darbuotojai

Aktualijos

Klausimai veja klausimus

Darbe dirbančiuosius labiausiai motyvuoja papildomos atostogų dienos. Tą nurodė net 40 proc. darbuotojų, rodo bendrovės „SEB Life and Pension Baltic SE“ Lietuvos filialo užsakymu atlikta apklausa.
 
„Akivaizdu, kad papildomos atostogų dienos yra viena iš labiausiai darbuotojus motyvuojančių priemonių, kuri suteikia galimybę daugiau laiko praleisti su artimaisiais, užsiimti mėgstama veikla, daugiau keliauti ar poilsiauti. Įdomu tai, kad šiemet apklausos duomenys parodė, jog didėja įmokų į pensijų fondus populiarumas.
 
Matome, kad tokios darbdavių iniciatyvos prisideda prie visuomenės finansinio raštingumo sklaidos, vyrų ir moterų pajamų bei būsimos pensijos atotrūkio mažinimo“, – teigė bendrovės Verslo klientų departamento vyresnysis projektų vadovas Konstantinas Vaškevičius.
 
Apklausoje dalyvavę darbuotojai taip pat įvardijo ir kitas motyvacines priemones. Ne ką mažiau už papildomą atostogų dieną svarbi ir galimybė dirbti iš namų (29 proc.). Tiesa, ją kur kas dažniau rinkosi moterys (35 proc.) negu vyrai (21 proc.), 18–39 metų respondentai (39 proc.) ir auginantys vieną–tris nepilnamečius vaikus (33 proc.).
 
Kas ketvirtas darbuotojas (23 proc.), dalyvavęs apklausoje, nurodė, kad norėtų būti skatinamas papildomomis darbdavio įmokomis į fondą, kuriame papildomai gali kaupti pensijai. Ši papildoma vertė labiausiai domina 40–59 metų darbuotojus (27 proc.), didmiesčių gyventojus (25 proc.) ir auginančius tris nepilnamečius vaikus (36 proc.).
 
Kone pusė (41 proc.) darbuotojų nurodė, kad juos taip pat domina mokymosi programos, galimybė kelti kvalifikaciją ir tobulinti savo įgūdžius. Mokytis ir įgyti naujų žinių labiau pasiryžusios moterys (46 proc.) negu vyrai (35 proc.). Galimybių tobulėti darbo vietoje daugiausiai tikisi 18–29 metų (52 proc.) ir 30–39 metų (49 proc.) žmonės.
 
„Geresnį emocinį klimatą įmonėje lemia ne tik laisvė derinti darbą su asmeniniu gyvenimu, bet ir darbuotojų ateičiai skirtos kaupimo programos. Manau, kad tai lėmė ir pačių darbdavių dalyvavimas – darbdavių reitinguose aukščiausiose vietose matome įmones, jau turinčias pensijų kaupimo programas. Kad tai yra strateginė valstybės kryptis, rodo ir mokestinės lengvatos socialiai atsakingiems darbdaviams“, – pažymėjo K. Vaškevičius.
 
2023 metų gegužę tyrimą atliko bendrovė „Norstat“. Apklausoje dalyvavo 1 000 18–74 metų Lietuvos gyventojų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2022.08.21; 00:30
Verslas

Darbo įrankiai. Slaptai.lt foto

Užimtumo tarnybos atliekama darbdavių apklausa rodo, kad šiais metais su darbuotojų trūkumu susidūrė keturi iš penkių darbdavių – 43,7 proc. šalies įmonių. Joms nepavyko rasti reikiamų darbuotojų, patyrė sunkumų jų beieškant ar pritraukiant į įmonę, teigiama tarnybos pranešime žiniasklaidai.
 
Daugiausia sunkumų dėl darbuotojų trūkumo patyrė žmonių sveikatos priežiūros ir socialinio darbo, transporto ir saugojimo, švietimo, statybos, viešojo valdymo, elektros, dujų ir garo tiekimo bei apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų veiklą vykdančios įmonės bei įstaigos.
 
