Vilnius. Žirmūnai. Slaptai.lt foto
Seimas ieškos būdų, kaip pagerinti būstų administravimo kokybę. Siūloma, kad administruoti daugiabučių negalėtų teisės aktų nesilaikantys administratoriai ir nekilnojamojo turto vystytojai.
Ketvirtadienį parlamentarai po pateikimo pritarė Seimo Darbo partijos frakcijos narės Ievos Kačinskaitės-Urbonienės pateiktoms tai siūlančioms Civilinio kodekso ir Vietos savivaldos įstatymo pataisoms.
Parlamentarė siūlo savo įsipareigojimų nevykdantiems ir teisės aktus pažeidžiantiems administratoriams taikyti sankciją – 3 metams atimti galimybę dalyvauti administratorių atrankose.
Jeigu Seimas pritartų Civilinio kodekso pataisoms, Vyriausybė arba jos įgaliota institucija nustatytų ne tik administratoriaus atrankos ir skyrimo, bet ir atšaukimo tvarką, taip pat nekilnojamojo turto vystytojai ir jų dukterinės įmonės negalėtų būti bendrojo naudojimo objektų administratoriais.
Vietos savivaldos įstatyme I. Kačinskaitė-Urbonienė siūlo savivaldybėms nustatyti administratoriams keliamus veiklos kokybės kriterijus.
„Noriu pasiūlyti spręsti ypatingai didmiesčiuose įsisenėjusią problemą dėl daugiabučių administratorių. Dažnai įmonės piktnaudžiauja savo išskirtine padėtimi ir ne visada sąžiningai elgiasi su gyventojais. Esu gavusi ne vieną tokį skundą“,- ketvirtadienį Seimo posėdyje sakė I. Kačinskaitė- Urbonienė.
Įžvelgdamas komercinės veiklos ribojimą projektui nepritarė Seimo narys Vilius Semeška. Jo pastebėjimais, yra gerų pavyzdžių, kai nekilnojamojo turto vystytojai ir jų dukterinės įmonės puikiai administruoja daugiabučius.
„Ne gyventojų naudai kalbate“,- pastebėjo Seimo narys Robertas Šarknickas, pasiūlęs gyventojų naudai spręsti jau per 30 metų gyvuojančias problemas.
Pateikimo stadijoje Civilinio kodekso ir Vietos savivaldos įstatymo pataisas palaikė 61 Seimo narys, niekas nebuvo prieš, susilaikė 18 parlamentarų. Gavęs Vyriausybės išvadą, Seimas šio klausimo svarstymo ketina imtis rudenį.
Žirmūnų penkiaaukštis. Gintaro Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Didžioji dalis (73 proc.) pastatų pagal plotą Lietuvoje buvo pastatyti iki 1993 m. Daug jų dar nėra renovuoti nei dalyvaujant renovacijos programose, nei kitu būdu, todėl didelė Lietuvos pastatų fondo dalis prastos techninės būklės, įskaitant ir vamzdynus. Ypač tai pasireiškia daugiabučių segmente, kur apie 72 proc. pastatų statyti dar 1961–1992 m.
Lietuvoje yra apie 40 tūkst. daugiabučių namų, apie 80 proc. jų ploto prijungta prie centralizuotų šilumos tiekimo sistemų. Deja, daugiabučių gyventojai ne visada noriai renkasi renovaciją ar viso vamzdyno remontą, o pasikliauja vietiniu remontu ar iš dalies pakeistu vamzdynu. Kaip „Tvariai Lietuvai“ sako ekspertai, dėl to kyla avarijų, gyventojai patiria didesnių išlaidų ir nepatogumų.
Nuostoliai siekia tūkstančius
Pasak BTA Turto draudimo rizikų skyriaus specialistės Aurelijos Baranauskaitės, atvejų, kai užliejama vandeniu, ne tik dažnai pasitaiko, bet tokių žalų Lietuvoje ir daugėja. Nemaža dalis gyventojų vis dar gyvena senos statybos namuose, daugiabučiuose, kurių vamzdynai jau susidėvėję ir nepakeisti. Objektai nėra renovuojami taip sparčiai, kaip norėtųsi, todėl užliejimai ir vandentiekio avarijos itin dažnai vargina gyventojus. Užliejimų žalos sudaro net 30 proc. visų įvykių ir įvykių skaičiumi dvigubai lenkia antrą riziką, pagal kurią įvyksta daugiausia žalų.
