Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda ir Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Alijevas. LR Prezidento komunikacijos grupės nuotr.
Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda, dalyvaujantis Šveicarijoje vykstančiame Davoso pasaulio ekonomikos forume, susitiko su Azerbaidžano Prezidentu Ilhamu Alijevu ir aptarė daugiašalius bei dvišalius valstybių santykius ir saugumo situaciją regione.
Prezidentas pabrėžė Europos Sąjungos ir Azerbaidžano bendradarbiavimo svarbą ir akcentavo, kad naujas ES ir Azerbaidžano susitarimas išlieka prioritetu.
„Tikimės, kad derybos netrukus bus baigtos. Šis susitarimas yra svarbus siekiant ekonominių santykių tarp ES ir Azerbaidžano plėtros bei remiant Azerbaidžano vyriausybės siekį diversifikuoti šalies ekonomiką“, – sakė Prezidentas, taip pat pasveikinęs ES ir Azerbaidžano susitarimą dėl dujų importo ir akcentavęs Azerbaidžano svarbą diversifikuojant dujų tiekimą Europos Sąjungai ir atsisakant Rusijos energetinių išteklių importo.
Lietuvos ir Azerbaidžano Prezidentai susitikime taip pat aptarė saugumo situaciją Kaukazo regione ir taikaus konfliktų sprendimo galimybes.
Lietuvos vadovas pakvietė Azerbaidžano Prezidentą kartu su verslo delegacija atvykti atsakomojo vizito į Vilnių. Lietuvos Prezidento vizito Baku 2022-aisiais metu įvyko Lietuvos ir Azerbaidžano verslo forumas, kuriame abiejų šalių universitetų ir įmonių atstovai pasirašė septynis glaudesnio bendradarbiavimo memorandumus prekybos, technologijų, skaitmenizavimo, transporto ir logistikos, inovacijų, smulkiojo ir vidutinio verslo srityse.
Informacijos šaltinis – LR Prezidento komunikacijos grupė
Suomijos premjerė Sanna Marin. EPA-ELTA nuotr.
Davosas, Šveicarija, sausio 17 d. (dpa-ELTA). NATO narystės siekiančios Suomijos ministrė pirmininkė Sanna Marin tikisi, kad Vakarai išmoko pamoką, kaip elgtis su Rusija.
Jei Ukraina būtų NATO narė, dabar šalyje nebūtų karo, antradienį Davose vykstančiame Pasaulio ekonomikos forume sakė S. Marin. Dėl šios priežasties Suomija ir Švedija pateikė paraiškas dėl narystės gynybos aljanse, pridūrė ji.
„Norime tapti NATO narėmis, nes nenorime, kad Suomijoje kada nors vėl kiltų karas. Mes praeityje jau esame kariavę su Rusija“, – sakė S. Marin CNN žurnalistui Faridui Zakarijai.
Taip pat naudinga atsigręžti į 2014 metus, kai Rusija užpuolė ir okupavo Ukrainos Krymo pusiasalį, sakė Suomijos premjerė. Jei tuomet Europos Sąjunga būtų užėmusi „griežtesnę“ poziciją, taip pat ir įvedusi „daug griežtesnes sankcijas“, tuomet „istorija būtų pasibaigusi visai kitaip“, sakė ji.
Volodymiras Zelenskis. Ukrainos lyderis. EPA_ELTA nuotr.
Kyjivas, sausio 17 d. (dpa-ELTA). Po Rusijos raketų smūgio į pramoninį Dnipro miestą Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paragino Vakarus suteikti sunkiųjų ginklų ir pagyrė Didžiąją Britaniją, jau nusprendusią jų atsiųsti. „Paskelbtas naujas gynybos pagalbos paketas – būtent tai, ko reikia: kovos tankai, kiti šarvuočiai ir artilerija“, – pirmadienio vakarą savo kasdieniame vaizdo kreipimesi sakė 44 metų prezidentas.
V. Zelenskis sakė laukiantis Pasaulio ekonomikos forumo Davose, oficialiai prasidėjusio pirmadienį, ir Ukrainos kontaktinės grupės, penktadienį susitinkančios JAV oro pajėgų bazėje Ramšteine, Vokietijoje, sprendimų dėl tolesnių ginklų tiekimų.
V. Zelenskio teigimu, savaitgalį Rusijos raketai pataikius į gyvenamąjį pastatą pramoniniame Dnipro mieste žuvo apie 40 žmonių, daugiau nei dvidešimt vis dar laikomi dingusiais. Ukraina darys viską, ką gali, kad surastų kaltininkus ir patrauktų juos atsakomybėn, sakė prezidentas.
Prezidentas taip pat paragino Vakarus nedelsti pristatyti norimus tankus. Rusijos puolimas Dnipre ir naujos pastangos perimti iniciatyvą kare reikalauja „naujų ir greitesnių sprendimų“. V. Zelenskis atkreipė dėmesį į didelę Rusijos kariuomenės koncentraciją rytiniame Ukrainos Donbaso regione, ypač aplink Bachmuto ir Soledaro miestus, taip pat Pietų Ukrainoje. „Pamatysime, kam Rusija čia rengiasi“, – sakė prezidentas.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. EPA-ELTA nuotr.
Davosas, gegužės 23 d. (AFP-ELTA). Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį pasinaudojo Davose vykstančiu viršūnių susitikimu, kad paprašytų daugiau ginklų savo šaliai ir „maksimalių“ sankcijų Maskvai.
„Esu įsitikinęs, kad dar nėra tokių sankcijų Rusijai, kokios turėtų būti“, – vaizdo ryšiu pareiškė V. Zelenskis, paraginęs įvesti Rusijos naftos embargą , sankcijas visiems jos bankams ir nutraukti bet kokią prekybą su šia šalimi.