„Šiemet su darbuotojų trūkumu susidūrė mažiau darbdavių nei praėjusiais metais, kai po pandeminių suvaržymų kai kurie verslai sparčiai intensyvino veiklą, tačiau ne visi darbo ieškantys skubėjo grįžti į darbo rinką.
 
Visgi, nepaisant šiais metais didėjusio užimtumo, neužpildomos ar lėtai užpildomos laisvos darbo vietos išlieka iššūkiu daugeliui didesnių įmonių“, – pranešime komentuoja Užimtumo tarnybos direktoriaus pavaduotojas Gytis Darulis.
 
Palyginti su pernai vykdyta darbdavių apklausa, darbuotojų trūkumo problema paaštrėjo informacijos ir ryšių, žmonių sveikatos priežiūros ir socialinio darbo bei viešojo valdymo sektoriuose. Čia darbuotojų stygiaus sunkumus patyrė daugiau įmonių ir įstaigų nei pernai.
 
Marijampolės ir Alytaus apskrityse daugiausiai darbdavių patyrė darbuotojų stygių (atitinkamai – 65,1 proc. ir 57,6 proc.). Vilniaus ir Klaipėdos apskrityse – mažiausiai (38,4 proc. ir 34,7 proc.), rašoma pranešime.
 
Pagrindinėmis darbuotojų trūkumo priežastimis darbdaviai įvardijo nepakankamą darbo ieškančiųjų motyvaciją (58,1 proc.) ir kvalifikaciją (48,9 proc.) bei didelius lūkesčius dėl darbo užmokesčio (56,4 proc.).
 
Anot G. Darulio, pastarąją priežastį dažniausiai įvardijo didžiųjų miestų, ypač Vilniaus ir Kauno darbdaviai: „Kvalifikuoti specialistai rinkoje gali diktuoti savo sąlygas ir prašyti didesnio atlyginimo, nes jaučiasi konkurencingi ir renkasi ne iš vieno darbo pasiūlymo.“
 
Darbo ieškančių norus atitinkančio atlygio problema šiemet palietė dešimtadaliu daugiau įmonių nei pernai. Ne viena įmonė, ypač neseniai pradėjusi veiklą, pažymėjo, kad lūkesčiai dėl darbo užmokesčio auga greičiau nei įmonės pajėgumai juos tenkinti, rašoma pranešime.
 
Motyvacijos dirbti stoką labiau pabrėžė žemės ūkio, apgyvendinimo ir maitinimo, administracinės ir aptarnavimo veiklą vykdančios įmonės, t. y. sektoriai, kuriuose vidutinis darbo užmokestis nesiekia šalies vidurkio.
 
Geriausiai apmokamų sektorių – informacijos ir ryšių, finansų ir draudimo, elektros, dujų ir garo tiekimo – įmonės labiau akcentavo nepakankamą darbo ieškančiųjų kvalifikaciją. Tokią priežastį įvardijo 58,1 proc. apklaustų darbdavių.
 
„Emigraciją kaip darbuotojų trūkumo priežastį nurodė penktadalis (19,7 proc.) apklaustų darbdavių. Daugiausia – statybos bei transporto įmonės“, – pažymima pranešime.
 
Per mažą šalyje parengiamų specialistų skaičių įvardijo informacijos ir ryšių, žmonių sveikatos priežiūros bei energetikos įmonės.
 
Užimtumo tarnybos specialistai apklausė 2,6 tūkst. šalies įmonių ir įstaigų, kuriose dirba 115,7 tūkst. darbuotojų. Apklausa vyko 2022 m. spalį-lapkritį.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2022.12.15; 10:14
Verslas

„Hanner“ valdybos pirmininkas Arvydas Avulis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Vilnius, spalio 4 d. (ELTA). „Hanner“ vadovo Arvydo Avulio teigimu pastarųjų savaičių įvykius Didžiojoje Britanijoje reikėtų sekti ir Lietuvoje, kadangi tai yra scenarijus, kuriuo, ženkliai trūkstant darbo jėgos, gali nueiti ir Lietuva. Verslininko nuomone, darbuotojų labiausiai trūksta tose srityse, kur neįmanomas nuotolinis darbas, o ateityje atlyginimai tokių profesijų darbuotojams gali kilti.
 
