Michailas Podoliakas. EPA – ELTA foto
Kyjivas, lapkričio 20 d. (AFP-ELTA). Vakarų bandymai įtikinti Ukrainą derėtis su Maskva po virtinės svarbių karinių Kyjivo pergalių skamba „keistai“ ir prilygsta prašymui, kad ji kapituliuotų, naujienų agentūrai AFP sakė svarbiausias Ukrainos prezidento biuro patarėjas.
„Turint iniciatyvą mūšio lauke, mažumėlę keista sulaukti tokių pasiūlymų: „Vis tiek negalėsite visko padaryti karinėmis priemonėmis, turite derėtis“, – sakė Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio patarėjas Mychailo Podoliakas. Tai reikštų, kad šalis, „atgaunanti savo teritorijas, turi pasiduoti pralaiminčiai šaliai“, pridūrė jis per interviu AFP savo biure prezidentūros pastate Kyjive.
Neseniai JAV žiniasklaida pranešė, kad kai kurie aukšto rango pareigūnai ėmė raginti Ukrainą pamąstyti apie derybas. Jas V. Zelenskis atmeta, kol Rusija neišvedė savo pajėgų iš visos Ukrainos teritorijos. Kol kas tai vienintelė Ukrainos keliama išankstinė sąlyga. „Turi būti abipusis pripažinimas, kad karinė pergalė tikriausiai (…) negali būti pasiekta karinėmis priemonėmis“, – anksčiau šį mėnesį sakė JAV generolas Markas Milley, įžvelgęs „galimybę derėtis“.
Derėtis „nėra prasmės“
Pasak M. Podoliako, Maskva nepateikė Kyjivui „jokio tiesioginio pasiūlymo“ dėl taikos derybų, pirmenybę teikdama perduoti tai per tarpininkus ir netgi kelia paliaubų galimybę.
Kyjivas tokias kalbas laiko tik Kremliaus laviravimu siekiant laimėti atokvėpį mūšio lauke ir parengti naują puolimą. „Rusija nenori derybų. Rusija vykdo komunikacijos kampaniją, vadinamą „derybomis”, – sakė Ukrainos prezidento patarėjas. „Jai tiesiog reikia išlošti laiko, kad apmokytų mobilizuotas pajėgas, surastų papildomų ginklų ir sustiprintų savo pozicijas”, – perspėjo jis. Vladimiras Putinas. Išsigimėlis
Nepaisant didelių Rusijos karinių pralaimėjimų pastarosiomis savaitėmis, įskaitant Ukrainos atkovotą svarbiausią pietinį Chersono miestą, prezidentas Vladimiras Putinas vis dar mano, kad „gali sunaikinti Ukrainą, tai jo manija“, su juo derėtis „nėra prasmės“, tvirtino M. Podoliakas.
Jo teigimu, Vakarai negali spausti Ukrainos sėsti prie derybų stalo. „Mūsų partneriai vis dar mano, kad galima grįžti į prieškarinį laikotarpį, kad Rusija dar gali būti patikima partnerė“.
Pasak M. Podoliako, Rusijos atsitraukimas nuo Kyjivo kovą, vėliau iš Charkivo srities šiaurės rytuose rugsėjį, Chersono išvadavimas šį mėnesį žymi „esminį“ lūžio tašką kare. Po virtinės karinių pergalių toliau kontrpuolimą vykdanti Ukraina „negali sau leisti jokių pertraukų“, nepaisant dar labiau situaciją sunkinančio žiemos šalčio ir sniego. „Šiandien net nedidelė pauzė tik didina Ukrainos patiriamus nuostolius“, – sakė pareigūnas.
Ilgesnio nuotolio raketos
Maskva jau kelias savaites apšaudo šalies energetikos infrastruktūrą, paskandindama milijonus namų į tamsą. Zaporižios regionas pietų Ukrainoje ir Luhansko rytuose dabar yra „pagrindinės kryptys“ armijai, sakė M.Podoliakas, bet nenorėjo spėlioti apie galimybę surengti karinę operaciją siekiant atkovoti Krymo pusiasalį, Maskvos aneksuotą 2014 metais.
