Darius Kuliešius

Aktualijos

Darius Kuliešius. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Žiniasklaidai pranešus, kad prezidento komandą palieka šalies vadovo Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas nacionaliniam saugumui Darius Kuliešius, Prezidentūra išplatino pranešimą, kuriame informavo, jog vyriausiuoju patarėju skiriamas Kęstutis Budrys. Jis vyriausiojo patarėjo pareigas pradės eiti nuo vasario 17 d.
 
„Dėkoju Dariui Kuliešiui, kurio pastangomis buvo parengtas ir priimtas Korupcijos prevencijos įstatymas, svarbūs Valstybės gynimo tarybos sprendimai. Kęstučio Budrio patirtis esant sudėtingai geopolitinei padėčiai regione yra labai reikalinga sprendžiant Lietuvos nacionalinio saugumo klausimus“, – išplatintame pranešime sakė valstybės vadovas.
 
K. Budrys nuo 2015 m. dirba Valstybės saugumo departamento direktoriaus pavaduotoju. Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute jis yra įgijęs politikos mokslų magistro laipsnį.
 
Kaip teigė prezidento komunikacijos grupė, D. Kuliešius į Prezidentūrą buvo deleguotas pagal vidaus tarnybos statutą. Šį mėnesį sueina įstatyme numatytas maksimalus galimo buvimo vidaus reikalų rezerve terminas, todėl pagal galiojančią tvarką VRM informavo apie delegavimo pabaigą. Šiuo pagrindu D. Kuliešius priėmė sprendimą trauktis iš pareigų Prezidentūroje.
 
ELTA primena, kad šių metų sausio pradžioje portalas LRT skelbė, jog G. Nausėdos komandą palikti nusprendė Komunikacijos grupės vadovė, prezidento vyriausioji patarėja Raminta Stanaitytė-Česnulienė. Ji darbą Prezidentūroje turėtų baigti vasario viduryje. Pasirodžius šiai naujienai Prezidentūra pranešė, kad prie prezidento komandos jungiasi naujas patarėjas komunikacijos klausimais – tai ekspremjero Sauliaus Skvernelio buvęs atstovas spaudai Tomas Beržinskas.
 
Tai ne vieninteliai pokyčiai prezidento Komunikacijos grupėje. 2020-ųjų vasarą Prezidentūrą paliko prezidento vyriausiasis patarėjas komunikacijai Aistis Zabarauskas. Jį šiose pareigose pakeitė žurnalistas Ridas Jasiulionis. Kiek vėliau G. Nausėdos komandą komunikacijos grupėje palikti nusprendė atstovas spaudai Antanas Bubnelis. Tą kartą pranešta ir apie tai, kad R. Stanaitytė-Česnulienė taps naująja šalies vadovo vyriausiąja patarėja ir Komunikacijos grupės vadove, o iki tol šiai grupei vadovavęs R. Jasiulionis bus atsakingas už bendravimą su visuomeninėmis organizacijomis.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2022.02.10; 07:04
Aktualijos

Prezidento patarėjas Darius Kuliešius. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Prezidento vyriausiasis patarėjas Darius Kuliešius teigia, kad penktadienį sušauktame Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdyje buvo nustatyti konkretūs kriterijai, kada dėl įtemptos situacijos pasienyje su Baltarusija reikėtų kreiptis papildomos pagalbos į NATO.
 
„Yra sutarti konkretūs kriterijai, kuriems esant būtų reikalinga papildoma pagalba, kreipiantis į NATO, aktyvuojant atskirus Vašingtono straipsnius. Ir yra sutarta, jog būtent toks kreipimasis būtų bendras sutarimas valstybės vadovų, pagal tuos numatytus sutartus kriterijus ir konkrečiai aptarta, kokios priemonės būtų reikalingos ir būtų galima tikėtis, jeigu situacija ir grėsmės lygis eskaluotųsi į neigiamą pusę“, – Prezidentūroje surengtoje spaudos konferencijoje teigė D. Kuliešius.
 
Vis tik prezidento patarėjas atsisakė detalizuoti kokie kriterijai turėtų būti norint aktyvuoti 4-ąjį NATO sutarties straipsnį, nurodantį, kad „Aljanso šalys gali tarpusavyje konsultuotis, jeigu jų nuomone, kyla grėsmė bet kurios valstybės teritoriniam vientisumui, politinei nepriklausomybei ar saugumui“. 
 
„Esame sutarę, kad tiek kriterijai, tiek priemonės yra mūsų nacionalinio saugumo taktikos dalykas ir šiuo metu turinio nekomentuosime“, – sakė jis.
 
Jo teigimu, VGT posėdyje buvo aptartos ir kitos priemonės, kurios tam tikrais scenarijais gali būti reikalingos tiek nacionaliniu, tiek ir tarptautiniu mastu.
 