Prezidentas Gitanas Nausėda. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Prezidentas Gitanas Nausėda gegužės 23-25 dienomis Šveicarijoje dalyvaus Davoso pasaulio ekonomikos forume, kuriame pasaulio politikos ir verslo lyderiai aptars situaciją, susiklosčiusią Rusijai pradėjus karą prieš Ukrainą.
Pagrindinis dėmesys Davoso susitikimuose bus skiriamas taikos Europoje atkūrimui, vieningam demokratinio pasaulio atsakui į Rusijos agresiją, energetinio saugumo bei globalios ekonomikos tvaraus augimo užtikrinimui.
Viešoje diskusijoje „Energetinis augumas ir Europos žaliasis susitarimas“ prezidentas forumo dalyviams pristatys Lietuvos – pirmosios šalies Europoje, atsisakiusios pirkti iš Rusijos dujas, naftą ir elektrą – patirtį bei ambicingą atsinaujinančios energetikos plėtrą energetiniam saugumui ir nepriklausomybei įtvirtinti.
Davoso pasaulio ekonomikos forume G. Nausėda, kaip praneša Prezidentūra, taip pat turės dvišalių susitikimų su valstybių, tarptautinių organizacijų lyderiais bei potencialių investuotojų Lietuvoje atstovais.
Xi Jinpingas: niekas negali nurodinėti Kinijai. EPA-ELTA nuotr.
Kinijos prezidentas Xi Jinpingas pirmadienį prasidėjusiame virtualiame Davoso ekonomikos forume įspėjo pasaulio lyderius nepradėti „naujo Šaltojo karo“ ir paragino pasaulio šalis būti vieningas koronaviruso pandemijos akivaizdoje.
„Suburti nedideles klikas ar pradėti naują Šaltąjį karą, atmesti, grasinti ar įbauginti kitus… tik pastūmės pasaulį susiskaldymo link“, – sakė Xi Jinpingas, veikiausiai siekdamas netiesiogiai sukritikuoti JAV prezidento Joe Bideno ketinimus atkurti pasaulinius aljansus, kad būtų galima pasipriešinti didėjančiai Kinijos įtakai.
Kritikuodamas veiksmus, kurių prieš Kiniją ėmėsi Donaldo Trumpo vadovaujama ankstesnė JAV administracija, Xi Jinpingas sakė, kad konfrontacija „galiausiai visada pakenks kiekvienos tautos interesams ir aukos žmonių gerovę.“
Kinijos lyderis taip pat paminėjo ambicingus Pekino klimato įsipareigojimus iki 2030 metų 65 proc. sumažinti anglies dvideginio emisijas ir iki 2060 m. pasiekti klimato neutralumą. Tai reikšmingi įsipareigojimai, kadangi Kinija yra atsakinga už ketvirtį pasaulio šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų.
„Norėdama pasiekti šiuos tikslus, Kinija turės įdėti daug sunkaus darbo. Tačiau mes tikime, kad kai kalbama apie visos žmonijos interesus, Kinija turi žengti žingsnį į priekį, imtis veiksmų ir padaryti tai, ką reikia“, – sakė jis.
Xi Jinpingas taip pat paragino sustiprinti pasaulio valdymą per daugiašales organizacijas, pašalinti tarptautinės prekybos, investicijų ir technologijų mainų kliūtis bei sustiprinti besivystančių valstybių atstovavimą pasaulinėje arenoje.
Jis taip pat pabrėžė makroekonominės politikos stiprinimo svarbą kovoje su pandemijos sukeltu ekonominiu nuosmukiu.
„Turime sukurti atvirą pasaulio ekonomiką, apsaugoti daugiašalę prekybos sistemą ir susilaikyti nuo diskriminacinių ir išimtinių standartų, taisyklių ir sistemų bei aukštų sienų, skiriančių prekybą, investicijas ir technologijas“, – sakė jis.
Dėl koronaviruso pandemijos keliamos grėsmės atidedamas kitų metų sausį turėjęs vykti Davoso forumas, paskelbė verslo ir politikos elitą kasmet sutraukiančio renginio organizatorius Pasaulio ekonomikos forumas (WEF).
„Pasaulio ekonomikos forumas šį vakarą nusprendė perkelti 2021 m. kasmetinį susitikimą Davose į kitos vasaros pradžią“, – pranešime teigė WEF atstovas Adrianas Monckas.
Pranešime teigiama, kad sprendimas atidėti Davoso forumą priimtas po konsultacijų su ekspertais, kurie tvirtino, kad saugiai forumo surengti sausį neįmanoma.
WEF taip pat užsiminė, kad kasmetinis forumas gali būti surengtas ne Šveicarijos Alpių kurorte, o kitur. Tiesa, kur galėtų būti perkeltas žymusis Davoso forumas, neatskleidžiama.
„Priimti šį sprendimą nebuvo lengva, nes dabar ypač svarbu, kad pasaulio lyderiai visi drauge parengtų bendrą atsigavimo planą ir suteiktų formą „Didžiajam atstatymui“ po COVID-19. Vis dėlto, ekspertai teigia, kad mes negalėsime to padaryti saugiai sausį“, – teigė A. Monckas.
A. Moncko teigimu, kitų metų sausio pabaigoje, kai turėjo vykti 51-asis Davoso forumas, organizacija surengs „skaitmeninius aukšto lygio Davoso dialogus“, kurių metų svarbiausi pasaulio lyderiai pasidalins savo požiūriu apie padėtį pasaulyje 2021-aisiais.
Tuo tarpu informacija apie fizinio kitų metų forumo datą ir vietą bus paskelbta, „kai tik būsime tikri, kad yra įgyvendintos visos sąlygos, garantuojančios mūsų dalyvių ir forumą priimančios bendruomenės sveikatą ir saugumą“.
Lietuvos banko Finansinio stabilumo departamento direktorius Jokūbas Markevičius sako, kad solidaus naujo bankų rinkos dalyvio atėjimas būtų laukiamas.