Vladimiras Putinas. Viešojoje erdvėje gausu tokių videomontažų
Ukrainos valdžia ragina Vakarus didinti ginklų tiekimą, o tai „labai svarbu“ žiemą“, pridūrė M. Podoliakas. Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Rishi Sunakas, šeštadienį pirmą kartą atvykęs į Kyjivą, pasiūlė naują didelį oro gynybos paketą, įskaitant 125 priešlėktuvinius pabūklus. „Mums vis dar reikia 150–200 tankų, maždaug 300 šarvuočių“, šimto artilerijos sistemų, 50–70 daugkartinio raketų paleidimo sistemų, įskaitant grėsmingas amerikietiškas HIMARS, kurių Ukraina kelias jau turi, taip pat „10–15 priešlėktuvinių gynybos sistemų dangui uždaryti“, vardijo M. Podoliakas.
Jis taip pat paminėjo JAV ATACMS raketas, galinčias nuskrieti 300 kilometrų. Šiuo metu Ukrainos turimos ginkluotės nuotolis vos viršija 80 kilometrų. M. Podoliako teigimu, tokios raketos „priartintų karo pabaigą“, nes leistų Ukrainai „sunaikinti didelius Rusijos karinius sandėlius“, esančius toli okupuotose teritorijose ir šiuo metu nepasiekiamus.
Kyjivui „nereikia“ pulti karinių taikinių Rusijoje, sakė patarėjas. „Karas baigsis, kai atgausime savo sienų kontrolę ir kai Rusija bijos Ukrainos“, – sakė jis.
V. Zelenskis susitiko su Austrijos kancleriu. EPA-ELTA nuotr.
Kyjivas, balandžio 10 d. (dpa-ELTA). Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šeštadienį Kyjive susitiko su Austrijos kancleriu Karlu Nehammeriu, informuoja dpa.
V. Zelenskis sako siekiąs taikos derybų su Maskva, nepaisant to, kad paaiškėjo Rusijos karių įvykdyti karo nusikaltimai.
„Deja, tuo pačiu metu mes regime pasiruošimą svarbiam, o kai kurie sako lemiamam, mūšiui mūsų šalies rytuose“, – Ukrainos prezidentas kalbėjo per susitikimą su Austrijos kancleriu.
Nors stebimas Rusijos pajėgų sukoncentravimas Ukrainos rytuose ir pietuose, Ukraina bent jau šiuo metu vis tiek pasiruošusi derėtis su Rusija.
V. Zelenksis dėkojo K. Nehammeriui už apsilankymą Kyjive, teigdamas, kad Europos lyderių vizitai yra puikus paramos ženklas ne vien žodžiais.
Politikai taip pat aptarė Ukrainos siekį įstoti į Europos Sąjungą. Austrijos kancleris pareiškė paramą „aiškiai Ukrainos narystės perspektyvai kaip įmanoma greičiau“.
Šeštadienį Kyjive lankėsi ir Jungtinės Karalystės premjeras Borisas Johnsonas, o penktadienį – Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen ir ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis.
Tuo metu Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba pristatė naują interneto svetainę, kurioje galima pranešti apie Rusijos kariuomenės įvykdytus nusikaltimus. Tikimasi, kad tai padės įvykdyti teisingumą ir kad kaltieji bus nubausti. Šiame puslapyje pateikiami vaizdai ir liudininkų pranešimai apie Rusijos pajėgų įvykdytas civilių žudynes, kankinimus ir prievartavimus.
Nuo karo pradžios beveik 4,5 milijono iš 44 mln. Ukrainos gyventojų pasitraukė iš gimtosios šalies. Austrijoje užregistruota apie 51 000 ukrainiečių pabėgėlių, daugiausiai moterų ir vaikų.
