Danijos premjerė

Trumposios naujienos

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis su Danijos ministre pirmininke Mette Frederiksen aptarė naują karinės paramos paketą. EPA-ELTA nuotr.

Kyjivas, rugsėjo 6 d. (Ukrinform-ELTA). Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis su Danijos ministre pirmininke Mette Frederiksen aptarė naują karinės paramos paketą.
 
Kaip praneša naujienų agentūra „Ukrinform“, V. Zelenskis tai pareiškė Kyjive surengtoje bendroje spaudos konferencijoje su į Ukrainą atvykusia Danijos vyriausybės vadove.
 
„Šiandien aptarėme naują karinį paketą. Tai bus dvyliktasis (paketas), kuris ruošiamas šiam mėnesiui“, – tvirtino V. Zelenskis. Jis priminė, kad Danijoje šiuo metu vyksta Ukrainos pilotų mokymai valdyti naikintuvus F-16.
 
„Ukrainos kariuomenė turi užduotį – kuo greičiau paruošti reikiamą infrastruktūrą mūsų šalyje. Tai yra viena iš pagrindinių užduočių, kurias turi įvykdyti Gynybos pajėgos“, – pabrėžė V. Zelenskis.
 
Ukrainos lyderis trečiadienį vykusius pokalbius su M. Frederiksen pavadino labai prasmingais. V. Zelenskis dar kartą padėkojo Danijai už visą jos paramą Ukrainai. M. Frederiksen savo ruožtu nurodė, kad Danija tiekia Ukrainai karinę įrangą ir amuniciją, tačiau nori daryti daugiau. „Mes ir toliau remsime pilietinę visuomenę ir civilius“, – sakė premjerė.
 
Ji taip pat pareiškė užuojautą dėl civilių žūties per trečiadienį Rusijos surengtą ataką rytiniame Kostiantynivkos mieste.
 
Lina Linkevičiūtė (UKRINFORM)
 
2023.09.07; 06:00
Trumposios naujienos

Danijos premjerė Mettė Frederiksen. EPA – ELTA nuotr.

Kopenhaga, rugpjūčio 20 d. (Ukrinform-ELTA). Danija perduos Ukrainai devyniolika naikintuvų F-16. Tai sekmadienį Kopenhagoje spaudos konferencijoje su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu paskelbė Danijos premjerė Mettė Frederiksen.
 
Prieš tai jau Nyderlandų premjeras Markas Ruttė pažadėjo Kyjivui 42 naikintuvus F-16.
 
Danija ir Nyderlandai yra pirmosios šalys, kurios įsipareigoja perduoti naikintuvų, pažymėjo M. Frederiksen. Ji pareiškė viltį, kad šiuo pavyzdžiu paseks daugiau šalių.
 
M. Frederiksen taip pat pabrėžė tikinti, kad naikintuvai galės apsaugoti Ukrainos dangų ir Ukrainos žmones.
 
Rasa Strimaitytė (ELTA)
 
2023.08.21; 08:00
Gordijo mazgas

Danijos ministrė pirmininkė Mettė Frederiksen. EPA – ELTA nuotr.

Kopenhaga, balandžio 7 d. (ELTA). Danijos ministrė pirmininkė Mette Frederiksen atmetė Rusijos įspėjimą, kad JAV kariškių dislokavimas Bornholmo saloje pažeistų 1946 metais pasirašytą dviejų šalių sutartį. Vyriausybės vadovė tai pareiškė ketvirtadienį, lankydamasi Rionėje, didžiausiame salos mieste.
 
„Į tai turiu labai trumpą atsakymą. Rusijos ambasadorius neturėtų kištis į tai, kas vyksta Bornholme“, – cituoja premjerę naujienų agentūra „Ritzaus Bureau“. M. Frederiksen pabrėžė, kad „Danija yra suvereni valstybė“. „Norėčiau aiškiai pasakyti, kad Rusija negali kištis į Danijos gynybos politiką, taip pat ir į tai, kas vyksta Bornholme“, – sakė ministrė pirmininkė.
 
