Vilnius, spalio 4 d. (ELTA). „Hanner“ vadovo Arvydo Avulio teigimu pastarųjų savaičių įvykius Didžiojoje Britanijoje reikėtų sekti ir Lietuvoje, kadangi tai yra scenarijus, kuriuo, ženkliai trūkstant darbo jėgos, gali nueiti ir Lietuva. Verslininko nuomone, darbuotojų labiausiai trūksta tose srityse, kur neįmanomas nuotolinis darbas, o ateityje atlyginimai tokių profesijų darbuotojams gali kilti.
Pasak „Hanner“ valdybos pirmininko, reiktų atidžiau stebėti situaciją Jungtinėje Karalystėje, kur dėl vairuotojų trūkumo sutriko degalų tiekimas į šalies degalines, prie jų rikiuojasi ilgos automobilių eilės. A. Avulio teigimu, situacija Didžiojoje Britanijoje yra geras pavyzdys prie ko galima prieiti ir Lietuvoje, jei ir toliau trūks darbo jėgos.
„Jeigu neatsižvelgsi į tas aktualijas ir problematiką, tai galima sulaukti ir Lietuvoje panašaus scenarijaus. Ir čia ne pats blogiausias, ne pats juodžiausias scenarijus. Jei JK ir toliau taip trūks darbo jėgos, tai ten gali pradėti trūkti ir maisto (…) Jeigu (Lietuvoje – ELTA) ir toliau taip trūks darbuotojų restoranuose arba vairuotojų gali atsirasti sutrikimų aptarnavimo sferoje ir tiekimo grandinėse“, – „Žinių radijui“ kalbėjo „Hanner“ vadovas.
A. Avulio teigimu, Lietuvoje situacija dar nėra tokia prasta, tačiau einama panašiu keliu. Anot verslininko, statybų, logistikos sektoriuose juntamas didelis darbo jėgos trūkumas, o politikai į situaciją reaguoja vangiai. Todėl jis ragina valdžią sekti įvykius Didžiojoje Britanijoje.
„Lietuvoje mes irgi einam panašiu keliu, nes verslas nuolat kalba apie tai, kad trūksta darbo jėgos. Politikai į tai reaguoja labai vangiai ir jei dar vieną kitą deklaraciją išgirstam, kad bus palengvintos sąlygos įsivežti darbo jėgą, tai realiam gyvenime to nėra“, – mano Hanner vadovas.
„Lietuvos politikams ir tiems kurie dirba Vyriausybėje reikėtų atidžiau klausyti kas vyksta, nes britų pavyzdys yra labai geras šaltas dušas, po kuriuo turėtų palįsti visi ir pagalvoti, ar tikrai neprieisim ir mes prie tokio liepto galo, kai pradės trūkti degalų ar maisto, ar būtiniausių prekių“, – pridūrė A. Avulis.
Žmonės nenori dirbti sunkiai
A. Avulio nuomone, darbo jėgos trūkumas galėjo atsirasti dėl pandemijos metu išplėtotų nuotolinio darbo galimybių. Nuotolinį darbą esą mieliau renkasi jaunimas, be to, dirbantiems iš namų lengviau planuoti laiką, tad tradicinis darbas darbo vietoje nebėra patrauklus. Verslininko nuomone, dėl to itin trūksta darbuotojų tose srityse, kur privalu būti darbo vietoje, pavyzdžiui aptarnavimo arba logistikos sferose.
„Akivaizdžiai trūksta žmonių restoranuose, kur reikia dirbti su žmonėmis ir ten reikia būti nuo tos valandos iki tos. Trūksta vairuotojų, kur atsisėdi aštuntą valandą ryto prie vairo ir turi išlipti penktą valandą. Trūksta statyboje, ypač kur darbas yra pakankamai sunkus (…) Kiekvienas pasirenka tą darbą, kuris patrauklesnis, lengvesnis“, – teigia A. Avulis.
