„Darom“ akcija vėl kviečia rūpintis aplinka. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Tradicija jau tapusi viešųjų erdvių tvarkymo akcija „Darom“ šiuos metus pasitinka su pokyčiais. Švarinimosi akcijos organizatoriai skatina gyventojus pasirūpinti aplinkos tvarkymusi iki galo ir šiukšles ne tik surinkti, bet ir išrūšiuoti bei priduoti.
 
Prisidėję prie aplinkos tvarkymosi, akcijos dalyviai ne visuomet susimąstydavo, o kur gi iš tiesų nukeliauja surinktos šiukšlės ir kas apskritai jomis turėtų pasirūpinti. Todėl šiais metais akcija „Darom“ skatina pasirūpinti atliekomis iki galo – taip, kaip tai žmonės darytų kasdien: surinkti, išrūšiuoti ir išmesti jas į toms atliekoms skirtus konteinerius arba pristatyti į regionų atliekų tvarkymo centrų (RATC) valdomas didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles.
 
„Pastebėjome, kad po ankstesnių „Darom“ akcijų, atliekų tvarkytojai susidurdavo su iššūkiais, kaip panaikinti naujai suformuotą šiukšlyną ir išaiškinti, kad tai tikrai nėra nemokamai tvarkoma atliekų sunešimo vieta, – sako Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centro (VAATC) direktorius Tomas Vaitkevičius. – Kitas svarbus dalykas – tai atliekų rūšiavimas. Anksčiau gyventojų surinktos ir į vieną krūvą sudėtos atliekos neturėjo kitos perspektyvos kaip tik keliauti į sąvartyną. Šiais metais skatiname ne tik surinkti, bet ir tinkamai išrūšiuoti. Rastas pakuotes ir antrines žaliavas teliks išmesti į joms skirtus konteinerius, o kitas atliekas pristatyti į didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles“.
 
Surinkus bešeimininkes atliekas, jos priklauso tam, kas jomis nusprendė pasirūpinti, tad pristačius akcijos metu surinktas atliekas į RATC gyventojų bus prašoma užpildyti deklaraciją, bus tikrinama ar šiukšlės išrūšiuotos.
 
„Esame dėkingi Lietuvos RATC, nes dauguma iš jų pasiūlė lanksčias galimybes ir priims akcijos metu surinktas atliekas iš gyventojų, neskaičiuodami jų į metinius atliekų limitus, – sako „Mes Darom“ komunikacijos vadovė Toma Buivydaitė. – Tam, kad pavyktų išvengti eilių, RATC akcijos dienomis į pagalbą atvyks mūsų savanoriai.“
 
„Darom“ akcija vėl kviečia tvarkyti aplinką. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Siekiant sumažinti būriavimosi tikimybę, šiais metais akcija vyksta gegužės 7-8 d. Norintieji dalyvauti turėtų parsisiųsti mobiliąją programėlę „Mes Darom“, kurioje bus pažymėtos tvarkytinos teritorijos bei savanorių buvimo vieta, kur dalyviai galės pasiimti surinktų atliekų rūšiavimui skirtus maišus.
 
Jei nėra galimybės tinkamai pasirūpinti rastomis šiukšlėmis (jos per didelės, sunkios ar specifinės), akcijos organizatoriai kviečia pasinaudoti galimybe ir pažymėti „šiukšliną vietą“ mobiliojoje aplikacijoje, kurioje taip pat galima bus pasitikrinti informaciją apie savivaldybės iniciatyvas: galbūt savivaldybė savarankiškai inicijuoja dalyvių registraciją, dalina maišus prieš akciją ar vis dar rūpinasi atliekų išvežimu nurodydamos atliekų surinkimo punktus.
 
Visi dalyviai kviečiami laikytis saugumo reikalavimų: dalyvauti ne daugiau kaip po du šeimos ūkius (iki 5 žmonių viename), laikytis atstumų bei dėvėti nosį ir veidą dengiančias kaukes.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.05.08; 08:08; 

Baltijos kelias. Albumas. Sudarytojas – Vytautas Visockas.
Ar du  milijonai Lietuvos, Latvijos ir Estijos gyventojų galėtų vėl susikibti rankomis nuo Talino iki Vilniaus į 600 kilometrų nenutraukiamą grandinę? Visose trijose šalyse susibūrė grupė aktyvių piliečių, kurie tiki, kad tai įmanoma, bet tam prireiks daug laiko ir daug darbo.
 
