Copy of matulevic_2
Dr. Algimantas Matulevičius, buvęs Seimo NSGK pirmininkas. Slaptai.lt nuotr.

Gan nelauktai į viešumą išėjusi buvusi Prezidentė Dalia Grybauskaitė prabilo kaip karo šauklys. Daug kam kilo klausimas, kaip reikėtų vertinti jos žodžius – kaip provokaciją ar tik kaip pasiruošimą neteisėtai trečiajai Prezidento kadencijai? Nepriklausomai nuo to, koks variantas būtų teisingas, šioje kraujo apokalipsėje tai būtų vis tiek ciniška. Nes net didžiausiems karjeristams šiandien ne tai turėtų rūpėti. Manykime, kad ponia suprato pasikarščiavusi, o tautiečiai savo ruožtu tai teisingai įvertins.

Deja, turime didesnių bėdų, susijusių su mūsų šalies nacionaliniu saugumu. Paminėsiu vieną kitą iš jų.

Prieš kelias dienas kilo triukšmas dėl darbo partijos atstovo, Seimo nario Mindaugo Puidoko viešai išsakytų minčių. Pacituosiu jas. „Ukrainai ir jos žmonėms buvo suteikti apgaulingi pažadai apie greitą NATO ir ES narystę, bet jokių realių saugumo garantijų, – rašo M.Puidokas. Ir tęsia: – Visi, kas supranta geopolitiką, žinojo, kad Rusija sutinka tik su neutraliu Ukrainos statusu, o bet koks judėjimas link NATO bus sustabdytas bet kokiomis priemonėmis. Išglebę Vakarai nenorėjo girdėti, kas sakoma. Donaldas Trumpas atvirai sakė, kad prie jo toks karas būtų neįmanomas ir jis visada rasdavo būdų susitarti su Vladimiru Putinu. J. Baidenas to negeba ir yra silpniausias prezidentas JAV istorijoje.“ (Citatos pabaiga – A.M.) Kilus triukšmui, darbo partija nuo M.Puidoko lyg ir atsiribojo, kas baigėsi pastarojo išėjimu iš partijos ir jos frakcijos Seime. Bet tai ir buvo viskas, nors už šio atvejo slypėjo nepalyginamai didesnė problema, kurios niekas nesiima spręsti.

Omenyje, be abejo, turiu odiozinę darbo partijos įkūrėjo bei jos dabartinio vadovo figūrą. Viktoras Uspaskichas labai sumaniai reklamuoja agurkus ar mistišką vandenį, tačiau visa jo gražbylystė išsenka, kai reikia pasmerkti agresorių V.Putiną. Apie Rusijos įsiveržimą į suverenią Ukrainos valstybę jis ligi šiol taip ir nepasisakė – apsiribota bendromis frazėmis grįstu partijos pranešimu spaudai. Jis kritiškai neįvertino ir labiau nei abejotinų M.Puidoko geopolitinių „įžvalgų“, nors šiaip jau nuolat skelbia apmokamus straipsnius ir su didžiausiu malonumu kritikuoja kitus. Akivaizdu, kad V.Uspaskichas apie Rusiją gali kalbėti tik arba gerai, arba – nieko, bet visai ne todėl, kad jis pats – rusas. Šiandien yra nemažai žinomų Rusijos piliečių, kurie taip pat yra rusai, tačiau ryžtingai pasisako prieš kruviną Putino karą Ukrainoje, bet V.Uspaskichas – tyli. Manau, tyli dėl tam tikros savo priklausomybės, apie kurią dar 2006 metais buvo viešai prabilęs tuometis Seimo pirmininkas Artūras Paulauskas. Jis aiškiai pasakė, kad mūsų VSD jį ne kartą informavo apie V.Uspaskicho ryšius su Rusijos specialiosiomis tarnybomis – nei daugiau, nei mažiau. Esu tikras, kad ne vienas televizijos kanalas šį Seimo pirmininko pasisakymą ligi šiol tebesaugo savo archyvuose – kaip ir visą epopėją neskaidrių V.Uspaskicho verslo ryšių su Rusija, kurie irgi veda prie A.Paulausko paminėtų tarnybų.

Viktoras Uspaskich. Slaptai.lt nuotr.