„Tai vertinimas toks, kad visi dirba labai profesionaliai, dirba labai ramiai, pozicijas turime tikrai geras, informaciją valdome, situaciją žinome, institucijos yra pasiruošusios visiems galimiems scenarijams ir tikrai esame pasirengę juos atremti“, – patikino jis.
 
ELTA primena, kad nuo lapkričio 10 dienos vidurnakčio pasienio ruože su Baltarusija, 5 kilometrus nuo jo bei neteisėtų migrantų apgyvendinimo objektuose buvo įvesta nepaprastoji padėtis.
 
Nepaprastoji padėtis buvo įvesta reaguojant į sudėtingą situaciją Lenkijos pasienyje, kai šimtai migrantų bandė šturmuoti valstybės sieną.
 
Gailė Jaruševičiūtė-Mockuvienė (ELTA)
 
2021.11.13; 00: 10
Aktualijos

Prezidento patarėjas Darius Kuliešius. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Prezidento vyriausiasis patarėjas Darius Kuliešius neatmeta, kad Lietuvoje gali pasikartoti šiuo metu Lenkijoje vykstantis scenarijus, kai į šalies teritoriją iš Baltarusijos migrantai bando patekti didelėmis grupėmis.
 
„(Lenkijos scenarijaus pasikartojimo Lietuvoje – ELTA) šansas tikrai yra, nes turime didelį migrantų skaičių Baltarusijos teritorijoje. Jie visi nėra prie Lenkijos sienos, tai dalis nuosekliai bando nelegaliai kirsti Lietuvos pasienį ir nelegalių bandymų kirsti sieną skaičius daugėja. Nuo spalio mėnesio jis nuolatos dvigubėja“, – antradienį „Žinių radijui“ sakė D. Kuliešius.
 
Prezidentūros Nacionalinio saugumo grupės vadovas pabrėžė, kad Lietuvos pareigūnai dar prieš įvykius Lenkijoje padidino pajėgumus pasienyje.
 
„Mūsų atsakingos institucijos, mūsų pareigūnai jau gerokai prieš vakar dienos įvykius yra padidinę savo parengtį ir pasiruošę tokiems scenarijams“, – tikino jis.
 
Prezidento patarėjas mano, kad Aliaksandro Lukašenkos režimui nepavykus tokiais veiksmais pasiekti savo tikslų Lenkijoje, kitu taikiniu būtų pasirinkta būtent Lietuva arba Latvija.
 
„Vakar dienos scenarijus reikalavo gan didelių logistinių ir organizacinių priemonių iš Baltarusijos valdžios pareigūnų, tai turbūt negali to padaryti kiekvieną dieną ir nuolatos. Aš prognozuočiau, kad tiesiog tai yra testavimas. Realizuotas vienas iš pasirinktų scenarijų, kuris tęsis netrumpą laiką prie pasirinktos vietos Lenkijoje ir bus visokiausiais būdais bandoma didinti įtampą ne tik Lenkijoje, bet ir visoje Europos Sąjungoje“, – aiškino jis.
 
„Būtent pagal šitą scenarijų, jeigu jis nesirealizuoja, nepasiekia tų tikslų, kurių šiandien režimas nori pasiekti, tada bus aktyvuojami kiti, papildomi, scenarijai“, – mano D. Kuliešius.
 
ELTA primena, kad Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vadas Rustamas Liubajevas pirmadienį teigė, kad iš Baltarusijos Lenkijos sienos link galėjo judėti iki 5 tūkst. migrantų. VSAT vado teigimu, migrantai rinkosi Kuznicos-Bruzgų kontrolės punkto prieigose.
 
Reaguojant į įvykius Lenkijoje, vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė užsiminė, kad bus siūloma įvesti nepaprastąją padėtį pasienio savivaldybėse. Pasak jos, toks žingsnis būtų kaip reakcija į sudėtingą situaciją Lenkijos pasienyje su Baltarusija.
 
Leonardas Marcinkevičius (ELTA)
 
2021.11.09; 10:02
Aktualijos

Darius Kuliešius. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Prezidento vyriausiasis patarėjas Darius Kuliešius teigia, kad yra ženklų, jog iš Baltarusijos pusės pasienyje yra galimi didesni pajėgų įsitraukimai. Todėl, pasak jo, reikalinga ir atitinkama Lietuvos parengtis.
 
Šalies vadovo patarėjas priminė ir antradienį įvykusį incidentą, kai dvylika Baltarusijos pasieniečių įžengė į Lietuvos teritoriją.
 
„Visi matėme, visi žinome ir vakar dienos incidentą ir vėlgi situacija yra akylai stebima. Yra ženklų, kad iš Baltarusijos pusės yra galimi ir didesni pajėgų įsitraukimai ir atitinkamai yra reikalinga ir mūsų parengtis. Tai mūsų parengtis yra atitinkamai padidinta“, – žurnalistams trečiadienį, po prezidento ir krašto apsaugos ministro susitikimo, sakė patarėjas D. Kuliešius.
 
