Prezidentas Gitanas Nausėda. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Naujienų portalas Delfi skelbia devintus metus iš eilės vykdomo projekto „Lietuvos įtakingiausieji“ rezultatus. Tyrimas kasmet vykdomas dviem kryptimis – apklausiama ne tik visuomenė, bet ir savo sričių ekspertai. Pirmadienį Delfi pristato, kokie politikai, visuomenės ir ekspertų nuomone, šiuo metu yra įtakingiausi.
Tradiciškai, vertinant bendrus elito balsus, įtakingiausiais tituluojami premjeras ir prezidentas. Vyriausybės vadovė Ingrida Šimonytė susilaukė daugiausiai ekspertų balsų (656), antrojoje vietoje – prezidentas Gitanas Nausėda (614 balsų).
Toliau rikiuojasi užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis (432 balsai). Ketvirta rikiuojasi Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen su 397 balsais, penktas – profesorius Vytautas Landsbergis (361 balsas), praėjusiais metais užėmęs šeštąją vietą.
Toliau sąraše kadenciją baigęs prezidentas Valdas Adamkus (324), kadenciją baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė (297), krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas (224). Į devintą vietą, iš pernai buvusios 8 vietos nukrito ekspremjeras Saulius Skvernelis (170), o dešimtuką užbaigia Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė (153).
Ingrida Šimonytė. Reklaminiai plakatai. Slaptai.lt nuotr.
Lietuvos elito nuomonės tyrimą atliko žurnalas „Reitingai“ naujienų portalo „DELFI“ užsakymu 2023 m. gegužės 17 d. – birželio 19 d. Jo metu buvo apklausti 999 asmenys – politikai, verslininkai, įmonių vadovai ir ekonomistai, tarnautojai, valstybinių įstaigų vadovai, pareigūnai, teisėjai, prokurorai, žiniasklaidos priemonių vadovai ir atstovai, visuomenininkai bei popkultūros, mados ir interneto veikėjai.
Visuomenės nuomonė dėl įtakingiausiųjų šiek tiek skiriasi
Tuo tarpu vertinant visuomenės balsus, pirmoje vietoje įsitvirtino prezidentas G. Nausėda. Jį prie įtakingiausiųjų priskyrė 45,3 proc. apklausoje dalyvavusių respondentų. Antroje vietoje – premjerė I. Šimonytė (39 proc. apklaustųjų).
Visuomenės vertinimu, trečioje įtakingiausiųjų sąrašo vietoje – buvęs šalies prezidentas V. Adamkus (30,8 proc.). Lyginant su praėjusiais metais, buvęs šalies vadovas pakilo iš ketvirtos vietos. Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Ketvirtoje įtakingiausių politikų vietoje šiais metais, visuomenės nuomone, yra buvusi šalies prezidentė D. Grybauskaitė (30 proc.), penktoje – užsienio reikalų ministras G. Landsbergis (21,7 proc.). Šeštoje vietoje rikiuojasi krašto apsaugos ministras A. Anušauskas (19,7 proc.). Septintą ir aštuntą vietas dalinasi – Seimo pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen ir profesorius V. Landsbergis (19,4 proc.). Devinta, pagal visuomenės balsus, šiemet šiame sąraše yra LSDP pirmininkė V. Blinkevičiūtė (14,9 proc.), dešimtuką užbaigia pernai 8 vietoje buvęs ekspremjeras S. Skvernelis (14 proc.).
Gyventojų apklausą 2023 birželio 19–30 dienomis atliko „Spinter tyrimai“. Taikytas CAWI (Computer assisted web interview) metodas. Tyrimo metu apklausta 1015 respondentų.