Pasak „Hanner“ valdybos pirmininko, reiktų atidžiau stebėti situaciją Jungtinėje Karalystėje, kur dėl vairuotojų trūkumo sutriko degalų tiekimas į šalies degalines, prie jų rikiuojasi ilgos automobilių eilės. A. Avulio teigimu, situacija Didžiojoje Britanijoje yra geras pavyzdys prie ko galima prieiti ir Lietuvoje, jei ir toliau trūks darbo jėgos.
 
„Jeigu neatsižvelgsi į tas aktualijas ir problematiką, tai galima sulaukti ir Lietuvoje panašaus scenarijaus. Ir čia ne pats blogiausias, ne pats juodžiausias scenarijus. Jei JK ir toliau taip trūks darbo jėgos, tai ten gali pradėti trūkti ir maisto (…) Jeigu (Lietuvoje – ELTA) ir toliau taip trūks darbuotojų restoranuose arba vairuotojų gali atsirasti sutrikimų aptarnavimo sferoje ir tiekimo grandinėse“, – „Žinių radijui“ kalbėjo „Hanner“ vadovas.
 
A. Avulio teigimu, Lietuvoje situacija dar nėra tokia prasta, tačiau einama panašiu keliu. Anot verslininko, statybų, logistikos sektoriuose juntamas didelis darbo jėgos trūkumas, o politikai į situaciją reaguoja vangiai. Todėl jis ragina valdžią sekti įvykius Didžiojoje Britanijoje.
 
„Lietuvoje mes irgi einam panašiu keliu, nes verslas nuolat kalba apie tai, kad trūksta darbo jėgos. Politikai į tai reaguoja labai vangiai ir jei dar vieną kitą deklaraciją išgirstam, kad bus palengvintos sąlygos įsivežti darbo jėgą, tai realiam gyvenime to nėra“, – mano Hanner vadovas.
 
„Lietuvos politikams ir tiems kurie dirba Vyriausybėje reikėtų atidžiau klausyti kas vyksta, nes britų pavyzdys yra labai geras šaltas dušas, po kuriuo turėtų palįsti visi ir pagalvoti, ar tikrai neprieisim ir mes prie tokio liepto galo, kai pradės trūkti degalų ar maisto, ar būtiniausių prekių“, – pridūrė A. Avulis.
 
Žmonės nenori dirbti sunkiai
 
A. Avulio nuomone, darbo jėgos trūkumas galėjo atsirasti dėl pandemijos metu išplėtotų nuotolinio darbo galimybių. Nuotolinį darbą esą mieliau renkasi jaunimas, be to, dirbantiems iš namų lengviau planuoti laiką, tad tradicinis darbas darbo vietoje nebėra patrauklus. Verslininko nuomone, dėl to itin trūksta darbuotojų tose srityse, kur privalu būti darbo vietoje, pavyzdžiui aptarnavimo arba logistikos sferose.
 
„Akivaizdžiai trūksta žmonių restoranuose, kur reikia dirbti su žmonėmis ir ten reikia būti nuo tos valandos iki tos. Trūksta vairuotojų, kur atsisėdi aštuntą valandą ryto prie vairo ir turi išlipti penktą valandą. Trūksta statyboje, ypač kur darbas yra pakankamai sunkus (…) Kiekvienas pasirenka tą darbą, kuris patrauklesnis, lengvesnis“, – teigia A. Avulis.
 
Jo nuomone, ateityje, siekiant suvaldyti susidariusią situaciją darbo rinkoje, sparčiausiai kils atlyginimai tų profesijų atstovams, kurie turi dirbti darbo vietoje.
 
