pavaduotoja Agnė Širinskienė kritikuoja Generalinės prokuratūros ir Teisingumo ministerijos darbą dėl prorusiškų asmenų vykimo į Rusiją ir dezinformacijos Lietuvos atžvilgiu skleidimo propagandiniuose kanaluose. Pasak jos, prokuratūra turėjo anksčiau imtis iniciatyvos, pradėdama ikiteisminį tyrimą tokiems asmenims.
„Iš tiesų, kiek aš mačiau tuos įrašus, kur tie išvykę žmonės Rusijos Federacijoje išsakė tam tikrus teiginius, tai mano galva prokuratūra turėjo pati savo iniciatyva, gindama viešąjį interesą, pradėti ikiteisminį tyrimą. Keista, kad reikėjo Seimo nario iniciatyvos ir tokio būdo, paraginimo, nes viešojoje erdvėje tie teiginiai tikrai nuskambėjo ir man asmeniškai keista, kodėl prokurorai nesureagavo patys“, – Eltai teigė A. Širinskienė. Liūdnai pagarsėjęs Algirdas Paleckis. Slaptai.lt nuotr.
Tuo tarpu TTK pirmininkas Stasys Šedbaras aiškina, kad tiek kreipimąsi, tiek jo perspektyvas turėtų vertinti ne politikai, o prokuratūros atstovai arba teisininkai.
„Nežinau pagal kokį straipsnį galėtų būti. Nepasakyčiau iš karto, reikėtų pasidomėti, bet geriausiai Generalinė prokuratūra atsakytų, jeigu jau gavo kreipimąsi. Pastaruoju metu priėmėme visokių pakeitimų, bet ar jie pakliūtų po šiais straipsniais, man sunku pasakyti“, – sakė S. Šedbaras.
„Politikai kol kas geriau, kad čia geriau nedalyvautų. Aš žinoma būčiau už tai, kad tokie dalykai neturi vykti, bet jeigu pradėsiu duoti nurodymus prokuratūrai, gali būti blogai perspektyvoje“, – pridūrė jis.
Parlamentarė mano, kad prie to, jog asociacijos atstovai ir toliau keliauja į Maskvą, prisidėjo ir Teisingumo ministerija
Lietuvos regionų frakcijos narė A. Širnskienė kritiškai vertino ir tai, kad „Tarptautinio geros kaimynystės forumo“ asociacija ligi šiol veikia ir nėra panaikinta jos registracija Registrų centre, nors Kalėjimų departamentas tvirtino, jog po asociacijos steigimo dokumentais elektroniniu būdu pasirašė ne Algirdas Paleckis, kaip nurodo dokumentai.
„Gerokai stebina tai, kad pati Teisingumo ministerija nesikreipė į prokuratūrą ir nekėlė klausimo dėl dokumentų klastojimo, nes panašu, kad tai ir galėjo įvykti, kada buvo panaudoti pasijungimo duomenys kito asmens. Ir vienas asmuo apsimesdamas kitu asmeniu, tiesiog jo vardu padėjo parašą“, – tvirtino Seimo narė.
Teisingumo ministerija. Slaptai.lt nuotr.
Ji tikino suprantanti, kad šiuo metu ministrų atostogų laikas ir ministerijose, matyt, taip pat atostogaujama, bet šioje istorijoje prokuratūra taip pat turėjo būti informuojama apie nusikaltimo požymius.
„Kaip suprantu iš šios dienos įvykių, tai ta informacija prokuratūrai dėl kažkokių priežasčių taip pat nebuvo perduota. Tam tikra prasme ministerijos delsimas prisidėjo prie to, kad tie asmenys toliau veikė asociacijos forma ir išvyksta kartu iš Lietuvos su tam tikrais prašymais į kariaujančią, agresorę šalį“, – teigė A. Širinskienė.
Pritariama D. Žalimo žodžiams, kad šioje istorijoje gali būti taikomi BK straipsniai
Savaitgalį buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas Dainius Žalimas savo feisbuko paskyroje tvirtino, kad matant „Geros kaimynystės forumo” atstovų vizito Maskvoje vaizdo medžiagą, mažiausiai trys baudžiamojo kodekso (BK) straipsniai (118, 121, 170(2)) turėtų dominti policiją ir prokuratūrą, kuriuose numatyta atsakomybė už padėjimą užsienio valstybei veikti prieš Lietuvos Respubliką, antikonstitucinių organizacijų kūrimą ir dalyvavimą jose, sovietinės agresijos prieš Lietuvą neigimą.
Šiems teiginiams pritarė ir parlamentarė A. Širinskienė, pasikartojusi, kad labai keista, jog prokuratūra matydama viešojoje erdvėje tokią informaciją, tiesiog nesureagavo.
„Mačiau kolegos post‘ą šį savaitgalį parašytą, tai jam visiškai pritariu, kad tikrai panašu, jog tos veikos galėjo būti įvykdytos. Galiu tik dar kartą pakartoti, kad labai keista, jog prokuratūra matydama viešojoje erdvėje tokią informaciją, tiesiog nesureagavo“, – sakė Seimo narė.
Vis tik konservatorius S. Šedbaras nesiėmė vertinti D. Žalimo žodžių, tvirtindamas, kad politikų žodžiai šioje vietoje gali būt suprasti kaip spaudimas prokuratūrai.
„Dainius Žalimas kaip mokslininkas šiuo metu gali taip sakyti ir aš tiesiog susilaikyčiau kaip politikas, kad tai nebūtų suprasta kaip spaudimas prokuratūrai arba kažkoks nurodymas. Nes paskui, kai politikai pradeda analizuoti…“, – sakė parlamentaras.
„Kad Maldeikis kreipėsi tai teisingai, bet jeigu aš, kaip komiteto pirmininkas, kuris taip pat vykdo ir tam tikrą parlamentinę prokuratūros globą, pradėčiau aiškinti kaip ji turėtų dirbti… Po kažkurio laiko, tai gali būti Žmogaus teisių teismui pagrindas skųsti“, – pridėjo jis. Namas pakrypęs. Slaptai.lt foto
ELTA primena, kad pirmadienį konservatorių frakcijai atstovaujantis Seimo narys Matas Maldeikis kreipėsi į Generalinę prokuratūrą dėl Algirdo Paleckio įsteigto „Tarptautinio geros kaimynystės forumo“ atstovų praeitą savaitę vykusio vizito Rusijos Federacijoje.
Pasak jo, vizito metu išsakyti kliedesiai buvo aiškus veikimas prieš Lietuvos Respubliką, ir tokia veikla užsitraukia atsakomybę, numatytą Lietuvos Baudžiamajame kodekse.
Tai, kad Generalinė prokuratūra kreipimąsi gavo, Eltai patvirtino ir Generalinės prokuratūros komunikacijos vyriausioji specialistė Rita Stundienė.
Lietuviškoji Temidė. Slaptai.lt nuotr.
Prezidento Gitano Nausėdos Seimui pateikta buvusio Konstitucinio Teismo (KT) teisėjo Egidijaus Šileikio kandidatūra į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) teisėjus viešoje erdvėje sulaukė kritikos. Vienas ryškiausių šios kandidatūros skeptikų – buvęs KT pirmininkas Dainius Žalimas, aštriai sukritikavęs buvusio savo kolegos darbo etiką.