Esu labai tingus, retai viešuose renginiuose pasirodantis žmogus, tačiau Didžiojo šeimos gynimo maršo akcijose buvau nusprendęs tiesiogiai nedalyvauti dėl to, kad pats nevairuoju automobilio, o, kaip supratau, čia rinksis ratuoti žmonės, vyks mašinų paradas, dėl karantino apribojimų dalyviams neleidžiant palikti transporto priemonės ribų. Mano šeimoje automobilį vairuoja žmona, taigi šiuo požiūriu esame netradicinė šeima. Tačiau pamatęs ir išgirdęs tai, kaip žvėriškai puolami, dedami į šuns dienas ir dergiami šio maršo organizatoriai, pasinešiau paspartintu tempu išlaikyti vairavimo įgūdžių egzaminą, drauge žvalgausi – kur būtų galimą įsigyti kokį nors drandalietą, o, stojus X dienai, ruošiuosi atjudėti į Vilnių.
Žmonių nuomonės neretai išsiskiria, visuomenėje vyksta diskusijos, tačiau mūsų padangėje dar niekados nebuvo girdėti tokio isteriško kiaulių choro žviegimo kaip dabar, stengiantis suniekinti maršo organizatorius arba įtikinti, kitas pavyzdys, kad Prezidentūros užsakyti sociologiniai tyrimai, siekiant išsiaiškinti pilietinės visuomenės požiūrį į Partnerystės įstatymą, Stambulo konvencijos ratifikavimo būtinybę ir užmačias sudarkyti rinkimų sistemą, neva yra baisi nesąmonė, marazmų marazmas. Taigi prisigyvenome iki to, kad, kraštutinai susiaurinus demokratijos idėjos supratimą, visuomenės tribūnų pozicijose įsitvirtino sofistinio mentaliteto gauja, bandanti įpiršti mums nuomonę, kad vartotojų visuomenės klestėjimo laikais žmonių nuomonės „darant politiką“ yra nereikalingas balastas, jog neva jau atėjo laikas apsivalyti nuo pilietinės visuomenės likučių kaip nuo pavojingo užkrato.
Ar jūs esate girdėję ką nors apie tai, kad viešai būtų išjuokiami gėjų paradų organizatoriai, lendant į jų privatų gyvenimą, išviešinant neskelbtinas detales? Tačiau štai Arkadijus Vinokuras daug sakančio pavadinimo straipsnyje „Apie šeimos gynėjų susidomėjimą kaimyno išange ir tamsius maršo organizatorių užkulisius“ (Delfi.lt) ne tik trumpai drūtai paporina vadinamųjų organizatorių biografijas nepalankiausioje šviesoje, bet ir paviešina tokias graudžias žmogaus gyvenimo aplinkybes, kad, tarkime, vienas iš renginio krikštatėvių, toks Algimantas Rusteika paeitais metais vertėsi sunkiai, per mėnesį gaudamas tik minimalų uždarbį. Ar tai mirtina nuodėmė? Kaip atrodo, žiūrint iš A.Vinokuro taško, tokia nuoroda turėtų galutinai pribaigti oponentą. Žinia, pats A.Vinokuras neskursta, jeigu neklystu, yra net labai pasiturintis žmogus, užkūręs Lietuvos istorijos niekinimo ir lietuvių tautos dergimo versliuką. Ar klausiate – kas jam moka, kokia valstybė ar institucija yra tikrasis A.Vinokuro veiklos sponsorius? Atsakau – neužduokite kvailų klausimų, nekvaršinkite sau galvos, taip jau yra, kad Lietuvoje kiaulės akis įsistatę personažai vargo tikrai nemato, randa kur pritaikyti savo sugebėjimus, turi didelę paklausą.
Jeigu A.Vinokuras netraukia iki sofisto pagal apibrėžimą, – jo žinomumą lemia truputėlį kiti veiksniai nei principinis neprincipingumas, – tai Romas Sadauskas-Kvietkevičius, kitas Delfi.lt autorius, kartas nuo karto pademonstruoja aukštojo pilotažo sofistinius sugebėjimus. Tačiau bėda ta, kad sofistai paprasta užstringa žodžiuose, neprisikasę iki sąvokos turiningumo nusakymo. R.Sadauskas- Kvietkevičius praeitos savaitės pabaigoje publikuotame straipsnyje (Tikrasis šeimų maršas vyks Motinos dieną; Delfi.lt), skirtame, be visa ko kito, Motinos dienos garbei, bando mus įtikinti, kad tradicinės šeimos vaizdinys yra priplėkęs vaizdinys, tikriausiai nepagalvojęs apie tai, kad iš tokio teiginio toliau seka silogistinės figūros išvada, jog jo Motinos vaizdinys yra priplėkęs vaizdinys.