Jo nuomone, ateityje, siekiant suvaldyti susidariusią situaciją darbo rinkoje, sparčiausiai kils atlyginimai tų profesijų atstovams, kurie turi dirbti darbo vietoje.
„Matomai, kad tie, kurie dirbs nehibridinį darbą, o įprastą, matomai, kad jų atlyginimai kils gerokai daugiau nei tų, kurie dirbs hibridiniu metodu. Matomai čia yra ir gerų požymių – kas nori didesnių atlyginimų, matomai gali nusitaikyti į tą sritį ir tą darbo metodą“, – „Žinių radijui“ savo prognozę dėstė A. Avulis.
Užimtumo tarnybos duomenimis, rugpjūčio mėnesį Lietuvoje buvo registruota 211 tūkst. bedarbių, fiksuojamas rekordinis – apie 60 tūkst. – laisvų darbo vietų skaičius.
Rusijos kalėjimų tarnyba ketvirtadienį pranešė, kad nuteistieji bus siunčiami į Sibirą statyti naują Baikalo-Amūro magistralės (BAM) atkarpą, geležinkelį, kurį iš dalies kažkada tiesė Gulago kaliniai.
Esant darbo jėgos trūkumui, Rusijos vyriausybės pareigūnai aptarė planus dideliems statybos projektams naudoti kalinių darbo jėgą, tačiau jie tvirtina, kad neketinama atgaivinti Stalino laikų Gulago praktikos.
Darbininkai turės „padorias darbo sąlygas“ ir gaus atlyginimą, sako kalėjimų tarnybos atstovai.
BAM trasa tęsiasi daugiau nei 4 000 kilometrų nuo Baikalo ežero rytinėje Sibiro dalyje iki Japonijos jūros Tolimuosiuose Rytuose. Ateinantį pavasarį ketinama pradėti tiesti naują 340 km atkarpą.
Sumanytas praėjusio šimtmečio ketvirtajame dešimtmetyje, tai buvo vienas didžiausių ir brangiausių Sovietų Sąjungos projektų, pareikalavęs 40 tūkst., o gal ir daugiau Gulago kalinių gyvybių.
„Pasirašyta sutartis dėl ketinimo panaudoti nuteistųjų darbą ir sukurti vietą, veikiančią kaip pataisos namai“, – valstybinė naujienų agentūra „RIA Novosti“ citavo Rusijos federalinės kalėjimų tarnybos atstovą.
Vienos iš pagrindinių projekte dalyvaujančių bendrovių vadovas Aleksandras Černojarovas atkreipė dėmesį į „rimtą darbo jėgos trūkumą“, nes daugelis darbuotojų imigrantų negalėjo atvykti į Rusiją dėl koronaviruso pandemijos.
Rusijos kariuomenė balandžio mėnesį pareiškė, kad prisidėtų prie BAM geležinkelio modernizavimo, tačiau ir ji nepajėgtų užpildyti 15 tūkst. laisvų darbo vietų.
Kovo mėnesį kalėjimų tarnyba pranešė svarstanti galimybę mobilizuoti nuteistuosius taršai Arktyje išvalyti.
Didžiosios Britanijos sosto įpėdinis princas Charlesas paragino savo tautiečius per koronakrizę padėti ūkininkams nuimti derlių. „Maistas neatsiranda pabūrus“, – sakė ekologine žemdirbyste užsiimantis princas antradienį paskelbtame vaizdo įraše. Jis darytas jo darže Škotijos dvare.
Taip Charlesas parėmė vyriausybės ir žemės ūkio iniciatyvą: būgštaujama, kad vaisiai ir daržovės daugelyje Didžiosios Britanijos ūkių gali tiesiog supūti, nes dėl pandemijos nėra darbo jėgos iš užsienio. Dėl to norima ateinančiais mėnesiais pasitelkti studentus.