„Lietuvos bankų sektoriaus koncentracija yra viena didžiausių Europoje ir pastaruosius keletą metų tik didėjo, todėl solidaus naujo rinkos dalyvio atėjimas būtų ypač laukiamas. Pernelyg didelė bankų koncentracija gali turėti neigiamų pasekmių tiek konkurencinei aplinkai, tiek ir finansiniam stabilumui, nes šalies finansų sistema tampa labiau priklausoma nuo pavienių stambiausių rinkos dalyvių veiklos“, – Eltai teigė J. Markevičius.
Anot jo, Lietuvos ekonomikos augimas išlieka spartus, privataus sektoriaus skolos lygis žemas, o bankų pelningumas aukštas, ir tai rodo potencialą rinkoje veikti didesniam bankų skaičiui.
„Naujo reikšmingo rinkos dalyvio atėjimas padidintų konkurenciją bankų sektoriuje, mažintų koncentraciją ir būtų naudingas vartotojams. Lietuvos bankas nuolat pasisako už didesnę konkurenciją, todėl visos pastangos pritraukti užsienio investuotojus yra sveikintinos. Kartu su kitomis valstybės institucijomis siekiame kurti finansinėms inovacijoms palankią aplinką, įdirbis jau yra ir esame žinomi kaip finansinių technologijų šalis. Tą rodo sparčiai augantis elektroninių pinigų įstaigų skaičius, aktyvią veiklą jau pradėjo ar intensyviai jai ruošiasi penkios finansų įstaigos, gavusios specializuoto banko licencijas“, – sakė J. Markevičius.
Prezidento Gitano Nausėdos Ekonominės ir socialinės politikos grupės vadovas Simonas Krėpšta Eltai teigė, kad Pasaulio ekonomikos forume Davose lenkiškas bankas „Pekao“ pristatė planus apsvarstyti galimybę plėstis į Lietuvą.
Metų žmogumi paskelbti G. Thunberg. EPA-ELTA nuotrauka
Paauglė klimato aktyvistė Greta Thunberg pareiškė, kad raginimai verslo elitui Davose nedelsiant nutraukti investicijas į iškastinį kurą buvo ignoruojami.
„Turėjome kelis reikalavimus (prieš Pasaulio ekonomikos forumą). Žinoma, šie reikalavimai buvo visiškai ignoruojami. Nieko kito ir nesitikėjome“, – paskutinę konferencijos dieną Šveicarijos slidinėjimo kurorte žurnalistams sakė G. Thunberg.
G. Thunberg buvo pačiame 50-ojo Davoso forumo dėmesio centre, ji sulaukė ir JAV iždo sekretoriaus Steveno Mnuchino replikos. Politikas pareiškė, kad paauglė turėtų „eiti studijuoti ekonomiką“.
Paklausta apie S. Mnuchino komentarus, jaunoji švedė nepasimetė: „Žinoma, tai neturi jokios įtakos. Mus taip kritikuoja nuolat.“
„Jei mums tai rūpėtų, negalėtume daryti to, ką darome. Mes patys save iškeliame į dėmesio centrą“, – sakė G. Thunberg.
S. Mnuchino ir G. Thunberg ginčas atskleidė Davose kilusią įtampą dėl klimato kaitos. Forume pasaulio valstybių ir didžiulių įmonių vadovai sulaukė spaudimo nedelsiant imtis veiksmų dėl visuotinio atšilimo.
Paklaustas apie G. Thunberg reikalavimą nedelsiant nutraukti investicijas į iškastinį kurą, S. Mnuchinas ketvirtadienį pareiškė: „Ar ji vyriausioji ekonomistė? Kas ji? Nesuprantu.“ Kiek vėliau jis pridūrė, neva tai buvo pokštas.
„Kai ji nueis į koledžą ir studijuos ekonomiką, tada galės sugrįžti ir tai mums paaiškinti“, – sakė JAV iždo sekretorius.
Savo ruožtu antradienį JAV prezidentas Donaldas Trumpas sukritikavo „pražūties pranašus“, kurie prognozuoja klimato apokalipsę.
Šių metų Davoso forume aršūs priešai D. Trumpas ir G. Thunberg nesusitiko.
Pasaulio ekonomikos forume. Roberto Dačkaus (LR Prezidento kanceliarija) nuotr.
Tomas Knelvolfas
Šveicariškame leidinyje Tages-Anzeiger paskelbtas Tomo Knelvolfo straipsnis apie prieš maždaug prieš penketą mėnesių Davose sulaikytus įtartinus Rusijos piliečius.
Pasirodo, du įtartini Rusijos piliečiai Davose buvo sulaikyti praėjusių metų rugpjūčio mėnesį. Tačiau apie tai laikraštis pasakoja tik dabar. Matyt, tik dabar specialiosios tarnybos nutekino informaciją.
Taigi kas nutiko prieš penketą mėnesių Davose? Likus maždaug pusei metų iki Pasaulio Ekonomikos Forumo šveicarų policija (Graubiundeno kantonas) atsitiktinai sulaikė du Rusijos piliečius, kurie, kaip įtariama, buvo Rusijos šnipai. Bent jau tokios versijos laikosi šis šveicarų leidinys.
Kodėl šveicarai palaikė Rusijos piliečius šnipais? Vienas iš įtariamųjų Šveicarijos policijai prisistatė esantis santechnikas. Tik jis, kaip ir jo kolega, planavo Davose gyventi nuo 2019 metų rugpjūčio 8-osios iki rugpjūčio 28 dienos. Šveicarijos pareigūnams pasirodė įtartina, kad santechnikai taip ilgai mėgausis gyvenimu tokiame brangiame kurorte – Davose. Ar Rusijos santechnikas pajėgus tiek daug uždirbti, kad beveik tris savaites pajėgtų gyventi viename iš garsiausių pasaulio kurortų – Davose?
