Nelegaliai Lietuvos-Baltarusijos sieną kirtę migrantai. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Į Ruklą nuo antradienio pradedami perkelti pabėgėliai, kuriems bus skirti moduliniai nameliai. Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė sako, kad įrengti pabėgėlių priėmimo centrą metams kainavo 1,5 mln. eurų. Į centrą kasdien atvyks 40–50 migrantų, per savaitę planuojama apgyvendinti 400 žmonių.
„Po pietų laukiame pirmųjų migrantų, kurie atvyksta iš palapinių, būtent iš užkardų. Atvykę žmonės pirmiausia yra supažindinami su taisyklėmis, sąlygomis, testuojami. Laukiama testų rezultatų ir tada bus pradėti apgyvendinti. Nameliai gal atrodo kuklūs, bet visgi tai yra šiltos patalpos, stogas virš galvos, (suteikiamos – ELTA) būtiniausios priemonės, šilti drabužiai. Taip pat šitame apgyvendinimo centre bus pasirūpinta vaikų užimtumu ir švietimu“, – žurnalistams sakė M. Navickienė.
Nuo spalio 1 dienos vaikai pradės mokytis lietuvių kalbos, patalpos tam pritaikytos, nes pastate yra klasės.
Pasak ministrės, tikimasi, jog „per kelias savaites tikrai nebeliks žmonių, gyvenančių palapinėse, kad visi turės stogą virš galvos“.
Apsauga Rukloje šiuo metu rūpinasi Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT). Nelegaliai kirtę Lietuvos sieną. ELTA nuotr.
„Yra paskelbtas pirkimas apsaugos paslaugai gauti, kai pirkimas bus pasibaigęs ir paaiškės, kokia saugos bendrovė saugos visą šitą teritoriją, ji privalės išpildyti tuos reikalavimus, kurie buvo nustatyti pirkimo sąlygose, kad saugumas būtų užtikrintas. Pabėgėliai iš teritorijos niekur negalės išeiti, visos veiklos vyks čia, medicinos punktas yra, kuris nuolat veiks, užimtumas, kuriuo bus aprūpinti vaikai, ir panašiai“, – teigė M. Navickienė.
„Mes nuomojame visą paslaugą, ne tik namelius, bet ir skalbimo paslaugą ir priežiūrą, šiukšlių išvežimą ir kitus dalykus“, – sakė ministrė.
Danija. EPA – ELTA nuotr.
Danija planuoja mokėti imigrantams socialines išmokas tik tuomet, jei jie dirbs. „Norime įvesti naują darbo logiką, pagal kurią žmonės turėtų pareigą įnešti savo indėlį ir būti naudingi, – antradienį pareiškė ministrė pirmininkė Mettė Frederiksen. – O jei jie neranda nuolatinio darbo, turi atidirbti už savo pašalpas“.
Pradžioje ši nuostata galiotų tiems, kurie 3-4 metus gauna valstybės paramą ir neturi bent kažkokio išsilavinimo ir danų kalbos žinių, sakė premjerė. Jie turėtų dirbti mažiausiai 37 valandas per savaitę. „Tai gali būti darbas paplūdimyje – rinkti cigarečių nuorūkas ar plastiką, ar pagalba sprendžiant įvairias užduotis įmonėje, – kalbėjo darbo ministras Peteris Hummelgardas. – Mums svarbiausia, kad žmonės išlįstų iš savo namų“.
Šios priemonės esą padėtų imigrantams integruotis. „Pernelyg daug metų mes daugeliui žmonių darėme meškos paslaugą, nieko iš jų nereikalaudami“, – sakė M. Frederiksen. Jos vyriausybė atkreipia dėmesį į žemą moterų iš Artimųjų Rytų, Šiaurės Afrikos ir Turkijos užimtumo lygį.
Socialdemokratų vyriausybės planams dar turi pritarti parlamentas. Kritikos jau sulaukta iš kairiųjų. „Bijau, kad tai sukels valstybės remiamą socialinį dempingą“, – sakė atstovė Mai Villadsen.