Situaciją žemės ūkyje aštrina ir „Brexitas“. Daug pagalbininkų, pirmiausiai iš Rytų Europos, dėl „Brexito“ atsuko Jungtinei Karalystei nugarą.
Didžiosios Britanijos sprendimas išstoti iš Europos Sąjungos padeda Lenkijai spręsti darbo jėgos problemą, kadangi į šalį grįžta Jungtinės Karalystės teritorijoje dirbę piliečiai. Tai Lenkijos premjeras Mateuszas Morawieckis pareiškė antradienį interviu Japonijos televizijos kanalui NHK.
„Žinoma, pasitraukimas iš ES verčia apgailestauti, bet aš gerbiu britų sprendimą. Didžiojoje Britanijoje dirba apie milijoną lenkų, ir dešimtys tūkstančių jau grįžo į tėvynę. Lenkijai – tai gera naujiena“, – sakė ministras pirmininkas. Anot jo, tokia tendencija padės plėtoti šalies ekonomiką.
M. Morawieckis taip pat išsakė viltį, kad Japonijos bendrovės, ketinančios po „Brexito“ persikelti į ES šalis, laikys Lenkiją savo verslo plėtros kryptimi.
Didžioji Britanija turėjo palikti ES praėjusių metų kovo 29 d., bet data ne kartą buvo atidėta, ir dabar šalis turi išstoti iš Bendrijos šio mėnesio pabaigoje. Gruodžio mėnesį per Jungtinės Karalystės parlamento rinkimus konservatoriai įgijo didelę persvarą prieš opoziciją, todėl vyriausybė neabejoja, kad šįsyk „Brexitas“ bus įgyvendintas laiku.
Seimas atmetė parlamentaro Algimanto Dumbravos parengtas Užsieniečių teisinės padėties įstatymo pataisas.
Šiuo įstatymo projektu buvo siekiama įtvirtinti lankstesnes sąlygas verslo migrantų ūkinei-komercinei veiklai. Tam siūlyta sumažinti galiojančiame įstatyme nustatytus leidimo laikinai gyventi Lietuvoje teisėtos veiklos pagrindu reikalavimus, numatant, kad įmonėje, kurios dalyviui gali būti išduodamas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje, gali dirbti ne tik Lietuvos, kitos ES ar Europos laisvosios prekybos asociacijos narės piliečiai ar nuolat Lietuvoje gyvenantys asmenys, bet ir laikinai Lietuvoje gyvenantys užsieniečiai, t. y. trečiųjų šalių piliečiai, o visiems darbuotojams mokamas mėnesinis darbo užmokestis bendrai turi sudaryti ne 2, bet 1 Statistikos departamento paskutinio paskelbto šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydį.
Prieš pataisas balsavusio TS-LKD frakcijos nario Lauryno Kasčiūno teigimu, tokios pataisos didintų riziką piktnaudžiauti leidimų gyventi Lietuvoje išdavimo tvarka, sukurtų sąlygas į mūsų šalį bei Šengeno erdvę lengviau atvykti ir pavojingiems asmenims. Siekiant užtikrinti šalies nacionalinį saugumą, leidimai gyventi Lietuvoje turi būti išduodami remiantis nacionalinį saugumą atitinkančiais kriterijais.
„Pigios darbo jėgos importas – tai lengviausias kelias. Tačiau šiuo keliu nuėjusios kai kurios Vakarų Europos šalys šiandien susiduria su rimtomis socialinėmis ir kultūrinėmis takoskyromis šių valstybių viduje, kyla socialinės įtampos. Turime rimtai apmąstyti savo nacionalinę migracijos politiką“, – teigia L. Kasčiūnas.
Ieškant darbo jėgos verslui reikėtų galvoti apie savo valstybės piliečius, gyvenančius ne tik Lietuvos regionuose, kur nedarbas kai kur du kartus didesnis nei didmiesčiuose, bet ir svetur. Privaloma skatinti lietuvius sugrįžti, kurti šeimas ir dirbti čia – Lietuvoje“, – pabrėžia L. Kasčiūnas.