Kas galėtų paneigti prielaidą, kad kai V.Uspaskichas tiekė į Lietuvą gamtines dujas, jas gauti jam padėjo asmenys būtent iš tų pačių jau paminėtų tarnybų? Bent taip teigė aukšti ,,Gazpromo“ pareigūnai Kovo 11-osios Akto signatarui ir buvusiam ,,Achemos“ savininkui Bronislovui Lubiui. Nes V.Upaskichas, iš ,,Gazpromo“ gavęs dujų kvotas mainais į lietuviškas kiaules (tuo metu valstybė už dujas mokėjo doleriais, kurių jai labai trūko), pasiūlė žymiai pigesnių dujų B.Lubiui. Šis nustebęs pats nuvyko į Maskvą ir pareiškė irgi galintis atsiskaityti lietuviškais produktais už rusiškas gamtines dujas. Tai ,,Gazpromo“ pareigūnai neva prisivedę jį prie lango ir parodę į ,,Lubianką“ (taip vadinamas buvęs KGB, o dabar FST pastatas) ir pasakę, kad mes tai galėsime padaryti tik tuo atveju, jei iš ten ateis „komanda“ – įsakymas. Taip kad B.Lubiui nebeliko kito pasirinkimo, kaip pirkti dujas iš V.Uspaskicho.

Rusijos spec. tarnybų pėdsakas šioje istorijoje ir beveik visoje V.Uspaskicho veikloje buvo patvirtintas ir 2006-2007 m.m. Seimo NSGK atliktame parlamentiniame tyrime, kuriam man kaip šio komiteto pirmininkui teko vadovauti. Tai tapo ypač akivaizdu po jo organizuoto 15 Seimo narių iš darbo partijos demaršo į Maskvą, į V.Uspaskicho spaudos konferenciją, kurioje buvo pilamos pamazgos ant Lietuvos valstybės ir šaipomasi iš jos teisėsaugos institucijų. Tolimesni įvykiai parodė, kad mes su savo išvadomis neklydome.

Bet V.Uspaskichas nebūtų V.Uspaskichas, jeigu nesugebėtų eilinį kartą prikabinti „makaronų“ ant ausų žurnalistams ir, suprantama, mūsų tautiečiams. Prieš kelis mėnesius apie jo verslo aferas jau būnant Seimo nariu (o Seimo nariui griežtai draudžiama užsiimti bet kokia kita veikla) viešai prabilo influenceris Skirmantas Malinauskas. Jis pabandė panagrinėti jo apgaulingą veiklą per ofšorinę kompaniją ,,Jangila“, registruotą Didžiosios Britanijos jurisdikcijoje esančiose lengvatinio apmokestinimo Mergelių salose. Tačiau veikla buvo vykdoma Lietuvos Respublikoje, nors neregistruotoms Lietuvoje įmonėms tokia veikla užsiimti neleidžia įstatymas. Jeigu jos vis dėlto tuo užsiima, turtas privalo būti konfiskuotas valstybės – juo labiau kad ,,Jangila“ dujas pardavinėjo būtent Lietuvoje. Tačiau iškalbinga tai, kad po paminėto S.Malinausko reportažo Delfi TV buvo suorganizuotas tikras V.Uspaskicho benefisas, kurio metu jis, iškraipydamas faktus, juos traktuodamas taip, kaip jam naudinga, tiek įsijautė, jog net pareiškė, kad už tą nesąžiningą, o gal ir nusikalstamą veiklą jam priklauso Lietuvos valstybės apdovanojimas! Tačiau, kaip pas mus įprasta, giliau šių dalykų niekas nenagrinėjo – kaip ir jo buvusios kompanijos ,,Vikonda“ prekybinio tinklo pardavimo už simbolinį 1$. Irgi – per ofšorinę kompaniją, nors pirkėjas buvo Lietuvos įmonė. O tyliai buvo kalbama, kad neva parduota už 30 milijonų litų, tačiau tai patvirtinti arba paneigti galėtų tiktai teisėsauga. Bet negi ji ims vargintis ir vėl trikdyti ramybę V.Uspaskichui?