Danija daug metų vykdo labai griežtą imigracijos politiką. Vyriausybė užsibrėžė tikslą prieglobsčio prašytojų skaičių sumažinti iki nulio.
Birželį parlamentas priėmė įstatymą, kuriuo remiantis, prieglobsčio prašytojai gali būti išsiųsti į ne ES šalis. Stovyklose trečiosiose šalyse, pavyzdžiui, Ruandoje ar Tunise, jie tada lauktų atsakymo į savo prašymą dėl prieglobsčio suteikimo.
Akivaizdus pastebėjimas: pasitenkinimas darbu atspindi bendrąją nuostatą dėl darbo. Jei žmogus yra labai patenkintas darbu, jo nuostatos dėl darbo yra teigiamos, jei nepatenkintas darbu, jo nuostatos dėl darbo neigiamos. Pasitenkinimą darbu galima apibūdinti kaip žmogaus emocinį reagavimą į savo darbą. Tai teigiamų ir neigiamų žmogaus jausmų rinkinys, parodantis, kaip darbuotojas vertina savo darbą. Pavyzdžiui, bendras darbuotojo pasitenkinimas darbu gali būti pakankamai aukštas, jis gali būti labai patenkintas ką tik pasiektu paaukštinimu, bet labai nepatenkintas savo atostogų grafiku. Skirtingų žmonių požiūris į tai, kas teikia pasitenkinimą, gali labai skirtis. Ateidamas į darbą, žmogus turi tam tikras susiformavusias vertybes darbo atžvilgiu. Jei darbas jas atitinka, jaučiamas pasitenkinimas.
Tyrimai rodo, kad pasitenkinimas ar nepasitenkinimas darbu daro didelę įtaką šiuolaikiniam darbuotojui. Jis veikia fizinę ir psichinę darbuotojo sveikatą bei bendrą pasitenkinimą gyvenimu. Žmonių, patenkintų savo darbu, psichinė ir fizinė sveikata stipresnė, jie greičiau įsisavina darbe diegiamas naujoves, lengviau susitvarko su problemomis ir turi mažiau nusiskundimų. Pasitenkinimas darbu turi įtakos ir daugeliui organizacijos veiklos aspektų: darbo kokybei, produktyvumui, darbuotojų kaitai, pravaikštoms, vagystėms.
Svarbiausi veiksniai, lemiantys pasitenkinimą darbu, yra šie: proto pastangų reikalaujantis darbas, teisingas atlygis, palaikančios darbuotoją darbo sąlygos ir palaikantys darbuotoją kolegos. Darbuotojas bus gerai motyvuotas veiklai ir jaus pasitenkinimą savo buvimu konkrečioje organizacijoje tada, kai ji užtikrins tinkamą darbo pasidalijimą ir organizavimą, gerą darbo užmokestį, papildomas išmokas (premijas) ypatingomis progomis, optimalius darbo režimus, atostogas, darbo saugumą, galimybę dalyvauti priimant sprendimus, gerą mikroklimatą darbo grupėje ir visoje organizacijoje bei demokratinius vidinio gyvenimo principus.
Nerijus Bakasėnas
Šiandieną kalbant apie pasitenkinimą darbu išskiriami šie pasitenkinimą darbu lemiantys veiksniai:
Savirealizacijos poreikio patenkinimas. Darbuotojai linkę teikti pirmenybę darbams, kurie suteikia galimybę panaudoti savo įgūdžius bei gebėjimus, siūlo kūrybinę ir sprendimų laisvę bei grįžtamąjį ryšį apie tai, kaip darbuotojams sekasi.
Teisingas atlygis. Darbuotojai nori turėti tokią apmokėjimo sistemą, kuri būtų teisinga, nedviprasmiška ir atitiktų jų lūkesčius.
