Darbdavių konfederacija

Verslas

Lietuvos darbdavių konfederacijos vadovas Danas Arlauskas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Konkurencijos taryba, atsakydama į Seimo Darbo partijos frakcijos ir Lietuvos darbdavių konfederacijos kreipimąsi dėl Vyriausybės nustatytų verslo ribojimų, konstatavo, kad įstatymai jai nesuteikia kompetencijos vertinti Vyriausybės priimtų teisės aktų. Reaguodamas į tokį atsaką, Lietuvos darbdavių konfederacijos vadovas Danas Arlauskas sako, kad jam toks atsakymas atrodo keistas.
 
„Man šis atsakymas atrodo keistas (…). Atrodo, kad Konkurencijos taryba iš tiesų užima labai pasyvų vaidmenį, nes bando išsisukti nuo tiesaus atsakymo. Sutinku, kad kai sprendžiama žmonių sveikata ir verslo konkurencingumas, žinoma, – sveikata yra pirmoje vietoje. Bet būtent tai ir reikėjo pasakyti, kad visgi iš dviejų blogių renkamės mažesnį blogį. Bet tuomet turi būti atsakyta, ką daryti, jeigu konkurencija pažeista, turi būti imamasi kažkokių priemonių“, – Eltai sakė jis.
 
D. Arlauskas taip pat pažymėjo, kad Konkurencijos taryba vengė atsakyti į konkretų jai užduotą klausimą.
 
„Mes labai aiškiai deklaravome ir norėjome sužinoti, ar „Maxima“ prekybos tinkle pardavimai ne pirmo būtinumo prekėmis nepažeidžia Konkurencijos (įstatymo – ELTA), ir tai su sveikata apskritai nieko bendro neturi. Tai vertinu kaip arba nenorą dirbti darbą, kuris jiems patikėtas, arba kompetencijos trūkumą“, – teigė jis.
 
Konkurencijos taryba trečiadienį pranešė, kad sulaukusi kreipimųsi dėl nevienodų verslo sąlygų per karantiną, nurodo negalinti vertinti, ar Vyriausybės sprendimu nustatyti konkurencijos ribojimai yra proporcingi, siekiant saugoti gyventojų sveikatą.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.01.28; 00:30
Trumposios naujienos

Vidaus reikalų ministras Tomas Žilinskas atvirai diskusijai pakvietė verslo, pramonininkų ir darbdavių konfederacijų vadovus, investuotojų, savivaldybių atstovus, Seimo narius bei už regionų ir migracijos politikos įgyvendinimą atsakinkingus pareigūnus.verslas

Dalyviams pristatyti Vidaus reikalų ministerijos Regioninės politikos departamento koordinuojami bei planuojami projektai, Regioninės plėtros įstatymo pakeitimai, kurie gali būti aktualūs verslui.

Taip pat bus pristatytos vykdomos migracijos politikos priemonės, skirtos pritraukti užsieniečius investuotojus bei užsienio specialistus, kurių trūksta Lietuvos darbo rinkoje.

Diskusiją moderavęs vidaus reikalų ministras Tomas Žilinskas pakvietė dalyvius atvirai sakyti pastabas ir lūkesčius vykdomos regionų politikos atžvilgiu, teikti pasiūlymus, idėjas, kaip pagerinti institucijų bendradarbiavimą, kad regionų politika taptų tikslinga, atnešanti maksimalią naudą šalies gyventojams.verslas

„Ši diskusija svarbi ne tik siekiant pasidalinti nuomone, bet ir atrasti bendrą, vieningą supratimą apie tai, kas yra regioninė politika, kokios jos galimybės ir ką mes galime padaryti dėl bendro tikslo – kurti valstybės gerovę. Svarbu, kad europinės bei nacionalinio biudžeto lėšos būtų naudojamos tikslingai ir efektyviai, kad būtų kuriama reali nauda žmonėms“, – pažymėjo T. Žilinskas.

verslasVienas iš diskusijos iniciatorių, Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis pažymėjo, kad, siekiant užtikrinti regionų plėtrą, reikėtų suteikti daugiau galių savivaldybėms ir užtikrinti bendrą institucijų politiką, išrenkant vieną aiškų lyderį, kuris vadovautų procesui ir koordinuotų veiksmus.

Renginyje aptarta ir 2014-2020 m. ES investicijų veiksmų programa – pagal ją verslo projektams skiriama 964,6 mln. eurų. (432,9 mln. eurų. įmonių moksliniams tyrimams, technologinei ir eksperimentinei plėtrai, 531,6 mln. eurų – mažoms ir vidutinėms įmonėms).

Taip pat diskutuota apie verslo plėtros galimybes regionuose, konkrečių priemonių tikslinėms teritorijos planavimo tikslingumą. Renginio dalyviai diskutavo,  kokiais būdais verslas galėtų bendradarbiauti su integruotų teritorinių investicijų (ITI) programas vykdančiomis savivaldybėmis, aptartas galimas verslo asociacijų narių dalyvavimąs priemonėse, susijusiose su bendruomenės inicijuota vietos plėtra.verslas

VRM vadovybė pažymėjo, kad nuo 2014 m. ministerijoms, savivaldybėms ir verslui yra sudarytos sąlygos pasinaudoti ITI modeliu – t. y. integruotomis teritorijų vystymo programomis. Jau patvirtinta 14 programų (4 miestų ir 10 regionų), baigiama derinti ir paskutinė – Šiaulių miesto programa.

verslasŠių programų įgyvendinimui VRM skirs apie 340 mln. Eur (miestų infrastruktūrai, daugiafunkcinėms erdvėms) ir 15 mln. Eur „minkštosioms“ veikloms: jaunimo verslumui skatinti, mentorystei, mokymams, socialinio verslo iniciatyvoms, savanorystei, socialinei integracijai.

Įgyvendinant transporto infrastruktūros, darnaus judumo, neformalaus švietimo ir kt. priemones prisidės ir kitos ministerijos. 

Diskusijos metu taip pat buvo aptarta Lietuvos migracijos politika ir praktika pritraukiant užsieniečius investuotojus ir trūkstamų Lietuvos darbo rinkoje profesijų specialistus, apžvelgti Lietuvos migracijos politikos tikslai ir priemonės, skirtos jų įgyvendinimui (susitarimas dėl bendradarbiavimo imigracijos procedūrų klausimais, Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ pataisos ir kt.).

Informacijos šaltinis ir nuotraukų autorius – Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerija.

2016.07.15; 06:10