Skaitytojui čia gali kilti klausimas: o ką gi bendra ekonominė veikla, paskui kurią driekiasi įtarimų šešėlis, gali turėti su politika, juo labiau su dabartine geopolitine situacija? Atsakysiu: bendrumo čia yra net daugiau, nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Todėl, kad Rusijos specialiosios tarnybos labai aktyviai panaudoja verslą, per kurį daroma didžiulė įtaka, realizuojant jų tikslus. Ir todėl labai gaila, kad didžiulis mūsų VSD karininkų darbas išaiškinant V.Uspaskicho siekį užgrobti Lietuvos politinę valdžią, tam panaudojant neaiškios kilmės lėšas, nuėjo perniek. Be abejo, turiu galvoje garsiąją darbo partijos „juodosios buhalterijos“ bylą, kurioje figūravo net 24 milijonai litų (tik įrodytų) nelegalių lėšų (faktas, kad ne lietuviškų) ir kurią teisėsauga ,,tempė“ virš dešimt metų ir realiai taip ir nieko nenuteisė. Nors net ir ne teisininkui buvo aišku, kad viskas baltais siūlais siūta. Tačiau ne be reikalo V.Upsaskichas pabėgo iš Lietuvos ir net pusantrų metų slapstėsi Rusijoje nuo Lietuvos teisėsaugos. Ko bėgo? Bijojosi. Tiesa, dabar jis sukūrė naują versiją – kad nebėgo. Bėgo ir jau pabėgęs parašė atsistatydinimo pareiškimus iš ūkio ministro ir Seimo nario pareigų! Čia nežinantiems tų įvykių reikia paaiškinti, kad jei ne Algirdas Brazauskas, kurio autoriteto V.Uspaskichas privengė, šis visai realiai galėjo tapti Lietuvos Vyriausybės vadovu. Man tuo metu teko bendrauti su padoriais Rusijos Dūmos deputatais ir raudonuoti, kai jie klausdavo, o kodėl gi mes, lietuviai, šį Rusijos spec. tarnybų ,,draugą“ taip aukštai iškėlėme. Į tai aš net nežinojau, ką ir atsakyti.

VSD – svarbi įstaiga. Slaptai.lt nuotr.

O V. Uspaskichas, po savanoriškos ,,tremties“ grįžęs į Lietuvą, gana greitai atgavo buvusią įtaką ir dabar ir vėl taikosi į ministro pirmininko pareigas. Ne Rusijos – Lietuvos. Tačiau jo ryšiai su Rusijos specialiosiomis tarnybomis taip ir liko nepaneigti. Po mano tiesmukiško klausimo vienoje televizijos laidoje – o kodėl gi jis nepadavė į teismą Artūro Paulausko, jeigu šis sakė netiesą – V.Uspaskichas išsisuko teigdamas, kad jis nieko į teismą neduoda. O tai yra visiškas melas, nes už principingas laidas, demaskuojančias jo aferas, mano brolis žinomas žurnalistas Vytautas buvo V.Uspaskicho tampomas po teismus ir net prarado darbą.

Buvęs Seimo pirmininkas Viktoras Muntianas prieš pusantrų metų interviu interneto portalui Lrt.lt aiškiai pasakė, kad V.Uspaskichas nuolat iš Maskvos gaudavo  didžiules piniginių lėšų sumas. Ir kad jas naudojo pirmiausia žiniasklaidai papirkti – kad save kuo labiau išsireklamuotų bei kitai jam nežinomai veiklai. Apie tai yra viešai prasitarusi ir žurnalistė Indrė Makaraitytė – kad ji mačiusi, kaip V.Uspaskichas vaikščiodavo su lagaminu, pilnu pinigų, ir siūlydavo tuos pinigus jos kolegoms.

Tačiau nemaža dalis žurnalistų, politikų, politologų vis dar privengia įvardyti daiktus ar reiškinius jų tikraisiais vardais. Tuo tarpu nereikia būti išminčiumi, kad suprastum, jog šio pono darbai labai jau primena tai, ką VSD karininkai įprastai apibūdina kaip įtakos agento veiklą. Bet gal čia tik man susidaro toks įspūdis ir aš klystu? Juk su juo visi elgiasi išskirtinai pagarbiai, jam kaip kitiems neklijuojamos etiketės ir net teisėsauga, ir ta jo akivaizdžiai privengia. Štai jis pernai finansavo mitingą, po kurio įvyko riaušės prie Seimo, bet ligi šiol net nėra apklaustas policijos. Kiti apklausti, o jis – ne. Lyg gyventų pagal kitus įstatymus.