Vasario mėnesį Rusijos ambasadorius Kopenhagoje Vladimiras Barbinas interviu laikraščiui „Berlingske“ pareiškė, kad RF bus priversta įvertinti padarinius dvišaliams santykiams su Danija, jeigu prie įplaukos į Baltijos jūrą esančioje ir todėl strateginę reikšmę turinčioje Bornholmo saloje bus dislokuota užsienio kariuomenė.
 
Vasario 10 d. Danijos vyriausybė paskelbė ketinanti artimiausiu metu pradėti derybas su JAV, kurių tikslas – sudaryti dvišalę sutartį dėl bendradarbiavimo gynybos srityje. Plėtojant šį bendradarbiavimą JAV galėtų nusiųsti į Daniją savo kariškių ir karinės technikos, bet apie Amerikos bazę ar branduolinio ginklo dislokavimą Danijos teritorijoje nekalbama.
 
„Mes esame už glaudesnį bendradarbiavimą su amerikiečiais, kuris prisidės prie Danijos saugumo stiprinimo ir transatlantinių ryšių plėtojimo“, – pareiškė M. Frederiksen.
 
Stasys Gimbutis (ELTA)
 
2022.04.08; 07:31
Trumposios naujienos

Danijos premjerė Mettė Frederiksen. EPA – ELTA nuotr.

Kopenhaga, gruodžio 5 d. (AFP-ELTA). Po to, kai buvo nufilmuota apsipirkinėjanti be kaukės, Danijos premjerė Mettė Frederiksen atsiprašė savo tautiečių. „Tai buvo tiesiog neapsižiūrėjimas, ką tik įsigaliojus naujoms taisyklėms, – rašė ji socialiniuose tinkluose. – Tai gali atsitikti bet kam, tačiau būtų idealu, kad man taip nebūtų nutikę“.
 
Prieš tai vienas laikraštis paskelbė vaizdo įrašą, kuriame matyti, kaip premjerė be kaukės apsipirkinėja vienoje rūbų parduotuvėje Kopenhagoje. „Žinoma, aš dėl to labai apgailestauju“, – rašė M. Frederiksen ir kartu padėkojo gyventojams „už viską, ką mes kartu darome, kad suvaldytume šią pandemiją“.
 
Dėl augančio infekcijų skaičiaus pirmadienį Danijoje vėl įsigaliojo kaukių prievolė transporte, parduotuvėse ir sveikatos įstaigose.
 
Rasa Strimaitytė (ELTA)
 
2021.12.05; 09:00
Trumposios naujienos

Danijos premjerė Mettė Frederiksen. EPA – ELTA nuotr.

Danija veda „gerą dialogą“ su Europos sąjungininkėmis ir santykių su Prancūzija ir Vokietija taisyti nereikia, trečiadienį sakė šalies premjerė Mette Frederiksen, sekmadienį paaiškėjus, jog JAV naudojo Danijos diplomatinius pokalbius ir žinutes šnipinėti Europos lyderius.
 
Tai pirmas premjerės komentaras šiuo klausimu, nors M. Frederiksen nenorėjo tiesiogiai atsakyti į kaltinimus.
 
Iš principo „neturėtų būti jokio sisteminio sąjungininkų stebėjimo“, žurnalistams sakė ji.
 
Sekmadienį paskelbtoje tiriamojoje ataskaitoje Danijos transliuotojas „Danmarks Radio“ ir kitos Europos žiniasklaidos priemonės tikino, kad JAV Nacionalinio saugumo agentūra (NSA) 2012–2014 m. klausėsi Danijos slaptų diplomatinių pokalbių.
 
Agentūra šnipinėjo Prancūzijos, Vokietijos, Norvegijos ir Švedijos politikus, įskaitant Vokietijos kanclerę Angelą Merkel. 
 