Tada šveicarų policininkai patikrino Rusijos piliečių dokumentus ir paaiškėjo, kad abu jie turi diplomatinius Rusijos pasus. Dar labiau įtartina – kam Rusijos santechnikams reikalingi neliečiamybę garantuojantys diplomatiniai pasai?
Juolab, kad, patikrinus Davose akredituotų užsienio šalių diplomatų sąrašus, sulaikytųjų pavardžių ten nerasta. Taigi jie turi diplomatinius pasus, bet jie neakredituoti Davose! Tai kokių tikslų vedini atsibeldė į Davosą?
Šveicarijos gynybos ministerijos emblema
Šveicarija turėjo visas teises juos sulaikyti, nes diplomatinė neliečiamybė Davose galioja tik oficialiai akredituotiems svetimų šalių diplomatams. Bet šveicarai taip nepasielgė. Šveicarijos policija įtartinus rusus paleido. Šveicarijos žvalgyba greičiausiai neturėjo neginčijamų įrodymų, kad santechnikais prisistatę Rusijos piliečiai Davose mėgins įtaisyti pasiklausymo aparatūrą arba surengti vadinamąsias hakerių atakas.
O kad Davoso susitikimai domina stipriausių pasaulio šalių žvalgybas – nė kiek nekeista. Juk akivaizdu, kad 2020-ųjų sausio mėnesį Davose organizuojamas forumas negali netraukti užsienio šalių žvalgybų dėmesio. Nors Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas paskutinį sykį Davose svečiavosi prieš 11 metų, tai dar nereiškia, kad Rusijos žvalgyboms nerūpi, kas, kaip ir ką šnekės forumo užkulisiuose, kas su kuo susitiks, kokius susitarimus aptars.
Įtarimus, kad sanechnikais apsimetę rusai buvo šnipai, sustiprina ir tai, kaip juos aršiai puolė ginti Šveicarijoje rezduojantys Rusijos diplomatai. Berne reziduojantis Rusijos ambasadorius puolė įrodinėjo, esą diplomatinius pasus Rusija išduoda ne tik politika, bet ir ekonomika užsiimatiems pareigūnams. Suprask – ir santechnikams. O Rusijos URM pagrasino sukelsianti tarptautinį skandalą, jei Šveicarija sulaikys diplomatinių pasų savininkus.
Prezidentas G. Nausėda dalyvauja Pasaulio ekonomikos forume. Roberto Dačkaus (LR Prezidento kanceliarija) nuotr.
Prezidento Gitano Nausėdos Ekonominės ir socialinės politikos grupės vadovas Simonas Krėpšta sako, kad Pasaulio ekonomikos forume Davose lenkiškas bankas PKO pristatė planus apsvarstyti galimybę plėstis į Lietuvą. Tarp susidomėjusių Lietuva – ir Japonijos tarptautinio bendradarbiavimo bankas.
„Kas įdomiausia, mokestinė aplinka tikrai nėra pirmasis investuotojų klausimas. Svarbiau investuotojams yra žmonės – kiek, su kokiu išsilavinimu suras (darbuotojų. – ELTA) Lietuvoje. Taip pat jiems svarbu infrastruktūra, ypač jei yra gamybinė kompanija, tai ar yra palankių plotų, vietų jiems įsikurti“, – Eltai sakė S. Krėpšta.
„Tam tikri mokestiniai niuansai nedaro lemiamo sprendimo investuotojams, iš principo ta mokestinė aplinka (Lietuvoje. – ELTA) tarp Europos šalių nėra tokia skirtinga, kad būtų labai svarbus faktorius“, – pridūrė jis.
Visgi, prezidento patarėjo teigimu, geopolitinio saugumo klausimas yra keliamas.
„Geopolitinio saugumo klausimas yra keliamas, tačiau investuotojai tikrai nurimsta, kai mes pasakome, kaip rimtai žiūrime į savo nacionalinį saugumą, kiek mes investuojame į nacionalinį saugumą. Tas yra labai palankiai sutinkama investuotojų“, – sakė S. Krėpšta.
Jo teigimu, prezidentas jau susitiko su Japonijos tarptautinio bendradarbiavimo banku, kurį domina investicijos į mūsų šalies infrastruktūros projektus ir Lietuvos startuolius.
„Prezidentas jau susitiko su Japonijos tarptautinio bendradarbiavimo banku. Tai jau ne pirmas susitikimas su šios institucijos vadovu. Ši organizacija yra valstybės kapitalo organizacija, ir ji domisi investicijomis į didelius infrastruktūros projektus. Lietuvos planai šioje srityje tikrai domina šią organizaciją“, – tikino jis.
„Taip pat ši institucija domisi investicijomis į startuolius. Kaip žinome, Lietuva tikrai garsi savo startuoliais, turime ir pirmąjį „vienaragį“, neseniai užgimusį Lietuvoje. Šią instituciją domina investicijos į finansines technologijas, startuolius šioje srityje. Tai tikrai sulauksime jų atstovų pavasarį, gegužės mėnesį, įvairiuose renginiuose Lietuvoje, ieškant patrauklių investicijų“, – tęsė prezidento patarėjas.
Pasaulio ekonomikos forume Davose. Roberto Dačkaus (LR Prezidento kanceliarija) nuotr.
S. Krėpštos teigimu, prezidentas Gitanas Nausėda Pasaulio ekonomikos forume Šveicarijoje taip pat buvo susitikęs su lenkiško banko PKO vadovu Zbignevu Jagielo, kuris, pasak prezidento patarėjo, buvo nustebintas Lietuvos bankų sektoriaus pelningumu.
„Taip pat prezidentas buvo susitikęs su naujuoju lenkiško banko PKO vadovu. Čia jau buvo kalbama apie naujas investicijas į Lietuvos bankų sektorių. Naujasis vadovas buvo netgi šiek tiek nustebęs, koks pelningumas yra Lietuvos bankų sektoriuje, kad jis lenkia daugelį Europos valstybių ir yra bene aukščiausias Europoje. Tikrai domėjosi, domėjosi skaičiais ir tikrai yra pasiruošęs atlikti gilesnę analizę ir apsvarstyti plėtrą Lietuvoje. Tai pat sutarėme palaikyti kontaktus, keistis informacija ir taip pat sulaukti jų atstovų vizito Lietuvoje artimiausiu metu“, – Eltai sakė S. Krėpšta.