ELTA primena, kad Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT) informavo, jog antradienį po vidurdienio riaušių malšinimo ekipuotę dėvėję Baltarusijos pareigūnai Šalčininkų rajone, vadinamojoje Dieveniškių kilpoje, įstūmė 35 migrantų grupę į Lietuvą ir patys neteisėtai peržengė valstybės sieną.
 
VSAT teigimu, fiksuota, jog Lietuvos pusėje atsidūrė 12 Baltarusijos pasienio komiteto pareigūnų. Po pakartotinių Lietuvos pasieniečių įspėjimų visi pažeidėjai grįžo į kaimyninės valstybės teritoriją. VSAT pareigūnai padėtį deeskalavo be prievartos panaudojimo.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.08.19; 00:30
Aktualijos

Prezidento patarėjas Darius Kuliešius. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Prezidentūros nacionalinio saugumo grupės vadovas Darius Kuliešius teigia palaikantis Užsienio reikalų ministerijos (URM) sprendimą kreiptis į Migracijos departamentą su pasiūlymu į Lietuvą neįleisti Rusijos atlikėjo Filipo Kirkorovo.
 
„(Prezidentas. – ELTA) teigiamai vertina šį sprendimą. Tai teisingas kelias ir juo reikia eiti. Asmenys, kurie yra tam tikrų šalių politikos ruporai, nėra suderinami su mūsų nacionaliniu saugumu. Jie turėtų būti įtraukiami į nepageidaujamus asmenų sąrašus. Šį klausimą reikėtų spręsti sistemiškai, plačiai, o ne reaguojant į vieną kitą atvejį ar pavardę, bet dirbti ir identifikuoti, sudarant tuos sąrašus iš anksto“, – „Žinių radijui“ sakė D. Kuliešius.
 
Pasak jo, tai Rusijai siunčia žinutę, kad asmenys, kurie remia agresyvią okupacinę politiką, Lietuvoje nėra pageidaujami.
 
ELTA primena, kad paaiškėjus, jog bendrovėms, ketinusioms surengti F. Kirkorovo ir Michailo Šufutinskio koncertus, buvo skirtos subsidijos už neįvykusius ar perkeltus renginius, Užsienio reikalų ministerija pirmadienį Migracijos departamentui perdavė teikimą, kuriuo prašoma F. Kirkorovą įtraukti į užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą. Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad svarstoma į Lietuvą neįleisti ir daugiau atlikėjų, skleidžiančių Kremliaus propagandą.
 
Ministro G. Landsbergio pasirašytame teikime Migracijos departamentui rašoma, kad žinomas atlikėjas savo daugkartiniais apsilankymais neteisėtai aneksuotame Krymo pusiasalyje sąmoningai neigė Ukrainos teritorinį integralumą ir suverenitetą bei tokiu būdu netiesiogiai pateisino agresyvius Rusijos Federacijos veiksmus.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.01.19; 00:56
Aktualijos

Astravo AE. EPA – ELTA nuotr.

Prezidento vyriausiasis patarėjas Darius Kuliešius sako, kad Astravo atominė elektrinė (AE) yra ir bus grėsme nacionaliniam saugumui ne tik Lietuvai, bet ir visai ES.
 
„Atominė energetika yra pati nesaugiausia energetika. Tai penkiasdešimtmetį planuojamas veikimas ir toliau reikės galvoti, kaip ją uždaryti, likviduoti. Čia ne tik mūsų, bet ir mūsų vaikų rūpestis, galvos skausmas. Ypač svarbu, kad tokie objektai būtų statomi laikantis visų saugumo reikalavimų.
 
Ką šiandien žinome, matome ir iš paskutinių incidentų, kad to skaidrumo, atvirumo, dalijimosi su visuomene ir kaimynais informacija apie incidentus, jo nėra. Vertiname, kad būtent Astravo AE nėra saugi, neišpildyti visi saugumo reikalavimai. Lietuva ruošiasi ir turi būti pasiruošusi visiems įmanomiems incidentams“, – „Žinių radijui“ sakė D. Kuliešius.
 
Radiacinės saugos centrui neturint nuolatinio vadovo, D. Kuliešiaus nuomone, šį klausimą kuo greičiau turėtų išspręsti Vyriausybė.
„Institucija yra svarbi, atlieka svarbias užduotis ir funkcijas ir yra pavaldi ministerijai. Ministerija ir Vyriausybė turi išspręsti šį klausimą, kad institucija veiktų pilnu pajėgumu ir efektyviai“, – teigė jis.
 
Dėl suveikusios generatoriaus apsaugos sistemos šeštadienį nuo elektros tinklo buvo atjungtas pirmasis Astravo atominės elektrinės (AE) Baltarusijoje blokas, primena ELTA.
 
Baltarusija 2 400 MW galios atominę elektrinę stato netoli Astravo miesto, kuris yra vos už 50 km nuo Vilniaus. Jėgainę sudarys du 1 200 MW galios blokai.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.01.19; 00:30