„Matomai, kad tie, kurie dirbs nehibridinį darbą, o įprastą, matomai, kad jų atlyginimai kils gerokai daugiau nei tų, kurie dirbs hibridiniu metodu. Matomai čia yra ir gerų požymių – kas nori didesnių atlyginimų, matomai gali nusitaikyti į tą sritį ir tą darbo metodą“, – „Žinių radijui“ savo prognozę dėstė A. Avulis.
 
Užimtumo tarnybos duomenimis, rugpjūčio mėnesį Lietuvoje buvo registruota 211 tūkst. bedarbių, fiksuojamas rekordinis – apie 60 tūkst. – laisvų darbo vietų skaičius.
 
Lukas Juozapaitis (ELTA)
 
2021.10.04; 00:30
Trumposios naujienos

„Ikea“ Prancūzijoje stos prieš teismą dėl darbuotojų šnipinėjimo. EPA-ELTA nuotr.

Švedijos baldų pramonės milžinės „Ikea“ padalinys Prancūzijoje pirmadienį stos prieš teismą. Juridinis asmuo kaltinamas sukūręs sudėtingą esamiems ir būsimiems darbuotojams šnipinėti skirtą schemą, kurioje netgi dalyvavo privatūs detektyvai bei policijos pareigūnai.
 
Į teisiamųjų suolą sės „Ikea France“ kaip verslo subjektas ir keli buvę padalinio vadovai, kuriems gresia kalėjimo bausmės.
 
Prancūzijos prokurorai įtaria, kad „Ikea France“ visoje šalyje buvo išvysčiusi šnipinėjimo schemą: esą buvo renkama informacija apie šimtų esamų darbuotojų ir darbo ieškančių žmonių privačius gyvenimus, įskaitant konfidencialią informaciją apie teistumą.
 
Nuo to laiko, kai šalies žiniasklaida paviešino skandalingą informaciją, įmonė atleido keturis vadovus. Nepaisant to, apie 10 tūkst. darbuotojų turinčiai „Ikea France“ gresia bauda, siekianti 3,75 mln. eurų.
 
Įtariamos schemos centre yra buvęs „Ikea France“ rizikos valdymo direktorius Jean-Francois Paris. Prokurorai teigia, kad jis privatiems tyrėjams siųsdavo vardus ir pavardes žmonių, apie kuriuos reikėdavo surinkti informaciją. Skaičiuojama, kad privatiems detektyvams iš viso galėjo būti sumokėta iki 600 tūkst. eurų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.03.22; 00:01
Atsargiai

Akiniai. Slaptai.lt nuotr.

Švedijos drabužių prekybos milžinei H&M Vokietijoje skirta 35,3 mln. eurų bauda už duomenų apie darbuotojų asmeninį gyvenimą rinkimą.
 
Pasak duomenų apsaugos kontrolierių, bendrovė rinko duomenis apie kelių šimtų darbuootjų, dirbančių Niurnbergo mieste esančiame H&M paslaugų centre, asmeninį gyvenimą.
 
Hamburgo duomenų apsaugos ir informacijos laisvės komisaro teigimu, nuo 2014 m. H&M Niurnbergo centro vadovybė rinko „išsamius darbuotojų asmeninio gyvenimo duomenis“, įskaitant medicinines diagnozes, šeimos problemas ir religinius įsitikinimus.
 
Detalės apie darbuotojų asmeninį gyvenimą dažnai būdavo įrašomos ir saugomos sistemoje, kur jas galėjo perskaityti “iki 50 kitų bendrovės vadovų“.
 
H&M savo ruožtu teigė, esą šis incidentas atskleidė praktiką, kuri „nesutampa su H&M gairėmis ir instrukcijomis“.
 
Bendrovė atsiprašė darbuotojų ir tikino įvertinsianti duomenų apsaugos kontrolierių sprendimą.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.10.01; 14:15