„Iš praktikos galime pasakyti, jog dažniausiai apgadinamos sienos, lubos, grindys, vidaus apdaila. Tačiau jei įvyksta didesnė vandentiekio avarija ar jei vandens prasiskverbimas nepastebimas ilgiau, nes klientai yra darbe, išvykę ar atostogauja, tuomet apgadinama kur kas daugiau daiktų: elektronika, televizoriai, buitinė technika, baldai. Tokiu atveju žala tikrai didelė“, – pabrėžė A. Baranauskaitė.
Dėl prastos būklės vamzdynų gyventojai patiria labai įvairių nuostolių; kai kurie ima pastebėti drėkstančias sienas, besikaupiančią drėgmę prie bendro naudojimo vamzdynų stovų ar įtrūkusį tinką ir net nepraneša draudimo bendrovei ar daugiabučio namo administratoriui, nes tokias buto problemas laiko smulkmena ir numoja į jas ranka. Kiti patiria milžiniškų užpylimų, kai ne tik sugadinama buto apdaila, bet ir jame esantys daiktai, baldai, įvairi buitinė technika, įmonėse – prekės ir atsargos, brangūs įrenginiai. Vilnius. Žirmūnai. Slaptai.lt foto
Turbūt svarbiausias klausimas, kylantis daugeliui vamzdynų avarijų patyrusių žmonių, – kiek tai kainuos. Pasak draudikų atstovės, draudimo išmokos dydį lemia padarytos žalos dydis: „Šiais metais mums jau teko išmokėti 70 tūkst. eurų siekiančią išmoką dėl buto apliejimo. Žala įvyko trūkus karšto vandens žarnelei, ir kadangi butas buvo ką tik suremontuotas, kliento patirti nuostoliai tikrai dideli, – nukentėjo ne tik sienos ir grindys, tačiau ir kilnojamasis turtas. Žala – rekordinė. Kur kas dažniau susiduriame su smulkesnėmis žalomis, tačiau ir jos, brangstant remonto darbams bei medžiagoms, nėra pačios smulkiausios, siekia kelis šimtus eurų, neretai – ir tūkstantį.“
Dėl senų vamzdžių kyla pusė avarijų daugiabučiuose
„Mano būsto“ Komunikacijos grupės vadovas Paulius Ugianskis neslepia, kad daugiabučių namų vamzdynų būklė ganėtinai prasta, o ypač senos statybos namuose. Susidėvėję vandens ir kanalizacijos vamzdynai daugiabučiuose namuose lemia apie 50 proc. visų avarijų. Jeigu gyventojai ignoruoja ekspertų išvadas ir nepritaria vamzdynų remontui, įvykus avarijai jų laukia ne tik finansiniai nuostoliai, bet ir dideli nepatogumai.
Trūkus vamzdžiui ar susidėvėjus jo komponentams, užliejamos patalpos, dėl to ne tik sugadinamas butuose esantis turtas, bet ir kyla trumpojo elektros jungimo pavojus. Statybos Vilniaus centre. Slaptai.lt nuotr.
„Mūsų specialistų vertinimu, vamzdynai kokybiškai tarnauja apie 30 metų, taigi senesnės statybos namuose, kuriuose vamzdynai niekada nekeisti, rekomenduojame gyventojams juos atnaujinti. Deja, dažniausiai gyventojai neskuba keisti vamzdžių, kol jie nepradeda trūkinėti, tokiu atveju kainuoja ne tik vamzdžių keitimas, bet ir užliejimo padaryta žala. Patariu įsiklausyti į specialistų rekomendacijas ir jeigu atėjo laikas – pritarti vamzdynų keitimo darbams bei planuoti ne tam tikros dalies, o viso vamzdyno remontą. Tokie darbai reikalauja investicijų, tačiau juos atlikus užliejimų ir avarijų rizika sumažėja iki minimumo“, – patarė P. Ugianskis.
Kaip suprasti, kad namo vamzdynas paseno?
„Kauno energijos“ Kontrolės skyriaus analitikė Edita Rugieniūtė pabrėžia, kad vamzdynų avarijos daugiausia žalos pridaro kaimynams, nes, atsiradus vandens nuotėkiui, jis ima skverbtis į žemesnius pastato aukštus.