Pasak S. Krėpštos, ketvirtadienį G. Nausėda planuoja susitikti su kompanija „HCL technologies“, perėmusią „Barclays“ veiklą Lietuvoje. Susitikimo metu, pasak Ekonominės ir socialinės politikos grupės vadovo, taip pat bus kalbama apie galimybes plėsti veiklą mūsų šalyje.
„Iš ekonominės pusės prezidentas neša žinią pasauliui, kad Lietuva yra tikrai skaitmeninė šalis ir jos skaitmeninė ekonomika yra labai pažengusi. Čia turime gerųjų pavyzdžių: užsienio kompanijos, investavusios (į Lietuvą. – ELTA), džiaugiasi Lietuvos darbuotojais, infrastruktūra (…). Taip pat prezidentas akcentuoja, kad Lietuva turi didelę žaliosios ekonomikos plėtros ambiciją ir artimiausiu metu žada tikrai daug investicijų būtent žaliosios ekonomikos srityje“, – Eltai sakė S. Krėpšta. Pasaulio ekonomikos forume. Roberto Dačkaus (LR Prezidento kanceliarija) nuotr.
Pasak Prezidentūros atstovo, patarėjai taip pat susitiko su internetinio milžino „Amazon“ antrine bendrove „Amazon Web Services“, su kuria buvo susitarta dėl vizito į Lietuvą vasarį detalesniam susipažinimui su mūsų šalies investicine aplinka. Kalbėta, pasak S. Krėpštos, ir su „Mitsubishi Chemical“ atstovais, kurie žada dalyvauti Lietuvoje vyksiančiuose renginiuose gegužę.
„Vėlgi susitinkame su pačiais aukščiausiais vadovais, dalis jų žino apie Lietuvą daugiau, dalis – mažiau, bet tų žinių apie mūsų privalumus, sėkmingas istorijas jau pritraukiant investicijas tai tikrai nedaugelis žino ir (išgirdę. – ELTA) būna maloniai nustebinti“, – tikino prezidento patarėjas.
ELTA primena, kad prezidentas Gitanas Nausėda antradienį išvyko į Šveicarijos miestą Davosą, kur sausio 21-24 dienomis vyksta Pasaulio ekonomikos forumas.
Švedų paauglė klimato aktyvistė Greta Thunberg kasmetiniame verslo ir politikos lyderių forume Davose pareiškė, kad „iš esmės nieko nepadaryta“ kovoje su klimato kaita, nepaisant garsiai nuskambėjusios jos kampanijos.
Davose vėliau taip pat pasirodė ir skeptiškai klimato kaitą vertinantis JAV prezidentas Donaldas Trumpas. Vis dėlto prieš pat jo kalbą G. Thunberg pabrėžė savo žinią, įkvėpusią milijonus žmonių visame pasaulyje: vyriausybės daro nepakankamai dėl kovos su klimato kaita.
„Mes visi kovojame už aplinką ir klimatą. Jei pasižiūrėtumėte iš platesnės perspektyvos, iš esmės nieko nepadaryta. Reikės kur kas daugiau nei tiek. Tai tik pati pradžia“, – sakė G. Thunberg pačią pirmą Pasaulio ekonomikos forumo (PEF) dieną.
Ramiai kalbėdama su ironiška šypsena, G. Thunberg pripažino, kad jos kampanija, prasidėjusi protestais prie Švedijos parlamento, pritraukė daug dėmesio, tačiau kol kas neatnešė pokyčių.
„Yra skirtumas tarp buvimo girdima ir realaus poveikio pokyčių labui“, – teigė aktyvistė.
„Nesu žmogus, kuris turėtų skųstis dėl to, kad manęs negirdi. Visą laiką esu girdima. Bet mokslas ir jaunų žmonių balsas nėra šio pokalbio centre“, – pridūrė G. Thunberg.
Praeitą savaitę paskelbtoje PEF Pasaulio rizikų ataskaitoje įspėjama, kad „klimato kaita smogia vis stipriau ir greičiau nei daugelis tikėjosi“, o pasaulio vidutinė temperatūra iki šimtmečio pabaigos, tikėtina, kils net 3 laipsniais Celsijaus.
Nemanoma, kad Davose akis į akį susitiks D. Trumpas ir G. Thunberg, kurie anksčiau persimetė keliais gana nedraugiškais žodžiais tviteryje, tačiau dėl intensyvaus renginių tvarkaraščio gali būti, kad JAV prezidentas ir garsioji klimato aktyvistė prasilenks netyčia.
Pernai kasmetinėje Jungtinių Tautų (JT) Generalinės Asamblėjos posėdyje internete didžiulio susidomėjimo sulaukė nuotrauka, kurioje G. Thunberg matoma piktai stebinti D. Trumpą.
Prieš pat Davoso forumą Šveicarijoje surengtame proteste dėl klimato. EPA-ELTA nuotr.
Švedų klimato aktyvistė Greta Thunberg penktadienį dalyvavo proteste Šveicarijos mieste Lozanoje, kur perspėjo pasaulio lyderius, kad „tai tik pradžia“. Protestas surengtas prieš pat Pasaulio ekonomikos forumą Davose, į kurį, be pasaulio politikos ir verslo elito, vyks ir G. Thunberg.