Seimo nario Audroniaus Ažubalio teigimu, daugelis Europos valstybių kelia nemažus reikalavimus užsieniečiams, norintiems gauti leidimą gyventi teisėtos veiklos pagrindu. Didžiausias dėmesys turi būti skiriamas tam, kad užsieniečio vykdoma veikla atitiktų valstybės interesus – būtų kuriamos darbo vietos, mokami mokesčiai. Seimo atmestos pataisos tą iš esmės neigia ir siūlė vartų atvėrimą verslo migrantams iš trečiųjų šalių.
Vidaus reikalų ministras Tomas Žilinskas atvirai diskusijai pakvietė verslo, pramonininkų ir darbdavių konfederacijų vadovus, investuotojų, savivaldybių atstovus, Seimo narius bei už regionų ir migracijos politikos įgyvendinimą atsakinkingus pareigūnus.
Dalyviams pristatyti Vidaus reikalų ministerijos Regioninės politikos departamento koordinuojami bei planuojami projektai, Regioninės plėtros įstatymo pakeitimai, kurie gali būti aktualūs verslui.
Taip pat bus pristatytos vykdomos migracijos politikos priemonės, skirtos pritraukti užsieniečius investuotojus bei užsienio specialistus, kurių trūksta Lietuvos darbo rinkoje.
Diskusiją moderavęs vidaus reikalų ministras Tomas Žilinskas pakvietė dalyvius atvirai sakyti pastabas ir lūkesčius vykdomos regionų politikos atžvilgiu, teikti pasiūlymus, idėjas, kaip pagerinti institucijų bendradarbiavimą, kad regionų politika taptų tikslinga, atnešanti maksimalią naudą šalies gyventojams.
„Ši diskusija svarbi ne tik siekiant pasidalinti nuomone, bet ir atrasti bendrą, vieningą supratimą apie tai, kas yra regioninė politika, kokios jos galimybės ir ką mes galime padaryti dėl bendro tikslo – kurti valstybės gerovę. Svarbu, kad europinės bei nacionalinio biudžeto lėšos būtų naudojamos tikslingai ir efektyviai, kad būtų kuriama reali nauda žmonėms“, – pažymėjo T. Žilinskas.
Vienas iš diskusijos iniciatorių, Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis pažymėjo, kad, siekiant užtikrinti regionų plėtrą, reikėtų suteikti daugiau galių savivaldybėms ir užtikrinti bendrą institucijų politiką, išrenkant vieną aiškų lyderį, kuris vadovautų procesui ir koordinuotų veiksmus.
Renginyje aptarta ir 2014-2020 m. ES investicijų veiksmų programa – pagal ją verslo projektams skiriama 964,6 mln. eurų. (432,9 mln. eurų. įmonių moksliniams tyrimams, technologinei ir eksperimentinei plėtrai, 531,6 mln. eurų – mažoms ir vidutinėms įmonėms).
Taip pat diskutuota apie verslo plėtros galimybes regionuose, konkrečių priemonių tikslinėms teritorijos planavimo tikslingumą. Renginio dalyviai diskutavo, kokiais būdais verslas galėtų bendradarbiauti su integruotų teritorinių investicijų (ITI) programas vykdančiomis savivaldybėmis, aptartas galimas verslo asociacijų narių dalyvavimąs priemonėse, susijusiose su bendruomenės inicijuota vietos plėtra.
VRM vadovybė pažymėjo, kad nuo 2014 m. ministerijoms, savivaldybėms ir verslui yra sudarytos sąlygos pasinaudoti ITI modeliu – t. y. integruotomis teritorijų vystymo programomis. Jau patvirtinta 14 programų (4 miestų ir 10 regionų), baigiama derinti ir paskutinė – Šiaulių miesto programa.