Dažniausios vamzdynų trūkių priežastys – netinkama jų priežiūra ar eksploatacija, netinkamai atlikti vamzdynų keitimo ar remonto darbai. Gyventojams, norintiems atlikti bet kokius su vidinėmis pastato šildymo ar karšto vandens sistemomis susijusius darbus, būtina žinoti, kad šiems darbams padaryti pirmiausia reikia gauti būsto administratoriaus leidimą bei parengti specialų projektą.
Vamzdynų pralaidumas gali atsirasti ir tuomet, kai juos stipriai pažeidžia korozija. Pastebėjus pirmuosius korozijos požymius, patariama kreiptis į kvalifikuotus specialistus, galinčius įvertinti vamzdynų būklę daugiabutyje, o prireikus – pasirūpinti vamzdynų keitimu. Laiku pritaikytos prevencijos priemonės padeda išvengti nemalonumų, kai dėl netikėtai įvykusių vamzdynų trūkių daugiabučio gyventojai parą ar ilgiau lieka be karšto ar šalto vandens, šilumos.
Lietuvos statyba – sunkus darbas. Slaptai.lt nuotr.
„Apie netinkamai funkcionuojančius vamzdynus gali įspėti netolygiai šylantys butai pastate, nepakankamas vandens spaudimas karšto vandens čiaupuose. Tai, kad vamzdynai jau susidėvėjo, įspėja ir ryškėjančios rūdys, dėl kurių išorinė metalinių vamzdžių sienelė suplonėja, todėl jie tampa ne tokie atsparūs išoriniam aplinkos poveikiui, vibracijoms ir smūgiams“, – aiškino E. Rugieniūtė.
Jei gyventojai pastebi kuriuos nors iš įvardintų ženklų, galinčių reikšti, kad vamzdžiai susidėvėjo, jie raginami pasitikėti savo daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojais bei vadovautis jų rekomendacijomis. Tai reiškia – reguliariai atlikti vamzdynų priežiūros darbus bei dalyvauti pastato renovacijos programoje, – sutvarkoma ne tik namo išorė, tačiau ir visas daugiabučio namo vamzdynas. Modernizacijos metu atlikti darbai leidžia sumažinti energijos išteklių suvartojimą, prailginti daugiabučio namo eksploatacijos laiką, išvengti įvairių avarijų rizikų.
Parama siekia iki 80 proc.
Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) priima daugiabučių ir įmonių paraiškas vidaus šildymo ir karšto vandens sistemoms modernizuoti. Parama gali būti teikiama ne tik daugiabučio namo gyventojams, bet ir šilumos tiekėjams, jeigu šilumos punktas priklauso šilumos tiekimo įmonei. Projektai įgyvendinami daugiabučiuose, pastatytuose pagal iki 1993 m. galiojusius normatyvus. Statybos Kaune. Slaptai.lt nuotr.
Jei paramos gavėjai – gyventojai, kompensuojama iki 80 proc. atnaujinimo darbų. Jei paramos gavėjas – šilumos tiekimo įmonė, paramos dydis – iki 50 proc., jei daugiabutis yra Vilniaus apskrityje, ir iki 60 proc. kituose miestuose.
Gyventojai, siekiantys gauti valstybės paramą, privalo pasikeisti elevatorinius šilumos punktus į naujus automatizuotus ar atnaujinti senus susidėvėjusius šilumos punktus, kurie automatiškai nepalaiko temperatūros pastato šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemoje. Į valstybės paramą gali pretenduoti ir tie daugiabučiai namai, kuriuose šilumos punktas yra pakeistas ir jau įrengta nepriklausoma šilumos tiekimo sistema.
Žirmūnų penkiaaukštis. Gintaro Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Trečiasis šių metų ketvirtis, panašu, grąžino pirminę būsto rinką į įprastas vėžes. Po iššūkių kupinų pusantrų metų, teisinių ir mokestinių pokyčių, išaugusių statybos darbų kainų, sumažėjusios pasiūlos, galima teigti, kad pirminė būsto rinka atsilaikė geriau nei buvo galima tikėtis, sako „Inreal“ grupės investicijų ir analizės vadovas Tomas Sovijus Kvainickas.
Jo teigimu, rinkos aktyvumui nepaisant išaugusių kainų sugrįžus į 2019 metų lygį, kurie, beje, buvo laikomi rekordiniais, vystytojai gali būti užtikrinti dėl palankių sąlygų naujų projektų įvedimui į rinką.