Šalies vadovui prognozuojant, kad Seime laukia įdomi E. Šileikio tvirtinimo procedūra, prezidento teikiamą kandidatą įvertino ir parlamento frakcijų atstovai. Dėl kandidatūros apsispręsti turėsiantys Seimo nariai teigia kol kas išankstinės nuomonės apie E. Šileikį nesusidarę. Parlamentarai teigia, kad D. Žalimo išsakytas pastabas Seimui reikės įvertinti, tačiau neatmeta galimybės, kad šis buvusio KT pirmininko nusistatymas gali būti persmelktas asmeniškumų.
E. Gentvilas: reikia matyti bendrą politinį kontekstą, kurio ašimi tampa E. Šileikis
Liberalų sąjūdžio seniūnas Eugenijus Gentvilas teigia E. Šileikio kandidatūrą vertinąs nešališkai ir nežinąs, ar D. Žalimo viešoje erdvėje pateikta kritika kandidatui yra objektyvi.
„D. Žalimas dirbo artimai, jis gali turėti savo nuomonę, ar ta nuomonė yra objektyvi, aš nežinau. (…) O šiaip aš į poną E. Šileikį žiūriu labai nešališkai. Esu susidūręs su juo, kai atstovavau Seimui konstitucinėje byloje, čia N. Venckienės mandato praradimo klausimas buvo, aš vertinu jį kaip profesionalų teisininką“, – Eltai teigė E. Gentvilas. Buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas Dainius Žalimas. Gedimino Bartuškos (ELTA) nuotr.
„Nedrįstu kaip prezidentas sakyti, kad jis net ir civilinėje teisėje yra galva aukštesnis už visus, na, taip lyg ir nebūna. Jeigu tu specializuojiesi vienoje teisės srityje, pavyzdžiui, konstitucinėje teisėje, tai civilinėje teisėje specializavęsi teisininkai šiuo atveju turi tam tikrą pranašumą, bet aš nenoriu sumenkinti pono E. Šileikio“, – pažymėjo jis.
Visgi politikas sako, kad jį nustebino prezidento išsakyta pozicija dėl E. Šileikio kandidatūros.
„Mane tik nustebino, kaip prezidentas sako, jog kiekvienas, balsuodamas prieš kandidatūrą, turės pateikti įtikinamus argumentus. Aš prezidentui nesu atskaitingas“, – akcentavo Seimo narys.
E. Gentvilas teigia dar nežinąs, kaip balsuos dėl E. Šileikio kandidatūros, tačiau pabrėžia niekam neprivaląs aiškinti savo argumentų.
Liberalų sąjūdžio seniūnas taip pat mano, kad šią situaciją būtina vertinti matant bendrą politinį kontekstą, kurio ašimi, pasak politiko, ir tampa E. Šileikis.
„Matyt, tai reikėtų vertinti platesniame kontekste. D. Žalimas buvo pasiūlytas prezidentui, laukė prezidento pritarimo, kaip galimas kandidatas į Audito rūmus. Kiek man žinoma, prezidentas nepritarė D. Žalimo kandidatūrai. Tai, atitinkamai, kai prezidentas kažką pasiūlo, D. Žalimas reaguoja. Tai jūs klauskite D. Žalimo, kodėl jis taip reaguoja“, – teigė E. Gentvilas.
„Aš manau, kad kiekvienas turi argumentų: ir prezidentas, ir D. Žalimas, bet už viso to dar yra ir bendras politinis kontekstas. O E. Šileikis tampa to konteksto politine ašimi“, – pažymėjo jis.
S. Šedbaras: aiškinsimės, ar išsakytoje kritikoje yra tikrų faktų
Išankstinės nuomonės dėl E. Šileikio kandidatūros teigia nesusidaręs ir konservatorių frakcijos Seime atstovas, Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras.
Konstitucinis Teismas. Slaptai.lt nuotr.
„Išankstinės nuomonės aš neturiu, mūsų komitetas bus pagrindinis, kuriame diskutuosime ir spręsime, analizuosime aplinkybes. Aš pono E. Šileikio taip gerai nepažįstu, pažįstu jį kaip Konstitucinio Teismo teisėją, kaip profesorių, kai kurių jo publikacijų esu skaitęs. Tai dabar tie visi dalykai, apie kuriuos buvo rašyta pono D. Žalimo, tai toks daugiau KT reikalas. Aš nežinojau šių dalykų, tai daugiau nieko negaliu ir pasakyti“, – Eltai sakė S. Šedbaras.
Seimo narys teigia, kad taip pat, kaip ir kiekvieną kartą, Teisės ir teisėtvarkos komitete bus aiškinamasi, ar kandidato įgytos kompetencijos tinkamos naujosioms pareigoms.
„Vis tiek, jeigu žmogus tiko Konstituciniam Teismui, tai pretenduoti, atrankoje dalyvauti, matyt, turi teisę. Toliau dabar jau yra atsakomybė parlamento įsitikinti, išanalizuoti – gali žmogus dirbti, ar negali dirbti Lietuvos Aukščiausiajame Teisme. Čia jau mūsų atsakomybė“, – teigė S. Šedbaras.
Tačiau politikas teigia, kad Seimas spręs ne tik dėl kandidato kompetencijų tinkamumo, tačiau taip pat aiškinsis, kiek D. Žalimo kritika E. Šileikiui atitinka tikrovę.
„Aiškinsimės, ar tai yra paremta asmeniškumu, ar tai visgi yra dalis tikrų faktų, kurie bus išanalizuoti ir bus pateikta išvada dėl jų“, – patikino jis.
G. Paluckas: D. Žalimo išsakyta kritika paremta asmeniškumais
Savo ruožtu opozicinės Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos Seime seniūnas Gintautas Paluckas mano, kad D. Žalimo išsakyta kritika E. Šileikiui yra paremta asmeniškumais.
„Aišku, ryškiausia arba daugiausiai dėmesio pritraukusi kritika yra buvusio Konstitucinio Teismo teisėjo ir pirmininko D. Žalimo. Bet panašu, kad ta kritika yra persmelkta asmeniškumais, nes juk akivaizdu, kad ten tarp eilučių yra daug pasakyta apie bendravimo kultūrą, apie darbo drausmę, apie galbūt kitus dalykus, bet ta kritika nekvestionuoja kompetencijos paties kandidato“, – Eltai sakė G. Paluckas.
„Tai man tokia ad hominem grįsta asmeniškumais kritika niekada nepatinka. Mes skiriame KT teisėjus, įvertindami visas savybes: tiek profesinės kvalifikacijos, tiek emocinio intelekto ir netgi pasaulėžiūros“, – pridūrė jis.
Politikas akcentuoja, kad pats svarbiausias dalykas turi būti kandidato profesinė kompetencija.
„Todėl tai, kad buvo komentuota ar veltasi į kažkokius konstitucinius ginčus tiek su ponu D. Žalimu, tiek su kitais KT priimtais sprendimais, tai aš čia nematau jokios bėdos, atvirkščiai, jeigu yra atskirosios nuomonės, tai čia yra ne blogiau, o kai kuriais atvejais geriau, nes leidžia pasverti visus argumentus“, – sakė LSDP frakcijos seniūnas. Teismo verdiktas
Todėl G. Paluckas teigia, kad G. Žalimo išsakyta kritika E. Šileikio kandidatūrai jo neįtikino. Politikas tikina nematąs jokių priežasčių, kodėl turėtų nepalaikyti šios kandidatūros.