Nenutraukiamą Baltijos Kelio žmonių grandinę tikimasi pakartoti 2039 metais, kai sukaks 50 metų nuo paties renginio ir 100 metų nuo Ribentropo-Molotovo pakto, kurio paminėjimui jis buvo skirtas. Iki tuomet bus organizuojamos vis masiškesnės repeticijos 2019, 2024, 2029 ir 2034 metais. Visi norintys kviečiami prisijungti prie šios entuziastingos komandos.
 
1989 m. rugpjūčio 23 d. daugiau nei du milijonai laisvės ištroškusių trijų Baltijos šalių gyventojų padarė tai, kas nebuvo pakartota pasaulio istorijoje nei iki tada, nei po to. Tai buvo didžiausias protesto renginys per visa Tarybų Sąjungos istoriją, taip pat įvykis, patekęs į Gineso rekordų knygą.
 
Baltijos Kelias taip pat yra viena iš trijų UNESCO „Pasaulio atminčių”, kurias Lietuva įnešė į pasaulio istoriją (kitos dvi – Liublino Unijos dokumentas ir Radvilos Našlaitėlio laiškai).
 
Daugiau nei 30 įvairiausių organizacijų, kurių nuolat daugėja, susivienijo šiam tikslui. Tarp jų ir Lietuvos Nepriklausomybės Akto Signatarų klubas, „Jeep Club Lithuania“, Lietuvos etninės kultūros draugija, akcija „Darom“, Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus skyrius, šauliai, skautai ir daugelis kitų.
 
Pasak Lietuvos etninės kultūros draugijos pirmininkė, Nacionalinės Jono Basanavičiaus premijos laureatės Dalios Urbanavičienės, norime ne tik švęsti bene labiausiai Baltijos šalių vienybe įsiminusio įvykio 30-metį, bet ir parodyti, kad Baltijos kelias yra gyvas žmonių širdyse. „Tikime, kad jei ne šiemet, tai per kitą Baltijos kelio jubiliejų vėl rankomis susikabins 2 milijonai, kad mes vėl būsime vieningi“, – sakė D.Urbanavičienė.
Baltijos kelias. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.
 
Šiemet rugpjūčio 23-iosios rytą, 9.00  val., nuo Katedros startuos „Jeep Club“ Lithuania koordinuojamas automobilių žygis iš Vilniaus į Taliną „Baltijos Kelias 30“. Jam buvo sutelktos milžiniškos Lietuvos automobilių klubų pajėgos. Žygyje jau užsiregistravo dalyvauti per 4 000 ekipažų, teigia „Jeep Club Lithuania“ prezidentas Nerijus Laurinaitis. Toks pat žygis startuos ir iš Talino, kurio dalyviai vakare pasieks Lietuvą.
 
9.00 val. nuo Katedros startuos Lietuvos bėgimo mėgėjų asociacijos koordinuojamas tradicinis bėgimas iš Vilniaus į Taliną su 30 bėgikų.
 
18.00 val. nuo Katedros istoriniu Baltijos Kelio maršrutu nusidrieks susikibusių rankomis žmonių grandinė. „Darom“ akcijos, Lietuvos etninės kultūros draugijos ir kitų organizatorių tikslas, kad 10 tūkst. žmonių grandinė tęstųsi nuo Katedros iki Vilniaus miesto ženklo Ukmergės plente.
 
Grandinės dalyviai pasitiks „Jeep Club Lithuania“ koordinuojamo automobilių žygis „Baltijos Kelias 30“ dalyvius kurie atvyks iš Talino per Rygą ir atveš į Vilnių – simbolines dovanas Lietuvai – Latvijos ir Estijos šalių vėliavas.
 
Renginiai vyks Širvintose, Ukmergėje, Panevėžyje ir kituose miestuose.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.07.01; 11:00