„Kita vertus, netylant kalboms apie tai, kad po pandemijos gyventojams būstas taps dar svarbesnis, vystytojus nuo naujų erdvesnių būstų planavimo sulaiko ir patys pirkėjai, kurie pirmiausia įsigyja mažiausius, tikėtina, nuomai skirtus būstus, o erdvesni nuperkami gerokai vėliau ir mažesniais kiekiais. Vertinant pardavimų rezultatus taip pat reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad vienas vystytojų skyrė 124 butus nuomai Šnipiškėse. Dar viena bendrovė atidarė du co-living projektus. Apie savo planus šiame segmente yra paskelbę ir kiti rinkos dalyviai. Sakyčiau, kad būsto rinką šiuo metu apibūdina ne tik tipiniai pavienių butų pardavimai, tačiau ir naujos apgyvendinimo formos, kurios gali mažinti aktyvumą įprastiniuose būsto segmentuose“, – kalbėjo T. S. Kvainickas.
Rugsėjo mėnesį Vilniaus mieste parduota 419 būstų (447 nauji susitarimai, 28 atšaukimai). Tai – 11 proc. mažiau nei prieš mėnesį (470 pardavimų, 483 nauji susitarimai, 13 atšaukimų) bei 21 proc. mažiau nei praėjusiais metais tuo pačiu laikotarpiu (529 pardavimai, 567 nauji susitarimai, 38 atšaukimai), tačiau bendras ketvirčio rezultatas (1 439 pardavimai) yra analogiškas priešpandeminių 2019 metų trečiam ketvirčiui (1422). Vilniaus verslo dangoraižiai Konstitucijos prospekte. Slaptai.lt nuotr.
Rugsėjo mėnesį į stebėjimus įtraukti 176 nauji objektai (75 butai ir 101 kotedžas). Tai – gerokai mažesnis nei įprasta pasiūlos kiekio padidėjimas. „Rugsėjį nemažai nekilnojamojo turto vystytojų paskelbė apie ambicingus ateities projektus. Nors šie pastatai iškils tik po kelerių metų, jie galės pasiūlyti sąlyginai pigesnių vidutinės klasės būstų, kurių rinkoje šiuo metu galėtų būti daugiau“, – kalbėjo T. S. Kvainickas. Analizuojamas pasiūlos kiekis toliau mažėja, šiuo metu jį sudaro 3 755 objektai (100 būstų iš stebėjimų buvo pašalinti dėl keičiamų techninių projektų, jie bus įtraukti vystytojams atnaujinus pardavimus). Vilnius. Jono Basanavičiaus gatvė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Anot „Inreal“ analitikų, mažėjant pasiūlai būsto kainos auga ir toliau – ekonominiame segmente peržengta psichologinė 2000 Eur/kv. m riba. Toks būstas šiuo metu vidutiniškai kainuoja 2033 Eur/kv. m. Dar 2020 metais šis kainos lygis buvo būdingas vidutinės klasės projektams. Pastarieji šiuo metu kainuoja apie 2678 Eur/kv. m, o prestižinės klasės būstas per metus pabrango nuo 3 297 iki 4 112 Eur/kv. m kainų vidurkių.
„Nepaisant tokių reikšmingų kainų pokyčių, rinka ir toliau išlieka ypač aktyvi bei sufleruoja galimus ateities scenarijus dėl šių kainų tęstinumo. Tarp priežasčių, paskatinusių spartų būsto kainų augimą – ženkliai išaugusios statybos medžiagų kainos. Beveik neabejotina, kad suvaldžius pandemiją statybinės medžiagos pigs, ir atsiras daugiau laisvės koreguoti kainas pirkėjams palankesne linkme. Kita vertus, rinkai išliekant aktyviai ir pasiūlai atsiliekant nuo paklausos šio faktoriaus poveikis gali ir nepasiekti būsto pirkėjų“, – teigė T. S. Kvainickas.
Likvidumo rodiklis sostinėje siekia 0,49. Tai reiškia, kad esamą pasiūlos kiekį remiantis paskutinių 12 mėnesių pardavimų rezultatais pavyktų realizuoti per kiek trumpiau nei pusę metų. Rinkos balanso rodiklis antrą mėnesį yra ties 0,69 riba ir toliau rodo „pardavėjo rinką“.
