Pekinas, sausio 17 d. (AFP-ELTA). Pernai pirmą kartą per daugiau nei šešis dešimtmečius Kinijos gyventojų skaičius sumažėjo, antradienį parodė oficialūs duomenys. Daugiausiai gyventojų turinčiai pasaulio valstybei gresia demografinė krizė.
1,4 milijardo gyventojų turinčioje šalyje gimstamumas rekordiškai mažas, darbo jėga sparčiai sensta. Analitikai įspėja, kad tai gali stabdyti ekonomikos augimą ir didinti spaudimą valstybės iždui.
Pekino nacionalinis statistikos biuras (NBS) antradienį pranešė, kad žemyninės Kinijos gyventojų skaičius 2022 m. pabaigoje buvo maždaug 1 411 750 000, o tai 850 tūkst. mažiau nei ankstesnių metų pabaigoje. Gimimų skaičius siekė 9,56 mln., pranešė NBS, o mirčių – 10,41 milijono.
Pastarąjį kartą Kinijos gyventojų skaičius mažėjo praėjusio amžiaus septintojo dešimtmečio pradžioje, kai šalį buvo apėmęs didžiausias šių laikų badas, jį sukėlė pražūtinga Mao Zedongo žemės ūkio politika, vadinama Didžiuoju šuoliu.
2016 m. Kinija nutraukė griežtą vieno vaiko politiką, įvestą devintajame dešimtmetyje, kai buvo baiminamasi per didelio gyventojų skaičiaus, o 2021 m. leido poroms susilaukti trijų vaikų. Tačiau tai nepadėjo sustabdyti demografinio nuosmukio šalyje, kurioje ekonomikos augimą daugelį metų lėmė didžiulė darbo jėga.
„Gyventojų skaičius artimiausiais metais greičiausiai mažės“, – sakė Zhiwei Zhangas iš „Pinpoint Asset Management“. „Kinija negali pasikliauti demografiniais dividendais kaip struktūriniu ekonomikos augimo varikliu“, – pridūrė jis. „Ekonomikos augimas turės labiau priklausyti nuo našumo augimo, kurį lemia vyriausybės politika“.
Daugelis atkreipia dėmesį, kad lėtėjimą lemia sparčiai didėjančios gyvenimo išlaidos, taip pat didėjantis dirbančių ir aukštojo išsilavinimo siekiančių moterų skaičius.
Dėl dešimtmečius trukusios vieno vaiko politikos Kinijos žmonės taip pat „priprato prie mažos šeimos“, naujienų agentūrai AFP sakė Australijos Viktorijos universiteto mokslininkė Xiujian Peng. „Kinijos vyriausybė turi rasti veiksmingą politiką, kuri skatintų gimstamumą, kitaip jis mažės dar labiau“, – pridūrė ji.
Daugelis vietos valdžios institucijų jau ėmėsi priemonių, skatinančių poras susilaukti vaikų. Pavyzdžiui, pietiniame Šendženo didmiestyje dabar gimus kūdikiui siūloma priemoka ir mokamos pašalpos, kol vaikui sukaks treji metai.
Remiantis Šanchajaus socialinių mokslų akademijos praėjusiais metais atnaujintu ir su AFP pasidalintu tyrimu, Kinijos gyventojų skaičius kasmet gali sumažėti vidutiniškai 1,1 procento. Remiantis pesimistiškiausiomis šios demografų komandos prognozėmis, 2100 m. Kinijoje gali būti tik 587 mln. gyventojų – perpus mažiau nei dabar.
Jungtinių Tautų duomenimis, šiemet Indija aplenks Kiniją ir taps daugiausiai gyventojų turinčia pasaulio valstybe.
Noriu atkreipti kolegų žurnalistų dėmesį į kovo 16 dieną žmogaus teisių ir visuomeninių organizacijų išplatintą pareiškimą (visas tekstas paskelbtas LŽS svetainės rubrikoje „Nuomonių baromentras” – red.), kuriame sakoma, jog viešojoje erdvėje kuriamos trečiaeilės svarbos psichologinės įtampos tuo nukreipiant piliečių dėmesį nuo itin skaudžių visuomenės ir valstybės problemų – didėjančios gyventojų nelygybės, neproporcingos ES mastu žmonių socialinės atskirties ir Lietuvos valstybę žlugdančios demografinės krizės.
Visuomenei neviltį kelia, kad per praėjusius metus iš Lietuvos emigravo 51 tūkst. gyventojų, o per šių metų sausio ir vasario mėnesius Lietuvos gyventojų skaičius sumažėjo dar dvylika tūkstančių. Todėl visuomenei kyla pagrįstas klausimas: ar valdžia iš tiesų ketina dėti pastangas, kad ateityje išliktų lietuvių tauta, jos kalba, kultūra ir Lietuvos valstybė.
Pareiškimo autoriai prašo valstybės vadovus ir Seimą viešai deklaruoti, kad masinės Lietuvos gyventojų emigracijos suvaldymas ir demografinės būklės stabilizavimas yra svarbiausias valstybės valdžios prioritetas, o įstatymų leidyboje įtvirtinti reikalavimą, kad kiekvienas naujas teisės aktas ar įstatymo pataisa būtų vertinama atsižvelgiant į jos poveikį emigracijai.
Pareiškėjai siūlo sujungti Seimo Migracijos, Priklausomybių prevencijos, Savižudybių ir smurto prevencijos komisijas ir įsteigti savarankišką Seimo Reemigracijos ir demografinės būklės atkūrimo komitetą. Taip pat siūlo sudaryti prie Vyriausybės valstybinę nuolatinę politikų ir mokslininkų-ekspertų darbo grupę, ragina valdžią ryžtingiau skatinti vaikų gimstamumą, stiprinti paramą šeimai, užkirsti kelią patyčioms, Lietuvos valstybės simbolių ir institucijų niekinimui .
Su tokia padėtimi negalima taikstytis. Lietuvos žurnalistai, visa žiniaskaida turėtų aktyviau aiškintis šių neigiamų reiškinių priežastis ir siekti jas neutralizuoti.
Vytautas Budnikas yra Žurnalistas, Lietuvos žmogaus teisių asociacijos pirmininkas