„Kol kas šį dešimtmetį nematome jokių ženklų, kad būtų imamasi kokių nors realių veiksmų dėl klimato“, – sakė 17-metė aktyvistė, kalbėdama su daugiausia jaunuolių minia. „Tai turi keistis“, – keliems tūkstančiams protestuotojų sakė ji, pridurdama savo žinią pasaulio lyderiams: „Tai tik pradžia. Jūs dar nieko nematėte. Dėl to galite būti tikri!“
G. Thunberg kitą savaitę sakys kalbą Šveicarijos Alpių kurorte Davose ir ragins pasaulio šalių vyriausybes ir finansų institucijas nutraukti investicijas į iškastinį kurą.
Penktadienio į karnavalą panašus protestas visiškai sustabdė eismą Lozanos centro gatvėse, o demonstrantai ragino imtis kuo skubesnių veiksmų dėl klimato ir praeidami nušvilpė banko „Credit Suisse“ filialą, kurį aktyvistai kaltina investicijomis į iškastinį kurą.
„Vienas, du, trys laipsniai! Tai yra nusikaltimas žmoniškumui!“ – skandavo protestuotojai, o priekyje ėjusi grupė laikė plakatą su užrašu „Keiskime sistemą, o ne klimatą“.
Kai kurie jauni protestuotojai įkvėpimo sėmėsi iš pastarųjų mėnesių ekstremalių oro sąlygų visame pasaulyje. Vienas protestuotojas laikė pliušinę koalą su aplink kaklą apjuostu ženklu su užrašu „PADĖKITE“. Kitas protesto dalyvis laikė plakatą su užrašu „Prabusk ir užuosk krūmynų gaisrus“. Taip norėta atkreipti dėmesį į krūmynų gaisrus, jau kelis mėnesius siaubiančius Australiją.
„Nerimaukite dėl ledynų“, sakoma kitame plakate. Dėl klimato kaitos tirpstantys ledynai nerimą ypač kelia Alpių gyventojams. Mitinge taip pat buvo matyti plakatai su užrašais „Nėra planetos B“, „Turiu žalią svajonę“ ir „Norime šaltesnės planetos“.
Eitynes organizavusi organizacija „Klimastreik Schweiz“ tviteryje paskelbė, kad protesto akcijoje dalyvavo 15 tūkst. žmonių. „Esame čia, kad parodytų valdžiai, žmonėms, žiniasklaidai ir visiems, kad nesame patenkinti dabartine situacija“, – sakė proteste dalyvavusi 17-metė Deborah Hausser.
14-os protestuotoja Luana Bonetti sakė mananti, kad svarbu dalyvauti, o G. Thunberg žodžiai ją „paveikė emociškai“. G. Thunberg Davoso forume dalyvauja jau antrą kartą. Šiemet ji, kartu su JAV prezidentu Donaldu Trumpu, yra viena laukiamiausių svečių Davose.
16-metė aplinkosaugos aktyvistė Greta Thunberg Davose vykstančiame Pasaulio ekonomikos forume rėžė emocingą kalbą ir paragino imtis neatidėliotinų priemonių prieš klimato kaitą. „Aš noriu, kad jūs imtumėtės veiksmų, lyg degtų jūsų namas, – kalbėjo švedė forume penktadienį. – Suaugusieji vis sako: mes turime suteikti jauniems žmonėmis viltį. Bet man nereikia jūsų vilties. Aš noriu, kad jus ištiktų panika, kad jaustumėt baimę, kokią aš jaučiu kiekvieną dieną“.
Mandagumų laikai baigėsi, pabrėžė 16-metė diskusijoje apie klimato kaitą. „Dabar metas aiškiai kalbėti. Išspręsti klimato krizę yra didžiausias ir sudėtingiausias iššūkis, su kuriuo kada nors yra susidūrusi žmonija, – sakė paauglė. – Tokiose vietose, kaip Davosas, žmonės mielai pasakoja sėkmės istorijas. Tačiau jų finansinė sėkmė turi neįsivaizduojamą kainą. Ir klimato kaitos klausimu turime pripažinti, kad mums nepavyko“.
Davose, kaip ir visur, kalba eina tik apie pinigus, kalbėjo G. Thunberg. Atrodo, kad pinigai ir augimas yra vienintelės prasmė. O kadangi klimato krizė yra krizė, kuri iki šiol nėra pripažinta krize, daugelis žmonių nesuvokia jos padarinių.
Vis dėl to dar yra galimybių veikti, kalbėjo jaunoji aktyvistė. Tai esą supranta net mažas vaikas. „Mes turime sustabdyti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą“, – sakė 16-metė. Tačiau apsispręsti turi kiekvienas. Esą nėra pilkųjų zonų, kai kalbama apie išgyvenimą.
G. Thunberg į Davosą iš Švedijos atvažiavo traukiniu – nes skrendant lėktuvu išskiriama daug CO2 ir tai kenkia aplinkai. Paauglė aktyviai ragina kovoti su klimato kaita. Ji kiekvieną penktadienį prie parlamento Stokholme dalyvauja akcijoje „Mokyklos streikas už klimato išsaugojimą“. Ši akcija jau sulaukė pasekėjų visame pasaulyje.
Pasaulio ekonomikos forume Davose dalyvaujanti prezidentė Dalia Grybauskaitė pristatė Lietuvos patirtį ir pasiekimus užtikrinant kibernetinį saugumą.
Davose prezidentė pristatė Lietuvos kibernetinio saugumo užtikrinimo patirtį. Roberto Dačkaus (LR Prezidento kanceliarija) nuotr.
Kibernetinio saugumo iššūkiams ir priemonėms juos įveikti skirtoje plenarinėje sesijoje, kurioje dalyvavo daugelis pasaulio šalių vadovų, politikos ir ekonomikos lyderių, buvo kalbama, kaip apsaugoti kibernetinę erdvę ir užtikrinti jos patikimumą, pranešė Prezidentės spaudos tarnyba.
Prezidentės teigimu, saugi ir patikima kibernetinė erdvė – demokratijos išlikimo sąlyga. Sparčiai augant industrinei ir technologinei pažangai, kibernetinis saugumas tampa gyvybiškai svarbia nacionalinio saugumo dalimi.