Dalies segmentų kainų augimas Kaune yra gerokai nuosaikesnis nei Vilniuje
Kaune – rezultatai nevienareikšmiai. Rugsėjo mėnesio pardavimai siekė 33 (43 nauji susitarimai, 10 atšaukimų), tačiau į rezultatus pridėti dar 63 pardavimai (iš viso 96) tuose projektuose, kurių duomenys nebuvo reguliariai atnaujinami, ir pardavimai, tikėtina, įvyko seniau.
Laikinoji sostinė pandemijos pradžioje labiausiai nukentėjo dėl sustojusios pirminės būsto rinkos, todėl nieko stebėtino, kad rugsėjo mėnesio pardavimai buvo dvigubai didesni nei prieš metus (50 pardavimų, 56 nauji susitarimai, 6 atšaukimai). Praėjusio mėnesio rezultatas taip pat 9 proc. geresnis nei rugpjūčio (88 pardavimai, 92 nauji susitarimai, 4 atšaukimai).
Kauno NT vystytojams rinkai pristačius 84 naujus objektus, pasiūlos kiekis sumažėjo iki 1 364. Prieš metus rugsėjį į stebėjimus nauji objektai įtraukti nebuvo, šių metų rugpjūtį stebėjimus „Inreal“ papildė 109 objektais (29 proc. sumažėjimas). Prekybos centras „Pupa”. Slaptai.lt nuotr.
Ekonominės klasės būstas per 12 mėnesių pabrango 17 proc. (nuo 1 243 iki 1 449 Eur/kv. m), o lyginant su 2021-ųjų rugpjūčiu iš esmės nepakito – siekė 1 446. Gerokai didesnis kainų šuolis įvyko vidutinės klasės segmente – per 12 mėnesių kaina šoktelėjo nuo 1 801 iki 2 390 Eur/kv. m (33 proc. pokytis). Prieš metus būtent tiek kainavo prestižinės klasės būstas, kurio pasiūla šiuo metu iš esmės yra išnykusi, o rinkoje dominuoja brangesni vidutinio segmento būstai.
Pardavimams išlaikant augimo tendenciją ir pasiūlai kiek menkstant, būsto likvidumo indeksas Kaune sumažėjo iki 1,29 (rugpjūčio mėnesį – 1,36). Tai reiškia, kad egzistuojančią naujo būsto pasiūlą galima būtų realizuoti per penkiolika su puse mėnesio. Rinkos balanso rodiklis šiuo metu siekia 1,34 (rugpjūtį – 1,33), o tai signalizuoja apie besiformuojančią „pirkėjo rinką“.
„Įprastomis aplinkybėmis tai suteiktų pirkėjams didesnes derybines galias, tačiau Kauno naujų būstų rinkoje esant dideliam kiekiui aukštesnio lygio projektų bei vis dar nenukritus statybos darbų kainoms nuolaidų tikimybė nėra didelė“, – sakė T. S. Kvainickas.
Klaipėdos rezultatai dvigubai kuklesni nei Kauno
„Inreal“ analitikai fiksavo 45 pardavimus (46 nauji susitarimai, 1 atšaukimas). Tai – 12 proc. mažiau nei rugpjūčio mėnesį (51 pardavimas, atšaukimai nefiksuoti), bet 41 proc. daugiau nei 2020-ųjų rugsėjį (32 pardavimai, atšaukimai nefiksuoti). Jeigu Vilniaus bei Kauno miestai grįžo į 2019 metų lygį, tai Klaipėdoje fiksuojamas tolesnis rinkos aktyvumo augimas.
Rugsėjo mėnesį stebėjimai papildyti 85 naujais pirminės būsto rinkos objektais (2 kotedžų projektai). Pasiūlos kiekis per mėnesį kiek padidėjo (nuo 304 iki 344 objektų), tačiau jis vis dar yra žemesnis nei prieš pandemiją – 2020 metų kovo mėnesį paskelbiant karantiną rinkoje buvo apie 500 objektų, ir šiame skaičiuje nebuvo kotedžų.
„Rinkos aktyvumas tokiomis aplinkybėmis ir toliau sustiprina įsitikinimą, kad uostamiestyje egzistuoja naujo būsto poreikis, todėl dabar galėtų būti palankus metas rinkai pristatyti suplanuotus projektus“, – kalbėjo T. S. Kvainickas.
Dangoraižiai prie Neries. Vytauto Visocko nuotr.