Delfi.lt redakcija. Slaptai.lt nuotr.
Tačiau niekas negali prilygti Pauliui Gritėnui, tikriausiai labiausiai gličiam sofistinės išminties pardavinėtojui arba greičiau perpardavinėtojui Lietuvoje. Paprastai sofistai maitinasi iš antrų rankų, jeigu vienas kažką pasakė į temą, tai kiti kartos ir kartos, kol žodžiai susidėvės iki skutų.
Praeitą savaitę jie visi vienu balsu staugė apie Prezidentūros užsakytų sociologinių tyrimų menkavertiškumą, tvirtindami, kad demokratinės šalies elitui daugumos nuomonė nieko nereiškia. Esą, jeigu būtų įsiklausoma į daugumos nuomonę, tai mirties bausmė niekados nebūtų panaikinta. Tačiau niekas ir nesako, kad demokratija prasideda su mirties bausmės panaikinimu, štai demokratijos bastiono JAV kai kuriose valstijose mirties bausmės panaikinti niekas neskuba, o tai, kad Putino Rusijoje mirties bausmės vykdymas yra sustabdytas, nedaro Rusijos demokratiškesnės nei per kotą. Kita vertus, dirbtinai forsuojamos abejonės dėl daugumos teisės tapti lemiamu teisėkūros veiksniu didesniu ar mažesniu laipsniu veda į mūsų nepriklausomybės teisėtumo pagrindų užginčijimą.
Tas pats P.Gritėnas leidžia suprasti, kad aukštuomenės, sudarančios mažumą, nuomonė yra svarbesnė nei prastuomenei priskiriamos daugumos nuomonė. Tačiau jeigu tik pabandome suskirstyti visuomenę į aukštuomenę ir prastuomenę, tai net nežiūrint daugumos ir mažumos kiekybinių parametrų nusakymo variacijų, nelieka nieko kito kaip aiškiai konstatuoti faktą, kad P.Gritėnas savo publicistikos vojažais atstovauja labiausiai agresyvios prastuomenės domeno interesams. Tai tiesiogiai nurodo Sokrato susidūrimo su sofistais istorinis precedentas.
Sokratas
Sokratas, diskusijose su sofistais, buvo pirmasis senovės Graikijos laikų žmogus, pasisakęs prieš to meto visuomenėje paplitusią homoseksualizmo ir pederastijos praktiką. Kaip rodo dialogas Puota, sofistai netaupė gražbylystės resursų, siekdami pateisinti pederastijos įpročius, tačiau diskusijos erdvėje jie yra įspraudžiami į kampą Sokrato argumentų. Diskusijose su lipnia sofistų gražbylyste užgimsta aukštasis Sokrato prokalbių stilius. Dar toliau šia kryptimi pasistūmėjo Platonas.
Taigi, ar galime uždrausti žodį „pederastija“, jeigu jį į vartoseną įvedė pats Sokratas, o dar labiau išpopuliarino Platonas. Turėdamas galvoje su pederastijos paplitimu antikoje atsiradusią nepilnamečių atžvilgiu ištobulintą meilikavimo subkultūrą ir visuomenės prijaukinimo taktiką, Sokratas perspėja: „Pederastai yra vilkai ėriuko kailyje“.
Senovės filosofas Platonas
Kas be ko, mažumų teisės demokratinėje visuomenėje turi būti ginamos, tačiau užginčijus tautos valios konceptą ir apribojus pilietinės visuomenės dalyvavimą procese, valdžia gali tapti siaura, nutolusia nuo populiacijos lūkesčių, toli gražu neatspindinčia daugumos žmonių interesų sekta. Dauguma savo ruožtu turi teisę tokiais kritiškais momentais viską pervynioti iš naujo.
Kaip atrodo bent man, tik silpnaprotis gali tvirtinti, kad tradicinės šeimos gynėjai kažkokiu tai rakursu yra V.Putino bendraminčiai arba gali būti artimi jam savo dvasia. Ar ne per daug garbės Vladimirui Vladimirovyčiui?