„Čia yra tam tikra autoritetų kova, stumdymaisi, kurie yra sąlygoti tam tikros santykių priešistorės ir asmeniškumų, ir man tai tikrai nepatinka“, – pažymėjo Seimo narys.
ELTA primena, kad į E. Šileikiui viešoje erdvėje adresuotą kritiką sureagavo ir prezidentas Gitanas Nausėda. Šalies vadovas LRT televizijai duotame interviu pabrėžė, kad kandidatas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjus E. Šileikis puikiai tinka šioms pareigoms. Prezidentas taip pat teigė, kad jam būtų įdomu išgirsti konkrečius argumentus, dėl kurių E. Šileikio kandidatūros tinkamumu būtų galima sudvejoti. G. Nausėda pripažino manąs, kad laukia „įdomi E. Šileikio tvirtinimo procedūra“.
Vienas iš viešai sukritikavusių E. Šileikio kandidatūrą buvo buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas D. Žalimas. Jis savo feisbuko paskyroje sukritikavo E. Šileikį dėl darbo etikos jam einant KT teisėjo pareigas. Svarstyklės – kas įtakingesnis. Slaptai.lt foto
„Prezidentas (gal tiksliau, jo patarėja), tikėtina, ir toliau manys, kad E. Šileikis tinka LAT teisėjo pareigoms. Iš nemažos darbo KAM patirties abejočiau, ar tai gerai bent jau nacionalinio saugumo požiūriu“, – savo feisbuko paskyroje rašė D. Žalimas.
Į šią D. Žalimo kritiką sureagavo ir prezidento vyriausioji patarėja Jūratė Šovienė. Pasak jos, buvusio KT pirmininko pasisakymai yra šmeižto požymių turinti sąmokslo teorija, inspiruota gandų ir asmeninių nuoskaudų. J. Šovienė pabrėžia, kad D. Žalimo įraše pateikiama tikrovės neatitinkanti informacija, kuria siekiama pažeminti ir pakirsti pasitikėjimą institucijomis bei asmenimis.
Prezidentas Gitanas Nausėda. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Eltos šaltinių teigimu, premjerė Ingrida Šimonytė prezidentui Gitanui Nausėdai pasiūlė buvusio Konstitucinio Teismo pirmininko Dainiaus Žalimo kandidatūrą į Europos Audito Rūmus (EAR).
Kaip detalizavo informuoti ELTA šaltiniai, viena iš priežasčių, kodėl nuspręsta prezidentui Gitanui Nausėdai siūlyti būtent tokią kandidatūrą, yra D. Žalimo kompetencijos. Mat ir kitos valstybės į šias pareigas teikia žymių teisininkų kandidatūras. Be to, ir dabartinis ES Audito Rūmų pirmininkas Klausas-Heineris Lehne, deleguotas Vokietijos, taip pat yra teisininkas, buvo Vokietijos Bundestago ir Europos Parlamento narys, abiejuose parlamentuose dirbęs teisės reikalų komitetuose.
Premjerės Ingridos Šimonytės atstovė spaudai Rasa Jakilaitienė šios šaltinių informacijos Eltai nekomentavo.
„Iki kol procedūros bus nebaigtos, mes kandidatūrų personaliai nekomentuojame“, – Eltai teigė R. Jakilaitienė.
Buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas Dainius Žalimas. Gedimino Bartuškos (ELTA) nuotr.
Informacijos apie prezidentui patektą kandidatūrą į Audito Rūmų pirmininkus Eltai nekomentavo ir pats D. Žalimas.
Buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas D. Žalimas šiuo metu eina Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Teisės fakulteto dekano pareigas. Jis nuo 2011 metų buvo Konstitucinio Teismo teisėjas, nuo 2014-ųjų iki 2021-ųjų – pirmininkas.
Kiek anksčiau Lietuvos žiniasklaidoje skelbta, kad renkantis kandidatą į Europos Audito Rūmus, vienu realiausiu kandidatu buvo įvardijamas Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas konservatorius Mykolas Majauskas.
Dar anksčiau buvo spėliojama, kad į Europos Audito Rūmus bus deleguojamas sveikatos apsaugos ministras, buvęs valstybės kontrolierius Arūnas Dulkys. Visgi ši teorija nepasitvirtino – A. Dulkio pavardės kandidatų sąraše nebuvo. O ir pats sveikatos apsaugos ministras ne kartą šiuos gandus paneigė.
Premjerė tikisi, kad kandidatas į Europos Audito Rūmus vėliausiai bus pateiktas Seimo pavasario sesijos pradžioje
Kaip ELTA rašė praėjusią savaitę, Lietuvos kandidatą į Europos Audito Rūmus vėliausiai tikimasi pateikti Seimo pavasario sesijos pradžioje.
Ingrida Šimonytė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
„Premjerė tikisi, kad galės pateikti kandidatą vėliausiai pavasario sesijos pačiai pradžiai. Tačiau turint mintyje, kad stengiamasi tarp institucijų suderinti ne vien kandidatūrą į EAR, bet ir į kitas svarbias pozicijas, kol kas derinimo procesą premjerė vertina kaip nebaigtą“, – praėjusią savaitę Eltai teigė premjerės atstovė spaudai R. Jakilaitienė.
Šiuo metu Lietuvos atstovo Europos Audito Rūmuose pareigas eina Rimantas Šadžius, kurio kadencija turėtų baigtis šių metų gegužę.
Europos Audito Rūmus sudaro po narį iš kiekvienos valstybės narės, primena ELTA. Išrinktas kandidatas paskiriamas šešerių metų kadencijai. Svarbiausias Audito Rūmų uždavinys – tikrinti, ar teisingai vykdomas ES biudžetas.
Kaip numato Lietuvos įstatymai, Vyriausybė, prezidentui pritarus, siūlydama kandidatus į Audito Rūmų narius konsultuojasi su Seimu.
Gitanas Nausėda. Prezidentūros nuotr.
Seimui ketvirtadienį paskyrus du iš trijų Konstitucinio Teismo (KT) teisėjus, prezidentas Gitanas Nausėda sako turįs viltį, kad tai paskutinis kartas, kada KT teisėjų rotacija trunka taip ilgai.
„Seimas apsisprendė paskirti du iš trijų kandidatų į Konstitucinio Teismo teisėjus. Žengtas svarbus žingsnis, kurio visi nekantriai laukėme. Vis dėlto šįkart Konstitucinio Teismo teisėjų rotacija trunka pernelyg ilgai. Labai noriu tikėti, kad tai pirmas ir paskutinis toks atvejis Lietuvos istorijoje. Visos valdžios institucijos privalo elgtis sutelktai ir atsakingai, rodyti pavyzdį įgyvendinant Konstitucijos nuostatas“, – savo feisbuko paskyroje teigia G. Nausėda.
Prezidentas padėkojo kadenciją baigusiems KT teisėjams Gediminui Mesoniui ir Vytui Miliui bei pasveikino naujuosius teisėjus – Giedrę Lastauskienę ir Algį Norkūną.
„Konstitucinio Teismo teisėjų pasikeitimas – įvykis, reikšmingas ne tik teisininkams, bet ir visiems Lietuvos žmonėms. Su pagarba dėkoju kadenciją baigusiems Konstitucinio Teismo teisėjams Gediminui Mesoniui bei Vytui Miliui už jų nenuilstantį darbą ir atsidavimą vykdant konstitucinį teisingumą. Noriu nuoširdžiai pasveikinti šiandien prisiekusius naujuosius Konstitucinio Teismo teisėjus – Giedrę Lastauskienę ir Algį Norkūną“, – sako G. Nausėda.