M. Frederiksen nesureikšmino Danijos ir jos sąjungininkių santykiams padarytos žalos.
 
„Ir toliau kalbamės, – sakė premjerė. – Nemanau, jog būtų teisinga sakyti, kad mums reikia taisyti santykius su Prancūzija ar Vokietija. Tęsiame dialogą, kuris apima ir žvalgybos sritį.“
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.06.03; 09:16
Trumposios naujienos

Danijos premjerė Mettė Frederiksen. EPA – ELTA nuotr.

Danijos socialdemokratė premjerė Mette Frederiksen pareiškė, kad jos vadovaujama šalis tikisi pasiekti nulinį prašymų suteikti prieglobstį lygį, sugriežtinant jau ir taip gana griežtą šalies požiūrį į imigraciją.
 
2020 m. Danijoje prieglobsčio prašytojų skaičius buvo mažiausias nuo 1998 m. – 1 547.
 
„Negalime pažadėti nulio prieglobsčio prašytojų, tačiau galime išsikelti tokią viziją“, – parlamente sakė M. Frederiksen.
 
Mažas prieglobsčio prašymų skaičius pernai gali būti paaiškintas koronaviruso pandemija. Pernai pateiktų prieglobsčio prašymų skaičius sudarė mažiau nei dešimtadalį per pabėgėlių krizę 2015 m. pateiktų prašymų skaičiaus.
 
Palyginimui, Danijoje 2015 m. buvo pateikta apie 21 300 prieglobsčio prašymų, o kaimyninėje Švedijoje – apie aštuonis kartus daugiau. 5,8 mln. gyventojų turinti Danija neslepia, kad nori atkalbėti žmones nuo bandymų šalyje prašyti prieglobsčio.
 
„Turime būti atsargūs, kad į mūsų šalį nepatektų per daug žmonių, antraip mūsų socialinė darna negalės egzistuoti“, – tikino M. Frederiksen.
 
2017 m., vadovaudama socialdemokratams, M. Frederiksen pristatė planą išsiųsti „ne vakariečius“ migrantus atgal į vadinamuosius priėmimo centrus Šiaurės Afrikoje ir Artimuosiuose Rytuose.
 
Pernai rugsėjį Kopenhaga paskyrė ambasadorių migracijai, kad pagal Europos prieglobsčio suteikimo sistemą paspartintų vienos ar daugiau migrantų stovyklų įrengimą už ES ribų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.01.23; 05:00
Trumposios naujienos

Su drebulio priepuoliais pastaruoju metu susidurianti Vokietijos kanclerė Angela Merkel ketvirtadienį nusprendė sėdėti per oficialią Danijos premjerės Mettės Frederiksen sutikimo ceremoniją Berlyne.
 
Nesilaikydama protokolo, skambant abiejų šalių himnams Vokietijos kanclerė sėdėjo, greičiausiai norėdama išvengti dar vieno nekontroliuojamo drebulio priepuolio. Danijos premjerė sėdėjo šalia.
Vokietijos kanclerė, kuriai kitą savaitę sukaks 65 metai, paprastai skambant himnams stovi.
 
Vos prieš dieną, trečiadienį, A. Merkel trečią kartą per mažiau nei mėnesį apėmė nevaldomas drebulys. Kanclerę drebulys apėmė jai priimant Suomijos premjerą Anttį Rinnę, skambant nacionaliniams abiejų šalių himnams.
 
Po šio incidento Vokietijos kanclerė teigė, kad jaučiasi gerai ir nėra priežasties nerimauti.
 
Nepaisant A. Merkel bandymų nuraminti, kilo susirūpinimas dėl jos sveikatos būklės ir gebėjimo toliau eiti savo pareigas.
 
Pirmą kartą didžiulis drebulys kanclerę apėmė birželį per susitikimą su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu. Tada dėl drebulio A. Merkel kaltino nuovargį ir dehidrataciją, tačiau Vokietijos lyderė vėl buvo pastebėta drebanti praėjus savaitei po susitikimo su V. Zelenskiu, – prieš pat kelionę į G20 viršūnių susitikimą Japonijoje.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.07.12; 07:00