Danukas Arlauskas

Verslas

Kavinė Vilniuje. Slaptai.lt nuotr.

Lietuvos darbdavių konfederacijos vadovas Danas Arlauskas sako, kad karantinui švelnėjant paskutiniai atsidaryti turėtų naktiniai barai.
 
„Mes nesame šalininkai visuotinio atsidarymo, tai po kiek laiko mums smogs taip pat, todėl tai mums nėra priimtina. Mes kiek kitaip formuojame atidarymo algoritmą. Nesakome: „atsidarykite visi ir bus gerai“. Mes sakome, kad bus blogai. Paskutinėje eilėje turėtų atsidaryti naktiniai barai, kur parduodamas alkoholis. Ten nėra įmanoma suvaldyti žmonių elgsenos“, – pirmadienį „Žinių radijui“ teigė D. Arlauskas.
 
Anot jo, verslas turėtų prisiimti atsakomybę suvaldant atsidarymo rizikas.
 
„Užeinu į kokią parduotuvę, pradžioje mačiau tam tikrą discipliną, kiek žmonių yra parduotuvėje, kur dezinfekuoti rankas. Žmonės jau įprato, atsipalaidavo. Sakome: kad jeigu atidarome, užtikrinkime, kad nebūtų grėsmės. Tas, kas atsidarė, turi prisiimti atsakomybę. Jei koks kontroliuojantis subjektas ateis, pamatys, – mes iki to netgi, kad gal net reikėtų uždaryt“, – sakė darbdavių atstovas.
 
„Man patiko Singapūro atvejis. Ateini prie didžiausio prekybos tinklo ir turi programėlę telefone, užsiregistruoji ir iškart matosi, kiek (žmonių parduotuvėje – ELTA). Jei žmonių per daug – kitas neįeis. Tada išjungiame žmogiškąjį faktorių“, – pridūrė jis.
 
Karantinas šalyje pratęstas iki vasario 28 dienos, primena ELTA.
Verslas

Lietuvos darbdavių konfederacijos vadovas Danas Arlauskas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Konkurencijos taryba, atsakydama į Seimo Darbo partijos frakcijos ir Lietuvos darbdavių konfederacijos kreipimąsi dėl Vyriausybės nustatytų verslo ribojimų, konstatavo, kad įstatymai jai nesuteikia kompetencijos vertinti Vyriausybės priimtų teisės aktų. Reaguodamas į tokį atsaką, Lietuvos darbdavių konfederacijos vadovas Danas Arlauskas sako, kad jam toks atsakymas atrodo keistas.
 
„Man šis atsakymas atrodo keistas (…). Atrodo, kad Konkurencijos taryba iš tiesų užima labai pasyvų vaidmenį, nes bando išsisukti nuo tiesaus atsakymo. Sutinku, kad kai sprendžiama žmonių sveikata ir verslo konkurencingumas, žinoma, – sveikata yra pirmoje vietoje. Bet būtent tai ir reikėjo pasakyti, kad visgi iš dviejų blogių renkamės mažesnį blogį. Bet tuomet turi būti atsakyta, ką daryti, jeigu konkurencija pažeista, turi būti imamasi kažkokių priemonių“, – Eltai sakė jis.
 
D. Arlauskas taip pat pažymėjo, kad Konkurencijos taryba vengė atsakyti į konkretų jai užduotą klausimą.
 
„Mes labai aiškiai deklaravome ir norėjome sužinoti, ar „Maxima“ prekybos tinkle pardavimai ne pirmo būtinumo prekėmis nepažeidžia Konkurencijos (įstatymo – ELTA), ir tai su sveikata apskritai nieko bendro neturi. Tai vertinu kaip arba nenorą dirbti darbą, kuris jiems patikėtas, arba kompetencijos trūkumą“, – teigė jis.
 
Konkurencijos taryba trečiadienį pranešė, kad sulaukusi kreipimųsi dėl nevienodų verslo sąlygų per karantiną, nurodo negalinti vertinti, ar Vyriausybės sprendimu nustatyti konkurencijos ribojimai yra proporcingi, siekiant saugoti gyventojų sveikatą.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.01.28; 00:30
Verslas

Lietuvos darbdavių konfederacijos (LDK) generalinis direktorius Danukas Arlauskas įsitikinęs, kad privalomas atlyginimų skelbimas neatneš jokios naudos, o tik bus papildoma našta verslui.
 
„Bus papildoma našta verslui, naudos apskritai jokios neduos. Man visiškai nesuprantama, kam viso šito žaidimo reikėjo ir kas tikrins, jeigu kažkas nepaskelbs ar paskelbs ne tokį atlyginimą. Kas bus, jeigu sutariama, kad žmogus dirbs kelias valandas pagal individualią sutartį, todėl nebus to minimalaus skelbto užmokesčio. Daug klausimų atsiranda, kaip bus tikrinami, administruojami (įmonės – ELTA) praktikoje“, – Eltai sakė D. Arlauskas.
 
Jis teigė, kad jam nesuprantami projekto iniciatorių keliami tikslai, kad su naująja tvarka bus geresnės sąlygos kolektyvinių sutarčių pasirašymui.
„Man tai šiek tiek juokingai atrodo, nes 99,7 proc. Lietuvos įmonių yra smulkios ir vidutinės, absoliuti dauguma yra smulkios, kur dirba iki 9 darbuotojų, ir apie jokias kolektyvines sutartis ten niekas nekalba. Atlyginimų skelbimas – daugiau nei juokinga“, – įsitikinęs LDK generalinis direktorius.
 
