Stokholmas. Rugsėjo 12 d. (dpa-ELTA). Švedijos parlamento rinkimai nusviro šalies konservatorių bloko naudai – Nuosaikiųjų partijos lyderio Ulfo Kristerssono konservatorių blokas, kuriam priklauso dešiniųjų populistų Švedijos demokratai, sekmadienio vakarą itin maža persvara lenkė dabartinės premjerės Magdalenos Andersson socialdemokratus, nors pirminės prognozės rodė, kad pirmaus M. Andersson.
 
Prieš rinkimus M. Andersson grupė turėjo nedidelę daugumą – 175 iš 349 vietų parlamente, o U. Kristerssono blokas – 174 vietas. Pasak Švedijos transliuotojo SVT, vėlai sekmadienį atrodė, kad jų pozicijos pasikeitė – pranešta, kad konservatorių blokas turės 175, o kairiųjų – 174 vietas.
 
Atskirų partijų rezultatai aiškesni. Suskaičiavus daugiau nei 75 proc. balsų, stipriausia jėga išlieka M. Andersson socialdemokratai, surinkę 30,4 proc. balsų. Antroje vietoje pirmą kartą atsidūrė Švedijos demokratai – už juos balsavo 20,7 proc. rinkėjų. Treti – Nuosaikieji, gavę 19 proc. balsų. Tikslesnių balsavimo rezultatų tikimasi ne anksčiau kaip trečiadienį.
 
Nepriklausomai nuo rezultatų, greičiausiai šios Skandinavijos šalies, Europos Sąjungos narės, laukia ilgas vyriausybės formavimo procesas, kaip ir po 2018 m. rinkimų, nes abu blokus sudarančios partijos nesutaria dėl kelių klausimų. Svarbiausios problemos per rinkimų kampaniją buvo staigus energijos kainų augimas ir gaujų nusikalstamumas Švedijoje.
 
Rinkimų dieną M. Andersson dar kartą aiškiai pasakė, kad yra pasirengusi dirbti su visomis partijomis, išskyrus Švedijos demokratus. Ji sakė esanti labai nusivylusi, kad kitos partijos šiuo atžvilgiu nusprendė kitaip. Nuosaikieji ir jų partneriai pastaruoju metu pirmą kartą atvirai suartėjo su dešiniųjų populistais. Balsavimo teisę turėjo beveik 7,8 mln. rinkėjų.
 
Viljama Sudikienė (DPA)
 
2022.09.12; 08:24

Marine Le Pen. EPA – ELTA nuotr.
Likus daugiau kaip trims savaitėms iki Europos Parlamento rinkimų, Prancūzijoje pirmą kartą dviejose apklausose į priekį išsiveržė Marine Le Pen dešinioji populistinė partija „Nacionalinis sambūris“.

Institutų „Ifop“ ir „OpinionWay“ apklausose partija, kuri anksčiau vadinosi „Nacionalinis frontas“, su 22,5 ir 24 proc. balsų lenkia prezidento Emmanuelio Macrono partiją „Respublika, pirmyn“, kuriai simpatijas pareiškė 21,5 ir 21 proc. apklaustųjų. Kitų nuomonės tyrimų institutų – BVA ir „Harris interactive“ – duomenimis, prezidento partija pirmauja arba yra vienodose pozicijose su dešiniaisiais populistais („Elabe“).

Prancūzijos dešinieji populistai per pastaruosius Europos Parlamento rinkimus 2014-aisiais tapo stipriausia jėga. E. Macronui, kuris 2017-aisiais prezidento rinkimuose antrajame rate įveikė M. Le Pen, dešiniųjų populistų pergalė būtų ir asmeninis pralaimėjimas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.05.04; 09:41