Šių programų įgyvendinimui VRM skirs apie 340 mln. Eur (miestų infrastruktūrai, daugiafunkcinėms erdvėms) ir 15 mln. Eur „minkštosioms“ veikloms: jaunimo verslumui skatinti, mentorystei, mokymams, socialinio verslo iniciatyvoms, savanorystei, socialinei integracijai.
Įgyvendinant transporto infrastruktūros, darnaus judumo, neformalaus švietimo ir kt. priemones prisidės ir kitos ministerijos.
Diskusijos metu taip pat buvo aptarta Lietuvos migracijos politika ir praktika pritraukiant užsieniečius investuotojus ir trūkstamų Lietuvos darbo rinkoje profesijų specialistus, apžvelgti Lietuvos migracijos politikos tikslai ir priemonės, skirtos jų įgyvendinimui (susitarimas dėl bendradarbiavimo imigracijos procedūrų klausimais, Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ pataisos ir kt.).
Informacijos šaltinis ir nuotraukų autorius – Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerija.
Šių metų kovo pabaigoje Lietuvoje viešėjęs Didžiosios Britanijos Europos reikalų ministras, kalbėdamas apie D.Britanijos vyriausybės veiksmus, ribojančius imigraciją, pareiškė: “jei dirbate, mokate mokesčius, paklūstate įstatymams ir prisidedate prie visuomenės gerovės, esate laukiami ir ateityje būsite laukiami.“ Taip kad panikai, kurią čia taip kėlė mūsų spauda apie britų priemones, priežasčių nėra.
Didžioji Britanija (toliau – D. Britanija) visuomet buvo atvira tiems, kas norėjo dirbti ir uždirbti. Ji priimdavo visus ir, pirmiausiai, savo buvusių kolonijų gyventojus. Sukūrus ES – atsirado laisvas asmenų judėjimas, kuris taip pat pridėjo porciją naujų imigrantų. Po to sekė politinio atšilimo laikotarpis Europoje – griuvo Berlyno siena, žlugo Sovietų Sąjunga bei atėjo Rytų Europos išsilaisvinimas. Visi šie įvykiai reiškė, kad D. Britanija vėl ir vėl priimdavo naujus imigrantus.
Gyvenome visuotinio melo pasaulyje. Penkiasdešimt metų mums buvo nusikalstamai meluojama. Penkiasdešimt metų mes nusikalstamai melavome. Viską reikėjo perrašyti. Perrašėme: istoriją, politiką, kultūrą…
Ar dabar melo mažiau? Na žinote! To jau perdaug! Argi jūs nematote, kad dabar nėra draudžiamų temų, drąsiai galite sakyti ir rašyti tiesą!? Gyvename laisvoje Lietuvoje ir šio gyvenimo negalima net palyginti su sovietmečiu! Tūlas patriotas tikriausiai maždaug tokiais žodžiais reaguos į mano klausimą: ar dabar melo mažiau?
O aš manau, kad ir dabar gyvename visuotinio melo pasaulyje. Ir dabar dar kartą bandoma perrašyti istorija. Mums tenka skaityti jau trečią ir pasaulio, ir Lietuvos istorijos variantą. Taip buvo visada, taip visada ir bus, deja.
Nuolat girdime: „Lietuva turi tapti patraukli užsienio investicijoms.“ Kodėl? „Mūsų krašte pigi darbo jėga“, – girdime. Piginkime dar, mažinkime mokesčius. Į Lietuvą plaukte plauks investicijos.
Verslininkas nebūtų verslininkas, jeigu netrokštų gauti kuo daugiau pelno. Suprantama, kai vienos valstybės verslininkai ieško svetur pelningesnio verslo. Pigesnės darbo jėgos ieškota ir gūdžiais kolonizacijos laikais. Užsienio įmonės ginklu ir su savo statytinių pagalba valdė ištisus kraštus, kad ir Vest Indijos arba Lotynų Amerikos šalis, kur šeimininkavo JAV bendrovės. Kuo visa tai ten baigėsi, mūsų išminčiams nė motais.