Geranoriška atmosfera. Daugumai žmonių draugiškas ir supratingas kolektyvas yra pasitenkinimą darbu stiprinantis veiksnys. Nemažiau svarbus yra ir santykis su tiesioginiu viršininku.
Tinkamas vadovavimas leidžia sėkmingai funkcionuoti organizacijai, padeda užtikrinti visų dalyvaujančių joje interesų pusiausvyrą.
Organizacijos įvaizdis. Kiekvienas darbuotojas trokšta dirbti organizacijoje, kuri yra žinoma, sėkminga ir prestižinė. Jie mano, kad čia jis pasieks daug daugiau, palaipsniui užkopiant į viršų karjeros laiptais.
Darbo sąlygos. Darbo aplinka asmeninio komforto, galimybių gerai dirbti požiūriu. Pirmenybė teikiama aplinkai, kuri saugi, patogi, švari ir minimaliai blaško dėmesį.
Bendradarbiavimas. Draugiški ir palaikantys bendradarbiai kelia didesnį pasitenkinimą darbu. Bitininkai pluša. Stripeikiai. Vytauto Visocko nuotr.
Muzikantai griežia smuikais. Vytauto Visocko nuotrauka
Be to pasitenkinimas darbu priklauso ir nuo paties darbuotojo asmeninių savybių. Čia visų pirma reikia paminėti:
Darbuotojo lytį. Vieni darbai labiau patinka moterims, kiti – vyrams.
Amžių. Paprastai kuo vyresnis darbuotojas, tuo labiau jis patenkintas savo darbu. Tai galima paaiškinti mažesniais lūkesčiais ar mažesniu esamos padėties idealizavimu, geresniu prisitaikymą prie darbo sąlygų ir, tiesiog, įpratimu. Be to vyresni darbuotojai paprastai turi ilgesnį darbo stažo konkrečioje organizacijoje, todėl jaučiasi organizacijoje jos dalimi, dažnai jie būna vertinami ir gerbiami, užima aukštesnes pareigas, pažįsta visus organizacijos darbuotojus.
Išsilavinimą. Darbuotojai, turintys aukštesnį išsilavinimą, savo darbu yra labiau patenkinti, nes dirba įdomesnius darbus, gauna didesnį atlyginimą, be to, aukštesnės kvalifikacijos ir išsilavinimo reikalaujantys darbai leidžia žmogui pajusti didesnę savo vertę.
Vilniuje pavasaris. Vytauto Visocko nuotr.
Gegužės 1-ąją minima Tarptautinė darbo diena. Jau kurį laiką netyla diskusijos, ar verta ją ir toliau laikyti poilsio diena, kai darbuotojai gali neiti į darbus. Vieni teigia, kad tai nereikalinga poilsio diena, daranti žalą ekonomikai, kiti – jog tai puiki proga darbuotojams garsiai kovoti už savo teises. Vilniuje – pavasaris. Vytauto Visocko nuotr.
Sociologas ir ekonomistas Romas Lazutka mano, kad, jei šios nedarbo dienos nebūtų, nenutiktų nieko baisaus. Tuo pačiu, anot jo, tie, kurie nesutinka su šios dienos šventimu, gali tiesiog pasinaudoti laisva poilsio diena.
„Jeigu jos nebūtų, nebūtų nieko baisaus, bet jei ji buvo padaryta, tai reikėtų sustoti. Šventė, žinoma, sugadinta sovietmečio, bet daug kas sovietmečio sugadinta, o kilmė – ne Sovietų Sąjungos. Kitose šalyse įvairiai pažymima, vienur – mažiau, kitur – labiau, tai niekam netrukdo, kas nori, gali švęsti, kas nenori, gali naudotis laisvu laiku, juolab pavasaris, lietuviai sodus turi, į kaimus važiuoja. Geru metu laisva diena niekam netrukdo“, – Eltai teigė R. Lazutka.