ELTA primena, kad Seimas ketvirtadienį palaikė Giedrės Lastauskienės bei Algio Norkūno kandidatūras į Konstitucinio Teismo teisėjus. Tuo metu Andriaus Kabišaičio KT teisėju Seimas nepaskyrė.
Už Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen pasiūlytą Andriaus Kabišaičio kandidatūrą į KT teisėjo pareigas balsavo 59 Seimo nariai, prieš – 49, susilaikė 19 parlamentarų.
Už prezidento Gitano Nausėdos pateiktą Giedrės Lastauskienės kandidatūrą į KT teisėjus balsavo 72 Seimo nariai, prieš – 31, susilaikė 24 Seimo nariai. Konstitucinis Teismas. Slaptai.lt nuotr.
Už Algio Norkūno paskyrimą KT teisėju balsavo 64 Seimo nariai, prieš – 35, susilaikė 28 parlamentarai.
Dėl naujų teisėjų paskyrimo Seimas balsavo slaptai.
ELTA primena, kad pavasarį Seimas atmetė visus tris teiktus kandidatus į KT teisėjus. Konstitucinio Teismo pirmininko Dainiaus Žalimo, teisėjo Gedimino Mesonio ir teisėjo Vyto Miliaus kadencija baigėsi 2020 metų kovo 19 dieną.
Konstitucinį Teismą sudaro 9 teisėjai, skiriami devyneriems metams ir tik vienai kadencijai. Konstitucinis Teismas kas treji metai atnaujinamas vienu trečdaliu. Kandidatus teikia prezidentas, Seimo pirmininkas ir Aukščiausiojo Teismo pirmininkas.
Konstitucinis Teismas. Slaptai.lt nuotr.
Vilniaus universiteto Teisės fakulteto profesorius Egidijus Šileikis, kalbėdamas apie jau beveik metus Seime įstrigusias Konstitucinio Teisimo teisėjų patvirtinimo procedūras, sako, kad jeigu Seimas ketvirtadienį nepritars visoms trims teikiamoms kandidatūroms į KT, naujojo teismo pirmininko galima tikėtis tik balandžio mėnesį.
Ketvirtadienį Seimas ketina svarstyti ir spręsti dėl Giedrės Lastauskienės, Andriaus Kabišaičio ir Algio Norkūno kandidatūrų eiti KT teisėjų pareigas. Lietuvos Seimas iš paukščio skrydžio. Slaptai.lt nuotr.
Trečiadienį teisėjų paskyrimo klausimą apsvarstė pagrindiniu paskirtas Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Komiteto nariai nepritarė Seimo pirmininkės į KT teisėjus siūlomo Seimo kanceliarijos Teisės departamento vadovo A. Kabišaičio kandidatūrai. Jo kandidatūrą palaikė tik trys komiteto nariai, o 5 parlamentarai susilaikė. Tuo metu prezidento Gitano Nausėdos ir Aukščiausiojo Teismo pirmininkės siūlomiems kandidatams komitetas pritarė.
E. Šileikis: Seime vyksta apgailėtinos manipuliacijos
E. Šileikio nuomone, tai, kad Teisės ir teisėtvarkos komitetas nepritarė A. Kabišaičio kandidatūrai, nėra atsitiktinumas. Anot jo, jei A. Kabišaičio kandidatūra Seime bus atmesta, tai pirmininko pareigose dar keliems mėnesiams liks dabartinis KT pirmininkas Dainius Žalimas.
„Intriga ta, kad dabartinis Konstitucinio Teismo pirmininkas, kuris kaip kandidatas rotuojant KT teisėjus 2011 m. teiktas tuometinės Seimo pirmininkės Irenos Degutienės, dabartinėje rotacijoje yra susietas būtent su Seimo pirmininkės teikiama A. Kabišaičio kandidatūra. Jei ji atmetama, pareigose pagal Konstitucinio Teismo įstatymą toliau lieka atitinkamas (ankstesnės Seimo pirmininkės 2011 m. siūlytas) KT teisėjas. Jis nuo 2014 m. papildomai yra šio teismo pirmininkas, taigi „centrinė figūra“, nors formaliai „pirmoji tarp lygiųjų“, – atvirame laiške teigia E. Šileikis.
„Seimui slaptu balsavimu KT teisėjais paskyrus kitus du kandidatus, kuriems tas Seimo komitetas pritaria, KT pirmininko pareigas toliau gana ilgai eis dabartinis juo esantis asmuo, kuris labai artimas Seimo daugumai ne tik dėl savo pasaulėžiūros, bet ir ankstesnės ilgametės narystės atitinkamoje politinėje partijoje (unikalaus bruožo, nebūdingo beveik visiems kitiems Lietuvos teismų teisėjams)“, – teigia profesorius.
Profesorius taip pat neatmeta galimybės, kad dabartinės Seimo pirmininkės V. Čmilytės-Nielsen naujai teikiama kandidate galbūt bus ankstesnio Seimo atmesta Ingrida Danelienė.
„V. Čmilytės-Nielsen naujai teikiamu kandidatu galbūt bus ankstesnio Seimo atmesta Ingrida Danelienė ar adekvataus charakterio (pažiūrų) asmuo, kuris artimas tam tikriems asmenims/politikams“, – svarsto E. Šileikis.
Pasak VU profesoriaus, jeigu Seimas ketvirtadienį nepritars visoms trims teikiamoms kandidatūroms į KT, naujojo KT pirmininko galima tikėtis tik balandžio mėnesį.
„Jei A. Kabišaitis pagal minėto Seimo komiteto rekomendaciją būtų atmestas Seimo plenariniame posėdyje vykstančiu slaptu balsavimu ir vietoj jo naujas kandidatas būtų teikiamas šių metų vasario, kovo arba balandžio mėnesiais, tai dabartinis KT pirmininkas galės toliau eit pareigas dar bent 4 ar 5, arba net 6 mėnesius, tol, kol Seimo dauguma bus tuo suinteresuota, inter alia, nepatenkinta dėl tam tikrų jautrių personalizuotų istorinių politinių aspektų, kuriuos praeityje atitinkamai (esą netinkamai) vertino KT pirmininkaujant prof. Egidijui Kūriui“, – sako E. Šileikis.
Seimo narys Algimantas Salamakinas. Martyno Ambrazo (ELTA) nuotr.
Seimo Etikos ir procedūrų komisija nutarė nepradėti tyrimo dėl „valstiečių“ Seimo narių Agnės Širinskienės ir Ramūno Karbauskio pasisakymų, susijusių su Konstitucinio Teismo pirmininku Dainiumi Žalimu.
Už tai, kad tyrimas nebūtų pradėtas trečiadienį balsavo 5 komisijos nariai, 3 buvo už tokį tyrimą.
Į etikos sargus kreipėsi Seimo narys socialdemokratas Algimantas Salamakinas, kurio nuomone, savo veiksmais ir pasisakymais Seimo nariai Agnė Širinskienė ir Ramūnas Karbauskis galimai pažeidė Valstybės politikų elgesio kodekse įtvirtintą pagarbos žmogui ir valstybei elgesio principą. A. Salamakinas prašė ištirti ir įvertinti, ar šie Seimo nariai tinkamai vykdė Seimo nario priesaikoje duotus pasižadėjimus.