Jis pats yra viešai sakęs, kad vysto platų verslą Rusijoje ir su Rusija. Įdomu, kokia ofšorine kompanija ar kokiu žmogumi jis šį sykį prisidengė? Tačiau pradžioje bent jau reikėtų iš jo išgauti atsakymą į klausimą, kaip jis vertina kruviną ir beprasmišką V.Putino agresiją prieš taikius Ukrainos piliečius. Priversti duoti atsakymą aš negaliu – tai gali padaryti tik žurnalistai. Jis yra parlamentinės darbo partijos pirmininkas bei Lietuvą atstovaujantis Europos parlamento narys, ir mūsų piliečiai, kaip tokiais atvejais sakoma, turi teisę žinoti. Kaip ir apie jo uodegas, kurių yra ne viena. Pateiksiu dar vieną pavyzdį.

Rankas šalin nuo Ukrainos. Slaptai.lt foto

Kaip 2014 metų gegužę rašė Delfi.lt, V.Uspaskichas, komentuodamas situaciją Ukrainoje ir Kryme, buvo itin atsargus: ,,Tiesos vienos nėra. Kitas dalykas, jei kalbėtume apie Rusijos padalinį ( Juodosios jūros Rusijos laivyną), tai jis ten egzistuoja jau daugiau nei 150 metų, – teigė V. Uapaskichas.(???) Kitas dalykas, tai aš galvoju, kad reikia pagal visus tarptautinius susitarimus, chartijas, tarptautinę teisę ir taip toliau leisti žmonėms – ne kariškiams – o patiems žmonėms apsispręsti, kokios jie valdžios nori. <(Kalba kaip Putinas – A.M.)>  Krymas tai ką padarysi… Istorinis dalykas, istorinis faktas, kad ten gyvena daug rusų. <…> Krymas buvo perduotas administruoti, o Sevastopolis niekada nebuvo perduotas<( Štai tau boba ir devintinės, ką čia daugiau be pridursi)> nors tame pačiame pusiasalyje yra. Sunku pasakyti. Aišku, niekas tuo metu neklausė gyventojų, ar nori, kad juos perduotų, ar ne. Ir perdavė ne tik žemę, bet ir žmones. Tie žmonės gyvi ir dabar, nes ten 1954 m. perdavė. O niekas neklausė – perdavė ir viskas, sėdėkit ir tylėkit – svarstė Darbo partijos atstovas.<…> V. Uspaskichas aiškina, kad Krymo žmonės esą patys nori apsispręsti, su kuo jiems pakeliui. „Aš galvoju, kad čia teisingas dalykas“, – teigia politikas.

Štai visa jo mąstymo esmė ir atsikleidė. Buvo jo viešų pasamprotavimų, kad Donecke žmonės irgi lai apsisprendžia, nes rusus ukrainiečiai skriaudžia. Ir nuo 2014 metų jis nė sykio nepasmerkė Putino karinės invazijos į suverenią Ukrainą.

Kyla ne retorinis o labai konkretus klausimas: ar jis taip pat tylėtų, jei agresija būtų nukreipta prieš Lietuvą? Atsakymo nežinau. Bet greičiausiai ir vėl prisimintų istoriją – jog mes net 123 metus priklausėme carinei Rusijos imperijai ir kitus panašius dalykus.

Solidarumo su Ukraina akcija. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Tai, ką čia parašiau, tėra tik vienas iš ryškesnių pavyzdžių, kaip mūsų valstybė ir visuomenė laiko testą dėl grėsmių nacionaliniam saugumui. Bet tokių pavyzdžių, ir ne mažiau iškalbingų, yra ir daugiau. Paminėtina plačiai nuskambėjusi UAB ,,Dujotekana“, kurios įkūrimui Lietuvoje buvo net priimtas Rusijos Vyriausybės nutarimas, pasirašytas tuomečio premjero V.Putino. Ir nors VSD karininkai buvo surinkę pakankamai medžiagos, kad ją pripažinti Rusijos spec. tarnybų priedangos organizacija, to padaryti neleido tuometė ir vėlesnį VSD vadovybė. Šiandien ji jau likviduota, bet jos šeimininkai iš Lietuvos niekur nedingę. O kas gali paneigti, kad už uždirbtus  milijonus (nes ji veikė apie 20 metų) pumpuojant ,,Gazpromo“ dujas, nereikės ,,atidirbti“ šeimininkams. Kaip po paslapties skraiste iki dabar slypi  Jurijui Borisovui šalia Trakų priklausančio sklypo su sraigtasparnių aerodromu bei karinio lygio šaudykla likimas. Apie kurio egzistavimą tapo žinoma tik per jo skyrybas dalijantis turtą.  Tokių pavyzdžių sąrašą galime tęsti ir tęsti. Tik norisi šios realios grėsmės  akivaizdoje paklausti, garbingais save laikančių, teisėsaugos, politikos bei žiniasklaidos atstovų, ar  ir toliau galime apsimesti, kad nematome ir nesuprantame, kas už viso to stovi. To nebepripažinti jau tampa per didelė prabanga.