Kaip matėme, užsienio kapitalo valdoma žiniasklaidos bendrovė Delfi.lt suteikia aukštas tribūnas mūsų laikų sofistams. Ar nepavydžiu aš jiems? Tikriausiai kažkur pasąmonės gelmėse pavydžiu net labai, tačiau šįkart bandžiau pateikti tik nuomonių išsiskyrimo protokolą. Dėl teisybės reikia pastebėti, kad Delfi.lt interneto dienraštis kartas nuo karto pateikia ir priešingus nei čia įvardytų oponentų požiūrius. Tačiau tai būna taip retai, iš tiesų, ne dažniau nei man, ne pirmos jaunystės vyriškiui, ima ir nusišypso jauna bei graži panelė gatvėje.
Galvosūkis. Slaptai.lt nuotr.Prof. Vytautas Landsbergis. Slaptai.lt nuotr.
„Delfi“ šeštus metus skelbiamame šalies įtakingiausių politikų sąraše, ekspertų balsais, garbingiausią vietą šiemet pelnė premjeras Saulius Skvernelis, pernai apklausoje buvęs trečias. Antroje vietoje liko valstiečių ir žaliųjų lyderis Ramūnas Karbauskis. Prezidentas Gitanas Nausėda per metus pakilo viena pozicija aukščiau – į trečią vietą.
Ketvirtoje, penktoje ir šeštoje vietose – buvę šalies vadovai Vytautas Landsbergis, Dalia Grybauskaitė ir Valdas Adamkus. Iš karto po jų – sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga ir Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) sąrašo lyderė Ingrida Šimonytė, ir partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis. Dešimtuką užbaigia Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius.
Pernai pirmajame trejetuke, pagal šią apklausą, buvo D. Grybauskaitė, R. Karbauskis ir S. Skvernelis.
Elito grupės apklausą atlikusio žurnalo „Reitingai“ vyriausiasis redaktorius Gintaras Sarafinas sakė, kad jam rezultatai buvo gana netikėti.
„Po šito karantino, kai visose žiniasklaidos priemonėse šmėžavo sveikatos apsaugos ministras A. Veryga, premjeras S. Skvernelis, kartkartėmis – finansų ministras Vilius Šapoka, maniau, kad jie dar aukščiau pakils. Tačiau apklausa buvo atliekama jau vasarą, ir žmonės manė, kad yra ir įtakingesnių žmonių už pirmuosius žaidėjus pandemijos atveju“, – „Delfi“ sakė G. Sarafinas. VAD pareigūnai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Visuomenė įtakingiausiu politiku antrus metus iš eilės laiko prezidentą G. Nausėdą. Jis surinko 45 proc. respondentų balsų.
Antroje vietoje atsidūrė S. Skvernelis su 37,2 proc. respondentų balsų, trečioje – sveikatos apsaugos ministras A. Veryga, kurį prie įtakingiausių politikų priskyrė 30,2 proc. apklaustųjų.
V. Adamkus, pagal visuomenės nuomonės apklausą, tarp įtakingiausių šiemet ketvirtas. Penktoje vietoje – R. Karbauskis, šeštoje – kadenciją baigusi prezidentė D. Grybauskaitė.
Įdomu, kad, pagal visuomenės nuomonės apklausą, turint mintyje paklaidą, iš esmės susilygino Vytauto ir Gabrieliaus Landsbergių įtakos vertinimai. Devintoje vietoje buvo I. Šimonytė. Dešimtuką užbaigia Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis. Gabrielius Landsbergis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Pernai, pagal visuomenės apklausą, pirmajame trejetuke buvo G. Nausėda, D. Grybauskaitė ir V. Adamkus.
Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos profesorė Irmina Matonytė nesureikšmino G. Nausėdos skirtumo pagal visuomenės ir pagal ekspertų nuomonę.