Pasak A. Salamakino, į etikos sargus jis kreipėsi dėl viešojoje erdvėje pasirodžiusių Seimo narės A. Širinskienės komentarų, kuriuose ji ,,prakalbo apie įtartinus, galimai anksčiau vykusius KT pirmininko Dainiaus Žalimo bei konservatorių susitikimus“, taip pat ji žadėjo prašyti D. Žalimo pasiaiškinimų.
„Prašyti Konstitucinio Teismo pirmininko D. Žalimo pasiaiškinimų neleidžia Konstitucija, savo 104 straipsnyje įtvirtindama Konstitucinio Teismo teisėjų nepriklausomumą nuo bet kokios valstybės institucijos, asmens ar organizacijos“,- kreipimesi į etikos sargus rašė A. Salamakinas.
Kreiptis į etiką svarstančią komisiją jį paskatino ir šių metų birželio 16 d. viešumoje pasirodžiusi informacija, kad „koalicijos partneriai kreipėsi į prezidentą dėl galimai neteisėto KT pirmininko įgaliojimų pratęsimo“. Pasak A. Salamakino, valdančiosios koalicijos vadovas, Seimo narys R. Karbauskis teigia, kad „kyla klausimas, ar D. Žalimas šiuo metu teisėtai eina pirmininko pareigas, nes iš esamo reguliavimo panašu, kad jas turėjo eiti kitas, jo paskirtas žmogus, bet tikrai ne jis pats“.
A. Salamakino nuomone, tokie vieši pasisakymai, prieštaraujantys Konstitucinio Teismo įstatymui, negali būti vertinami niekaip kitaip kaip politinis spaudimas Konstituciniam Teismui, kėlimas nepagrįstų abejonių šio teismo ir atskirų jo teisėjų legitimumu.
„Kreipiausi į Seimo etikos ir procedūrų komisiją, nes kažkur reikia kreiptis. Negaliu tylėti, kai politikai kišasi į teismų darbą. Kad Seimo etikos komisija nepradės tyrimo, buvo galima tikėtis. Aš manau, kad šios kadencijos Seimo etikos ir procedūrų komisija dirba neteisėtai.
Jeigu paisytume Seimo statuto, ji atstovaujama ne pagal Seimo sudėtį. Tai ar galima tikėtis normalių sprendimų iš abejotinai sudarytos komisijos Seime, kurios valdanti dauguma dirba pagal principą, kaip patys sakė – „viskas jerunda“. Tai ir valdančiųjų, ir komisijos sprendimai tokie pat“, – mano ankstesniuose Seimuose Etikos ir procedūrų komisijai vadovavęs socialdemokratas A. Salamakinas.
Seimo Etikos ir procedūrų komisijos narė socialdemokratė Dovilė Šakalienė apgailestavo dėl sprendimo nepradėti tyrimo. „Deja, kai kurie mūsų komisijos sprendimai šiandien remiasi ne sąžine ir etika, o tiesiog priklausomybe valdančiajai koalicijai“, – sakė ji Eltai.
Seimo narė Agnė Širinskienė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė sako, kad valdantieji kreipsis į Konstitucinį Teismą, kad šis išaiškintų Konstitucinio Teismo įstatymo 14 straipsnį. Taip ji reagavo į prezidento Gitano Nausėdos atsakymą, kad jam nekyla abejonių dėl Konstitucinio Teismo (KT) veiklos ir nepriklausomumo. Parlamentarė taip pat atkreipė dėmesį, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) yra vis dar be savo nuolatinio vadovo, o KT – be trijų naujų teisėjų. A. Širinskienė svarsto, ar ši teisėjų krizė užsitęs iki rudens.
„Mes tikrai neprašėme prezidento nušalinti poną Žalimą nuo pareigų. Mes tik klausėme, kaip yra su 14 Konstitucinio Teismo įstatymo straipsniu ir kaip jis turėtų būti taikomas (…) Bus bandoma kreiptis į KT, keliant ir Konstitucinės justicijos bylą. Tiesiog siekiant išsiaiškinti to 14 straipsnio atitikimą Konstitucijai, jeigu teisiniai papročiai nuo 1993 metų buvo visiškai kitokie. Bet dar kitas dalykas, kas kelia krizę Konstituciniame Teisme, yra tai, kad nuo kovo mėnesio mes neturime Konstitucinio Teismo teisėjų“, – LRT radijui sakė A. Širinskienė.
Paklausta, ar ne Seimas kaltas, kad balandžio 21 d. nepaskyrė naujų trijų KT teisėjų, A. Širinskienė kaltės nepripažino.
„Nemanau, kad tai Seimo kaltė. Seimas turėjo priežastis, kodėl teisėjų kandidatūroms nepritarė. Taip yra buvę ir anksčiau. Tiesa, ne visiems trims teisėjams, o po vieną teisėją būdavo nepritariama. Bet jei atsimintume ir Tomos Birmontienės atvejį, kuomet Valdo Adamkaus teikimui nebuvo pritarta, tai aš labai gerai atsimenu, nes buvau vienoje iš partijų visuomeninė patarėja, tai tuomet vyko didžiulės konsultacijos tarp Adamkaus patarėjų ir Seimo frakcijų, norint surasti tą konsensusą ir kuo greičiau nominuoti dar kartą tą pačią kandidatę į teisėjus. Per mėnesį tas sutarimas buvo rastas. Šiuo atveju to sutarimo nebeieškoma ir yra visiška tyla“, – sakė ji.
Anot jos, KT teisėjų kandidatūrų Seimas tikriausiai neišvys iki rudens.
„Panašu, kad ta krizė neskiriant teisėjų užsitęs iki rudens. Jeigu bus teikiama naujam Seimui, tai bus skaičiuojama dar trys mėnesiai privalomo intervalo po kandidato teikimo. Tai mes turėsime greičiausiai visų metų laikotarpį, kada teisėjai, kurių kadencija baigėsi, yra priversti dirbti ir negali planuoti savo ateities bei savo karjeros, o manau, jie tikrai tai norėtų daryti. O Konstitucinis Teismas gyvens nežinioje“, – sakė ji.
Parlamentarė taip pat stebėjosi, kodėl į LAT pirmininko poziciją dar nėra paskelbta kandidatų atranka.
LR Konstitucinis Teismas. Slaptai.lt nuotr.
„Lygiai tokia pat bloga situacija yra ir su Lietuvos Aukščiausiuoju Teismu, kur vėl kandidatė buvo nepatvirtinta. Taip, labai blogai, kas įvyko Seime, tas nevykęs ir labai neatsakingas balsavimas, kur pirma žmogus buvo atleistas iš skyriaus vedėjo pareigų. Tai visiškai nesuvokiama, kaip tai galėjo įvykti. Antra vertus, atranka į tas pareigas dar nėra vykdoma ir žmogaus nėra ieškoma. Ten teismas tuoj bus daugiau nei metus be nuolatinio vadovo“, – teigė ji.
ELTA primena, kad valdantieji antradienį pranešė apie kreipimąsi į šalies vadovą G. Nausėdą, atkreipdami dėmesį, kad, jų nuomone, pasikeitus KT įstatymui, D. Žalimo įgaliojimai „negalėjo būti pratęsti.“ Tuo metu prezidento Gitano Nausėdos patarėjas Antanas Bubnelis sako, kad šalies vadovui nekyla abejonių dėl KT veiklos ir nepriklausomumo. Kartu pabrėžė, kad institucijos neturi stumti viena kitos į krizę, o kilus abejonėms, išaiškinimo reikėtų kreiptis tiesiogiai.