Daktaras Algimantas Matulevičius – Lietuvos regionų partijos pirmininko pavaduotojas, Lietuvos pramonininkų konfederacijos Garbės Prezidentas, buvęs LR Vyriausybės ir Seimo narys

2022.03.08; 10:33

Šildymas. Sauliaus Žiūros (Vilniaus savivaldybė) nuotr.

Vilniaus socialdemokratams pasiūlius skelbti moratoriumą PVM tarifui šildymui, Seimo narė „darbietė“ Ieva Kačinskaitė-Urbonienė pareiškė, kad šis siūlymas akivaizdžiai neparuoštas ir parengtas neįsigilinus į teisės aktų normas.
 
„Šiuo metu galiojantys teisės aktai nenumato galimybės visiškai panaikinti PVM tarifą šildymui, pridėtinės vertės mokesčio (PVM) įstatymui taikomos Europos Sąjungos (ES) teisės normos, reguliuojančios pridėtinės vertės klausimus. ES direktyvoje įrašyta, kad Lietuva gali pasirinkti taikyti 5 arba 9 proc. PVM lengvatą šildymui. Ir būtent Seimo Darbo partijos frakcija siūlė laikinai taikyti 5 proc. lengvatinį tarifą šildymui, tačiau valdantieji net nesigilinę, jį atmetė“, – sako I. Kačinskaitė-Urbonienė.
 
Pasak jos, „darbiečiai“ atsakingai analizavo visus teisinius dokumentus ir ieškojo būdų, kaip būtų galima amortizuoti šildymo kainas visoje Lietuvoje ir ypač Vilniuje. Parlamentarė apgailestauja, kad į pasvertus ir pamatuotus pasiūlymus nebuvo atsižvelgta.
 
Savo ruožtu Vilniaus miesto savivaldybės Darbo partijos frakcijos seniūnas Mantas Stulgaitis sako, kad „darbiečiai“ nenuleidžia rankų ir toliau darys viską, kad šildymo kaštai vilniečiams būtų sumažinti.
 
„Vilniaus miesto savivaldybė privalo reaguoti čia ir dabar į susidariusią situaciją, kada kainos už šildymą vilniečiams auga ne dvigubai, o keliais kartais. Miestiečiai neturi kentėti dėl to, kad auga dujų kainos ar dėl to, jog dėl buvusių valdžių ūkiškumo trūkumo Vilniuje nebuvo pastatyta biokuro jėgainė. Kitą savaitę pristatysime paveikius ir pasvertus pasiūlymus, kurie realiai padėtų vilniečiams padengti išaugusias sąskaitas už šildymą“, – sakė Vilniaus miesto tarybos narys.
 
Seimo narė I. Kačinskaitė-Urbonienė taip pat pridūrė, kad Vilniaus socialdemokratų pasiūlymai šiurpina ne mažiau nei išaugusios šildymo kainos vilniečiams.
 
„Prieš teikiant tokius neapgalvotus pasiūlymus socialdemokratams vertėtų pasikonsultuoti su labiau patyrusiais kolegomis, nes dabar tiesiog gėda matyti tokius pranešimus, kurie aiškiai signalizuoja apie situacijos neišmanymą ir kompetencijos stoką, o kartu klaidina ir dar labiau piktina ir taip įsitempusią visuomenę“, – sako parlamentarė.
 
ELTA jau skelbė, kad Vilniaus socialdemokratai pasiūlė skelbti moratoriumą PVM tarifui šildymui iki to laiko, kol Vilniaus valdžia įgyvendins duotus pažadus miestiečiams.
 