Šiuo metu Klaipėdoje daugiausia yra vidutinės klasės butų ir kotedžų, jų kainos, atitinkamai, yra 1 755 Eur/kv. m (18 proc. prieaugis nuo 2020 m. rugsėjo) ir 1 509 Eur/kv. m. Kaip ir kituose Lietuvos didmiesčiuose, Klaipėdos pirminei (ir antrinei) būsto rinkai būdingas kainų augimas.
Likvidumo indeksas per pastarąjį mėnesį neženkliai padidėjo nuo 0,64 iki 0,70 (pasiūlos kiekio realizavimui reikėtų aštuonių su puse mėnesio). Atitinkamai, padidėjo ir rinkos balanso reikšmė – nuo 0,71 iki 0,83. Išsprendus pasiūlos trūkumo problemą, pirkėjams pasiūlius du–tris vidutinio dydžio būsto projektus, uostamiesčio rinka taptų subalansuota.
„Civinity“ ir „Servico“ ketina jungti daugiabučių administravimo verslą Vilniuje. „Civinity“ nuotr.
Viena didžiausių pastatų priežiūros ir inžinierinių sprendimų grupių Baltijos šalyse „Civinity“ ir pastatų priežiūros paslaugas teikianti bendrovė „Servico“ planuoja sujungti valdomas gyvenamųjų pastatų administravimo bei priežiūros veiklas Vilniuje. Bendrovės jau kreipėsi į Konkurencijos tarybą su prašymu leisti vykdyti koncentraciją, teigiama „Civinity“ pranešime.
Įvykdžius koncentraciją jungtinei įmonei priklausys gyvenamuosius namus Vilniuje administruojantys „Civinity Namai“ bei „Servico“, kurių bendras aptarnaujamų gyvenamųjų pastatų plotas siektų 1,2 milijono kv. metrų.
„Sujungę „Civinity“ ir „Servico“ pajėgumus galėsime ženkliai išplėsti teikiamas paslaugas sostinės gyventojams, taip skirti daugiau resursų klientų aptarnavimo kokybės didinimui bei sukurti naujas profesinio augimo galimybes darbuotojams“, – plėtros planus komentuoja „Civinity“ grupės akcininkas ir generalinis direktorius Deividas Jacka.
Planuojama, kad po susijungimo gyvenamuosius pastatus prižiūrinčios įmonės ir toliau veiks dviem skirtingais „Servico“ ir „Civinity Namai“ pavadinimais. Įvykdžius planuojamą sandorį tiek „Civinity“, tiek „Servico“ klientams paslaugų teikimo sąlygos bei kiti bendrovių įsipareigojimai išliks nepasikeitę, pažymima „Civinity“ pranešime.
„Civinity“ yra viena didžiausių pastatų priežiūros ir inžinierinių sprendimų grupių Baltijos šalyse. Bendrovė jungia daugiau nei 20 įmonių, kurios prižiūri 10 mln. kv. m gyvenamųjų namų ir komercinių pastatų ir yra įdiegusios kelis tūkstančius inžinierinių sistemų skirtingose Europos miestuose. „Civinity“ komandoje dirba 1500 darbuotojų Lietuvoje, Latvijoje ir Didžiojoje Britanijoje.
„Servico“ – nuo 2010 m. Vilniaus regione kompleksines pastatų administravimo, eksploatavimo bei priežiūros paslaugas teikianti ir sparčiai besivystanti įmonė. Bendrovė paslaugas teikia daugiau kaip 250 daugiabučių bei 22 komercinės paskirties objektų, bendras aptarnaujamų pastatų plotas siekia 600 000 kv. m. Bendrovėje šiuo metu dirba per 100 įvairios srities specialistų.
Azerbaidžanas: Armėnijai apšaudžius Gendžės miestą, žuvo 12 civilių. EPA-ELTA nuotr.
Azerbaidžanas pranešė, kad ankstų šeštadienio rytą raketomis apšaudytas antras pagal dydį šalies miestas Gendžė (Giandža), žuvo 12 civilių, o dar daugiau kaip 40 žmonių buvo sužeisti.
Gendžės miestas turi 300 000 gyventojų. Per Gendžės apšaudymą gyvenamajame rajone sugriuvo kelios eilės pastatų.
Azerbaidžano generalinės prokuratūros teigimu, per Giandžos apšaudymą sugriauta 20 daugiabučių. Kai kurie namie buvo praktiškai sulyginti su žeme.
Prokuratūra nurodo, kad Armėnija taip pat paleido raketas į Mingečevyro miestą, bet jas numušė Azerbaidžano oro gynybos sistema.