„Tikriausiai čia labai didelio skirtumo nėra, nes ar tai būtų pirma, ar trečia vietos, vis tiek galima sakyti, kad jos yra prizinės. Bet tą skirtumą tikriausiai galima paaiškinti politinio gyvenimo sampratų skirtumu. Ekspertai, į šitą anketą atsakinėdami ir tikriausiai bendrai į politiką ir įtaką politikoje žiūri per politinį procesą ir asmens svorį sprendimų priėmime. (…) Lechas Kačynskis ir Valdas Adamkus. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
O gyventojai galvoja daugiau apie politinį gyvenimą kaip tokį – ne tiek apie politinį procesą, bet apie politinį gyvenimą, kuriame yra vertybės, autoritetas, įtaka, valstybingumo atspindžiai. Tai yra platesnė samprata, susijusi ne tik su sprendimais, kurie yra čia ir dabar, bet ir su valstybės tapatybe ir įvaizdžiu“, – „Delfi“ aiškino I. Matonytė.
Tyrimas kasmet vykdomas dviem kryptimis – apklausiama ne tik visuomenė, bet ir savo sričių ekspertai.
Septynių dalių ciklas atskleidžia, kas mūsų šalyje yra įtakingiausi politikai, verslininkai ir ekonomistai, tarnautojai ir pareigūnai, visuomenininkai, žiniasklaidos bei popkultūros atstovai, rašo „Delfi“.
Iki šiol įvairių jėgų yra puolami buvusi Prezidentė Dalia Grybauskaitė ir dar kadenciją tik metai kaip pradėjęs Gitanas Nausėda. Aš pats paskutiniuose Prezidento rinkimuose balsavau už Ingridą Šimonytę, tad neobjektyvumu, vertinant pastarojo veiklą, sunku mane įtarti.
Bandau labai trumpai įvertinti kritikų argumentų pagrįstumą, suveliant į viena vidaus ir užsienio politiką.
Pagrindinė, sąlyginai savarankiška, prezidentų darbo kryptis – užsienio politika. Ir, mano nuomone, joje jie nepasišiukšlino. Net a.a. Algirdas Brazauskas
Vidaus politika – kitas, paveldo, reikalas.
Daug kas iki šiol aimanuoja, kad nebuvo priimti ir įvykdyti dekomunizacijos ir desovietizacijos įstatymai.
Bet ar galėjo jie būti priimti, o juo labiau įvykdyti be kraujo praliejimo?
Dažnai lietuviai pergyvena dėl Ukrainos ateities, svarsto, patarinėja, kaip turėtų elgtis Ukrainos patriotai.
Po vienu tokiu pasvarstymu parašiau komentarą.
„Visa tai todėl, kad bolševikai pasiekė savo tikslą – padaryti Ukrainos teritorijoe ukrainiečius tautine mažuma. Holodomoras, masinės žudynės, trėmimai, kam pasisekė – emigracija, masinis svetimtaučių užvežimas į Ukrainą atliko savo darbą. Paskutiniai Prezidento ir Aukščiausiosios Rados rinkimai tai ryškiausiai parodė. Nors ir labai myliu ukrainiečius, bet tiesiog nežinau, ką jiems patarti. Gal daugintis ir tikėtis, kad kaimynas, jei ir nenudvės, bent jau nusilps tiek, kad Ukraina jam neberūpės.”
Lietuvoje Holodomoro nebuvo, bet pritrūko Kremliui laiko padaryti mus tautine mažuma Lietuvoje kitomis priemonėmis. Šį tą Kremlius pasiekė. Vilniuje mūsų – tik truputį daugiau negu pusė.
Holodomoras
Visi mūsų prezidentai nelabai iš ko turėjo rinktis, skirdami profesinės kvalifikacijos reikalaujančius teisėtvarkos ir teisėsaugos vadovus, kuriems kritikos žiniasklaidoje netrūksta. O tai, teisingumas, yra bene svarbiausias santarvės valstybėje faktorius.
Bet dabartinė Seimo dauguma, švelniai kalbant, nelabai skuba taisyti bendrą padėtį Lietuvoje.
Man regis, dabartinis Prezidentas, iki Seimo rinkimų likus porai mėnesių, daro klaidą, likdamas abejingu, kaip baigsis tie rinkimai.