Balandžio 21 d. Seimas nepaskyrė naujų trijų Konstitucinio Teismo teisėjų, primena ELTA.
Seimo pirmininkas siūlė Ingridos Danėlienės kandidatūrą į KT teisėjos pareigas. Prezidentas Gitanas Nausėda siūlė Algio Norkūno bei Giedrės Lastauskienės kandidatūras. Parlamentas taip pat atmetė ir G. Nausėdos teiktą Sigitos Rudėnaitės kandidatūrą į Aukščiausiojo Teismo (AT) pirmininkes. Parlamentas ne tik nepaskyrė S. Rudėnaitės į AT pirmininkes, bet ir atleido ją iš Civilinių bylų skyriaus pirmininkės.
Seimo narė Agnė Širinskienė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Konstitucinis Teismas (KT) pasisakė dėl „valstietės“ Agnės Širinskienės vadovautos laikinosios komisijos, kuri nuo 2018 m. rugsėjo atliko parlamentinį tyrimą dėl galimo neteisėto poveikio politikams, valstybės tarnautojams ir politiniams procesams, sudarymo teisėtumo. KT penktadienį konstatavo, kad šios komisijos sudarymas ir išvados prieštarauja Kostitucijai.
Konstitucinio Teismo pirmininko Dainiaus Žalimo teigimu, parlamentinį tyrimą atlikusios laikinosios komisijos sudarymas prieštarauja Konstitucijai, nes Seimo laikinajai komisijai negali būti pavesta neaprėpiamos apimties užduotis.
Vadinamosios A. Širinskienės komisijos darbas sukėlė daug klausimų opozicijai. Jie pastarosios komisijos darbą ne kartą įvertino kaip tiesiog valančiųjų „valstiečių“ surengtą keršto akciją neįtikusiems politiniams oponentams. Kreipdamasi į Konstitucinį teismą opozicija pabrėžė, kad Komisijai pavesto atlikti tyrimo objektas tiek jo laiko, tiek klausimų apimties atžvilgiu apibrėžtas labai plačiai ir abstrakčiai. Taip pat akcentuota, kad nėra suformuluota vieno ar kelių konkrečių valstybinės svarbos klausimų, o numatoma tirti iš esmės viską, kas aštuonerius metus vyko politiniame procese, todėl Komisijos sudarymas prieštarauja laikinųjų tyrimo komisijų ir parlamentinės kontrolės sampratai.
LR Konstitucinis Teismas. Slaptai.lt nuotr.
Kreipimesi taip pat teigta, kad pagal ginčijamą teisinį reguliavimą laikinajai komisijai suformuluoti uždaviniai nedera su konstituciniais Seimo parlamentinės kontrolės įgyvendinimo tikslais, neatitinka iš Konstitucijos kylančių reikalavimų klausimams, kuriems ištirti Seimas gali sudaryti laikinąsias tyrimo komisijas, taip pat Seimo laikinųjų tyrimo komisijų įstatyme įtvirtinto reikalavimo tokias komisijas sudaryti tik pripažinus būtinybę ištirti valstybinės svarbos klausimą. Be to, tokie Seimo atliekami tyrimai, be kita ko, siekiant gauti ir viešai paskelbti pagal įstatymus įslaptintą informaciją (žvalgybinę informaciją, ikiteisminio tyrimo duomenis), pareiškėjos manymu, kelią grėsmę teisinės valstybės principams.
Seimas gegužės 14 d. pritarė A. Širinskienės vadovaujamos komisijos, išvadoms. Komisija sukurta siekiant ištirti suinteresuotų asmenų ar jų grupių 2008–2016 metais galimai darytą neteisėtą įtaką ir poveikį šalies politiniams procesams, rinkimų eigai, parlamentinių koalicijų formavimui, parlamentinių frakcijų, atskirų politikų darbui, partijų ir visuomeninių judėjimų veiklai ir finansavimui. Komisija taip pat skelbėsi norinti ištirti suinteresuotų asmenų galimai darytą neteisėtą įtaką ir poveikį teisėkūros procesui.
Tyrimo tikslų spektras komisijai jau pradėjus darbą buvo koreguotas, į parlamentinį tyrimą įtraukiant konservatorių kreipimąsi į Konstitucinį Teismą dėl pensijų fondų. Taip pat buvo nuspręsta tirti galimą neteisėto poveikio darymą Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai (VTEK).
Kontraversiškai vertinamo tyrimo išvados pateiktos pagal tris tyrimo epizodus: galimą interesų grupių ir valstybės politikų siekį paveikti VTEK veiklą, politikų galimai darytą spaudimą prokuratūros darbui bei galimą privačių pensijų fondų įtaką Seimo nariams kreipiantis į Konstitucinį Teismą dėl Pensijų kaupimo įstatymo. Pastarajame atlikto tyrimo epizode komisijos darbotvarkėje atsidūrė Gabrielius Landsbergis ir jo sutuoktinė Austėja Landsbergienė. Visgi dėl šio epizodo – pensijų fondų įtakos – komisijai išvadų parengti nepavyko.
Nesugebėjus surinkti pakankamai medžiagos, komisija patvirtino ne išvadas, bet aplinkybes.
Šiame interneto puslapyje paskelbtoje publikacijoje „Mums gresia „fakereality?“ (https://slaptai.lt/arunas-spraunius-mums-gresia-fakereality/) analizuotas geopolitinis vektorius, manipuliacijomis siekiantis „pakreipti“ (iškraipyti) tikrovę tiek, kad pramanų nebelabai galima atskirti nuo to, kaip viskas atrodo iš tiesų.
Mindaugo Basčio ir Artūro Skardžiaus istorijos
Toks, tiesą sakant, ir yra tikslas – dėlioti sau patogią tikrovę, nesiskaitant su priemonėmis. Ypač pavojinga, kai ignoruodami ne vien jiems „nepatogias“ aplinkybes stengiasi prasisukti politikai. Tas aktualu ir Lietuvai, nepamirštant, kad nuo savo korupcinės praeities nubėgome ne tiek toli, kaip kai kada pernelyg optimistiškai skelbiama.
Keletas tėvyninių siužetų. Šių metų kovo 16 dieną Seimas pavedė Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui (NSGK) atlikti parlamentinį tyrimą dėl Seimo nario Mindaugo Basčio ryšių galimai keliamos grėsmės nacionaliniam saugumui, o gegužės 31-ąją Seimo specialioji komisija pradėjo apkaltos procesą šiam socialdemokratų frakcijos nariui dėl priesaikos sulaužymo bei šiurkštaus Konstitucijos pažeidimo.
Prieš tai, kovo 10 dieną, M.Bastys atleistas iš Seimo pirmininko pavaduotojo pareigų. Beje, šiam tekstui reikšminga, jog konservatorė Rasa Juknevičienė „atleidimo“ posėdyje teigė, kad tarp socialdemokratų yra daugiau žmonių, kurių santykiai su Rusijos veikėjais kelia įtarimų, ir paminėjo Artūro Skardžiaus pavardę.