Armėnijos gynybos ministerija paneigė pranešimus, kad šalis apšaudė Azerbaidžano miestus, ir savo ruožtu teigė, jog Azerbaidžanas toliau apšaudo apgyvendintas sritis Kalnų Karabache, įskaitant jo sostinę Stepanakertą.
Baku ir Jerevanas konfliktuoja dėl Kalnų Karabacho, kuriame gyventojų daugumą sudaro etniniai armėnai. Konfliktas tęsiasi kelis dešimtmečius. Regionas 1991-aisiais atsiskyrė nuo Azerbaidžano, tačiau, tarptautinės teisės požiūriu, jis ir toliau priklauso Azerbaidžanui.
Kovos atsinaujino prieš kelias savaites. Intensyvėjant kovoms, Armėnija ir Azerbaidžanas apšaudo vienas kitą. Abi šalys nepaiso tarptautinių raginimų nutraukti karinius veiksmus ir kaltina viena kitą pradėjus naujus susirėmimus, kurie įsiplieskė rugsėjo 27 d.
Per atsinaujinusias kovas jau žuvo šimtai žmonių. Prieš savaitę abi pusės susitarė dėl paliaubų, bet mūšiai toliau tęsiasi.
Senų daugiabučių aplinką papuošė „miškas” ant negyvenamo namo sienos. Kauno sav. nuotr.
Niūrias sienas jau gali pamiršti Partizanų gatvės 30-ojo bei aplinkinių daugiabučių gyventojai. Jas pakeitė „miškas”. Čia stovinčią elektros transformatorinę gatvės menininkai pavertė spygliuočių tvirtove. Tai – dar vienas projekto „Gyvos sienos” ir idėjų konkurso „Kauno akcentai” kūrinys.
Tai – jungtinis menininkų projektas – Kaune vis besiplečiančią gatvės meno galeriją po atviru dangumi papildęs piešinys. Simonos Seibutienės kurtus „Miško sodus” ant statinio perkėlė trise – Ieva Olimpija Voroneckytė, Goda Skėrytė ir Ramūnas Vaicekauskas.
„Norėjau sukurti piešinį, kuris į aplinką įsilietų ir vasarą, ir žiemą. Tai – užuomina į spygliuočių mišką. Stilizuoti eglių kontūrai ir lietuvių liaudies simbolika pateikta abstrakčiai, supaprastinus formas iki tam tikro rašto, ornamento, kuriame slypi daug reikšmių”, – apie piešinį pasakojo autorė.
Kūrinys turi ypatingą sąsają būtent su Partizanų gatve, kurioje jis nuo šiol ir matomas. Pasak S. Seibutienės, piešinys primena miškus, kuriuose slėpėsi ir kovojo partizanai, o simboliai – Lietuvą, kurią jie gynė.
Piešinį įgyvendinę menininkai džiaugiasi išskirtiniu kauniečių požiūriu į gatvės meną.
„Kol jį piešėme, sulaukėme daugybės praeivių ir gyventojų žvilgsnių, pakalbinimų, bet tarp jų nebuvo nė vieno neigiamo ar piktai nusiteikusio. Visi džiaugėsi spalvomis, domėjosi procesu ir rezultatu. Kaunas tokiu gyventojų požiūriu tikrai unikalus”, – mintimis dalijosi viena iš kūrinio įgyvendintojų G. Skėrytė. Senų daugiabučių aplinką papuošė „miškas”. Kauno savivaldybės nuotrauka
Pasak Kauno miesto savivaldybės administracijos atstovės Aušrinės Vaščėgaitės, „Miško sodai” – tai dar vienas nebe pirmus metus Kaune veikiančios platformos „Gyvos sienos” rezultatas. Jos tikslas – padėti menininkams ir piešinių ant savo sienų laukiantiems pastatų savininkams atrasti vieni kitus ir įgyvendinti kūrybiškas idėjas, atgaivinant bei papuošiant pilkas pastatų sienas meistriškais gatvės meno kūriniais.
„Kauno akcentai”- analogų Lietuvoje neturintis idėjų konkursas. Šio konkurso dalyviai savo darbais puošia įvairias miesto vietas. Patvirtintų idėjų įgyvendinimą finansuoja Kauno miesto savivaldybė. Nuo programos pradžios Kaune jau atsirado 42 tokie akcentai.