O jie, kaip rodo apklausos, neteikia labai didelių vilčių, kad naujoji valdančioji dauguma labai jau skirsis nuo dabartinės.
Jei Prezidentas ir iš naujosios valdančiosios daugumos sutinka iki savo kadencijos pabaigos kartas nuo karto gauti šlapiu skuduru per veidą, parodant, kas Lietuvoje yra tikrasis šeimininkas, tuomet suprantama.
Jei jis siekia Lietuvai gero ir antros Prezidento kadencijos, prieš Seimo rinkimus jis turėtų išnaudoti savo kol kas aukštą asmeninį reitingą ir vienareikšmiškai stoti opozicijos pusėn. Tuomet yra vilties, kad dabar opozicinė naujoji valdančioji dauguma labiau laikysis Konstitucijos ir įstatymų bei vadovausis aukštesniais moraliniais kriterijais.
Beje, žmogiškas faktorius yra žmogiškas faktorius ir teisėsaugoje. Teisėsauga, teisėtvarka, taip pat, veikia šiek tiek žvalgydamasi į artimiausią ateitį po naujo Seimo rinkimų.
…………………………………………………………………………
Atskira tema – keista istorija su kaliniu čečėnu, kurį neva Lietuvos valdžia (reikia manyti, kad ir Prezidentas) išduoda Rusijos reikalavimu. Neva tas čečėnas, kaip Rusija teigia, apie 20 metų priklauso čečėnų vadovaujamai neteisėtai ginkluotai karinei grupuotei, kuri ne kartą pasikėsino į Rusijos teisėsaugos pareigūnų ir kariškių gyvybes.
Keista ji tuo, kad vienintėlis tokios informacijos šaltinis – Delfi žurnalisto Dainiaus Sinkevičiaus straipsnis, kurio esmę multiplikavo daugelis ne tik Lietuvos portalų.
Ta proga parašiau Seimo nariui A.A. tokio turinio laišką.
– Gerbiamas A., tik ką kalbėjau su A. E. Jis sakė kalbėjęs su prokuroru Krušna ir tas pasakė, kad Delfis parašė netiesą, niekas kalinio atiduoti Maskvai nesiruošia. Gal Jūs, taip pat, kalbėjęs su prokuroru, galite patvirtinti arba paneigti šią žinią?
Delfi.lt redakcija. Slaptai.lt nuotr.
Žaibiškai gavau atsakymą:
– Kol kas negaliu, nes dar negavau atsakymo.
Kadangi Delfis parašė, kad išdavimo operacija bus slapta, galima galvoti, kad nuraminimui ir prokuroras, galbūt, sakė netiesą.
Bet kažkas ne taip. Po to, kai straipsnį Delfyje persispausdino beveik visi solidūs portalai, žinia nuskambėjo per radiją ir TV, po to, kai Seimo narys Arvydas Anušauskas kreipėsi į prokuratūrą, Teisingumo ir Užsienio reikalų ministerijas, o tai, taip pat, buvo paviešinta, kas būtų paprasčiau, negu viešai paneigti Delfio neva gandus.
Sekmadienio pavakare paskambinau kalinio čečėno žmonos ir jų vaikų Lietuvoje pažįstamai. Žmonai ir vaikams iki šiol nieko nežinoma apie jos vyro, vaikų tėvo, deportaciją į Rusiją. Pagalvojau, negali būti, kad mūsų valdžia tokia žiauri būtų šioje situacijoje, kad bent jiems to nepraneštų.
Belieka galvoti, kad straipsnis Delfi – feikas, tik koks jo tikslas, niekaip nesugalvoju.
Vytautas Landsbergis. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Lietuvai minint nepriklausomybės atkūrimo jubiliejų, portalas „Delfi“ skelbia 30-mečio asmenybes. Sąrašo trejetuke – buvę Lietuvos vadovai: Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas prof. Vytautas Landsbergis bei prezidentai Valdas Adamkus ir Algirdas Brazauskas.