Valstybės saugumo departamentas (VSD), atlikęs M.Basčio patikrinimą dėl galimybės dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija su žyma „visiškai slaptai“, priėmė neigiamą išvadą politiko atžvilgiu. Pasak VSD pažymos, parlamentaras turėjo ryšių su Rusijos atominės energetikos korporacijos „Rosatom“ atstovu laikomu Jevgenijumi Kostinu, buvusiu KGB darbuotoju Piotru Vojeika, Rusijos valstybinio televizijos kanalo RTR žurnalistu Ernestu Mackevičiumi, buvusiu Kauno mafijos autoritetu Saturnu Dubininku ir neteisėta veikla įtariamu verslininku Vadimu Pachomovu.
Pasak Seimo specialiosios komisijos, M.Bastys sulaužė priesaiką, kai atsakydamas į klausimyno, skirto asmenims, pretenduojantiems gauti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, 55-ą klausimą nuslėpė savo ryšius su P.Vojeika, tarpininkavo organizuojant „Rosatom“ atstovų susitikimus su Lietuvos vadovais, siekdamas užtikrinti politinį palaikymą „Rosatom“, nors korporacijos atominių jėgainių projektai Kaliningrado srityje (Baltijos atominė elektrinė) ir Baltarusijoje (Astravo AE) nukreipti prieš mūsų šalies interesą stiprinti energetinę nepriklausomybę. NSGK pirmininko Vytauto Bako teigimu, NSGK surinko įrodymus, jog M. Basčio vaidmuo buvo sisteminis ir kad politikas specialiųjų tarnybų buvo perspėtas dėl bendravimo su Rusijos atstovais.
Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT)
Seimo Antikorupcijos komisija tebetiria Energetikos komisijos nario socialdemokrato Artūro Skardžiaus veiklą teikiant įstatymų pataisas ir galbūt atstovaujant vėjo energetikų interesams. BNS pateikia devynis fragmentus, kuriuos siūlo išsiaiškinti Seimo nutarimo projektą registravusi opozicija. Išskirkime, pavadinkime, tarptautinius, nors tikriausiai išskyrimas sąlygiškas, kai kalbama apie veiką, pašauktą praturtėti bet kuria kaina, nes Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) yra pripažinusi, kad A.Skardžiaus 2011-2017 metais teiktos pataisos galėjo sudaryti išimtines sąlygas kai kurioms verslo grupėms ir verslininkai galėjo pasipelnyti valstybės sąskaita.
Taigi greta kitų klausimų parlamentarai tirs, kokie fiziniai ar juridiniai asmenys valdo Baltarusijos energetikos įmonę „Investenergostroj“ (jai paskolą yra suteikę A.Skardžiaus šeimos nariai bei įsigiję tos įmonės akcijų), kokie šių asmenų ryšiai su A.Skardžiumi ir ar ryšiai neturėjo įtakos Seimo nario parlamentinei veiklai. „Investenergostroj“ saulės elektrinių projektą finansavo ir Rusijos dujų koncerno „Gazprom“ bankas „Belgazprombank“, politiko šeimos valdoma įmonė gaminamą elektrą brangiai parduoda Baltarusijos valstybiniam koncernui „Belenergo“. Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos paprašyta informacijos apie daugiau sandorių tarp Lietuvos ir Baltarusijoje veikiančių įmonių ir fizinių asmenų, susijusių su A. Skardžiaus šeimos iš dalies valdoma „Investenergostroj“.
Į komisijos posėdį pakviesti „Investenergostroj“ akcininkai – po 20 proc. įmonės akcijų turintys parlamentaro žmona Snieguolė ir Rusijos pilietis Rustemas Nigmetzianovas, turintis leidimą gyventi Lietuvoje. Pasak Antikorupcijos komisijos pirmininko Vitalijaus Gailiaus, Skardžių šeimos draugas, valdantis 40 proc. „Investenergostroj“ akcijų, Romualdas Patalavičius yra dirbęs Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko Artūro Paulausko visuomeniniu padėjėju. Antikorupcijos komisija nori kreiptis į Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją ir išsiaiškinti, ar R.Patalavičius tada buvo deklaravęs savo verslą Baltarusijoje.
Migracijos departamento bėdos
Iš pirmo žvilgsnio perkūną iš giedro dangaus priminė spalio 3-ąją vidaus reikalų ministro Eimučio Misiūno paskelbtas ketinimas likviduoti Migracijos departamentą, jo funkcijas išdalinant policijai ir pasieniečiams. Bet tik iš pirmo žvilgsnio. Naujiejų agentūra BNS pateikė svarbiausius prieštaringų vertinimų sulaukusius migracijos pareigūnų sprendimus ir korupcijos atvejus. Nuo 2012 metų tyrusi neteisėto pasipelnymo korupcinę schemą teisėsauga nustatė, kad siekdami „pagreitinti“ leidimų laikinai gyventi Lietuvoje išdavimą užsieniečiams, tarpininkaujantys teisininkai mokėdavo kyšius verslininkui, turėjusiam pažinčių Migracijos departamente. Pastarasis dalį gautų pinigų už dokumentų sutvarkymo paspartinimą perduodavo dviem Migracijos departamento pareigūnėms.
Migracijos departamentas. Slaptai.lt nuotr.
2015 metais pateikti įtarimai Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybos viršininkui, kuris įtariamas paėmęs kyšį už Šengeno vizos galiojimo pratęsimą Jordanijos piliečiui, tų pačių metų sausį Vilniaus vyriausiojo policijos komisariato atstovai išdavė leidimą gyventi Lietuvoje rusui Achmedui Jevlojevui, jis žiniasklaidoje vadintas nusikalstamo pasaulio atstovu.
VSD (Valstybės saugumo departamentas)
Analogišką leidimą pareigūnai planavo išduoti kitam Rusijos piliečiui Olegui Šamaninui, bet įsikišus Vidaus reikalų ministerijai ir policijai procedūros buvo sustabdytos. A.Jevlojevui išduoto leidimo galiojimas taip pat sustabdytas. Rugpjūčio pabaigoje internetinė „Laisvės TV“ paskelbė, kad Lietuvoje leidimą gyventi 11 metų turėjo su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu siejamo banko SMP tarybos patarėjas Antonas Treušnikovas (leidimas panaikintas praėjus savaitei, kai apie A.Treušnikovo gyvenimą Lietuvoje pranešė žiniasklaida).
SMP bankui kaip ir jo steigėjams Rusijos milijardieriams Arkadijui ir Borisui Rotenbergams, Europos Sąjunga (ES) yra paskelbusi sankcijas. O štai 2016 metais į Lietuvą atvykusio „Novaja gazeta“ žurnalisto Jevgenijaus Titovo prieglobsčio prašymą Migracijos departamentas iš pradžių atmetė, tik kilus triukšmui šis sprendimas dabar lyg ir peržiūrimas.
Per didelis atvirumas
Naujienų portalas „delfi.lt“ rugsėjo pabaigoje pranešė, kad Rusijos Konstitucinio Teismo (KT) teisėjams šiemet išsiųsta riboto naudojimo informacija, kodėl jiems neleista atvykti į Lietuvą dalyvauti tarptautiniame kongrese. Migracijos departamentas informavo visus 19 Rusijos KT teisėjų apie Lietuvos KT pirmininko Dainiaus Žalimo poziciją jų neįsileisti dėl Krymo aneksijos įteisinimo. Primintina, kad Lietuvos KT pirmininkas įtrauktas į Rusijos juodąjį sąrašą, todėl jam draudžiama atvykti į Rusiją, Baltarusiją ir Kazachstaną.