Anot D. Arlausko, kai kuriais atvejais įvertinti, kokį atlyginimą būtų galima mokėti įsidarbinančiajam, gali būti įmanoma tik atsižvelgiant į individualius darbuotojo sugebėjimus.
 
„Mes puikiai suprantame, kad jeigu žmogus dirba ant konvejerio, kaip ir viskas aišku, (jo atlyginimas – ELTA) beveik vienodas su tais, kurie dirba jam iš kairės arba iš dešinės, nes greitai visi susižinos, kiek tu gauni. Tačiau, kai žmogus dirba kūrybinį darbą, nuo labai individualių gebėjimų priklauso, kiek uždirbsi. Jei dirbi tokį darbą ir generuoji įmonei pinigus, tiesiog sutariama, kad nuo sugeneruotų pinigų darbuotojas gaus kažkokį procentą. Taip pat yra labai daug įmonių, kurios samdo nebūtinai pagal darbo sutartį“, – Eltai teigė D. Arlauskas.
 
LDK generalinis direktorius pastebėjo, kad praktika skelbti atlyginimus atėjo iš užsienio, tačiau ten, anot jo, yra kitokia rinka.
 
„Projekto iniciatoriai šiek tiek atsiliko laike. Darbo rinka žymiai toliau nuėjo, nei tie visi sumąstymai. Jie tai paėmė iš užsienio praktikos. (…) Bet ten įmonės skelbia tik dėl to, kad joms taip patogiau. (…) Pas juos yra nusistovėjusi rinka. Konkrečiose specialybėse, pavyzdžiui, vairuotojo, santechniko, kirpėjos, valytojų, tai ir pas mus yra įmonės, kurios skelbia tokiais atvejais, koks jų siūlomas atlyginimas. Bet mes kalbame apie visiškai kitką – kad valdžia kišasi į visus reikalus, nustato šakutes, kurios yra visiškai beprasmiškos“, – sakė D. Arlauskas.
 
ELTA primena, kad Seimas ketvirtadienį nusprendė įpareigoti darbdavius darbo skelbimuose informuoti, koks atlyginimas darbuotojui siūlomas.
Už tai, kad Darbo kodekso pataisos būtų priimtos, balsavo 66 Seimo nariai, prieš buvo 5 parlamentarai, susilaikė 30 Seimo narių.
 
Skelbimuose turės būti nurodomas siūlomo atlyginimo intervalas nuo mažiausio iki didžiausio.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.07.12; 00:01
Trumposios naujienos

Rugsėjo 8 dieną, 21.30 surengtas Virginijos Vareikytės ir Maksimiljano Dežua (Maximilien Dejoie) dokumentinio filmo „Aš už tave pakalbėsiu“ televizinė premjera LRT televizijoje. 

Dokumentinio filmo "Aš už tave pakalbėsiu" reklaminė afiša.
Dokumentinį filmą „Aš už tave pakalbėsiu” Lietuvoje reklamuojanti afiša.

Po ilgų kelionių ir diskusijų su užsienio žiūrovais filmas grįžta į susitikimus su Lietuvos žiūrovais.

Metų pradžioje visos Lietuvos kino sales apkeliavęs Virginijos Vareikytės ir Maksimiljano Dežua dokumentinis filmas „Aš už tave pakalbėsiu“ per šiuos metus aplankė daugiau nei dešimt tarptautinių kino renginių.

Filmas pasakojo jautrias Lietuvos gyventojų istorijas tokiuose svarbiuose kino renginiuose kaip Jungtinėse Amerikos Valstijose vykstančiame „Full Frame“ ar svarbiausiame Rumunijoje tarptautiniame Transilvanijos kino renginyje.

Viena džiaugsmingiausių šios vasaros akimirkų – jau antras specialusis filmo prizas Italijoje, kurį šį kartą įteikė tarptautinio Ischia kino festivalio žiuri.

Tačiau kartu su vasara filmo kelionės nesibaigė ir šį rudenį jau numatytos dvi premjeros dar neaplankytose šalyse. Rugsėjo mėnesį filmas bus pirmą kartą parodytas Graikijoje, dokumentinių filmų festivalio „Aegean Doc“ konkursinėje programoje.  O spalio mėnesį įvyks filmo premjera Pietų Amerikos regione – „Aš už tave pakalbėsiu“ pamatys Meksike vykstančio festivalio „Docs DF“ žiūrovai.

„Aš už tave pakalbėsiu“ – tai septynios jautrios gyvenimo istorijos, pasilikusios sovietinių nusikaltimų gedulo ir laisvės pergalių euforijos paribyje. Jos leidžia mums betarpiškai pažinti ir prisiliesti prie sudėtingo mūsų istorijos laikotarpio. Kunigas Julius Sasnauskas, garsūs rezistentai Algirdas Statkevičius ir Vytautas Urbonas, žymus Lietuvos kolekcininkas Zigfridas Jankauskas, buvęs operatyvinis KGB darbuotojas Danas Arlauskas, buvęs KGB tardytojas Vytautas Urbonas dalinasi iki šiol nežinomomis gyvenimo detalėmis ir dar kartą prisiminti paskutinį sovietų okupacijos dešimtmetį Lietuvoje.

2016.09.11; 08:59