Naujienų portalo „Delfi“ užsakymu žurnalo „Reitingai“ daugiau nei tūkstantyje išsiųstų anketų V. Landsbergį, kaip reikšmingiausią asmenybę, paminėjo 412 apklaustųjų. 403 apklaustieji minėjo prezidentą V. Adamkų, 379 – amžiną atilsį prezidentą Algirdą Brazauską, 363 – prezidentę Dalią Grybauskaitę, 310 – krepšininką Arvydą Sabonį.
Kaip rašo „Delfi“, reikšmingiausia 30-mečio asmenybe apklaustųjų išrinktas V. Landsbergis portalui neslėpė nuostabos dėl tokio įvertinimo ir džiaugėsi regįs visuomenę, kuri, pasak jo, yra atspari į jo pusę mėtomai „pykčio sėklai“.
„Matyti – nekentėjams ne visai sekasi. Ir tai yra geras ženklas. Tai yra geras ženklas apskritai, o ne todėl, kad aš asmeniškai labai džiaugiuosi, dirbame toliau“, – „Delfi“ komentuodamas jam skirtą įvertinimą, sakė V. Landsbergis.
Prezidentas Valdas Adamkus. Slaptai.lt nuotr.
Pirmasis nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos faktinis vadovas ateities politikams linkėjo galvoti apie Lietuvos, kaip valstybės ir visuomenės, kūrybą, tobulinimą ir ugdymą, o ne tik apie savo asmeninius vaidmenis ir laimėjimus.
„Iš tokio požiūrio gimsta tuščios, kartais pražūtingos varžybos“, – sakė V. Landsbergis.
Savo ruožtu kadenciją baigęs prezidentas V. Adamkus, kaip rašo portalas, išgirdęs apie rezultatus, pirmiausia pasidžiaugė V. Landsbergio įvertinimu.
„Man įdomu ir malonu girdėti apie pasirinkimą. Aš galvoju, kad jis yra labai teisingas, kalbant apie pirmąją vietą. Kad ir kaip ten būtų, ponas Landsbergis įvertintas tikrai tinkamai istorijos kontekste. Kitaip ir negali būti, nes jis buvo Sąjūdžio dvasia. Tikrai sveikinu pono Landsbergio pripažinimą ir džiaugiuosi juo“, – „Delfi“ sakė V. Adamkus.
Justinas Marcinkevičius. Vytauto Visocko nuotr.
Buvęs šalies vadovas kartu padėkojo žmonėms už tai, kad jie jį prisiminė, taip pat – ir darbo momentus, kurie jį atvedė į tokią aukštą poziciją.
Ateities politikų kartoms kadenciją baigęs prezidentas linkėjo brandinti kultūros lygį Lietuvoje.
„Šitoje vietoje mums dar yra vietos paūgėti. Linkiu, kad naujoji politikų karta pasisemtų stiprybės iš tautos atgimimo laikotarpiu nuveiktų darbų, o pati pakelta galva pasiektų visos Europos politinės kultūros lygį“, – „Delfi“ sakė V. Adamkus. Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Naujienų portalo „Delfi“ užsakymu žurnalas „Reitingai“ išsiuntė daugiau nei 1000 anketų politikams, valstybės tarnautojams, verslininkams, žurnalistams ir paprašė iš 300 asmenybių sąrašo išrinkti trisdešimt reikšmingiausių 1990–2020 m. asmenybių, kurios turėjo didžiausios teigiamos įtakos Lietuvos pažangai ir raidai per pastaruosius 30 metų.
Apklaustieji, neradę kokios nors asmenybės, turėjo galimybę patys įrašyti norimą pavardę į laukelį „kita“. Iš viso buvo įrašytos 56 papildomos asmenybės.
Sudaryto reikšmingiausių asmenybių sąrašo pirmajame dešimtuke – ryškiausi Lietuvos kultūros veikėjai, kurių jau nebėra tarp gyvųjų: filosofas Leonidas Donskis (sulaukė 289 balsų), rašytojas Justinas Marcinkevičius (282 balsai), dainininkas Vytautas Kernagis (260 balsų). Anketas gavusieji prie reikšmingiausių Lietuvos asmenybių taip pat priskyrė europarlamentarą ir ekspremjerą Andrių Kubilių (258 balsai) bei dainininką Andrių Mamontovą (227 balsai).