Pasak Lietuvos vadovės, kibernetinės atakos tampa nauju karo ginklu. Europos Sąjungoje vien per dieną fiksuojama apie 4 tūkstančius, o Lietuvoje – apie 55 tūkstančius kibernetinių atakų per metus. Jos dažniausiai yra nukreiptos prieš valstybės gyvavimui svarbius sektorius – strateginius energetikos, transporto ir finansų tinklus. Siekiama paralyžiuoti valstybės institucijų darbą, pasitelkiant jas skelbti melagingas naujienas objektyvios žiniasklaidos portaluose. Daugelyje šalių pastebėti piktybiški išorės jėgų bandymai paveikti demokratinių rinkimų rezultatus.
D. Grybauskaitė pabrėžė, kad Lietuva viena pirmųjų ėmėsi iniciatyvos apsaugoti savo kibernetinę erdvę. Lietuva ne tik pati vadovaujasi inovatyvia nacionaline kibernetinio saugumo strategija, bet ir ėmėsi tarptautinės lyderystės telkiant regiono ir visos ES atsaką. Lietuva kartu su JAV steigia regioninį kibernetinį saugumo centrą Kaune. Lietuvos iniciatyva steigiamos ES kibernetinės greitojo reagavimo komandos PESCO bendradarbiavimo formatu.
Prezidentė taip pat teigė, kad kibernetinės erdvės apsauga šiandien prilygsta valstybės sienų apsaugai, todėl jai būtina užtikrinti tinkamą finansavimą ir iš naujosios ES finansinės perspektyvos.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė trečiadienį, sausio 23 d., vyksta į Davosą, Šveicariją, kur dalyvaus Pasaulio ekonomikos forume. Tai 49 kartą rengiamas kasmetis globalus neformalus aukščiausio lygio susitikimas, į kurį atvyksta per 3 tūkstančius politikos, pasaulinio verslo, mokslo ir inovacijų lyderių.
Šiemet šio forumo tema – „Globalizacija 4.0: formuojant globaliąją architektūrą ketvirtosios industrinės revoliucijos amžiuje“. Įvairiose diskusijose dalyvaus Vokietijos kanclerė Angela Merkel, Japonijos premjeras Shinzo Abė, Izraelio premjeras Benjaminas Netanyjahu, Austrijos, Airijos, Italijos, Nyderlandų, Šveicarijos ir kitų valstybių vadovai, Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Antonio Guterresas, NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas, Tarptautinio valiutos fondo vadovė Christine Lagarde bei kitų tarptautinių organizacijų vadovai.
Pagal Prezidentės spaudos tarnybos pranešimą, Davose prezidentė D. Grybauskaitė dalyvaus pasaulio ekonomikos lyderių susitikime, kuris šiemet skirtas kibernetinio saugumo klausimams – „Keeping trust in Cyberspace“. Valstybių vadovai kartu su didžiausių pasaulinių kompanijų lyderiais diskutuos, kaip stiprėjant globalizacijai užtikrinti patikimą kibernetinę erdvę, kuri prisidėtų prie valstybių ir visuomenių gerovės bei saugumo.
Pasaulinėje erdvėje Lietuva pelnytai vadinama kibernetinio saugumo lydere. Sėkmingai atnaujinusi egzistuojančius ir priėmus visus reikalingus naujus įstatymus, sujungus kibernetines pajėgas, Lietuva pagal nacionalinį kibernetinio saugumo indeksą pakilo į pirmąją vietą ir pasaulyje laikoma saugiausia valstybe kibernetinėje erdvėje.
Šalies vadovė taip pat dalyvaus JAV įtakingo leidinio „The New York Times“ inicijuotoje diskusijoje apie moterų lyderystę – „Female Leadership at the Tipping Point“. Šios diskusijos tikslas atkreipti globalios visuomenės dėmesį, kad moterų vaidmuo tiek politikoje, tiek versle stiprėja nepakankamai greitai. Pastebimos netgi priešingos tendencijos, – imant 500 didžiausių ir sėkmingiausių pasaulio verslo kompanijų, moterų vadovių per praėjusius metus jose sumažėjo 25 proc. Prezidentė kartu su JT vyriausiąja komisare žmogaus teisių klausimams, buvusia Čilės prezidente Michele Bachelet, Kanados užsienio reikalų ministre bei verslo ir kultūros veikėjomis diskutuos, kaip tokią padėtį pakeisti, kad moterų lyderystė tolygiai stiprėtų visose gyvenimo srityse.
Davose taip pat numatytas Lietuvos vadovės dalyvavimas kitose Pasaulio ekonomikos forumo diskusijose tarptautinio saugumo ir ES ateities klausimais.
Vizito metu planuojami dvišaliai pokalbiai su užsienio valstybių vadovais. Prezidentės darbotvarkėje taip pat numatytas susitikimas su didžiausios bei pažangiausios mokslinių tyrimų laboratorijos pasaulyje – Europos branduolinių tyrimų organizacijos CERN atstovais dėl dviejų mokslo inkubatorių steigimo Vilniuje ir Kaune.
Įvairių susitikimų su pasaulinio verslo atstovai metu bus kalbama apie investavimo galimybes Lietuvoje. Davose taip pat įvyks keletas prezidentės interviu su tarptautine žiniasklaida – globaliu televizijos kanalu CNBC, didžiausiomis naujienų agentūromis Reuters ir DPA bei kitomis medijos priemonėmis.
Didžiosios Britanijos premjerė Theresa May nevyks į kitą savaitę vyksiantį Pasaulio ekonomikos forumą (PEF) Davose, norėdama susitelkti ties „Brexito“ derybomis. Vietoj Th. May į Davosą vyks ministrai.
„Ji (Th. May) nevyks į Davosą. Ji susitelks ties įvykiais šalyje“, – sakė Th. May atstovė spaudai, pridurdama, kad į Davosą „vyks vyriausybės ministrai“.