„Meras pamiršo, kad jis ir jo partneriai konservatoriai jau nuo 2015 metų žadėjo šilumos kainų mažėjimą. Net dabar galiojančioje koalicijos sutartyje konservatoriai ir Laisvės partijos atstovai yra įsipareigoję 10 proc. sumažinti šilumos kainas“, – sakė LSDP Vilniaus skyriaus pirmininkas Povilas Pinelis.
 
Pasak jo, valdančioji koalicija neįgyvendino ir savo pažado nuo dujinio šildymo pereiti prie biokuro.
 
Jadvyga Bieliavska (ELTA)
 
2022.01.15; 00:30

Seimo narė Agnė Širinskienė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Viena iš Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) lyderių Agnė Širinskienė neslepia, kad jai dėl kai kurių opozicijos partnerių atstovų pareiškimų kyla abejonių – ar „darbiečiai“ nori skaidrumo ir ar nusiteikę bendradarbiauti. Pasak politikės, tai, kad tarp „valstiečių“ ir „darbiečių“ frakcijų buvo pasirašytas susitarimas dėl bendradarbiavimo opozicijoje, dar nereiškia, kad ji turėtų dangstyti problemas, su kuriomis susiduria Darbo partijos atstovai.
 
Penktadienį opozicinės „darbiečių“ frakcijos narys Andrius Mazuronis teigė, kad LVŽS frakcijos narė A. Širinskienė negali susitaikyti su tuo, kad opozicijos lyderiu paskirtas ekspremjeras Saulius Skvernelis, todėl ji, pasak „darbiečio“, siekia „sabotuoti“ opozicijos veiklą.
 
„Matyt, A. Mazuronis galvoja, kad į Skvernelį personifikavosi. Tuos teiginius yra labai sunku paaiškinti, nes jie yra absoliučiai neadekvatūs. Mūsų frakcija, ir aš tarp jų, matėme vienintelį opozicijos lyderį – Saulių Skvernelį ir tikrai galime palinkėti jam sėkmės formuojant opozicinę darbotvarkę ir apskritai vienijant opoziciją – toliau kviečiant prisijungti ir Socialdemokratų partiją“, – Eltai sakė A. Širinskienė.
 
A. Širinskienė skeptiškai įvertinto A. Mazuronio išsakytus teiginius, esą ji siekia pakenkti opozicinių frakcijų santykiams, praėjusią savaitę inicijavusi kreipimąsi į advokatūrą dėl išviešintos informacijos apie Vytauto Gapšio ir „Grigeo Klaipėda“ ginančios advokatų kontoros „Glimstedt“ sąsajas. Pasak parlamentarės, pasirašyta sutartis tarp opozicinių frakcijų neįpareigoja jos tylėti ir dangstyti esamų „darbiečių“ problemų.
 
„Mūsų antikorupcinė darbotvarkė visada buvo labai aiški ir viešai deklaruojama, mes ir „MG Baltic“ tyrimą atlikome Nacionalinio saugumo komitete praėjusią kadenciją, kur tas pats Gapšys ir figūruoja. Šiuo atveju, manyčiau, kad mažų mažiausiai yra neetiška reikalauti iš koalicijos partnerių, kad jie tylėtų, kada Darbo partija turi problemų savo viduje. Mūsų sutartis neįpareigoja dangstyti tų problemų“, – tvirtino A. Širinskienė.
 
„Valstietė“ ne tik abejojo opozicinių partnerių skaidrumu, bet neslėpė ir abejonių, ar „darbiečiai“ apskritai yra nusiteikę bendradarbiauti.
„Labai keista, kai kolegos bando primesti savo darbotvarkę ar savo problemas, kurios kelia daug klausimų dėl skaidrumo, ir pradeda švaistysis neadekvačiais reikalavimais, kartu dar bandydami mus pakurstyti viduje. Norint bendradarbiauti vargu ar taip yra elgiamasi“, – kalbėjo A. Širinskienė.
 
„Šiuo atveju, aš manau, kad koalicijos partneriams reikėtų atsakyti į klausimus, kuriuos kelia žiniasklaida ir visuomenė, ir tikrai negalvoti, kad Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga ar jos frakcija taps kažkokia „darbiečių“ problemų priedangos institucija“, – tęsė opozicijos narė.
 