„Kas ideologiškai negali priimti, gali džiaugtis saule ir tiek“, – pridūrė ekonomistas.
Pasak jo, daugiau klausimų kelia, ar turėtų nedarbo diena būti lapkričio 2-oji, dėl kurios Seimas apsisprendė praėjusiais metais, prijungdamas ją prie kitos nedarbo dienos – lapkričio 1-osios.
Ekonomistas taip pat pabrėžė, kad dėl poilsio dienos patiriamos ekonominės žalos skaičiavimas kai kuriais atvejais gali būti klaidingas.
„Daug kas labai aritmetiškai mechaniškai skaičiuoja, kiek sukuriama BVP, padalina iš darbo dienų. Bet tai yra primityvus skaičiavimas, nes ir laisvalaikis skatina ekonomiką. Laisvu metu žmonės turi kada pavaikščioti po parduotuves, pramogauja, vartoja, daugiau perka, tokiu būdu tik paskatina ekonomiką.
Vilniaus universiteto profesorius, ekonomistas Romas Lazutka. Martyno Ambrazo (ELTA) nuotr.
Jei didelė paklausa tam tikrose rinkose ir nespėjama pagaminti, reikia papildomos darbo jėgos, darbdaviai sugalvoja, kaip padaryti. Priima papildomą darbuotoją, pasamdo žmones dirbti viršvalandžius, už juos apmoka ir tą problemą išsprendžia, tai nėra taip, kad ekonomikos rezultatai būtų priklausomi tik nuo darbo dienų skaičiaus“, – sakė jis.
Tuo metu ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė mano, kad poilsio dienų Lietuvoje ir taip yra labai daug.
„Apskritai visokių švenčių, laisvadienių, nedarbo dienų yra palyginus nemažai. Šita gegužės pirmoji tikrai neturėtų būti, nes nei ta šventė Lietuvoje labai stipriai švenčiama, nei kažkuo labai ypatinga. Esame besivejanti ekonomika, kur kiekviena diena kuria pridėtinę vertę ir tam yra svarbi“, – sakė ekonomistė.
Anot jos, darbuotojų ateitis yra susijusi su lankstesniais darbo santykiais.
Analitikė Indrė Genytė-Pikčienė. Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.
„Daugelis profesijų, įmonių tuos santykius sprendžia ir vertina pagal padarytą darbą. Laisvadieniai gali būti darbdavio ir darbuotojų tarpusavio susitarimo klausimas, o ne valdžios tvarka, kuri šiuo atveju net ir to rimto pagrindo nelabai turi“, – teigė I. Genytė-Pikčienė.
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė mano, kad ši šventė yra susijusi su darbuotojų teisėmis, todėl siūlymus atšaukti nedarbo dieną, pasak jos, teikia tik tie, kurie negerbia darbuotojų.
„Tokius siūlymus teikia tie, kurie negerbia darbuotojų. Gegužės 1 diena – tarptautinė darbo šventė, visas pasaulis būtent šią dieną primena visiems apie problemas, su kuriomis susiduria įvairių profesijų darbuotojai: darbo apmokėjimas, darbo ir šeimos santykių derinimas, atlyginimų klausimai, darbų sauga. Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Tai ta diena, kai garsiai galime pasakyti, kad ne viskas yra gerai darbo rinkoje ir darbuotojai vis dar yra silpnoje pusėje ir šiandien absoliučiai neapsaugoti“, – Eltai sakė I. Ruginienė.
„Mes turime dėti didesnes pastangas, kad padarytume taip, jog kiekvienas darbuotojas, ypatingai Lietuvoje, jaustųsi saugiai“, – pridūrė ji.
Lietuvos Respublikos darbo kodeksas numato 14 švenčių dienų, kai kurios jų – savaitgaliais. Seime jau buvo pateiktas ne vienas siūlymas, siekiant Gegužės 1-ąją išbraukti iš šventinių dienų sąrašo.