Kaip pažymėjo Th. May atstovė, premjerės nebuvimas kasmetiniame Davoso pasaulio politikos ir verslo lyderių forume nėra beprecedentis Didžiosios Britanijos istorijoje.
Buvęs premjeras Davidas Cameronas taip pat praleido Šveicarijos Alpių kurorte vykstantį forumą 2013 ir 2015 m., tikino atstovė.
Šiuo metu ministrė pirmininkė bando rasti naują „Brexito“ strategiją po to, kai antradienį, sukeldami politinę suirutę, parlamentarai atmetė Th. May siūlytą pasitraukimo iš ES sutartį. Kol kas numatyta Didžiosios Britanijos pasitraukimo data yra kovo 29 d.
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas atšaukė savo dalyvavimą Pasaulio ekonomikos forume Davose. Eliziejaus rūmų Paryžiuje atstovas penktadienį kalbėjo apie labai intensyvią prezidento darbotvarkę. E. Macronui, be kita ko, tenka atlaikyti besitęsiančius vadinamųjų „geltonųjų liemenių“ protestus prieš jo reformų politiką, informuoja agentūra „Reuters“.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas ketvirtadienį taip pat pareiškė nevyksiąs į Davosą ir tai argumentavo nesutarimais su demokratais dėl biudžeto.
Pasaulio ekonomikos forumas Šveicarijos kalnų kurorte vyks sausio 22-25 dienomis. Į jį laukiama atvykstant 2 500 ekonomikos, politikos, mokslo ir visuomenės atstovų iš viso pasaulio.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas dėl dalinio vyriausybės uždarymo gali atšaukti savo dalyvavimą Pasaulio ekonomikos forume (PEF) Davose sausio gale. Tai jis pareiškė ketvirtadienį Vašingtone.
Kol kas ekonomikos elito susitikimas Šveicarijoje iš programos esą neišbrauktas. Tačiau jei vyriausybės uždarymas tęsis, jis į Davosą nevyks, sakė D. Trumpas ketvirtadienį prieš išskrisdamas į JAV ir Meksikos pasienį.
PEF vyks sausio 21-25 dienomis. Pernai D. Trumpas susitikime dalyvavo. Tačiau šiuo metu prezidentui Kongrese tenka spręsti nesutarimus su demokratais, kurie nesutinka skirti jo reikalaujamos milijardinės sumos tvoros Meksikos pasienyje statybai.
Dėl šio ginčo nebuvo priimtas naujas biudžeto įstatymas, o tai gruodžio 22-ąją sukėlė dalinį vyriausybės darbo paralyžių, kuris tęsiasi iki šiol.
Baltieji rūmai gruodžio viduryje paskelbė, kad D. Trumpas ketina vadovauti aukšto rango JAV delegacijai, vyksiančiai į Davosą.
Prezidentė dalyvauja Pasaulio ekonomikos forumo diskusijoje. Roberto Dačkaus (Prezidento kanceliarija) nuotr.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė buvo viena pagrindinių kalbėtojų Pasaulio ekonomikos forumo diskusijoje tema „Vidurio ir Rytų Europa: nauja darbotvarkė kontinentui“. Diskusijoje taip pat dalyvavo Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda ir Ukrainos prezidentas Petro Porošenka.
Prezidentės teigimu, Europa sugrįžta su nauja lyderyste ir nauju įsipareigojimu ateičiai. Pasaulinių iššūkių akivaizdoje mažesnėms valstybės naudinga būti kuo stipresnėje Bendrijoje, todėl Lietuva ir kitos regiono šalys remia glaudesnę integraciją – ekonomikos, kibernetinio saugumo, gynybos srityse.
Būtina kuo greičiau užbaigti Europos Sąjungos (ES) Energetinės sąjungos, vieningos skaitmeninės rinkos kūrimą. „Brexit“, ES pasienyje vykdomos karinės pratybos, situacija Ukrainoje taip pat skatina veikti ir integruotis.
D. Grybauskaitė taip pat pabrėžė, kad gynybos stiprinimas yra vienas pagrindinių prioritetų mūsų regione – rytiniame NATO flange. „Zapad“ pratybos aiškiai pademonstravo, kad susiduriame ne tik su karinėmis, bet ir hibridinėmis grėsmėmis. Todėl kibernetinio saugumo užtikrinimas tampa vis svarbesnis. Lietuva itin aktyvi ES ir NATO plėtojant naujus sprendimus kibernetiniam saugumui užtikrinti ir rengiantis artėjančiam Aljanso viršūnių susitikimui.
Apžvelgdama hibridines grėsmes, Prezidentė akcentavo, kad ES pasienyje Rusijos statoma nesaugi Astravo atominė jėgainė taip pat gali būti pasitelkta kaip nekonvencinis ginklas. Todėl ir Europos Energetinė sąjunga tampa būtina saugumui užtikrinti.
ES Energetinė sąjunga itin svarbi ir stiprinant Bendrijos energetinę nepriklausomybę. Lietuvos vadovė pabrėžė, kad „Nord Stream 2“ dujotiekis neturi ekonominio pagrindo, tai – geopolitinis projektas, kuriuo siekiama vėl padaryti Europą visiškai priklausomą nuo rusiškų dujų. Iš savo regiono patirties žinome, kad dujas Rusija naudoja kaip ekonominio ir politinio spaudimo įrankį. „Nord Stream 2“ projektas kelia pavojų, kad, užuot siekusi kuo labiau diversifikuoti energijos šaltinius ir tiekėjus, ES vėl grįš į energetinės priklausomybės kelią.
D. Grybauskaitė taip pat akcentavo, kad įvairiems iššūkiams įveikti ES turi siekti konsensusu grįstų sprendimų. Tarpusavio supratimas ir gebėjimas susitarti net ir sudėtingiausiose situacijose yra Europos stiprybė, kurią būtina išsaugoti.