Riboto naudojimo informacijos atskleidimas valstybei, kuri nėra draugiška Lietuvai, suteikia jai įrankių prieš joje įvardytus asmenis (šiuo atveju Lietuvos KT pirmininką) naudoti kokius nors metodus. „Tikrai nežinau nė vienos pasaulio valstybės, kurioje taip detaliai informuojami asmenys, kurie įtraukti į nepageidaujamų asmenų sąrašus“, – ta proga pastebėjo D.Žalimas.
Rusijos mafija
Seimo narys Žygimantas Pavilionis LRT radijui yra sakęs, kad žmonės, dirbantys Migracijos departamente, neturi nuovokos arba nesąmoningai daro keistus dalykus. Beje, pasak vidaus reikalų ministro, tai ne pirmas kartas, kai Migracijos departamentui tenka viešai aiškintis dėl abejotinų sprendimų, tačiau jis nedrįstų teigti, jog departamentas – Rusijai dirbanti struktūra.
Maskvos puolimas prieš Vakarus dabar turbūt stipriausias po Antrojo pasaulinio karo, piešiant ir peršant „alternatyvios raidos“ scenarijus. Tikrasis tų jų turinys iki skausmo žinomas, „Transparency International“ kasmet sudaromame korupcijos suvokimo reitinge „The Corruption Perceptions Index“, apimančiame 176 pasaulio valstybes bei teritorijas, Rusija pernai buvo 131 pozicijoje kartu su Kazachstanu, Nepalu, Iranu bei iš sovietinio paveldo ypač skausimingai besivaduojančia Ukraina.
Iš posovietinių respublikų aukščiausiai reitinge buvo Baltijos šalys ir Gruzija (Estija 22-a, Lietuva 38-a, Latvija bei Gruzija 44-os). Klausimas banalus – kur link esame linkę judėti, Rusijos, Vidurio Azijos, kurios dar žemiau, pusėn, ar siekti lygiuotis į Naująją Zelandiją bei Daniją (pirma pozicija), Suomiją (trečia), Švediją (ketvirta), Kanadą (devinta), Jungtinę Karalystę (JK) bei Vokietiją (dešimtos) ir t.t. Tai vis šalys iš laisvojo Vakarų pasaulio.
Beje, pasak to paties „The Corruption Perceptions Index“, korupcijos keliama tiesioginė ir netiesioginė žala Lietuvai vis tiek didelė ir gali siekti 11,4 proc. BVP arba iki 4,44 mlrd. eurų.
Trys tūkstančiai dezinformacijos atvejų
Kad Rusija siekdama savų tikslų su priemonėmis nesiskaito, rodo publikacijoje „Mums gresia „fakereality?“ pateiktas faktas, jog ES įsteigta darbo grupė strateginiais komunikacijos klausimais „East Strat Com Task Force“ per porą metų išaiškino virš 3 tūkstančių rusakalbės žiniasklaidos skleistos dezinformacijos faktų.
Apie rusišką stilių byloja ir Vokietijos kompanijos „Siemens“ vargai po to, kai Maskva pažeisdama jai uždėtas sankcijas už agresiją prieš Ukrainą prieš keletą mėnesių keturias šios kompanijos turbinas apgaule nugabeno į aneksuotą Krymą statomai Sevastopolio šiluminei elektrinei, nors iš pradžių skelbta, kad turbinos skirtos projektui Tamanėje. Vokietijos koncernas po šio „verslo ėjimo“ nutraukė įrenginių tiekimą Kremliui pavaldžioms kompanijoms, o ES sustiprino sankcijas Rusijai. Nekalbant apie reputacinius praradimus, „Siemens“ dabar vargsta mėgindamas išgauti areštą minėtoms turbinoms ir uždrausti bet kokius sandorius dėl šių įrenginių. Maskvos arbitražinis teismas koncerno ieškinį atmetė du kartus, dabar jis arbitražiniame apeliaciniame teisme, tačiau ieškinio likimą Rusijos teismuose numanyti nesunku.
Naudingi idiotai
Nėra ypatingo skirtumo tarp neišmanymo ar banalaus godumo, kai liejamas vanduo ant Kremliaus propaguojamo nuosavo stiliaus ir pastangų skaldyti Vakarus malūno. Būtent Sovietų Sąjungoje išrasta naudingo idioto sąvoka, lietuviškoje „Wikipedijoje“ aiškinama, jog naudingu idiotu laikomas viešas asmuo, kuriuo pasinaudojama propagandos tikslais. Vladimiras Uljanovas ir Josifas Stalinas taip vadino Vakarų inteligentus, besižavėjusius Sovietų Rusija, pavyzdžiui, rašytoją Bernardą Shaw, kuris po vizito SSRS grįžęs į Didžiąją Britaniją šlovino stalinizmo valstybę.
Užrašas skelbia: „Rusijos šnipai”
Algoritmas, kurį Maskva tebetaiko visomis įmanomomis progomis. Pasak „The Times“ (10 11), britų politikai (vieni iš nežinojimo, kiti iš godumo) dalyvaudami televizijos kanalo „Rusia Today“ (RT) laidose prisideda prie Kremliaus propagandos.
Dienraštis suskaičiavo, jog nuo 2015-ųjų šešėlinio kabineto ministrai į RT ėjo 26 kartus, o konservatorių partijos atstovai už vieną pabuvimą „tokiame“ eteryje gavo iki tūkstančio svarų sterlingų siekiantį honorarą, ignoruodami aplinkybę, jog britų viešosios erdvės reguliatorius „Ofcom“ ne kartą perspėjo RT dėl pateikiamos informacijos tendencingumo. Rusų televizijos kanalas iš paskutiniųjų siekia „mimikruoti“ į normalų informacijos teikėją, todėl medžioja žinomus Vakarų politikus. „The Times“ vertinimu, pagrindinių JK partijų atstovams vis dėlto laikas apsispręsti, kieno jie pusėje.
Skirtingai nuo JK, Lietuva yra paribio, net pafrontės valstybė vis akivaizdesnėje civilizacinėje konfrontacijoje. Panašu, kad turime reikalą su vienu rimčiausių išbandymų, kuris aplinkybėms susiklosčius gali net lemti, kurios šalys įstengs (būtent įstengs) išlikti laisvo pasaulio pusėje. Todėl kam kam, o aukštiems šalies politikams bei valdininkams „nežinojimo“ ar „businessasusual“ pasiteisinimai netinka pagal apibrėžimą.
Niekad nemėgau televizijos laidų pretenzingais pavadinimais. Gyvenimiška patirtis kužda, jog ten, kur garsiai giriamasi demokratiškumu ar nepriklausomumu, – tokių savybių kaip tik ir stokojama.
Todėl nesu ir LRT laidos „Teisė žinoti“ gerbėjas. Teko matyti LRT žurnalistės Ritos Miliūtės autorinių laidų, kurių nedrįsčiau vadinti „teise žinoti“. „Teisė nežinoti“ – labiau tiktų. O jei toks vertinimas per griežtas, tai posakiai „teisė žinoti vieną tiesą“, „teisė žinoti tik dalį tiesos“, „teisė žinoti malonią tiesą“, – būtų tarsi pirštu į akį.
Ir vis dėlto „Teisė žinoti“ – verta politika besidominčiųjų dėmesio. Ji dažnusyk leidžia nuspėti lietuviškųjų valdžių nuotaikas, ketinimus, posūkius, kūliaversčius.
Išskirtine laikyčiau ir sausio 13-osios dienos „Teisę žinoti“.