Premjeras Saulius Skvernelis su žmona Silvija. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Premjeras Saulius Skvernelis sako, kad jo žmona įsidarbino lenkų koncernui „Orlen“ priklausančiame degalinių tinkle „Orlen Baltics retail“ laikantis visų procedūrų. Dėl to, sako premjeras, visos kitos kalbos, esą žmona galėjo gauti darbą dėl jo artimų ryšių su koncernu, tėra spekuliacijos.
Kartu S. Skvernelis teigia, kad, jeigu Vyriausybei tiesiogiai reikės priimti sprendimus, liečiančius „Orlen“ interesus, jis nuo sprendimų nusišalins.
„Nei Vyriausybė, nei aš pats asmeniškai šitai įmonei jokių išskirtinių sąlygų arba lengvatų niekad nesu padaręs“, – pirmadienį DELFI sakė S. Skvernelis.
Jo teigimu interesų konflikto dėl jo žmonos naujos darbovietės nėra.
„Dar kartą pabrėžiu – nematau čia jokio interesų konflikto. Dar daugiau – kur bebūtų įsidarbinusi, visur būtų galima kelti panašius klausimus, nes Vyriausybė priiminėja sprendimus, liečiančius visą sektorių, kiekvieną įmonę arba daugelį įmonių, kuriose verslo sąlygų, mokestiniai pakeitimai liečia visas įmones. Tai yra tik spekuliacijos, neturinčios jokio pagrindo“, – kalbėjo Vyriausybės vadovas, pridūręs, kad jo žmona nėra viešas asmuo.
Paklaustas, kodėl žmona neliko ankstesnėje darbovietėje, premjeras teigė, kad darbas buvo susijęs su tiesioginiu darbu su klientais, tad žmona, tvirtino S. Skvernelis, nusprendė pasirinkti kitus profesinius iššūkius.
„Kas gali drausti žmonėms dirbti, pasirinkti darbo vietą? Kiekvienam žmogui natūraliai kyla klausimai, ką jis toliau turi daryti savo gyvenime, kokia turi būti karjera. Nusprendė pasirinkti kitą iššūkį, kadangi buvusi darbovietė buvo susijusi su betarpišku bendravimu su klientais, o esant mano pareigose, tai yra tam tikros rizikos ir nepatogumai“, – komentavo ministras pirmininkas.
„Jeigu bus reikalingi kažkokie Vyriausybės priimti sprendimai tiesiogiai, tai padarysiu, ką ir darau – tiesiog nusišalinsiu nuo sprendimų priėmimo“, – pažymėjo jis.
ELTA primena, kad S. Skvernelio žmona S. Skvernelė pradėjo darbą lenkų koncernui „Orlen“ priklausančiame degalinių tinkle „Orlen Baltics retail“. Tai paaiškėjo, kai premjeras praėjusią savaitę atnaujino savo privačių interesų deklaraciją, o naujienų portalas lrytas.lt tai pranešė.
Kaip viską suspėti, neužsisėdint darbe iki vėlumos? Žurnalas Time su partnerių portalu inc. spausdina apžvalgininko Džefo Heigeno, kuris savo ruožtu pasitarė su Bel Bet Kuperiu iš kompanijos Buffer, straipsnį. Rekomendacijose atsižvelgta ir į kitų ekspertų idėjas.
1. „Suredaguoti darbų sąrašą“. „Vienas iš netikėčiausių, bet veiksmingiausių produktyvumo kėlimo metodų – apriboti reikalų, kuriuos aš įtraukiu į sąrašą, kiekį“, – prisipažįsta autorius. Jis pataria pasirinkti vieną, du ar tris (bet ne daugiau!) svarbiausių darbų.
Leo Babuta pataria: „Atlikite svarbiausius darbus iš pat ryto, arba namie, arba išsyk atėjęs į darbą. Jeigu jūs atidėsite vėlesniam laikui, tai užsisuksite, ir jums nebeužteks jiems laiko“.