„Manau, kad kolega A. Mazuronis yra pakankamai patyręs politikas ir supranta, ką jis savo tokiais žodžiais daro. Juk negali pasakyti, kad žmogus pirmą kartą yra išrinktas į Seimą ir nesusivokia. Kita vertus, kiekvienas Seimo narys yra su savo politine darbotvarke, ir tikrai niekas į Seimą nesirenka bendrauti ar draugauti šeimomis, visi renkasi tą darbotvarkę įgyvendinti“, – apibendrino ji.
 
Penktadienį „Žinių“ radijo laidoje „darbiečių“ frakcijos narys A. Mazuronis teigė, kad A. Širinskienė negali susitaikyti su tuo, kad opozicijos lyderiu paskirtas ekspremjeras S. Skvernelis, todėl „valstietė“ siekia sabotuoti opozicijos veiklą.
 
„Tam tikra rezistencinė veikla iš tam tikrų „valstiečių“ atskirų narių siekiant sabotuoti bendrą koalicinį darbą, yra pakankamai aktyvi, kai kurie frakcijos nariai ar narės, labai artimos partijos lyderiui, negali susitaikyti su tuo, kad S. Skvernelis tapo opozicijos lyderiu“,– svarstė A. Mazuronis.
 
Kaip vieną iš A. Širinskienės „,marazmų“, A. Mazuronis pateikė Seimo narės kreipimąsi į advokatūrą dėl praėjusią savaitę išviešintos informacijos apie Vytauto Gapšio ir „Grigeo Klaipėda“ ginančios advokatų kontoros „Glimstedt“ sąsajas. „Darbietis“ tokį „valstietės veiksmą“ pavadino siekiu pakenkti opozicinių frakcijų santykiams.
 
„Taip, kaip elgiasi ponia Širinskienė pastarąsias dvi savaites, mūsų frakcijai yra visiškai nesuprantama, mes išvis nesuprantam, ko ji siekia ir ką ji bando padaryt santykiuose tarp tų dviejų opozicinių frakcijų. Mes su šypsena žiūrim į jos tokias desperacines iniciatyvas, kažkokiu būdu pakenkti santykiams tarp mūsų partijos lyderių ir dabartinio opozicijos lyderio“, – tvirtino A. Mazuronis.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.04.03; 07:31

Šiuo metu opozicijoje dirbantys konservatoriai būsimajame Seime pretenduoja gauti daugiausiai mandatų – 20. Tai rodo Vyriausios rinkimų komisijos (VRK) preliminarūs sekmadienį vykusių Seimo rinkimų duomenys, gauti iš 69 rinkimų apygardų.  Dar trūksta balsavimo rezultatų iš dviejų rinkimų apygardų.
 
Išankstiniais duomenimis, daugiamandatėje rinkimų apygardoje  TS-LKD  pelnė 21,53 proc. balsų  ir pretenduoja į 20 mandatų.
 
Antroje vietoje atsidūrę „valstiečiai“ gali gauti 18 mandatų (19,38 proc.), Darbo partija – 10 mandatų (10,93 proc.), socialdemokratai – 9 mandatus (9,91). Sėkmingai rinkimuose pasirodė politikos naujokai Laisvės partija, už kurią balsavo 7,52 proc. rinkėjų ir tai jai užsitikrino 7 mandatus. Kita liberali partija – Liberalų sąjūdis turėtų gauti 6 mandatus (6,46 proc.).
 
Pirmoji mandatų naujame Seime negausianti partija yra, šios valandos duomenimis, Lietuvos lenkų rinkimų akcija- Krikščioniškų šeimų sąjunga, už kurią balsavo 4,87 proc. rinkėjų. Tačiau labai tikėtina, kad susumavus visų apygardų rinkimų  rezultatus, ši partija irgi pateks į Seimą.
 
Vienmandatėse apygardose buvo renkamas 71 Seimo narys, taikant dviejų turų sistemą, o daugiamandatėje rinkimų apygardoje išrenkama 70 Seimo narių, taikant proporcinę sistemą.
 
Partijos kandidatų sąrašas gali gauti Seimo narių mandatų (dalyvauja skirstant mandatus) tik tada, jeigu už jį balsavo ne mažiau kaip 5 procentai rinkimuose dalyvavusių rinkėjų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.10.12; 00:30